Kokie yra geriausi keleivių vežimo būdai į Angliją?

Keleivių vežimas į Angliją iš Lietuvos ir atgal jau dešimtmetžiais yra vienas populiariausių ir reikiausių logistikos paslaugų. Didelė lietuvių bendruomenė Jungtinėje Karalystėje, glaudūs verslo ryšiai bei dažnas asmeninis kelionių poreikis sukuria nuolatinę paklausą. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trunkančią karjerą tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip pasikeitė rinka, atsirado naujoviškų sprendimų ir kaip susiformavo kelios pagrindinės kryptys, kurios leidžia patogiai ir saugiai pasiekti salą.

Nors Anglija geografiškai yra netoli, jos salinis padėjimas nulemia specifinius logistikos ypatumus. Nėra vieno „teisingo“ pasirinkimo, tinkančio visiems – ką tikriausiai patvirtins kiekvienas patyręs vairuotojas ar logistikos ekspertas. Pasirinkimas priklauso nuo biudžeto, laiko, kuriuo sutelpate, komforto poreikių bei to, kiek žmonių ir kiek bagažo reikia pergabenti. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pagrindinius keleivių vežimo būdus, jų privalumus, trūkumus ir subtilybes, apie kurias reikia žinoti, kad kelionė būtų kuo sklandesnė.

Šiuo metu dominuoja trys pagrindiniai būdai: autokraštovaždžių bei keltų naudojimas (savivarčiu arba su vairuotoju), reguliariai autobusų reisai bei, žinoma, oro susisiekimas. Tačiau pastaruoju metu vis populiarėja ir individualūs pervežimai mikrokraštinukais, kurie siūlo „auksinį vidurkį“ tarp brangaus taksi ir ilgo autobuso. Pažvelkime į viską išsamiau.

DUK

1. Kodėl dažniausiai pasirenkamas keliuo per Ląstelę (Eurotunnelą) arba keltus, o ne skrydis?

Skraidant lėktuvu tikrai greičiau, jei įskaičiuojame tik laiką ore, tačiau logistikos požiūriu keliuo per Ląstelę arba keltą turi daug privalumų, ypač keliaujant su daug bagažo. Per savo praktiką dažnai girdėjau keleivių nusiskundimų dėl lėktuvų bagažo apribojimų – papildomai mokama už kiekvieną kilogramą, o dažnai ir daiktai dingsta.

Keliaujant keliuo, keleivis gali pasiimti su savim praktiškai viską, kas telpa į automobilį arba mikroautobusą. Tai ypač aktuale tiems, whovyksta gyventi į Angliją ilgesniam laikui arba grįžta atostogų, nesunešdami daug dovanų. Be to, keliuo nereikia atvykti į oro uostą dviem valandoms anksčiau, eiti per saugos patikras, o taip pat nėra tiek griežtų skysčių ir kitokių apribojimų. Atvykus į Angliją keliuo, jūs iš karto turite nuosavą transportą, kas leidžia laisvai judėti ne tik po Londoną, bet ir po tolimesnes Anglijos vietas.

2. Kuo skiriasi kelionė per Eurotunelį nuo kelionės keltu?

Abu šie būdai leidžia persikelti per Lamanšą, tačiau jų filosofija skiriasi. Eurotunelis (arba „Le Shuttle“) yra traukinys, kuris pervežia automobilius arba mikroautobusus po jūros dugnu per maždaug 35 minutes. Tai yra greičiausias būdas persikelti. Jums nereikia išlipti iš transporto priemonės (išskyrus retus atvejus su gyvūnais), procesas yra labai automatizuotas ir greitas.

Keltai, priešingai, trunka ilgiau – nuo 1,5 iki 2 valandų (priklausomai nuo maršruto, pvz., Doveris–Kalė arba Dūnkirkas–Doveris). Tačiau keltas suteikia galimybę išlipti, pavalgyti restorane, pavalgyti parduotuvėse (duty-free), pažiūrėti į jūrą ir pailsėti nuo vairo. Keltai dažnai būna šiek tiek pigesni, ypač jeigu užsakyta iš anksto, tačiau jų tvarkaraščiai gali priklausyti nuo oro sąlygų – stiprus vėjas gali sukelti dėlionių. Eurotunelis yra mažiau jautrus orui, tačiau jame gali būti ilgokos eilės intensyviausiais kelionių laikotarpiais (pvz., Šv. Kalėdos ar Velykų atostogų metu).

3. Ar verta rinktis autobusų bilietus (pvz., „Lux Express“ ar pan.), keliaujant vienas?

Jei keliaujate vienas ir turite ribotą biudžetą, autobusas yra vienas ekonomiškiausių sprendimų. Šiuo metu vežimo įmonės siūlo patogius, modernius autobusus su Wi-Fi, elektros lizdais ir netgi pasninkomis. Tačiau verta atsižvelgti į tai, kad tai ilga kelionė – nuo Iš Lietuvos iki Londono nuvažiuojama maždaug 30–40 valandų, priklausomai nuo sankryžų ir pasienio patikros.

Trūkumas toks, kad autobusas stovi tinkle – jis sustoja nustatytose vietose, o ne ten, kur jums reikia. Paprastai jie atvyksta į Londoną (Victoria arba Golders Green stočias), ir jei jūsų kelionės tikslas yra, tarkime, Mančesteris ar Birmingemas, teks dar važiuoti skirtingu transportu. Taip pat, kaip ir visiems, keliaujantiems į Angliją po „Brexit“, autobuso keleiviams taip pat reikės išlipti ir eiti per pasienio kontrolę, kas gali užtrukti.

4. Kas yra individualus keleivių vežimas mikrokraštinukais ir kodėl tai populiaru?

Tai paslauga, kurią per pastaruosius penkerius metus pastarąjį dešimtmetį labai išvystėme. Individualus vežimas (arba „shuttle“ tipo paslaugos) reiškia, kad keleivį veža vairuotojas nauju arba pusiau nauju 8–9 vietų mikroautobusu. Pagrindinis privalumas – lankstumas. Skirtingai nei autobuse, kur tvarkaraštis yra griežtas, čia kelionės laiką derinamos su keleiviu.

Šis būdas idealus tų, kurie nori keliauti greičiau nei autobusu, tačiau nenori ar negali važiuoti savo automobiliu (pvz., jauni vairuotojai, kuriems brangi draudimo priemonė, arba tiems, kurie tiesiog noria pailsėti keleiviais). Dažnai šios paslaugos kaina yra panaši į pigių aviabilietų kainą, tačiau čia įskaičiuotas bagažas ir pervežimas nuo durų iki durų (door-to-door). Tai reiškia, kad vairuotojas surenka jus iš namų Lietuvoje ir nuveža tiesiai iki reikiamo adreso Anglijoje.

5. Kokius dokumentus reikia turėti keliaujant į Angliją po „Brexit“?

Tai vienas svarbiausių klausimų, dėl kurių dažnai kyla nesusipratimų. Nuo 2021 metų sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl Lietuvos piliečiams kelionė į Angliją dabartiniu požiūriu yra kelionė į „trečiąją šalį“.

Pirmiausia, būtinas galiojantis pasas. Asmens tapatybės kortelė (pilietybės pasas) daugeliu atvejų nebėra tinkama dokumentu įvežti į Angliją, jei jos neturi biometrinių duomenų (nors taisyklės kartais keičiasi, visada rekomenduoju pasiruošti tik pasą). Antra, jei planuojate likti ilgiau nei 6 mėnesius per vieną metų laikotarpį, reikės vizos ar leidimo gyventi.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką galite vežti su savimi. Anglija turi griežtas taisykles dėl mėsos ir pieno produktų iš ES šalių – jų negalima vežti asmeniniam vartojimui (išskyrus kai kuriuos išimtinius atvejus, pvz., kūdikių maistą). Man buvo atvejų, kai keleiviai prarasdavo dešrų rinkinius pasienio kontrolije, todėl geriau neišbandyti likimo.

6. Kiek trunka kelionė automobiliu ar mikrokraštinuku ir ką reikia žinoti apie kelią?

Vidutinis kelionės trukmė nuo Vilniaus iki Londono keliuo yra apie 30–32 valandas grynojo vairavimo laiko. Tačiau realiai kelionė trunka ilgiau dėl sustojimų degalinėse, pasienio kontrolių (ne tik Lietuvos-Lenkijos, bet ir Belgijos/Franancijos-Didžiosios Britanijos) ir laukimo Ląstelėje ar prie keltų.

Maršrutas dažniausiai eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus ir Prancūziją. Svarbu prisiminti, kad Vokietijoje ir Belgijoje daugelyje vietų reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis (vignetės arba mokami tuneliai/toliai). Prancūzijoje dauguma kelių nemokami, tačiau kai kurie greitkeliai mokami.

Vairuotojams (ir tiems, kurie planuoja važiuoti savo automobiliu) būtina atsižvelgti į tai, kad Anglijoje eismo judėjimas vyksta kairiąja juosta. Tai gali sukelti nusivylimą pirmosiomis valandomis, ypač po ilgos kelionės, kai jums reikia sužinoti, kur duoti posūkį (žinoma, posūkiai yra į kitą pusę nei įpratęs). Mano patirtis rodo, kad poilsis priešpersikėlimo (prieš įvažiuojant į Ląstelę ar keltą) yra būtinas siekiant išlaikyti budrumą.

7. Kaip pasirinkti tarp pigumo ir komforto?

Tai amžinas klausimas. Pigiausias variantas – tai „autostopas“ arba bilietas pigiausiu autobusu su daug persėdimų. Tačiau komfortas čia minimalus. Brangiausias – privatus skrydis verslo klasėje arba limuzinas. Geriausias keleivių vežimo būdas, mano nuomone, yra tas, kuris suteikia optimalų balansą.

Jei keliaujate šeima (3–4 asmenys), dažniausiai pigiau ir patogiau išsinuomoti mikroautobusą su vairuotoju arba rinktis individualų pervežimą, nei mokėti 4 aviabilietus. Be to, keliu keliaujant jūs turite daugiau erdvės, galite sustoti, kai norite, ir nevaržomai kalbėtis. Jei keliaujate vienas ir jums svarbiausia kaina – autobusas. Jei laikas – lėktuvas. Jei norite derinti patogumą, bagažo laisvę ir protingą kainą – mikrokraštinukų paslaugos yra idealus pasirinkimas.

8. Ar galima veži gyvūnus į Angliją keliuo?

Taip, galima, ir tai yra dažnas reikalavimas. Daugelis lietuvių, persikėlusių gyventi į Angliją, nenori palikti savo augintinių. Keliaujant keliuo (per Ląstelę ar keltu), gyvūnai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Būtina, kad gyvūnas turėtų mikroschemą (čipą), galiojantį pasą (Pet Passport) ir būtų paskiepytas prieš juodligę (rabies). Taip pat būtina atlikti kirmėlių naikinimo procedūrą ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 48 valandos prieš išvykstant į Angliją.

Keltuose dažniausiai yra specialios kabintės gyvūnams arba jie gali būti palikti automobilyje (jei oras nėra per karštas), tačiau vairuotojas turi galimybę juos pasitikrinti. Eurotunelyje gyvūnai gali būti vežami tik specialiuose vagonuose, o ne keleiviniame automobilyje, todėl ten reikia išlipti ir gyvūną palikti specialioje globotoje (Pet Reception). Šie procesai reikalauja papildomo laiko, todėl planuodami kelionę su gyvūnu, visada pridėkite bent 1–2 valandas rezervo.

9. Kokios yra kainos ir kaip jos formuojamos?

Kainos labai svyruoja priklausomai nuo sezono. Pavasarį (balandis–gegužė) ir rudenį (rugpjūtis–spalis) kainos paprastai žemesnės. Vasarą bei ypatingais atostogų laikotarpiais (Kalėdos, Naujieji Metai, Velykos) kainos šuoliais didėja dėl paklausos.

Autobuso bilietas gali kainuoti nuo 80 iki 150 eurų viena kryptimi. Individualaus pervežimo kaina (mikrokraštinuku) svyruoja nuo 200 iki 300 eurų vienam keleiviui, tačiau jei keliaujate grupe, kaina vienam asmeniui gali ženkliai sumažėti. Skrydis gali būti nuo 50 iki 300 eurų, tačiau nepamirškite papildomų mokesčių už bagažą ir transportą nuo oro uosto.

Jei planuojate važiuoti savo automobiliu, didžiausią sąnaudos dalį sudarys kuras (apie 300–400 eurų viena kryptimi priklausomai nuo automobilio) ir keltų/Ląstelės bilietas. Keltų bilietas automobiliui gali kainuoti nuo 100 iki 300 eurų, priklausomai nuo dienos ir laiko. Eurotunelis dažnai būna šiek tiek brangesnis už pigiausius keltus, tačiau sutaupo laiką.

10. Kokius patarimus duotumite pirmą kartą į Angliją važiuojančiam asmeniui?

Pirmiausia, planuokite kelionę iš anksto. Nors „paskutinės minutės“ pasiūlymai kartais būna pigūs, tačiau rizikuojate likti be vietos, ypač populiariausiais datomis. Antra, pasirūpinkite dokumentais – patikrinkite paso galiojimo laiką dar prieš kelionę. Trečia, pasirūpinkite savo patogumu – pasiimkite pagalvę, antklodę (jei keliaujate autobusu arba keltu naktį) ir užkandžių, nors keltuose ir Ląstelėje yra kavinės, jos gali būti uždaros arba perpildytos.

Jei keliaujate savo automobiliu, įsitikinkite, kad jis techniškai tvarkingas. Vokietijos autostradose greičiai dideli, o techninė apžiūra ten yra griežta. Turėkite su savimi visus reikalingus įrankius (priekabos raktą, šviesų lemputes, atsarginį ratą). Ir svarbiausia – neskubėkite. Geriau atvykti valanda vėliau, bet saugiai, nei skubėti ir rizikuoti avarijoje sunkiu maršrute.

Išvada

Apibendrinant, geriausias keleivių vežimo būdas į Angliją neegzistuoja kaip vienintelis teisingas atsakymas – jis yra tik tas, kuris geriausiai atitinka jūsų asmeninius poreikius. Pasirinkimas turi būti pagrįstas racionaliu sprendimu: jei jums svarbiausia greitis ir jūs be didelio bagažo – skrydis bus geriausias; jei jūsų prioritetas – kaina ir galimybė pasiimti daug daiktų – rinkitės keliuo per Ląstelę ar keltus.

Kaip žmogus, kuris pervežė tūkstančius keleivių ir nuvažiavo tūkstančius kilometrų šiais maršrutais, galiu pasakyti viena: kokybiškas pasiruošimas yra pusė sėkmės. Nekantrumas ir chaotiškas sprendimai dažnai sukelia nemažiau problemų nei blogas oras Lamanšo sąsiauryje. Pasirinkite patikimą pervežėją, jei nėra vairuojate patys, arba užtikrinkite, kad jūsų automobilis paruoštas ilgai kelionei. Anglija nuostabi šalis, o kelionė į ją gali tapti ne būtinybė, o įdomi nuotyka, jei viskas suplanuota teisingai.