Kokie dokumentai reikalingi krovinių pervežimui į Angliją? Išsamus eksperto vadovas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių krovinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: maršrutas į Angliją (arba, tiksliu sakant, į Jungtinę Karalystę) visada buvo vienas populiariausių, tačiau po Brexito jis tapo vienu sudėtingiausių. Anksčiau tai buvo paprasta – įkėlei krovinį, nuvažiavo per kanalą ir iškėlei. Dabar be tvarkingai surinktų dokumentų krovinys gali užstrigti pasienio punkte arba Doverio uoste dienomis, o tai sukelia ne tik nervus, bet ir didelių finansinių nuostolių.

Šiame straipsnyje aš ne tik pateiksiu dokumentų sąrašą, bet ir paaiškinsiu, kodėl kiekvienas iš jų svarbus, kaip jis turi būti užpildytas ir kokia klaida gali kainuoti brangiai. Nors šis tekstas yra orientuotas į klientus, joje rasite informacijos, kurią naudinga žinoti ir logistikos specialistams. Esame čia tam, kad jūsų prekės pasiektų paskirties vietą laiku ir be nereikalingų rūpesčių.

Įvadas

Krovinių pervežimas į Angliją po 2021 m. sausio 1 d. visiškai pasikeitė. Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos vieningosios rinkos ir muitų sąjungos. Tai reiškia, kad kiekvienas siuntinys, net jei jis keliauja iš Lietuvos ar kitos ES šalies, dabadar turi kirsti trečiosios šalies sieną. Tokia situacija verčia mums grįžti prie griežtų muitinės taisyklių, kurios anksčiau taikytos tik pervežimams į Švediją, Norvegiją ar Turkiją.

Pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti, yra tai, kad dokumentai nėra tik popieriaus lapai. Tai yra prekių „pasai“. Jei pasažis neteisingas, žmogus neišskrenda. Tas pats galioja ir prekėms: jei komercinė sąskaita faktūra ar pakuotės sąrašas neturi reikiamos informacijos arba joje yra prieštaravimų, muitinės tarnybos gali sustabdyti transporto priemonę.

Daugelis klientų klausia: „Ar negalima paprasčiau?“ Atsakymas yra ne, jei norite veikti legaliai ir saugiai. Tačiau, žinant sistemą, procesas tampa rutiniškas. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus būtinus dokumentus: nuo pagrindinių prekybinių dokumentų iki specifinių leidimų, kurių gali prireikti transportuojant maistą ar gyvūnus.

Svarbu pabrėžti, kad Anglija (kaip ir Škotija, Velsas bei Šiaurės Airija) turi savo muitinės reikalavimus, kuriais remiasi HMRC (Her Majesty's Revenue and Customs) tarnyba. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad jūsų krovinys atitiktų šiuos reikalavimus dar prieš jį išvežiant iš sandėlio.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su dokumentacija pervežant krovinius į Angliją. Ši informacija remiasi mano praktine patirtimi ir dabartinėmis muitinės taisyklėmis.

1. Kokie yra pagrindiniai dokumentai, be kurių neįmanoma pervežti krovinių į Angliją?

Kad krovinys galėtų legaliai kirsti sieną ir būti išduotas gavėjui Anglijoje, būtini trys pagrindiniai dokumentai: Komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice), Pakuotės sąrašas (Packing List) ir CMR važtaraštis.

Komercinė sąskaita faktūra yra svarbiausias dokumentas, nes joje nurodoma prekių vertė, pagal kurią skaičiuojami mokesčiai (PVM ir muito). Ji turi būti išrašyta eksportuotojo (jūsų) įmonei ir adresuota importuotojui (jūsų klientui Anglijoje). Be šios sąskaitos muitinė neleis atlikti importo deklaracijos.

Pakuotės sąrašas papildo komercinę sąskaitą faktūrą. Jame detaliai aprašomi fiziniai prekių parametrai: svoris, matmenys, pakuočių skaičius, brūkšniniai kodai ir pan. Tai padeda muitinės pareigūnams patikrinti, ar krovinys atitinka deklaraciją, be to, padeda logistikos kompanijoms tinkamai užkrauti ir iškrauti prekes.

CMR važtaraštis yra pagrindinė transporto sutartis tarp siuntėjo ir pervežėjo. Jis įrodo, kad pervežėjas priėmė krovinį ir yra atsakingas už jo pristatymą. Anglijoje CMR taip pat būtinas atsiskaitymui su vairuotoju, jei krovinė yra mokamas (prarastas arba pažeistas).

2. Ar po Brexito reikalingi EORI numeriai, ir kas juos turi gauti?

Taip, EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeriai yra būtini. Be jų neįmanoma pateikti nei eksporto, nei importo deklaracijos. Situacija čia kiek kompleksinė, nes reikalingi du skirtingi numeriai.

Jūsų (kaip siuntėjo iš Lietuvos ar ES) reikalingas Jūsų šalies EORI numeris (pradedantis LI...), jeigu vykstate eksporto procedūras. Tačiau, jeigu krovinys keliauja į Angliją, importuotojas (jūsų klientas UK) privalo turėti Jungtinės Karalystės EORI numerį, kuris prasideda raidėmis „GB“. Jei jūsų klientas tokio neturi, jis negalės importuoti prekių.

Dažnai pasitaiko atvejų, kai Lietuvoje registruota įmonė nori atlikti importą į Angliją savo vardu (pvz., siunčia prekes į savo padalinį). Tada ji taip pat privalo užsiregistruoti Jungtinės Karalystės muitinėje ir gauti GB EORI numerį. Be šio numerio krovinys bus užstrigęs Anglijos uoste arba pasienio punkte, kol bus išspręstas registracijos klausimas.

3. Kokius duomenis turi turėti teisingai parengta komercinė sąskaita faktūra?

Mano patirtis rodo, kad dauguma klaidų daroma būtent čia. Komercinė sąskaita faktūra negali būti „maždaug“ teisinga. Ji turi būti anglų kalba (arba dvikalbiai) ir turi turėti šias privalomas dalis:

1. Unikalus numeris: Kiekviena sąskaita turi savo numerį.
2. Išrašymo data.
3. Siuntėjo ir gavėjo duomenys: Pilni pavadinimai, adresai ir kontaktiniai telefonai. Būtina nurodyti ir abiejų šalių PVM mokėtojo kodus (VAT numbers).
4. Prekių aprašymas: Turi būti tikslus, o ne generiškas (pvz., ne „drabužiai“, o „medvilninės vyriškos marškinės, dydis M“).
5. HS kodai (Tarifiniai kodai): Tai skaičiai, pagal kuriuos nustatoma muito tarifinė grupė. Nors Lietuvoje eksportuojant HS kodai nėra privalomi, tačiau Anglijoje jie būtini sklandžiam importui.
6. Prekių kilmės šalis: Turi būti nurodyta „Made in LT“ arba kita šalis, kurioje prekės buvo pagamintos.
7. Valiuta ir suma: Nurodyta bendra prekių vertė be PVM (jei prekės nekelia PVM ES viduje) arba su PVM, priklausomai nuo sutarties sąlygų.
8. Svoris ir bruto svoris: Turi sutapti su pakuotės sąrašu.
9. Inkoterms sąlygos: Pvz., EXW (gamykla), DAP (paskirties vieta) arba DDP (mokama pristatyta). Tai nustato, kas atsakingas už transportą ir muitus.

4. Kas yra HS kodai ir kodėl jie taip svarbūs gabenant į Angliją?

HS kodai (Harmonized System Codes) arba kitaip vadinami TN VED kodais, yra tarptautinė prekių klasifikacijos sistema. Anglijoje šie kodai vadinami „Commodity Codes“. Tai yra pagrindas, pagal kurį skaičiuojami mokesčiai.

Kodėl tai taip svarbu? Jei nurodysite neteisingą HS kodą, gali būti taikomas neteisingas muito tarifas (0 %, 5 % arba 20 % ir daugiau). Be to, neteisingas kodas gali sukelti muitinės patikrinimą, nes pareigūnams gali kilti įtarimų dėl prekių pobūdžio ar kilmės.

Pavyzdžiui, jei vežate plastikines žaislas, o kodą nurodote kaip „plastikinės detalės“, tai gali būti laikoma mokesčių vengimu. Aš visada patariu savo klientams pasikonsultuoti su muitinės brokeriu arba naudotis oficialiais kodų paieškos sistemomis, jei abejoja prekės kodu. Teisingai parinktas kodas užtikrina, kad gavėjas Anglijoje nemokės per daug mokesčių ir kad krovinys nebus uždelstas.

5. Ką reiškia Inkoterms sąlygos (DAP, DDP, EXW) ir kokios jų įtakos dokumentams?

Inkoterms (International Commercial Terms) apibrėžia atsakomybes tarp pirkėjo ir pardavėjo. Nors tai nėra muitinės dokumentas, ši informacija turi būti aiškiai nurodyta komercinėje sąskaitoje faktūroje ir CMR važtaraštyje, nes tai lemia, kas vykdo muitinės procedūras Anglijoje.

• EXW (Ex Works): Pirkėjas (Anglijoje) atsiskaito už visą transportą ir muitinę. Jis turi rasti savo brokerą Lietuvoje, kad padarytų eksporto deklaraciją, ir savo brokerą Anglijoje, kad padarytų importą.
• DAP (Delivered at Place): Pardavėjas (Lietuva) moka už transportą iki pat durų Anglijoje, tačiau importo muitus ir PVM Anglijoje apmoka pirkėjas. Pardavėjas turi užtikrinti, kad krovinys būtų deklaruotas (dažniausiai pervežėjo atstovaujantį brokerį).
• DDP (Delivered Duty Paid): Pardavėjas ima ant savęs viską – transportą, importo muitus, PVM Anglijoje. Tai patogiau pirkėjui, bet sudėtingiau pardavėjui, kuris turi turėti registraciją Anglijoje (arba naudoti brokerio paslaugas kaip atstovą) mokesčiams mokėti.

Jeigu sąskaitoje faktūroje nėra nurodytos Inkoterms sąlygos, gali kilti nesusipratimų, kas turi mokėti brangų išskaitą Anglijoje už sandėliavimą arba muitinės išlaidas.

6. Ar reikalingi specialūs dokumentai maisto produktams ar gyvūnams?

Taip, ir tai viena sudėtingiausių sričių. Jei vežate maisto produktus (gyvūninės kilmės arba augalinės kilmės) į Angliją, be standartinių dokumentų būtina turėti Sanitarinės veterinarijos sertifikatus.

Anglija taiko griežtas phyto-sanitarines taisykles. Pavyzdžiui, vežant mėsą, pieną ar kiaušinius, reikalingas veterinarinis sertifikatas, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvoje. Šis sertifikatas turi būti pridėtas prie krovinio dokumentų.

Be to, reikia užpildyti IPAFFS (Import of Products, Animals, Food and Feed System) deklaraciją Anglijoje. Tai daroma elektroniniu būdu prieš atvykstant. Jei šių dokumentų nėra, krovinys bus sugrąžintas atgal į Lietuvą arba sunaikintas, o siuntėjas gali gauti didelę baudą. Tas pats galioja ir augalams, medienai ar žaliavoms – ten reikalingi fitosanitariniai pasai.

7. Kas yra T1 dokumentas, ar jis reikalingas važiuojant į Angliją?

T1 dokumentas tai yra tranzito deklaracija, naudojama tada, kai prekės keliauja per vienas šalis, tačiau galutinė jų paskirties vieta yra kita šalis, su kuria šalis turi specialią sutartį (pvz., Bendrasis tranzito procedūra).

Dabar, kai Anglija yra trečioji šalis, klausimas dažnai kyla: ar reikia T1 važiuojant iš Lietuvos per Vokietiją, Belgiją ar Prancūziją į Angliją? Jeigu krovinys yra pilnai išgabentas iš ES (t.y., atlikta eksporto deklaracija Lietuvoje), T1 dokumentas nėra būtinas. Tuo atveju krovinys turi T2L arba T2LF formą (arba tiesiog eksporto deklaracijos patvirtinimą EX-1), įrodančią, kad prekės yra ES prekės ir jos paliko ES rinką.

Tačiau jeigu prekės atvyksta iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos) į Klaipėdos uostą ir yra pervežamos į Angliją neperdirbtos ES, tuomet gali prireikti T1, kad išvengti mokesčių mokėjimo Lietuvoje. Dažniausiai į Angliją iš Lietuvos vežant ES prekes, T1 nenaudojame, o pasikliaujame eksporto deklaracija.

8. Kaip vyksta PVM (VAT) mokėjimas importuojant prekes į Angliją?

PVM klausimas Anglijoje yra gana specifinis. Importuojant prekes į JK, paprastai turi būti sumokėtas importo PVM. Tačiau yra mechanizmas, vadinamas Postponed VAT Accounting (PVA).

Dėl PVA sistemos importuotojas Anglijoje nemoka PVM tiesiog pasienio punkte (kas palengvina pinigų srautus). Vietoj to, jis užregistruoja importo PVM savo PVM deklaracijoje (VAT Return) kaip „įplauką“ ir išlaidą tuo pačiu laikotarpiu. Taigi, pinigai iš tiesų nebegyja iš kišenės, jei įmonė yra PVM mokėtoja.

Kad tai padaryti, importo deklaracijoje turi būti nurodyta speciali PVA kodų kombinacija. Jeigu naudojate DDP sąlygas (jūs mokate už viską), jūsų brokeris Anglijoje turi būti informuotas, kad norite naudotis šia sistema. Jeigu krovinio vertė mažesnė nei 135 svarų sterlingų, PVM gali būti taikomas tiesiogiai per elektroninę prekybą (IOSS) sistemos principu, jei tai B2C pardavimas.

9. Ką daryti, jeigu dokumentuose padaryta klaida ir krovinys užstrigęs muitinėje?

Tai vienas blogiausių scenarijų, bet, deja, dažnas. Jeigu pasienio pareigūnas pastebi klaidą (pvz., svorio neatitikimą, neteisingą HS kodą ar trūkstamą numerį), jis gali sustabdyti krovinį.

Pirmasis žingsnis – nepanikuoti. Antroji – susisiekti su savo muitinės brokeriu. Brokeris gali pateikti „pataisos deklaraciją“ (Amendment). Jei klaida paprasta (pvz., per klaidą nurodytas blogas adresas), ją paprasta ištaisyti.

Jei klaida susijusi su mokesčiais, gali tekti papildomai sumokėti muito ar PVM, o taip pat gali būti paskirta bauda už neteisingą deklaravimą. Svarbiausia yra greitas reagavimas. Kuo ilgiau krovinys stovi sandėlyje (pvz., Doverio ar Felixstowe), tuo brangiau tai kainuoja, nes uostai taiko stojimo mokesčius (storage charges). Aš visada patariu klientams darbą su dokumentais pradėti ankstyvą ryta, o ne vakare prieš išvykimą, kad būtų laiko viską patikrinti.

10. Ar reikalingas draudimas, ir kokie dokumentai tai įrodo?

Draudimas nėra privalomas muitinės dokumentų pakete (kaip sąskaita faktūra), be jo neįsivaizduojamas profesionalus pervežimas. Yra du pagrindiniai draudimo tipai: CMR draudimas ir Krovinių draudimas (Cargo Insurance).

CMR draudimas yra privalomas pagal Konvenciją, tačiau jo apimtis labai ribota – paprastai jis padengia žalą tik tuo atveju, jei kaltė yra pervežėjo, ir suma dažnai būna nedidelė (pvz., 8,33 SDR už kilogramą). Tai labai mažai, jeigu vežate brangias elektronines prekes.

Todėl aš visada rekomenduoju sudaryti visavertį krovinių draudimą (All Risk). Jis apsaugo nuo vagystės, gaisro, avarijos net jei ir ne visiškai pervežėjo kaltė. Dokumentas, tai įrodantis, yra draudimo polisas. Jis turi būti išrašytas prieš krovinio išvežimą. Be šio dokumento, jei įvyks įvykis Anglijoje, gausite kompensaciją tik pagal CMR limitus, kas dažnai neužtenka padengti prekių vertės.

Išvada

Krovinių pervežimas į Angliją šiandane yra procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir kantrybės. Nors dokumentų sąrašas atrodo gana įtemptas – nuo komercinės sąskaitos faktūros ir pakuotės sąrašo iki veterinarinių sertifikatų ir EORI numerių – viską galima suvaldyti sėkmingai, jei pasiruošiate iš anksto.

Mano dviejų dešimtmetų patirtis šioje srityje moko vieno: geriausias būdas išvengti problemų yra jų prevencija. Neskubėkite užpildyti dokumentų paskutinę minutę. Pasitarkite su patikimais logistikos partneriais arba muitinės brokeriais, jei abejojate nors viena detalę, pvz., HS kodu arba kilmės pažymėjimu.