Kiek laiko užtrunka keleivių kelionė iš Anglijos? Pilnas eksperto vadovas

Kelionė tarp Didžiosios Britanijos ir kontinentinės Europos, o ypač į Lietuvą, yra procesas, kurį daugelis keleivių kyšo su šiokių tokių baimių ar nežinojimo. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dviem dešimtmečiais, mačiau, kaip pasikeitė šios maršrutai, kokia technologija ir kokie papildomi iššūkiai atsirado "Brexit" epochoje. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdime iš klientų, skambinančių iš Londono, Birmingemo ar Mančesterio, yra paprastas: "Taip, norėčiau važiuoti, bet... kiek tai laiko užtrunka?"

Atsakymas nėra vienas skaičius. Jis priklauso nuo to, ką reiškia "kelionė" jums. Ar tai skrydis, kuriame skaičiuojame tik laiką ore? Ar tai autobusas, kuris turi įveikti šimtus kilometrų ir tamsiąją Juodąjąją jūrą? Galbūt tai nuosavas automobilis, kuriame jūs pats esate vairuotojas? Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu realius laiko apskaičiavimus, be reklaminių sleikų, taip, kaip tai vyksta praktikoje. Mes išnagrinėsime ne tik valandas, bet ir tas priežastis, kodėl kelionė gali užtrukti ilgiau nei planavote, ir kaip tuo pasiruošti.

Svarbu suprasti, kad Anglija yra sala. Fizinis atstumas nuo Londono iki Vilniaus yra apie 1800–1900 kilometrų. Vairuojant automobiliu be stabdymų, tai užtruktų maždaug 18–20 valandų. Tačiau profesionalioje logistikoje mes žinome, kad "be stabdymų" yra mitas. Yra pasienio kontrolė, yra techninės pertraukos, yra kitų vairuotojų eismo sunkumai ir, žinoma, geografiniai barjerai – Lamanšas. Todėl, kai kalbame apie kelionę iš Anglijos, turime skirti dėmesį ne tik geografinei distancijai, bet ir logistiniams "siaurams keliams".

Šiame straipsnyje mes suksimės apie visas kelionės variacijas – nuo greičiausių oro linijų iki ilgiausių, bet dažnai ekonomiškiausių autobusų maršrutų. Mes taip pat aptarsime, kaip šiuo metu veikia Britanijos pasienio kontrolė, nes po pasaulio pandemijos ir oficialaus "Brexit" įgyvendinimo procedūros pasikeitė, ir tai tiesiogiai įtakoja laiką, kurį praleisite tiesiogiai kelionėje.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su kelionės trukme iš Anglijos. Čia rasite ne tik teorinius apskaičiavimus, bet ir praktinius patarimus, kurie padės jums suplanuoti savo grafiką.

1. Kiek laiko užtrunka greičiausias kelionės iš Anglijos į Lietuvą būdas (skrydis)?

Jeigu jūsų tikslas – nuvykti kuo greičiau, aviacija yra absoliutus lyderis. Tiesioginis skrydis iš Vilniaus ar Kauno į Londoną (Luton, Gatwick, Heathrow, Stansted) trunka apie 2 valandas 30 minutes iki 2 valandų 50 minučių. Tačiau kaip ekspertas turiu įspėti: neskaičiuokite tik šio laiko. "Duris-į-duris" (door-to-door) principu kelionė užtrunka žymiai ilgiau. Reikia atvykti į oro uostą mažiausiai 2–3 valandos iki išvykimo dėl registracijos ir saugos patikros (nors po "Brexit" eilės nebritų piliečiams gali būti trumpesnės, bet atvykus reikia laikyti saugos atstumą). Po išvykimo pridedame pačią skrydžio trukmę. Atvykus į Lietuvą reikia laukti lagaminų (jeigu juos siuntėte) ir išvykti iš oro uosto. Taigi, realus laikas, nuo tada, kai išeinate iš namų Anglijoje, iki tada, kai atvykstate į paskirties vietą Lietuvoje, svyruoja nuo 6 iki 8 valandų. Tai vis tiek geriausiai, ką gali pasiūlyti rinka.

2. Kiek trunka kelionė keliu (autobusu ar mašina) per Lamanšo sąsiaurį?

Kelionė keliu yra sudėtingesnė dėl fizinio barjero – Lamanšo sąsiaurio. Yra du pagrindiniai būdai jį kirsti: Eurotunelis ir keltai. Eurotunelis (traukinys, kuris veža mašinas) yra greičiausias – pati kelionė po sąsiauriu trunka tik 35 minutes. Tačiau prieš tai reikia atvykti į terminalą Anglijoje (Folkstone) maždaug 30–60 minučių iki išvykimo, dėl pasienio kontrolės (dabar čia vyksta Britanijos pasienio formalumo) ir techninės patikros. Po perkelio Prancūzijoje (Calais) reikia vėl išvažiuoti. Iš viso šis etapas su laukimu užima apie 1,5–2 valandas. Keliaujant keltu (pvz., iš Dover į Calais ar Dover į Dunkerką), pati plaukiojimas trunka apie 1,5–2 valandas, tačiau reikia atvykti į uostą anksčiau (1–1,5 val. prieš), o po išlipimo Prancūzijoje taip pat praleidžiame laiką išvažiuojant. Keltai dažnai būna pasirenkami dėl to, kad keleiviai gali pailsėti, pavalgyti, bet tai paprastai prideda papildomą valandą prie bendro kelionės laiko lyginant su tuneliu.

3. Kiek vidutiniškai trunka autobuso kelionė iš Londono į Vilnių?

Autobusų maršrutai (tokios kompanijos kaip Kautra, Ollex, Ecolines ir kt.) yra populiariausias būdas grįžti į Lietuvą dėl kainos ir patogumo (nuveža tiesiai į miestus). Vidutiniškai tokia kelionė trunka nuo 30 iki 36 valandų. Taip, girdite teisingai – tai beveik visos dienos ir naktis. Kodėl tiek ilgai? Autobusas turi nustatytą maršrutą: jis važiuoja per visus Anglijos miestus surinkti keleivių (Londonas, Lutonas, Northampton, Birmingham, Leeds ir t.t.), turi kirsti Lamanšą, važiuoja per Belgiją, Olandiją arba Vokietiją, Lenkiją. Be to, vairuotojai turi laikytis darbo ir poilsio režimo (tachografas). Kas 4,5 valandos vairavimo reikalinga 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – ilgesnis poilsis. Tai natūraliai prailgina kelionę. Taip pat, kai kurie maršrutai vengia Vokietijos mokesčių kelių (mautinių) ir važiuoja per Lenkiją, kur kelių kokybė kartais priverčia važiuoti lėčiau.

4. Ar "Brexit" paveikė kelionės trukmę iš Anglijos, ir jeigu taip, kaip?

Žinoma, ir tai yra vienas svarbiausių faktorių šiandien. Iki 2020 metų Britanija buvo ES narė, todėl pasienio kontrolė buvo daugeliu atvejų formalumu. Dabar, kai Britanija yra trečioji šalis, keleiviai (įskaitant ir ES piliečius) turi praeiti pilną pasienio kontrolę. Išvykstant iš Anglijos per Eurotunelį ar uostus, atliekama išvykimo kontrolė (pasienininkai patikrina dokumentus). Atvykus į Prancūziją ar Belgiją, atliekama įvykimo kontrolė. Nors dažnai tai vyksta greitai, tačiau intensyvaus srauto metu (ypač atostogų ar švenčių laikotarpiu) susidaro eilės. Esu matęs, kaip eilės ties Calais "Jungle" tipo punktais uždelstą kelionę net 2–3 valandas. Be to, jeigu keliaujate ne ES piliečiu, procedūros gali trukti dar ilgiau dėl vizų tikrinimo. Tai reiškia, kad dabar reikia planuoti didesnį laiko rezervą (buffer time) nei prieš 5 metus.

5. Kiek laiko užtrunka kelionė nuosavu automobiliu, jeigu vairuoju pats?

Jeigu vairuojate patys, jūsų greitis priklauso tik nuo jūsų ištvermės ir kelių sąlygų. Tiesioginis važiavimas be rimtų eismo įvykių nuo Londono centro iki Vilniaus gali užtrukti apie 22–24 valandas, jeigu važiuojate be ilgos nakvynės, tik su trumpomis pertraukomis. Tačiau saugi ir racionali kelionė reikalauja bent vienos nakvynės (pvz., Vokietijoje ar Lenkijoje). Tokiu atveju kelionė išsiskaido į dvi dienas. Pirmą dieną nukeliaujate apie 1000–1200 km (iki Vokietijos ar Lenkijos sienos), užtrukdami 12–14 valandų su pertraukomis. Antrą dieną likusį atstumą įveikiate per 6–8 valandas. Visą kelionę su nakvyne reikėtųskaičiuoti apie 30–35 valandų aktyvio laiko, išskirstytų per 2 dienas. Verta prisiminti, kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje) nėra greičio apribojimų dalies autostradų, kas leidžia važiuoti greičiau, tačiau Lenkijoje ir Lietuvoje greitis ribojamas, o vietomis kelių būklė priverčia sulėtinti.

6. Kokios yra pagrindinės stabdymo vietos (stops) ilgose autobusų kelionėse ir kodėl jos užtrunka?

ilgose autobusų kelionėse (pvz., iš Londono) yra numatytos techninės pertraukos. Jos nėra tik "papiros ir tualetas". Jose keleiviai gali pavalgyti (paprastai tai didelių prekybos centrų degalinės, tokių kaip "Aral", "Shell", "Total" prie automagistralių), o vairuotojai turi atlikti techninę mašinos apžiūrą (padangos, tepalai, stabdžiai). Tokios pertraukos trunka nuo 20 iki 40 minučių. Paprastai jų būna 3–4 per dieną. Be to, yra ilgesnės pertraukos vairuotojo poilsiui (apie 45 min – 1 valandą). Jeigu autobusas vėluoja, šios pertraukos gali būti trumpinamos iki minimumo, tačiau tai yra retai, nes saugumas yra pirmasis prioritetas. Taip pat stambesnėse stotyse (pvz., Briuselyje, Varšuvoje) autobusas gali pristabdyti ilgiau dėl keleivių keitimosi (įlaipinimo ir išlaipinimo), kas taip pat suvalgo laiką – tai gana trukdantis procesas, jeigu keleiviai turi daug bagažo.

7. Kaip metų laikas (žiema vs. vasara) veikia kelionės trukmę?

Metų laikas turi kritinės įtakos, ypač keliaujant jūra arba vėlyvą rudenį/žiemą. Žiemą Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje dažnai būna blogos oro sąlygos – sniegas, šlapdriba, ledas. Tai priverčia važiuoti lėčiau. Taip pat esu matęs, kaip Audros (angliškai "The Storms") padaro didžiulę žalą – keltai nebeplaukia, o Eurotunelis gali būti uždarytas dėl saugumo (kai stiprus vėjas, traukiniai negali važiuoti aukštu greičiu). Vasarą problema yra kita – turistų srautai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais autostradose Vokietijoje (prie Ruhr srities) ir Olandijoje susidaro didžiuliai spūstys. Galite stovėti spūstyje po 1–2 valandas be jokios logistinės priežasties, tiesiog dėl per didelio automobilių kiekio. Todėl balandis–gegužė bei rugsėjis–spalis yra labiausiai numatomi laikai kelionėms, o žiema ir vasara reikalauja kantrybės.

8. Ar yra kokių nors paslėptų laiko sąnaudų, apie kurias keleiviai dažnai pamiršta?

Taip, yra vienas dalykas, apie kurį visada primenu savo klientams – "pirmoji ir paskutinė mylia". Dažnai žmonės galvoja, kad kelionė prasideda tuomet, kai sėdi į autobusą ar lėktuvą. Tačiau jeigu gyvenate ne Londone, o pvz., 100 km atstumu nuo jo, reikia prisiskaičiuoti laiką, kaip nuvykti į išvykimo punktą. Autobusų stoties ar oro uosto pasiektas gali užtrukti 1–2 valandas (traukiniai, vietiniai autobusai, "Uber" ar taksi eismas). Tas pats galioja ir atvykstant – jeigu jūsų nėra kas pasitinka, vietinio transporto laukimas Lietuvoje gali būti varginantis. Taip pat, dažnai pamirštamas laikas, skirtas dokumentų patikrai ar bilietų spausdinimui (jeigu tai ne elektroniniai). Šios mažos detalės gali pridėti papildomas 3–4 valandas prie jūsų bendro kelionės laiko sąskaitos.

9. Kiek trunka kelionė keltu per Šiaurės jūrą (iš Newcastle ar Hull į Olandiją/Belgiją)?

Kai kurie keleiviai renkasi ilgesnį, bet, jų manymu, patogesnį maršrutą – keltus per Šiaurės jūrą (iš Niukaslo į Amsterdamą ar iš Hulo į Roterdamą/ Briugę). Šie maršrutai leidžia išvengti ilgo važiavimo per Angliją pietų link (Dover) ir vėliau per Belgiją/Olandiją. Patys keltai šia maršrutu trunka ilgiau – maždaug 12–16 valandų (naktyje). Tačiau tai leidžia vairuotojams ir keleiviams užmigti kablyje, pavalgyti ir atsipalaiduoti. Nors kelionė "dviračio" keliu (per Dover) atrodo trumpesniu žemėlapyje, realybėje šiaurės keltai gali būti konkurencingi laiko atžvilgiu, jeigu įsiskaičiuojame, kad nereikia važiuoti apkrautais Londono aplinkkeliais ir stovėti Dover kontrolėje. Tačiau šie keltai brangesni ir reikalauja gero laiko planavimo, nes jie plaukia retai (paprastai kartą per dieną).

10. Kas daryti, jeigu kelionė vėluoja, ir kaip tai veikia galutinį atvykimo laiką?

Vėlavimai yra dalis mūsų verslo. Jeigu skrendate, lėktuvo vėlavimas 2–3 valandas yra norma, tačiau tai sugadina susitikimus. Jeigu keliaujate autobusu, vėlavimas gali būti didesnis dėl techninės gedimo ar spūsties. Mano patarimas: niekada neplanuokite svarbių renginių (pvz., vestuvių, skrydžių, verslo susitikimų) tą pačią dieną, kai atvykstate. Palikite sau bent vieną dienos rezervą. Jeigu keliaujate ilga maršrutu autobusu, ir jis vėluoja 5 valandas, ir jūs turite susitikimą kitą dieną ryte, gali būti, kad tiesiog nepilsėte. Profesionalūs pervežėjai visada stengiasi informuoti apie vėlavimus, tačiau kartais ryšio problemų ar netikėtų situacijų (pvz., uždarytas pasienio punktas) išvengti neįmanoma. Kantrybė ir lankstumas – geriausi jūsų draugai šioje situacijoje.

Išvada

Apibendrinant, klausimas "kiek laiko užtrunka kelionė iš Anglijos?" neturi vieno atsakymo.