Lankstumas kelionėms į Angliją: keiskite planus

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių krovinių pervežimų versle, mačiau viską – nuo idealiai suyrančių kaip legvos detalių logistikos grandinelių iki situacijų, kai viena nedidelė nesklandumas sukelia domino efektą, užkertant kelią dešimtims vairuotojų. Vienas svarbiausių dalykų, kurį išmokau šioje srityje, yra tas, kad griežtas laikotvarkė, ypač kai kalbame apie maršrutus į Angliją (Jungtinę Karalystę), dažnai tampa ne pagalbininku, o priešu. Šiandieninėje geopolitinėje ir ekonominėje situacijoje lankstumas nėra tik papildomas privalumas – tai būtinybė.

Dažnai klientai, užsakantys pervežimus, svajoja apie „tašką į tašką“ idealų scenarijų: krovinys pakrautas ryte, vairuotojas važiuoja nepabūdamas, ir jau sekančią dieną prekės yra paskirties vietoje. Teigiama, kad toks idealas egzistuoja, tačiau realybėje, ypač tranzituojant per Lamanšą ir įveikiant Britanijos salos muitinės barjerus, situacija keičiama kas valandą. Po „Brexit“ pasaulis visiems dalyviams pasikeitė nepagystantamai. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita Europos šalis, kurioje galėjome lengvai manevruoti. Dabar tai – trečioji šalis, su savo taisyklėmis, protokolais ir, kas svarbiausia, neprognozuojamais uždelstimais.

Šiame straipsnyje nenoriu būti gąsdintoju. Tikslas priešingas – padėti Jums suprasti, kodėl lankstumas Jūsų verslo planuose gali sutaupyti ne tik nervų, bet ir pinigų. Mes aptarsime, kodėl reikia turėti atsargą laike, kaip veikia muitinės procesai ir kodėl gebėjimas greitai keisti planus yra geriausia draudimo polisa nuo prarastų galimybių. Esu matęs, kaip įmonės, kurios bandė laikytis kieto grafiko, prarasdavo svarbius sutarties partnerius, tuo tarpu tie, kurie pasitikėjo savo logistikos partnerio patirtimu ir leido keisti maršrutus, užtikrindavo sklandų prekių judėjimą. Sekės analizei, atskleisiame visus niuansus, padėsiančius Jums tapti ne tik klientu, bet ir strateginiu partneriu, sugebantį adaptuotis prie bet kokių aplinkybių.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kurie man teko girdėti daugiausia kartų per mano karjerą. Juose rasiite praktinių patarimų, grindžiamų ilgamečia patirtimi.

1. Kodėl griežtas laikotvarkė yra pavojinga renkantis maršrutą į Angliją?

Griežtas laikotvarkė („just-in-time“ logistika) veikia puikiai stablioje aplinkoje, tačiau maršruose į Angliją per Lamanšą yra per daug kintamųjų, kurių negalime kontroliuoti. Pagrindinė problema yra tame, kad viena maža klaida ar vėlavimas pradžioje (pavyzdžiui, vėluojantis krovinys siuntėjo sandėlyje) sukelia grandinę reakcijų. Jei vairuotojas atvyksta į uostą arba tunelė 15 minučių vėlai, jis gali praleisti savo „slotą“ (išvykimo laiką). Dėl „Brexit“ procedūrų, reikalingų laiką muitinės patikrai, toks vėlavimas reiškia ne tik valandos delsimą, bet galbūt ir kelias valandas ar net dieną, laukiant kito nemokamo ar mokamo perėjimo. Be to, vairuotojų darbo laiko apribojimai (tachografas) neleidžia tiesiog „privažiuoti greičiau“ – jei laikas baigiasi, reikia poilsio. Griežtas grafikas neleidžia įtraukti šio poilsio ar vėlavimo į planus, todėl rizikuojate, kad krovinys neatvyks laiku, o vairuotojas gali būti nubaustas už darbo laiko pažeidimus. Lankstumas leidžia numatyti šias „kliūtis“ ir išvengti streso.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė poreikį būti lankstiamam planuojant pervežimus?

Prieš „Brexit“ pervežimas į Angliją buvo techninis procesas su minimalia biurokratija. Dabar tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis dokumentų (pvz., EX1, T1 deklaracijos), kurie turi būti pateikti prieš krovinį pasiekiant muitinę. Jei dokumentuose yra klaida arba trūksta vienos raidės, krovinys gali būti sulaikytas. Mano patirtis rodo, kad net ir pačius geriausius logistikos ekspertus gali išgąsdinti netikėta muitinės patikra, kuri užtrunka ilgiau nei planuota. „Brexit“ taip pat įvedė papildomus kontrolės punktus, todėl eilės į keltus ar tunelį tapo ilgesnės. Anksčiau galėjome skaičiuoti, kad perėjimas trunka 1,5 valandą, dabar tai gali trukti ir 4–5 valandas dėl dokumentų tikrinimo. Lankstumas šiuo atveju reiškia galimybę keisti kelionės pradžios laiką ar net maršrutą (pavyzdžiui, rinktis kitą uostą), jei viename iš jų susidaro spūstys dėl naujų kontrolės procedūrų.

3. Ką daryti, jei krovinys nėra paruoštas laiku, o vairuotojas jau atvykęs?

Tai viena dažniausių situacijų. Jei vairuotojas atvyksta į sandėlą, o krovinys dar nepakrautas, prasideda problemų grandinė. Vairuotojas negali laukti neribotai laiko – jo darbo laikas eina. Jei jis praleis 4 valandas laukdamas, jam gali tekti ilgiau ilsėtis vėliau, kas vėlgi stums įvykio laiką. Mano patarimas: nedelsiant praneškite pervežėjui. Jei žinote, kad krovinio nebus, geriau atidėlioti vairuotojo atvykimą (jei įmanoma) arba leisti jam nuvykti į artimiausią poilsio zoną, kad jis nešvaistytų laiko stovėdamas prie sandėlio vartų. Kartais pigiau ir efektyviau sumokėti vairuotojui už dienos laukimą (jei tai sutarta), bet panaudoti tą laiką poilsiui, nei vėliau stumti visas datas ir rizikuoti vėluoti prie kliento Anglijoje. Lankstumas čia reiškia drąsą pripažinti, kad planas pasikeitė, ir greitai reaguoti, kadangi vairuotojo laikas – tai brangiausias resursas logistikoje.

4. Ar geriau rinktis keltą arba Eurotunelį, jei reikalingas didelis lankstumas?

Abu variantai turi savo privalumų, tačiau kalbant apie lankstumą, Eurotunelis (Šiaurės jūros tunelis) dažnai suteikia daugiau galimybių greičiui ir dažnumui. Keltai turi fiksuotą išvykimo grafiką – jei pavėlate 10 minučių, keltas gali išvykti be jūsų, ir teks laukti kito, kas gali trukti valandomis. Tunelis veikia kas 15–20 minučių („shuttle“ traukiniai), todėl, jei pavėlate, dažnai galima pereiti į kitą, artimesnį išvykimą be didelių problemų, jei tik bilietas leidžia keisti laiką (flex tarifas). Tačiau keltai gali būti lankstesni apkrovos atžvilgiu – jei reikia pervežti ypatingai didelį ar nestandartinį krovinį, keltai siūlo daugiau vietos ir galimybių maneuvruoti. Taigi, jei Jūsų prioritetas – laiko lankstumas (galimybė išvykti vėliau/anksčiau), rinkitės tunelį. Jei svarbu krovinio specifika ir galimybė pakeisti maršrutą jūroje (pavyzdžiui, išvykti iš Diunkirkos vietoje Kalė), keltai gali būti geresnis pasirinkimas.

5. Kaip oro sąlygos Anglijoje ir Lamanše veikia planus ir kaip su tuo kovoti?

Anglija yra sala, o Lamanšas yra vienas iš audringiausių vandens telkinių pasaulyje. Stiprus vėjas gali sustabdyti keltus arba sukelti didelius eismo spūstis, kai tunelyje įsigalioja saugumo protokolai (pvz., aukštas riedmenų pavojus). Mano patirtis rodo, kad žiemos mėnesiais (nuo lapkričio iki kovo) oras yra neprognozuojamas faktorius. Kaip būti lankščiu? Visada turėkite atsarginį planą. Jei matome prognozę, kad Kalė uoste bus stiprus vėjas, mes galiame nukreipti vairuotoją į Zebriugės (Belgija) arba Hoek van Holando (Nyderlandai) uostus ir važiuoti į Angliją per šiaurę (pvz., į Harwich ar Hull). Nors šis maršrutras yra ilgesnis, jis užtikrina, kad krovinys nebus užstrigęs Kalėje dėl atšauktų keltų. Lankstumas čia reiškia pasiruošimą kelionę prailginti porą valandų, kad išvengtumėte dienų delsimo.

6. Kas nutinka su vairuotojo poilsio laiku, jei planas keičiamas skubiai?

Vairuotojų darbo laikas reglamentuoja griežtai ES taisyklės (ir JK taisyklės, kurios yra panašios). Jei dėl vėlavimo ar planų keitimo vairuotojas praleidžia savo planuotą poilsio laiką, jis privalo jį pasiimti vėliau. Tai dažnai sukelia klientų nusivylimą, nes „kodėl jis tiesiog nevažiuoja?“. Tačiau saugumas yra pirmiausia. Lankstumas šiuo atveju reiškia supratimą, kad krovinys gali atvykti ne rytoj, o po dienų, jei reikės 45 valandų poilsio (savaitgalio poilsis) dėl viršyto darbo laiko. Geriausias sprendimas – stebėti vairuotojo laiką realiu laiku. Jei matome, kad jis artėja prie limitų, o iki Anglijos dar toli, mes rekomenduojame sustoti anksčiau. Tai leidžia išlaikyti grafiką tolesnei kelionei. Klientai, kurie supranta šias fiziologines ir teisines ribas, visada gauna savo prekes saugesniu būdu.

7. Ar galima keisti paskirties vietą Anglijoje jau vairuotojui važiuojant?

Taip, tai įmanoma, tačiau tai reikalauja labai greito ir koordinuoto veiksmo. Pakeitus paskirties vietą, tenka pakeisti ir muitinės deklaracijas (prieš išvykstant iš Lietuvos ar ES). Jei paskirties vieta keičiama jai esant Anglijoje, reikalingas naujas „import“ procesas arba vietos muitinės leidimas. Mano komanda dažnai susiduria su situacijomis, kai klientas sako: „Atvežkite į sandėlį A“, o po valandos – „Ne, nebeį A, o į B“. Jei apie tai sužinome anksti, mes spėjame perdaryti dokumentus. Jei vairuotojas jau yra pasienyje arba Anglijoje, tai gali būti labai brangu ir sudėtinga. Lankstumas čia reiškia – praneškite mums kuo anksčiau. Kuo anksčiau sužinome apie pakeitimą, tuo mažiau papildomų išlaidų (muitinės brokerio mokesčiai, vairuotojo laukimo mokestis) jums kils.

8. Kaip techninės bėdos (sugedimas) veikia lankstumą ir kas daroma tokiu atveju?

Techninė bėda – tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Nors vairuotojai atlieka kasdienes patikras, sunkvežimiai yra techniniai įrenginiai. Jei lūžta Anglijoje, tenka skambinti vietiniam pagalbai, kuri gali būti brangi ir lėta. Jei lūžta Prancūzijoje ar Belgijoje, reikia rasti servisą, kuris priima užsienio sunkvežimius. Lankstumas šiuo atveju yra apie tai, kad mes tūrėtume galimybę perkrauti krovinį į kitą sunkvežimį (transhipment). Tai yra sudėtinga operacija, reikalaujanti specialių leidimų, jei muitinės sandoriai jau atidaryti. Mūsų strategija visada yra turėti kontaktų tinklą visame kelyje, kad galėtume greitai organizuoti perkrovą, jei techninė bėda neleidžia tęsti kelionės to pačio automobilio ratais. Klientas turi būti pasiruošęs, kad tokiu atveju pristatymas gali vėluoti, bet krovinys bus išgelbėtas.

9. Ar lankstumas padeda sutaupyti pinigų, ar tai papildoma išlaida?

Tai paradoksalus klausimas. Iš pirmo žvilgsnio, lankstumas (pvz., brangesni lankstūs bilietai, galimybė keisti dokumentus) atrodo kaip išlaida. Tačiau mano 20 metų patirtis rodo, kad lankstumas tausoja pinigus. Pavyzdžiui, jei perkate pigų, nelankstų keltą bilietą ir pavėlate, bilietas prarandamas, ir jums tenka pirkti naują, kuris gali kainuoti dvigubai brangiau („walk-on“ kaina). Be to, vėlavimas Anglijoje gali sukelti sutartinių nuobaudų (penalty clauses) iš Jūsų pirkėjo, kurios yra daug didesnės nei kelių eurų skirtumas tarp bilietų tipų. Lankstumas leidžia išvengti šių baudų. Taip pat, gebėjimas pasirinkti alternatyvų maršrutą (pvz., per Zebriugę) gali leisti išvengti stovėjimo mokesčių uoste, kai keltai neveikia. Taigi, lankstumas – tai investicija į rizikos valdymą, kuri apsimoka ilgainiui.

10. Kokius dokumentus reikia turėti tvarkingai, kad lankstumas būtų įmanomas?

Dokumentų tvarka – tai lankstumo pagrindas. Be teisingų dokumentų (HS kodai, EORI numeriai, importo licencijos), joks lankstumas nepadės – krovin tiesiog nebus išleistas iš šalies. Norint, kad galėtume keisti planus (pavyzdžiui, nukreipti vairuotoją į kitą uostą), dokumentai turi būti universalūs arba labai greitai koreguojami. Rekomenduoju visada turėti kelias kopijas dokumentų (ir fiziškai vairuotojui, ir el. formą). Taip pat svarbu, kad Jūsų muitinės brokeris būtų pasirengęs dirbti neįprastu laiku. Jei mes nusprendžiame važiuoti per Kitą uostą dėl vėjo, brokeris turi sugebėti perregistruoti išvykimą nauju adresu realiu laiku. Dokumentų netvarka yra pagrindinė lankstumo priešas – ji verčia laukti dieną ar dvi, kol ištaisoma klaida, o tuo metu lankstumo galimybės dingsta.

Išvada

Apibendrinant, lankstumas kelionėms į Angliją nėra pasirinkimas tarp „taip“ ar „ne“, tai yra požiūrio į logistiką pokyčis. Po „Brexit“ ir pandemijos, kai pasaulio tiekimo grandinės tapo labai jautrios, griežtas planavimas tampa pavojingu lošimu. Man kaip ekspertui, matytui tūkstančius atvejų, aišku: sėkmę lemia ne tas, kuris sukuria idealų grafiką, o tas, kuris sugeba greitiausiai ir efektyviausiai adaptuotis, kai kažkas nepaeina pagal planą.

Keisti planus reiškia pasitikėti savo logistika partneriu. Jei Jūs duodate mums žaliųjų duomenų (pvz., „krovinys turi būt ten rytoj“) ir neleidžiate manevruoti, mes dedame visas pastangas, tačiau rizika augs. Jei sakote: „mums svarbiau, kad prekės atvyktų saugiai ir be baudų, net jei tai reikš dienos vėlavimo“, mes galime pasirinkti saugesnį, lankstesnį maršrutą, užtikrinti atsargas vairuotojo poilsio laikui.

Tegul šis straipsnis tampa Jūsų vadovu. Supraskite, kad kiekvienas valandas užsienyje – tai ne tik vairuotojo darbas, tai sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi orai, biurokratija ir technika. Būkite lankstūs, bendraukite atvirai ir planuokite su atsarga. Tokiu būdu Jūsų verslo ryšiai su Anglija bus stiprūs, patikimi ir, kas svarbiausia, be nereikalingo streso.