Kelionių organizavimas iš Anglijos – patikima ir efektyvu

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistikos žemėlapis, ypač tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos. Anksčiau Anglija buvo tiesiog darba vienas kelias per Lamanšą, tačiau po „Brexit“ viskas tapo sudėtingiau, reikalauja daugiau dėmesio detaliems ir gilesnių žinių. Kelionių organizavimas iš Anglijos šiandenei tai nebe tiesiog vairuotojo įkelimas į mašiną ir nuvažiavimas tiesiai. Tai sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo tikslumo, supratimo apie muitinės procedūras ir gebėjimo numatyti galimas kliūtis.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šis procesas vyksta profesionalioje erdvėje. Nesvarbu, ar planuojate pervežti asmeninius daiktus, perkate prekes iš Didžiosios Britanijos verslo partnerių, ar rengiate didelę komercinę siuntą – principai išlieka panašūs. Patikimumas ir efektyvumas šiuo atveju nėra akivaizdzūs, jie yra rezultatas, pasiekiamas gera organizacija. Žemiau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus, padėsiančių jums suprasti, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys ar kelionė nuo Anglijos iki Lietuvos (ar bet kurios kitos ES šalies) vyktų sklandžiai ir be nereikalingų nervų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip pradedamas kelionės ir krovinio organizavimo procesas iš Anglijos?

Viskas prasideda ne nuo to, kad mašina išvažiuoja iš garažo, o nuo detalaus planavimo ir komunikacijos. Kai klientas kreipiasi į mus su užklausimi, pirmasis žingsnis yra išsamesnės informacijos rinkimas. Mums reikia tiksliai žinoti, kas yra pervežama. Ar tai yra standartinis prekių krovinys paletėse, ar tai gana nestandartinis siuntas, pvz., baldai, technika ar netgi pavojingos medžiagos? Taip pat svarbu žinoti išsikrovimo ir įkrovimo vietas – ar tai yra sandėlis su keltuvu, ar privatūs namai be specialios įrangos.

Turėdami šią informaciją, galime pasiūlyti tinkamą transportą. Anglijoje yra labai griežti reikalavimai transporto priemonėms, ypač Londono ir kitų didmiesčių zonose (pvz., ULEZ zona), todėl reikia pasirinkti mašiną, kuri atitinka aplinkosaugos standartus. Po to sudarome sutartį, aptariame kainą ir terminus. Sekantis žingsnis – dokumentų paruošimas. Šiuo etape labai svarbu nustatyti atsakomybes (Incoterms sąlygas), kas užtikrina, kad vėliau neatirš nesusipratimų dėl to, kas moka uostus ar muitinės išlaidas. Tik kai visi šie „prieškelioniniai“ darbai atlikti, pradedamas fizinis pervežimas.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti sėkmingam pervežimui po „Brexit“?

Tai, prieš kelis metus buvę paprasta, dabar yra viena sudėtingiausių dalių. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, prekių ir daiktų pervežimas tapo importu-eksportu. Pagrindinis dokumentas yra prekių deklaracija. Jei klientas neturi savo muitinės atstovo, mes padedame rasti partnerį, kuris gali suformuoti šias deklaracijas.

Be to, būtinas kokybiškas komercinis invoice (Commercial Invoice). Jis turi būti pateiktas anglų kalba, nurodyant tikslią prekių vertę, svorį, prekių kodus (HS codes) ir kilmės šalį. Jei šie duomenys bus netikslingi, muitinėje gali kilti nesklandumų, o siunta užstringti pasienyje. Taip pat būtina CMR važtaraštis – tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas, kuris patvirtina sandėrį tarp siuntėjo ir pervežėjo. Asmeninių daiktų atvejui reikalingas TRL (Transfer of Residence) dokumentas, leidžiantis atvežti daiktus be muito, jei asmuo gyveno Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžta gyventi į ES šalį visam laikui.

3. Kiek laiko paprastai trunka kelionė iš Anglijos iki Lietuvos?

Daugelis klientų klausia: „Ar galima atvežti rytoj?“ Atsakymas priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo, tačiau realistiniai laiko frame’ai yra šie. Standartinis krovininio transporto maršrutas (pvz., iš Londono ar Birminghamo zonos į Vilnių) trunka maždaug 3–4 dienas. Į šį laiką įeina ne tik vairavimas, bet ir pralaida per Lamanšą.

Anglija yra sala, todėl tenka naudotis keltu arba Eurotuneliu. Keltų laikatastis gali keistis dėl oro sąlygų ar techninių trikčių. Be to, reikia apskaičiuoti poilsio laiką vairuotojams pagal Eurokontrolo taisykles. Vairuotojas negali vairuoti 4 paras iš eilės be ilgos pausės, todėl maršrutas planuojamas taip, kad nebus pažeisti jokie reikalavimai. Jei krovinys skubus, galima organizuoti dviejų vairuotojų komandą, tačiau tai padidina sąnaudas. Jei krovinys yra dalinis (t.y., mašina važiuoja renkant kitas siuntas), laikas gali padidėti iki 5–7 dienų, nes reikia laukti, kol bus užpildytas krovinys ir iškrautas kituose taškuose.

4. Nuo ko priklauso krovinio pervežimo kaina ir kaip suformuojamas įkainis?

Kainos formavimas – tai ne spėjimai, o tikslus matematinių veiksmų rinkinys. Pagrindinis komponentas yra distancija. Kuo toliau reikia važiuoti Anglijoje nuo įkrovimosi vietos iki uosto, tuo brangiau. Antras svarbus faktorius – kuro kaina, kuri svyruoja pasaulyje. Trečias – Lamanšo perkelimas. Keltų bilietų kainos gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko.

Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos, nes be šiandieninės deklaracijos neišvažiuosite nei iš Anglijos, nei įveisite Lietuvos sienos. Dar vienas aspektas – krovinio charakteristika. Jei reikia specialių įrankių įkrovimui (pvz., autokrano), jei prekės yra lengvos, bet užima daug vietos (volumetrinis svoris), arba jei jos reikalauja specialios apsaugos (termoregimas), kaina didėja. Mes visada stengiamės pateikti sąnaudų ataskaitą, kad klientas matytų, už ką moka – skaidrumas leidžia išvengti konfliktų.

5. Kaip vyksta muitinės pasienio kontrolė ir kas daroma, jei atsiranda problemų?

Muitinės procedūros yra kritiškas momentas. Kai mašina artinasi prie uosto (pvz., Doveris ar Folkestone), siuntėjas turi pateikti išvežimo deklaraciją. Vairuotojas turi gauti specialų kodą (MRN), kuris leidžia išvykti. Jei deklaracija suformuota klaidingai arba trūksta dokumentų, mašina gali būti sulaikyta „raudonojo takso“ zonoje. Tai reiškia ne tik laiko praradimą, bet ir papildomų mokestį už laikomąją vietą uoste.

Atvykus į Lietuvą (ar kitą ES šalį), vykdomas importo kontrolė. Sistema patikrina, ar deklaracija atitinka fizinį krovinią. Kartais muitinės pareigūnai gali nuspręsti atlikti fizinę apžiūrą. Jei viskas tvarkingai – krovinys tęsia kelią. Jei randami neaprašyti daiktai ar neteisingai nurodyta vertė, gali būti paskirti baudos ar mokesčiai. Mano dvidešimt metų patirtis moko, kad geriausias būdas išvengti šių problemų yra prevention – prevencija. T. y., viską dokumentuoti teisingai dar prieš mašinos pakilimą. Jei visgi atsiranda problema, mes, kaip profesionali komanda, bendraujame su muitinės agentu ir sprendžiame klausimus operatyviai, kad klientas nejaustų didelių nepatogumų.

6. Kokį transportą pasirinkti: dalinį krovinį (part load) ar pilną mašiną (FTL)?

Šis pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto ir skubumo. Pilnos mašinos (FTL – Full Truck Load) nuoma tinka tiems, kurie turi daug krovinių (pavyzdžiui, 22-33 europaletės arba 24 tonos svorio). Tokiu atveju mašina važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio Anglijoje iki jūsų sandėlio Lietuvoje. Tai yra greičiausias ir saugesnis būdas, nes krovinys neperkraunomas ir nėra kitiems klientams.

Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) yra pigesnis variantas, kai turite tik kelias paletes ar keletą daiktų. Tokiu atveju mes surenkame krovinius iš kelių siuntėjų vienoje mašinoje. Tai ekonomiška, tačiau trunka ilgiau, nes reikia laukti, kai bus surinktas visas krovinys, ir važiuojant sustojti prie kitų klientų. Be to, dėl dažno įkrovimo ir iškrovimo (perkrovimo) kiek didesnė rizika, kad krovinys gali pažeisti, nors visada stengiamės jį užtvirtinti kuo geriau. Jei pervežate brangius baldus ar jautrią techniką, visada rekomenduoju pilnos mašinos variantą arba bendrą konteinerį, kad sumažinti trinčią.

7. Kaip teisingai supakuoti krovinią, kad jis saugiai pasiektų paskirties vietą?

Packaging (pakavimas) yra pusė sėkmės. Dažnai klientai mano, kad krovėjas „kažkaip užsegs“ dėžes, tačiau tai netiesa. Tarptautinis pervežimas – tai vibracijos, staigūs stabdymai posūkiuose ir kartais netgi šuoliai (pvz., angliškų kelių, ypač kaimo vietovėse, būklė gali būti prasta). Paletės turi būti tvirtos, o prekės ant jų užfiksuotos (apvyniotos) pleistriuku.

Jei tai ne paletės, o atskiuri daiktai (pvz., sofos, pianinai), jie turi būti supakuoti į medines dėžes, uždengtos staluote arba storesne gofruota kartona, o vidaus tarpai užpildyti putomis (pūstučiu). Negalima palikti jokių tuščių vietų, nes krovinys „susėda“ ir gali susidegti. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas etikečių kabinimui. Kiekviena dėžė turi turėti unikalų numerį, kuris sutaptų su pakavimo sąrašu (Packing List). Tai leidžia greitai rasti prarastą siuntą arba patvirtinti, kad viskas atvyko. Aš visuomet patariu klientams ne taupyti ant pakavimo medžiagų – geriau išleisti šiek tiek daugiau dėl putų ir degtų, nei vėliau spręsti praradimo problemas.

8. Ar mano kroviniys yra apdraustas pervežimo metu?

Tai yra klausimas, dėl kurio dažniausiai kyla nesusipratimų. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinių praradimą ar sugadinimą, tačiau atsakomybės limitas yra gana žemas – paprastai apskaičiuojamas pagal SDR (specialių traukimo teisių) vienetus, ir tai dažnai sudaro tik kelias eurus už kilogramą. Jei pervežate brangią elektroniką, vėliavas ar menkus kūrinius, šis limitas nepadengs nuostolių.

Todėl labai svarbu aptarti draudimą. Mes siūlome galimybę įsigyti papildomą krovinio draudimą (Cargo Insurance), kuris padengs visą prekių vertę nuo išvežimo iki pristatymo. Tokiu atveju, jei, pavyzdžiui, mašina nukryps į griovį arba užsidegs sandėlyje, draudimo kompanija sumokės visą prarastą vertę. Be to, svarbu suprasti, kad draudimas nedengus blogai supakuotų prekių – jei dėžė subyrėjo dėl to, kad nebuvo užfiksuota, draudikas gali atmesti ieškinį. Todėl kokybiškas pakavimas ir draudimas eina ranka rankon.

9. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiandien technologijos leidžia mums būti visiškai skaidrūs. Anksčiau teko skambinti vairuotojui arba laukti, kol jis paskambins iš telefoninių taksi. Dabar visos mūsų mašinos yra aprūpintos GPS stebėjimo sistemomis. Klientui suteikiame nuorodą (tracking link), kurioje jis gali matyti, kur yra jo krovinys.

Tačiau reikia skirti vietos nustatymą ir statusą. GPS parodys, kur mašina fiziškai yra, bet nepasakys, ar vairuotojas šiuo metu iškrauna, ar laukia uoste. Todėl mes, kaip logistikos vadovai, aktyviai bendraujame su vairuotojais ir atnaujiname informaciją klientams. Jūs gausite pranešimą: „Krovinys įkeltas“, „Mašina išvyko iš Doverio“, „Pasiektas Lietuvos pasienis“. Toks aktyvus „tracking“ leidžia klientui planuoti savo veiksmus – pvz., suorganizuoti sandėlio darbuotojus iškrovimui arba laukti namuose, kai atvyksta kėdės.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir išvengti sukčių?

Rinkoje yra daug pasiūlymų, kai kurie atrodo pernelyg pigūs. Mano patirtis sako: jei kaina atrodo per gera būti tiesa, ji tikriausiai tokia ir yra. Pasirinkdami partnerį, atsižvelkite ne tik į kainą. Patikrinkite, ar įmonė turi realią patirtį, ilgiau nei 5-10 metų veikianti rinkoje. Paprasčiausias būdas – paieškoti atsiliepimų internete (Google Maps, „Reklamos“ ar socialiniuose tinkluose).

Klausykite, kaip jie kalba apie dokumentus. Jei vadybininkas sako: „Nieko nereikia, mes viską išsprendžime patys be jūsų“ – būkite budrūs. Geras pervežėjas visada klauso, reikalauja dokumentų ir aiškina procesą. Taip pat svarbu pažiūrėti į jų transporto parką – ar tai senos, tech. nuovargiui pasiduodančios mašinos, ar šiuolaikiniai, saugumo standartus atitinkantys sunkvežimiai. Patikimas pervežėjas visuomet bus suinteresuotas ilgalaikėje partnerystėje, o ne vienkartiniam uždarbiui. Jis niekada nepaliks jūsų pašaukto uosto su neapmokėta sąskaita ar neišspręstu muitinės klausimu.