Lankstus maršrutas vežimui į Angliją ir atgal: Eksperto vadinas efektyviam logistikos planavimui

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių krovinių pervežimų srityje, aš mačiau, kaip pasaulis ir ypač Jungtinės Karalystės rinka keitėsi neapgailėtamu greičiu. Vienas dalykas vis tiek išlieka nepakitęs: Anglija visada buvo, yra ir bus viena pagrindinių prekybos partnerių Lietuvai bei visai Baltijos regionui. Tačiau tai, kaip mes ten patenkame ir kaip grįžtame atgal, pasikeitė neišsamiai. Anksčiau užtekdavo nupirkti bilietą į keltą Calais’iuje arba Zeebrugge ir važiuoti taip, kaip rodo kompas. Šiandien tokia tiesioginė strategija nebeveikia – bent jau ne tiems, norintiems išlikti konkurencingais ir užtikrinti klientams aukščiausią paslaugos kokybę.

Kas yra „lankstus maršrutas“? Dažniausiai klientai tai supranta kaip galimybę pakeisti planą paskutinę sekundę. Tačiau profesionalioje logistikoje tai yra giliau įsigilęs strateginis planavimas, leidžiantis pritaikyti pervežimą prie besikeičiančių sąlygų, o ne tik reaguoti į nelaimingus atsitikimus. Po „Brexit“ procesų įsigaliojimo, pandemijos padarinių ir pastaruoju metu pastebimų geopolitinių judėjimų, standartinis maršrutas tapo pavojingas pinigams ir laikui.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kodėl lankstus maršrutas vežimui į Angliją ir atback ne yra pasiluxas, o būtinybė. Kalbėsime apie tai, kaip išvengti ilgų eilių prie Londono, kaip pasirinkti tinkamą uostą ir kodėl grįžtantį krovinį reikia planuoti dar išvykstant iš Lietuvos. Šis žinias parengiau ne iš vadovėlių, o iš tūkstančių nuvažiuotų kilometrų ir išspręstų komplikuotų situacijų kelyje.

Nenuokrymus nuo tiesos, kai kalbame apie vežimus į Angliją, svarbiausia nėra kaina už kilometrą, o patikimumas ir laiko taupymas. Lankstumas čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Jei jūsų krovinys vėluoja, nes vairuotojas stovi eilėje prie Doverio, o rinkodaros komanda jau laukia prekių parduotuvėse šiaurės Anglijoje – lankstus maršrutas per kitą uostą būtų galėjęs išgelbėti situaciją. Skaitykite toliau, jei norite sužinoti, kaip tai veikia praktiškai ir kaip tai gali padėti jūsų verslui augti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ką tiksliai reiškia „lankstus maršrutas“ vežiant krovinius į Angliją?

Lankstus maršrutas logistikoje nėra chaosas ar bet kokių sprendimų priėmimas kelyje. Tai iš anksto suplanuota strategija, kurioje numatyti alternatyvūs keliai ir perėjimo taškai. Esu dirbęs srityje pakankamai ilgai, kad žinčiau: vienas maršrutas visada niekada nebus idealus visiems atvejams. Lankstumas reiškia, kad jei viename uoste (pavyzdžiui, Calais) užstrigame dėl muitinės patikros ar techninio gedimo, mes turime pasiruošę planą B – važiuoti į Dunkirk’ą arba net per Eurotunelį. Tai taip pat reiškia galimybę keisti maršrutą Anglijoje, išvengiant didmiesčių spūsčių (pvz., apeiti M25 žiedą aplink Londoną), jei krovinio paskirties vieta yra šiaurėje ar vakarų Anglijoje. Tai dinamiškas procesas, reikalaujantis nuolatinio stebėjimo ir greito reagavimo, o tai suteikia klientui garantiją, kad prekės atvyks laiku, nepaisant išorinių aplinkybių.

2. Kokius uostus geriausia pasirinkti efektyviam vežimui ir kodėl?

Per savo karjerą mačiau, kaip kai kurios ekspeditorinės kompanijos slegia vienintelį variantą – Calais – Dover, tačiau tai dažnai būna klaida. Ši linija yra populiariausia, tačiau dėl to ir labiausiai apkrauta. Esant lankstumui, mes vertiname kitus variantus. Pavyzdžiui, Dunkirk (Prancūzija) – Dover (Anglija) dažnai yra mažiau užimtas ir gali sutaupyti valandą ar dvi pravažiavant muitinę. Taip pat labai perspektyvūs yra šiaurės uostai: Zeebrugge ir Hook of Holland (Olandija), jungiantys su Hull, Harwich arba Felixstowe. Jeigu krovinys keliauja į šiaurės Angliją (Mančesterio, Lidso, Šefildo regionus), važiavimas per šiaurę gali sumažinti nuvažiuotą atstumą Anglijoje šimtais kilometrų. Lankstus maršrutas leidžia mums pasirinkti tą uostą, kuris tam konkrečiam dienai ir kroviniui siūlo geriausią sąlygų derinį: mažiausias eiles, trumpiausią kelionę Anglijoje ir geriausią kainą.

3. Kaip „Brexit“ paveikė maršrutų planavimą ir lankstumo reikšmę?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją mūsų darbe. Anksčiau sienos kirtimas buvo formalumas, dabar tai – sudėtingingas procesas, reikalaujantis tikslios dokumentacijos. Lankstumas šiuo atveju tampa kritiškas dėl muitinės procedūrų. Kai kurie uostai turi efektyvesnes „Smart Freight“ sistemas ar greitesnes linijas prekių, turinčių tinkamai užpildytus deklaracijas, apdorojimui. Jei pastebime, kad pavyzdžiui, Doverio uoste susidaro spūstys dėl dokumentų patikros, lankstus maršrutas leidžia nukreipti vairuotoją į Eurotunelį, kur procesai dažnai vyksta greičiau dėl kitokios infrastruktūros. Be to, po „Brexit“ susiformavo nauji taisyklių aiškinimai, todėl turime būti pasiruošę pakeisti maršrutą, jei kelyje iškyla problema su, sakykime, GVNS (Prekių pavadinimų sąrašo) kodais. Mūsų patirtis rodo, kad lankstumas leidžia išvengti mokesčių ir baudų rizikos, greičiau adaptuojantis prie konkrečios muitinės posto nuotaikos.

4. Ar verta rinktis keltą ar Eurotunelį, planuojant lankstų maršrutą?

Tai vienas dažniausiai diskutuojamų klausimų. Kaip ekspertas, aš visada sakyčiau: priklauso nuo situacijos. Keltas suteikia vairuotojui galimybę ilsėtis (paimti privalomą poilsį), kai laivas plaukia. Tai gali būti naudinga, jeigu reikia suderinti vairuotojo darbo laiką pagal tachografą. Eurotunelis, savo ruožtu, yra nepalyginamai greitesnis – perėjimas trunka tik 35 minutes. Lankstus maršrutas numato abiejų variantų vertinimą realiu laiku. Jei vairuotojas skuba, nes klientui reikia „just-in-time“ pristatymo, tunelis yra geriausias sprendimas. Jei vairuotojas artėja prie poilsio laiko, o kelionės trukmė leidžia, keltas gali padėti sutaupyti laiko vėliau, nes vairuotojas nepraras valandos stovėdamas poilsio aikštelėje, o ilsėsis jūroje. Be to, bilietų kainos svyruoja, ir lankstumas leidžia pasirinkti tuo momentu pigesnį variantą neprarandant laiko.

5. Kaip lankstus maršrutas padeda sutaupyti kuro ir kitų išlaidų?

Dauguma klientų mano, kad trumpiausias kelias – pigiausias. Tačiau logistikoje tai visada ne taip. Lankstus maršrutas leidžia mums vengti brangių kelių mokesčių arba zonos, kuriose kainos yra nepalankios. Pavyzdžiui, važiuojant per Vokietiją, reikia mokėti „MAUT“ mokesčius, kurie yra gana aukšti. Kartais lankstus maršutas gali nukreipti transportą per Belgiją ar Olandiją, jei tai leidžia sumažinti bendrą išlaidų balansą, atsižvelgiant į kuro kainas ir mokesčius. Taip pat Anglijoje kuras ir kelių mokesčiai (ypač už Londono užterštą zoną ULEZ) gali smarkiai pakenkti biudžetui. Suplanavus maršrutą taip, kad vengtume Londono centro ir važiuotume per šiaurę arba rytus, mes sutaupome ne tik laiko, bet ir pinigų. Ilgametė patirtis moko, kad 50 eurų sutaupyta kelyje dėl geresnio planavimo yra 50 eurų grynojo pelno klientui.

6. Kaip vežimo į Angliją atgal (return load) planavimas įtakoja išvykimo maršrutą?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamiršta mažesnės kompanijos. Negalima planuoti tik kelionės į Angliją, ignoruojant grįžimą. Jeigu važiuojame tuščiais grįžtant, klientas moka abi puses – tai brangu. Mano filosofija yra tokia: jau išvykstant mes žinome, ar galime rasti krovinį atgal. Lankstumas čia reiškia, kad jeigu grįžtantį krovinį galima paimti Birmingeme, mes galiame pakeisti pristatymo maršrutą Anglijoje taip, kad vėliau lengviau pasiektume Birmingemą. Pavyzdžiui, vietoje kad važiuotume į pietus (Plymouth) ir tuomet grįžtume per visą šalį, mes galime sutarti su klientu dėl krovinio iškrovimo eksporto zonoje prie Londono, kadangi ir ten yra daug grįžtančių krovinių. Tai sudėtingas logistinis šokis, kuris reikalauja gerų partnerių tinklo, bet jis leidžia siūlyti klientams kur kas geresnes kainas.

7. Kokios yra pagrindinės problemos su vairuotojų darbo laiku (tachografu) ir kaip jas išspręsti?

Vairuotojo darbo laikas yra šventovė, kurios negalima pažeisti. Anglija yra toli, ir tenka važiuoti per kelias šalis. Lankstus maršrutas čia būtinas norint išvengti baudų už pažeidimus. Kartais gali atsitikti taip, kad dėl eilių uoste vairuotojas praranda daug laiko, ir jam liko mažai valandų iki privalomo poilsio. Tokiu atveju lankstus maršrutas leidžia nukreipti jį ne į toliausiai esantį paskirties tašką, o į artimiausią sandėlį, iškrauti ten dalį krovinius (jei tai yra dalinis krovinys) arba sustoti tinkamame poilsio punkte. Taip pat naudojame „split rest“ (skaidomą poilsį) taisykles, kurias reikia planuoti iš anksto. Mūsų ekspertai nuolat stebi vairuotojų tachografo duomenis realiu laiku ir gali suaktyvinti alternatyvų maršrutą, jeigu mato, kad vairuotojas nebesuspės laiku. Tai užtikrina saugumą kelyje ir teisėtumą.

8. Kaip lankstus maršrutas padeda išvengti Londono spūsčių ir M25 žiedo problemų?

Londonas ir jo apylankis M25 – tai košmaras kiekvienam vairuotojui, ypač sunkvežimio vairuotojui. Užstrigimas ant M25 gali trukti valandas ir viską sugadinti. Lankstus maršrutas numato galimybę apeiti Londoną iš rytų arba vakarų, priklausomai nuo to, kur yra krovinys. Jeigu krovinys keliauja į Velsą ar pietvakarius, mes galime naudoti kelią, apeinantį Londoną iš vakarų (M4 ar net mažesniais keliais), jeigu į rytus (į Kentą), tai į šiaurę ar rytus. Bet svarbiausia yra tai, kad jeigu krovinio paskirtis yra šiaurės Anglijoje, mes visai stengiamės nenuvažiuoti per pietus. Lankstumas leidžia mums pasirinkti uostą, kuris yra arčiau galutinio tikslo (pvz., Hull ar Newcastle), taip visiškai išvengiant Londono regiono. Tai ne tik sutaupo laiko, bet ir sumažina stresą vairuotojui bei mažina CO2 emisijas.

9. Kaip technologijos (GPS, stebėjimo sistemos) padeda įgyvendinti lankstų maršrutą?

Dabar be technologijų neįsivaizduojame jokio lankstaus maršruto. Mes naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo ne tik automobilio vietą, bet ir eismo spūstis realiu laiku, oro sąlygas, net ir kuro sąnaudas. Kai aš pradėjau dirbti prieš 20 metų, tekdavo skambinti vairuotojui ir klausti, kur jis yra ir kaip eina. Dabar mes matome viską ekrane. Jeigu mūsų sistemos signalizuoja, kad kelias A16 Prancūzijoje uždarytas dėl avarijos, dispečeris akimirksniu gali pakeisti maršrutą ir nukreipti vairuotoją per kitą kelią arba net pakeisti uostą, jeigu likęs laikas leidžia. Tai leidžia būti vienu žingsniu priekyje. Technologijos taip pat padeda integruoti muitinės sistemas, kad iš anksto žinotume, ar dokumentai tvarkingi, ir išvengtume stovėjimo pasienyje.

10. Ką klientas turi žinoti, norėdamas gauti naudos iš lankstaus maršruto?

Klientas turi suprasti, kad pigiausia kaina dažnai reiškia standartinį, standų maršrutą be jokios galimybės manevruoti. Jei jis nori paslaugos 99/100 kokybės, jis turi būti atviras dialogui su logistikos partneriu. Reikia ne tik perduoti krovinio svorį ir matmenis, bet ir pasakyti, ar šis krovinys yra skubus, ar yra specialių reikalavimų iškrovimui. Klientas taip pat turėtų suprasti, kad kartais lankstumas gali reikšti šiek tiek kitokį išvykimo laiką arba kelią, kuris atrodo ilgesnis žemėlapyje, bet yra greitesnis realiu laiku. Pasitikėjimas ekspertu čia yra raktas. Aš visada sakau savo klientams: „Paduok man dokumentus laiku, ir aš padarysiu viską, kad tavo prekės būtų ten, kur turi būti, kai turi būti, net jei dangus užkris.“ Lankstus maršrutas – tai mūsų įrankis siekiant šio tikslo.

Išvada

Apibendrinant, lankstus maršrutas vežimui į Angliją ir atback nėra papildomas paslaugų „papuošalas“, o būtinas sąlyginis elementas šiuolaikinėje logistikoje. Mano daugiau kaip dvidešimt metų patirtis šioje srityje įrodė, kad griežtai fiksuoti grafikai ir maršrutai dažnai nuveda į aklavietę – prarandame laiką, pinigus ir, svarbiausia, kliento pasitikėjimą. Pasaulis turi per daug neprognozuojamų veiksnių – nuo oro sąlygų iki politinių sprendimų – kad galėtume pasikliauti vieninteliu planu.

Lankstumas suteikia mums galios kontroliuoti situaciją. Tai leidžia mums pasirinkti optimaliausią uostą, išvengti spūsčių, efektyviai išnaudoti vairuotojų darbo laiką ir sumažinti išlaidas. Klientui tai reiškia ramybę ir tikrumą, kad jo verslas nebus sustabdytas dėl logistinių spragių. Investicija į patyrusią logistikos komandą, kuri sugeba kurti ir valdyti lankstus maršrutus, atsiperka daug kartų per išsaugotas nuo šiukšlių sąnaudas ir užtikrintą prekių pateikimą į rinką.

Jei ruošiatis siųsti krovinius į Angliją, nebijokite klausti savo transporto partnerio apie maršruto planavimo strategiją. Paklauskite, kokios alternatyvos yra numatytos, kas atsitiks, jei užstrigsime pasienyje, ar kaip planuojamas grįžimas. Atsakymai į šiuos klausimus parodys, ar dirbate su tikrais savo srities profesionalais, ar tik su pervežėjais. Logistika – tai ne tik fizinis judėjimas, tai ir strateginis mąstymas, o lankstus maršrutas yra šio mąstymo viršūnė.