Optimalus daiktų pervežimas į Angliją ir atgal: Eksperto vadovas be nereikalingo streso

Anglija (JK) visada buvo viena iš populiariausių kryptų lietuviams – tiek darbo ieškantiems, tiek verslininkams norintiems plėsti savo horizontus, arba tiems, kurie tiesiog nori perkelti gyvenimą į salas. Tačiau, turint daugiau nei dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai pasakyti: maršrutas „Lietuva – Anglija“ nėra paprastas ir jis gerokai pasikeitęs per pastaruosiuos metus. Nuo „Brexit“ įvykių pasikeitė ne tik politinė mapa, bet ir visine bei muitinės procedūrų realybė. Daugelis klientų, ateinančių pas mane, vis dar klaidingai mano, kad tai tas pats kas važiuoti į Vokietiją ar Lenkiją. Taip nėra.

Optimalus daiktų pervežimas šiuo atveju nereiškė tik pigiausio kainos pasiūlymo paieškos. Optimumas yra tarpinė vertė tarp kainos, saugumo, greičio ir, svarbiausia, teisingai suorganizuotų dokumentų. Jei nors vienas elementas pastatomas ant neatsparaus pagrindo, visa konstrukcija gali žlugti, o jūsų daiktai užstrigti tarpinėse stotyse arba, dar blogiau, būti sugadinti. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip suplanuoti šį judėjimą taip, kad jis nevertų daugiau nervų nei pinigų, ir atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos girdžiu savo kasdieninėje praktikoje.

Svarbu suprasti, kad logistika nėra tik vairavimas. Tai tikslus matematinių ir juridinių reikalavimų vykdymas. Kai kalbame apie pervežimą į Angliją ir atgal, turime omenyje kompleksinį procesą, kuris prasideda ne tada, kai sunkvežimis atvažiuoja pas jūsų namus, o dar prieš kelias savaites, kai pradedama ruošti dokumentus. Nuo to, kaip išsamiai bus užpildyta siuntos prekių-sąskaitos faktūros (invoice) informacija, priklauso, ar jūsų daiktai peržengs sieną per valandą, ar ar juos lauks tris dienas muitinėje Doverio uoste. Todėl, siekiant optimalaus rezultato, reikia profesionalaus požiūrio ir išankstinio planavimo.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje pateiksiu atsakymus į dešimt klausimų, kurie manuot labiausiai rūpina klientus planuojantiems pervežimą į Jungtinę Karalystę. Šie atsakymai paremti mano ilgamete praktika ir realiomis situacijomis, susiduriamomis kelyje.

1. Koks yra pigiausias, bet patikimas būdas pervežti daiktus į Angliją? Pigiausias būdas visada yra susipažinti su dalinio krovinio (kitaip vadinamo „sąskarinio pervežimo“) principu. Jei neturite pakankamai daiktų, kad užpildytumėte visą sunkvežimį (tai yra apie 20–33 europalette arba apie 22 tonas), mokėti už visą sunkvežimį būtų neprotinga. Optimalus variantas mažesnėms siuntoms yra dalinis krovinių pervežimas. Tokiu atveju jūsų daiktai keliami į bendrą sunkvežimį su kitų klientų siuntomis. Kaina skaičiuojama už užimtą vietą krovežio priekaboje (pavėsinėje). Nors tai pigiau, reikia nepamiršti, kad šis metodas reikalauja daugiau laiko, nes vairuotojas turi sustoti ir iškrauti/pakrauti kitų klientų krovinius. Taigi, jei laikas nėra kritinis faktorius, o biudžetas ribotas, dalinis krovinys yra geriausias pasirinkimas. Taip pat verta paminėti, kad mažoms siuntoms (pvz., dokumentams, drabužiams, kelioninėms bagažams) gali būti naudojamos ekspresinės siuntos autobusais („autobusų siuntos“), tačiau čia apribojimai pagal tūrį ir svorį yra griežtesni, o atsakomybės draudimas dažnai ribotas.

2. Kiek laiko trunka standartinis pervežimas į Angliją ir atgal? Visiems, kas nori tikslaus laiko, turiu pasakyti: nėra vieno atsakymo. Visas procesas priklauso nuo pasirinkto maršruto ir krovinio tipo. Jeigu kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL), kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į adresatą Anglijoje ir grįžta atgal (arba veda krovinį iš ten), tuomet kelionė Lietuva – Anglija trunka apie 2–3 dienas (priklausomai nuo to, kur Anglijoje yra adresatas – Londonas ar šiaurės Anglija/Škotija). Tačiau jei tai dalinis krovinys (LTL), reikia skirti daugiau laiko. Įprastai tokios siuntos į Angliją keliauja 4–7 darbo dienas. Kodėl tiek ilgai? Kadangi vairuotojas surenka krovinį iš skirtingų siuntėjų Lietuvoje, paskui važiuoja į terminalą (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Belgijoje), kur krovinys yra perkraunamas į kitą sunkvežimį, einantį tiesiai į Angliją (šitaip taupoma kuro ir aplinkosaugos mokesčiai Anglijoje). Grįžtant atgal, situacija analogiška. Taip pat reikia atsižvelgti į galimas eiles uostuose (Kalė, Doveris, Roterdamas) ir, žinoma, muitinės procedūras, kurios po „Brexit“ gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti beveik kiekvienam siuntimui į JK po „Brexit“? Tai, ką anksčiau darydavome tiesiog vairuotojo galvoje, dabag reikalauja raštiškumo. Esminis dokumentas yra Prekių-sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta angliškai ir nurodyti: tikslią siuntos turinio aprašą (ne „baldai“, o „medinis miegamojo lovos rėmas, natūralios medienos spalvos, nenaudotas“), prekės kodą (HS kodas – tai sąskaitos faktūros širdis, pagal kurią muitinė nustato mokesčius), svorį, vertę (realią rinkos vertę) ir šalies kilmę. Be to, būtina turėti pakavimo sąrašą (Packing List), jeigu siunta sudėtinga. Svarbiausias dalykas – EORI numeris. Kiekvienas verslas ar fizinis asmuo (jei siunčia asmeninius daiktus ne pagal TIR procedūrą, o kaip prekes) turi turėti galiojantį EORI numerį, prasidedantį kodu LT. Be šio numerio siunta net nebus įregistruota britų muitinės sistemoje, o vairuotojas gali būti nubaustas už bandymą įvežti neapdorotas prekes. Jei vairuojate sava transportu, taip pat reikės įregistruoti vairuotojo pažymėjimą CKD arba pateikti LR leidimą (jei transportas registruotas Lietuvoje).

4. Ar turiu mokėti PVM (VAT) ir muitus siunčiant daiktus į Angliją? Tai vienas painiausių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo to, ką ir kąmsiunčiate. Jei esate fizinis asmuo ir keliate save (pvz., persikeliate gyventi), Jums gali būti taikomas Transfer of Residence (ToR) leidimas. Tai yra dokumentas, leidžiantis atvežti asmeninius daiktus į JK be mokesčių (muitų ir PVM), jei juos naudojote bent 6 mėnesius prieš persikėlimą ir ketinate juos naudoti toliau. Tai didelė pinigų taupymo galimybė. Jei esate verslininkas ir siunčiate prekes klientui Anglijoje (B2B), ir jūsų klientas turi savo JK PVM numerį bei EORI, dažniausiai taikoma „0“ PVM tarifas (atiduota prekė). PVM apskaičiuoja gavėjas Anglijoje (importas). Jei siunčiate fiziniam asmeniui (B2C), kuris neturi verslo, gavėjas Anglijoje gali būti priverstas sumokėti importo PVM ir galbūt muitą, jei siuntos vertė viršija 135 svarų (dėl dovanų ar prekių). Todėl labai svarbu tiksliai nustatyti siuntos vertę ir tipą.

5. Kodėl kaina gali skirtis priklausomai nuo to, ką vežiu? (Pavyzdžiui, drabužiai vs. statybinės medžiagos) Logistikoje kaina formuojasi ne tik pagal svorį. Labai svarbus yra tūris (m³) ir krovinio tipas. Pavyzdžiui, jei vežiate porą šimtų kilogramų pūkų (patalynės), jie užims daugiau vietos nei pora šimtų kilogramų plytų. Sunkvežimių krovinių pervežime taikomas „svarstyklių“ principas – mokama už tai, kas didesnė: svoris arba tūris (naudojant koeficientą, pvz., 1 m³ = 167 kg arba 333 kg, priklausomai nuo transporto). Be to, krovinio pavojingumas lemia specialius reikalavimus. Statybinės medžiagos (smėlis, žvyras) reikalauja specifinės technikos ir iškrovimo vietos pritaikymo. Drabužiai ar baldai gali būti pažeidžiami, todėl reikalingas papildomas apsauginis pakavimas (plėvelės, dėžės, paletės), kas taip pat įeina į kainą. Taip pat, jei prekės yra pavojingos (akumuliatoriai, dažai, chemija), kaina padsiderėja dėl specialių leidimų (ADR) ir saugumo priemonių.

6. Kaip užtikrinamas mano daiktų saugumas kelyje? Per daugiau nei 20 metų esu matęs viską – nuo įlūžusių pakrautų sunkvežimų iki pasigailėtinai supakuotų baldų, kurie atkeliauja sužaloti. Saugumas prasideda nuo pakavimo. Optimalus pervežimas negali vykti be kokybiško pakavimo. Baldai turi būti supakuoti į storą kartoną, uždengti burbuliuku plėvele ir uždėti ant paletės arba sutvirtinti juostomis. Smulkios prekės turi būti dėžėse. Kai vairuotojas pakrauna krovinį, jis privalo jį užfiksuoti (užfotografuoti) ir užfiksuoti būklę. Tada krovinys yra užsegamas lynais arba užrakinamas (jei tai dalinis krovinys). Be to, kiekvienas legalus pervežėjas turi turėti CMR draudimą. Tai yra privalomas draudimas, atlyginantis žalą, jei krovinys pasikeleja dingsta arba yra sugadinamas pervežimo metu. Standartinė CMR atsakomybės riba yra apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vieną kilogramą (tai yra apie 10-11 eurų). Jei jūsų daiktai vertingiau, rekomenduoju sudaryti papildomą „All Risk“ draudimą, kuris padengs visą rinkos vertę.

7. Kokius maršrutus naudojate? Ar įtakos kainai turi tas, kad Anglija yra sala? Taip, geografija lemia logistiką. Anglija yra sala, todėl be uosto arba tunelio niekaip neapsieisime. Yra pagrindiniai du keliai: 1. Per Šiaurės Prancūziją (Kalė / Dunkirkas) – Anglijos uostai (Doveris / Folkestoneas). Tai trumpiausias ir pigiausias kelias jūros link. Čia naudojami keltai arba „Eurotunnelas“ (geležinkelio traukinys). Šis maršrutas populiariausias, tačiau čia dažniausiai susidaro didžiulės eilės, ypač po „Brexit“, kai tikrinami pasai ir dokumentai. 2. Per Olandiją/Belgiją (Roterdamas, Briuselis, Zebriugė) – Anglijos rytiniai uostai (Kingston upon Hull, Immingham, Felixstowe). Šie maršrutai truputį ilgesni, bet dažnai mažiau užstrigę, o keltai yra didesni ir patogesni vairuotojams. Optimalus maršruto pasirinkimas priklauso nuo to, kur Anglijoje reikia pristatyti siuntą. Jei į Londoną ar pietus – eikime per Doverį. Jei į šiaurę (Mančesteris, Liverpulis, Škotija) – gali būti pigiau ir greičiau važiuoti per šiaurines uostus. Taip pat, Lietuvoje turime uostą Klaipėdoje – kartais naudojame ir jį tiesioginiais keltais į Angliją (pvz., į Hull arba Killingholmę), tačiau tai dažniau būna naudinga dideliems kroviniams, kurie eina iš Baltijos šalių, o ne tik iš Lietuvos vidaus.

8. Kas nutinka, jei mano siunta užstrigs muitinėje Anglijoje? Tai baisiausias scenarijus bet kuriam siuntėjui. Jei dokumentuose yra klaidų (neteisingas HS kodas, trūkstamas EORI, klaidinga gavėjo informacija), britų muitinė (HMRC) sulaiko siuntą. Tada vairuotojas negali išvykti iš uosto ar terminalo. Kas atsitinka toliau? 1. Laiko nuostoliai. Vairuotojas laukia. Laukimas kainuoja – dažnai taikomos baudos už vairuotojo darbo laiko viršijimą arba sunkvežimio stovėjimą terminale. 2. Sandėliavimas. Jei siunta neišsiunčiama per tam tikrą laiką (paprastai 48-72 val.), ji perkeliama į muitinės sandėlį (Customs Warehouse). Čia prasideda mokesčiai už sandėliavimą, kurie kyla kas diena. 3. Grąžinimas. Jei klaidos neišsprendžiamos per 20 dienų, siunta gali būti priverstinai grąžinta atgal į Lietuvą arba sunaikinta (jei tai netinkami maisto produktai). Visas šis procesas kainuoja brangiau nei geriausias brokerio paslaugos iš karto. Todėl mano patarimas: nedarykite eksperimentų su dokumentais.

9. Ar galima vežti maisto produktus ar gyvūnus į Angliją? Čia yra labai griežtai reglamentuota sritis. Dėl ligų ir kenkėjų kontrolės, JK nustatė griežtus apribojimus maisto produktams iš ES. * Mėsa ir pieno produktai: Asmeninis pervežimas labai apribotas. Vežti mėsą ar pieno produktus (sūrį, jogurtą) į JK iš ES (išskyrus Šiaurės Airiją) yra draudžiama, nebent tai yra mažai kainuojantys kiekiai asmeniniam vartojui (pvz., vienas sandeliukas, kurio svoris neviršija 2 kg), ir tai turi būti gamintojo originalioje pakuotėje. Verslininkams reikalingi veterinariniai pažymėjimai ir sertifikatai, kas yra labai sudėtinga ir brangu. * Gyvūnai: Vežti naminius gyvūnus į JK galima, bet reikalingas mikroschemas (čipas), pasas, antšeriuoti prieš kelionę (ne 21 dieną prieš, kaip anksčiau, o dabar taisyklės gali keistis, reikia tikrinti naujausius reikalavimus) ir gyvūno sveikatos sertifikatas. Gyvūnai turi važiuoti kaip „acompanied baggage“ (lydimas bagažas) arba patikimose gyvūnų pervežimo kompanijose. Negalima tiesiog įmesti šuns į dalinio krovinio sunkvežimį su baldais.

10. Ką daryti, jei noriu persikelti gyventi į Angliją ir man reikia pervežti visus buto daiktus? Tai labai dažna situacija, ir čia reikalingas individualus požiūris. Persikėlimas (Relocation) skiriasi nuo paprasto prekių pervežimo. Pirmiausia, kaip minėjau, reikia rūpintis ToR01 formos užpildymu (Transfer of Residence). Tai gana ilgas procesas, reikalaujantis įrodymų, kad gyvenote užsienyje daugiau nei 12 mėnesių ir kad Anglijoje ketinate likti bent 6 mėnesius. Antra, reikia susirasti pervežėją, kuris siūlo ne tik transportą, bet ir pakavimo paslaugas. Verta investuoti į tai, kad komanda atvyktų, išpakuotų jūsų drabužius, uždėtų ant kabliukų, suvyniotų indus į specialią popierių ir supakuotų baldus. Tai sutaupo daug nervų vėliau. Trečia, tiksliai susiderėkite dėl pristatymo. Anglijoje gatvės dažnai siauros, o sunkvežimiai – dideli. Jei gyvenate centre, kur negali užvažiuoti 18 tonų sunkvežimis, gali tekti perkrauti krovinį į mažesnį sunkvežimį (prikabinamąją) prieš pat pristatymą. Tai kainuoja papildomai, tačiau tai būtina, kadangi užvažiuoti negalima, o gatvėje statyti sunkvežimą griežtai draudžiama. Visus šiuos niuansus reikia aptarti anksčiau, o ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie namų.

Išvada

Optimalus daiktų pervežimas į Angliją ir atback nėra paslaptis, kurios negalima įveikti. Tai yra procesas, reikalaujantis kantrybės, dėmesio detalėms ir profesionalios pagalbos.