Kelionės planavimas į Angliją – svarbiausi žingsniai

Anglija, kaip viena populiariausių kryptų tarp lietuvių, visada vilioja savo istorija, kultūra ir galimybėmis. Tačiau, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: sėkminga kelionė prasideda ne tuomet, kai įžengiate į lėktuvą ar atsijungiate automobilio variklį prieš Lamanšą, o daug anksčiau. Po „Brexit“ pasikeitė ne tik politinis žemėlapis, bet ir praktiniai kelionių niuansai, kurie dažnai sukelia nemažai neaiškumų net patyrusiems keliautojams.

Šiame straipsnyje nenoriu būti tik sausu informacijos šaltiniu – noru padalinti patirtį, kurią sukaupiau organizuodamas krovinius ir keleivius per tūkstančius kilometrų. Planavimas yra tas pagrindinis fondas, ant kurio pastatoma visa kelionės konstrukcija. Jei pamatas bus silpnas – pradės trūkinėti brangios atostogos ar verslo kelionės detalės. Mes aptarsime viską nuo dokumentų tikslumo iki logistikos subtilybių, padėsiančių išvengti nemalonumų pasienyje ir kelyje. Svarbiausia – suprasti, kad Anglija dabar yra trečioji šalis, o tai reiškia griežtesnius, bet visiškai įveikiamus reikalavimus.

Nors daugelis sutinka, kad kelionės planavimas gali būti stresantis, tai yra būtinas blogis, kuris užtikrina ramybę vėliau. Tegul šis vadovas tampa jūsų žemėlapiu taisyklingam ir be rūpesčių nuvykimui į Jungtinę Karalystę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti vykstant į Angliją po „Brexit“?

Tai, turbūt, dažniausiai pasitaikantis klausimas, ir ne veltui, nes situacija pasikeitė. Anksčiau pakako asmens tapatybės kortelės, tačiau dabar taisyklės griežtesnės. Oficialiai vykstant į Angliją (JK) kaip turistui ar verslo kelionei, būtina turėti galiojantį pasą. Asmens kodą (tapatybės kortelę) gali priimti tik kai kurios oro linijos, tačiau tai yra jų vidinis pasirinkimas, o ne oficialus šalies reikalavimas, todėl su jais rizikuojate neįleisti į skrydį arba susidurti su problemomis pasienio kontrole.

Be to, labai svarbu patikrinti paso galiojimo laiką. Ne tiek svarbu, kad jis nebaigtų galioti kitą dieną po grįžimo, kiek tai, kad jis turėtų likti galiojantis mažiausiai 6 mėnesius po numatomos išvykos iš Anglijos datos. Taip pat verta paminėti naująją elektroninę leidimą kelionei (ETA – Electronic Travel Authorisation) sistemą, kuri yra įvedama etapais. Nors ji kol kas nėra privaloma visiems Europos piliečiams, rekomenduoju sekti naujienas, kadangi ateityje ji taps standartu. Jei kelionės tikslas yra ne tik turizmas, o, pvz., darbas, reikės vizos. Visada patariu pasidomėti oficialios JK vyriausybės svetainės informacija likus mažiausiai mėnesiui iki kelionės, nes taisyklės gali šiek tiek pasikeisti.

2. Kaip geriausiai nuvykti: lėktuvu, keltu ar automobiliu per Eurotunelį?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto, laiko ir komforto reikalavimų. Lėktuvas yra greičiausias variantas – skrydis iš Vilniaus ar Kauno trunka vos tris valandas. Tačiau įskaičiuojant laiką oro uoste (atvykimas 2–3 val. prieš skrydį, išvykimo procedūros, bagažo paėmimas), realus laikas tarp miestų centro ir taško Anglijoje išauga. Be to, atsižvelgiant į mano patirtį, bagažo apribojimai ir papildomi mokesčiai gali padaryti šį variantą brangiu, jei keliaujate didelės šeimos arba su daug daiktų.

Automobiliu arba mikroautobusu vykstantys keleiviai dažnai renkasi keltą (pvz., iš Kalė į Doverį) arba Eurotunelį. Keltas leidžia pailsėti, pavalgyti, bet priklauso nuo oro sąlygų – audros gali uždelsti išvykimą. Eurotunelis („Le Shuttle“) yra patikimesnis laiko atžvilgiu – tranzitas tarp prancūzų ir anglų žemynų trunka mažiau nei 35 minutes. Automobiliu vykstantiems svarbu atsiminti, kad Anglijoje važiuojama kaire puse, todėl reikės psichologiškai pasiruošti. Jei keliaujate savo automobiliu, taip pat verta įvertinti kuro kainas Anglijoje, kurios dažnai būna aukštesnės nei Lietuvoje. Logistikos požiūriu, jei planuojate apkeliuti šalį, automobilis yra neabejotinas privalumas.

3. Ar reikia specialios draudimo poliso, jei vairuoju Lietuvoje registruotu automobiliu?

Tai yra kritiškai svarbus klausimas, apie kurį dažnai pamirštama. Nors Lietuva priklauso EEZ (Europos ekonominės erdvės) zonai, po „Brexit“ Jungtinė Karalystė nėra jos dalis. Tai reiškia, kad jūsų įprasta „Civilinės atsakomybės“ draudimo polisas („Galvojų draudimas“), kuris Lietuvoje ir daugelyje ES šalių veikia automatiškai, Anglijoje gali nebegalioti.

Būtina susisiekti su savo draudimo bendrove prieš kelionę ir paprašyti išduoti specialų „Green Card“ (Žaliąjį kortelę) dokumentą. Be šio dokumento, kuris patvirtina, kad turite minimalų privalomą draudimą JK teritorijoje, jums gali būti draudžiama įvažiuoti į šalį arba, kas blogiau, gausite didelį baudą ir automobilį gali konfiskuoti pasienio tarnybos. Taip pat verta pagalvoti apie KASKO draudimą – jei jis galioja tik Lietuvoje ir Baltijos šalyse, Anglijoje esant įvykiui, žalos nebus atlyginta. Yra galimybė pirkti trumpalaikius kelionės draudimus pasienio punktuose (pvz., Kalė ar Tunelyje), bet jie būna kur kas brangesni. Geriau pasirūpinti šiuo klausimu iš anksto ir išsisaugoti ramybę.

4. Kokius maisto produktus ir daiktus draudžiama arba neleistina vežti pro muitinę?

Daugelis keliautojų mėgsta pasiimti „lietuviško skonio“ – dešrelę, sūrio, kiaušinių. Tačiau čia pasitaiko dažniausių pažeidimų. Dėl gyvūnų ligų prevencijos, Anglija turi griežtas taisykles, kuriuos maisto produktus galima įvežti iš ES šalių. Esminė taisyklė: draudžiama įvežti mėsą ir pieno produktus (pvz., dešros, kumpiai, sūriai, pienas, grietinė) asmeniniam vartojimui.

Yra išimčių – pvz., kūdikių maistas ar specialios medicininės mitybos produktai, bet jų kiekis ribojamas (dažniausiai iki 2 kg), o pakuotė turi būti nedeginta ir uždaryta. Galima įvežti vaisius, daržoves, keptą mėsą (pvz., duonos kepalą su kepta kiauliena – tai dažnai keliauja, bet verta tikrinti), žuvį (jei ji nėra rūkyta). Taip pat atkreipkite dėmesį į alkoholio ir tabako kiekius. Jei keliaujate ne parduoti prekes, o sau, galite įvežti nustatytą limitą (paprastai 42 litrai alaus, 18 litrų stipraus alkoholio ir 200 cigaretės). Peržengus šias ribas, reikės mokėti mokesčius ir deklaruoti prekes „raudonojoje linijoje“. Mano patarimas: jei abejojate, geriau palikite įdomų produktą namuose, nei rizikuokite baudomis muitinėje.

5. Kaip susidoroti su vairavimu kaireją puse ir kokie yra greičio limitai?

Tai vienas baisiausių dalykų tiems, kurie vyksta pirmą kartą. Psichologiškai tai gali būti labai įtempta, ypač žiediniuose sankryžose (roundabouts), kurių Anglijoje iš ties yra daug. Pirmiausia, įsivaizduokite, kad vairuotojas visada yra centro linijos atžvilgiu. Jei vairuojate vienas, pasistenkite įsivaizduoti, kad „keleivio“ vietoje sėdi jūsų draugas – tai padeda išlaikyti poziciją.

Dėl greičio limitų: Anglijoje jie nurodomi myliomis per valandą (mph), o ne kilometrais. 50 mph maždaug atitinka 80 km/h, o 70 mph – apie 112 km/h. Miestuose dažniausiai galioja 30 mph (48 km/h), nors vis dažniau atsiranda 20 mph zonos prie mokyklų. Labai svarbu atkreipti dėmesį į ženklus „Speed Cameras“. Anglijoje videokamerų gausa yra milžiniška, ir jos tiksliai stebi greitį. Baudos už greičio viršijimą siunčiamos net ir į užsienį, todėl nesižiūrėkite į kitus vairuotojus – laikykite nuostatą. Taip pat neleidžiama naudoti mobiliųjų telefonų be „hands-free“ įrangos, ir tai taikoma griežčiau nei Lietuvoje. Jei jaučiatės nepasitikintis, pirmąją dieną nuspręskite važiuoti trumpesniais maršrutais arba išsinuomokite automobilį su automatinės pavarų dėžės – tai sumažina stresą, nes nereikia galvoti apie pedalus.

6. Kokios yra specifinės automobilio reikalavimų nuomonės (techninės apžiūros)?

Jei planuojate važiuoti į Angliją savo automobiliu, jis turi būti techniškai tvarkingas. Lietuvoje atlikta techninė apžiūra yra privaloma, tačiau Anglijoje nėra tokios sistemos kaip „TA“ kortelės, kurią reikėtų rodyti policijai kasdien. Tačiau jei jus sustabdys eismo kontrolė ir automobilis bus akivaizdžiai avarinis (pvz., neveikia stabdžiai, lūžusi vairo kolona, sugedę žibintai), gresia didelės baudos ir automobilio konfiskavimas.

Svarbu prisiminti apie šviesas. Anglijoje, kaip ir daugelyje šalių, dienos šviesos metu reikia įjungti priekinius žibintus, jei sąlygos to reikalauja (lietus, rūkas), tačiau dauguma šiuolaikinių automobilių turi automatinę įjungimo funkciją. Taip pat verta pasirūpinti „UK“ stiliumi numerių ženklais, jei jūsų numeris yra ilgesnis arba neturi standartinio ES mėlyno fono su žvaigždute – nors nėra privaloma juos keisti, tai gali sukelti nereikalingą dėmesį. Jei automobilis yra įkeistas arba nėra jūsų nuosavybės, būtina turėti raštišką savininko sutikimą važiuoti į užsienį. Be to, visi automobiliai privalo turėti galiojančį draudimą, apie ką kalbėjome anksčiau. Patikrinkite padangas – Anglijoje žiemos padangos nėra privalomos net ir snieguotomis dienomis (kaip Lietuvoje), tačiau jei jūsų padangos bus labai nusidėvėjusios, policija gali įvertinti tai kaip pavojų eismo saugumui.

7. Kaip susitvarkyti su pinigais: ar reikia grynųjų ar užtenka kortelės?

Anglija yra viena labiausiai „bekupių“ šalių pasaulyje. Didžiuosiuose miestuose (Londonas, Mančesteris, Birmingemas) beveik visur galite atsiskaityti banko kortele – net ir už nedidelę kavę ar laikraštį. Tačiau kaip žmogus, kuris daug keliauja, galiu pasakyti: visada turėkite šiek tiek grynųjų svarų (£) kišenėje.

Kodėl? Vis dėlto yra vietų, ypač mažuose kaimeliuose, senose užeigose ar turgeliuose, kur mokėjimas kortele gali būti nepriimamas arba gali būti taikomas didelis mokestis už mažų sumų mokėjimą kortele. Taip pat reikalingi grynaisiais pinigai automobilių stovėjimo aikštelėse, nors ir jos vis dažniau turi automatizuotas mokėjimo sistemas, kurios priima kortes. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankai taiko komisinius mokesčius už valiutos keitimą ir užsienio atsiskaitymus, patariu pasirūpinti kortele, kuri neturi mokesčių už užsienio operacijas (tokias siūlo dauguma nebankinių paslaugų). Pinigus geriau keisti jau Lietuvoje arba Anglijoje paėmus iš bankomato (tačiau atkreipkite dėmesį į bankomo savininko mokestį). Vengkite keisti pinigus oro uostuose arba traukinių stotyse – ten kursai yra nepalankiausi.

8. Ar galima naudotis lietuvišku mobiliuoju telefonu Anglijoje ir kaip išvengti didelių sąskaitų?

Daugelis mūsų prisimena laikus, kai užsienyje įjungus telefoną gaudavo pranešimą apie brangius duomenis. Dabar situacija gerokai pagerėjo dėl ES reguliavimo, tačiau Anglija nebėra ES narė. Tai reiškia, kad jūsų įprasta „Roaming like at home“ paslauga (kai galioja jūsų tarifas kaip namuose) Anglijoje gali nebegalioti, arba gali būti taikomi ribojimai.

Prieš išvykdami būtina pasitikrinti savo operatoriaus pasiūlymą. Dauguma Lietuvos operatorių siūlo specialius „Kelionių“ paketus, kurie už nedidelę mėnesinę sumą leidžia naudotis ryšiu ir duomenis be didelių rūpesčių. Jei tokio paketo nėra, kiekvienas MB ar skambutis gali kainuoti labai brangiai. Mano patarimas: iškart atvykę į Angliją įsijunkite vietinį („Airplane“ režimas) ir išjunkite duomenų rinkimą, jei nesate tikri dėl savo tarifo. Alternatyva – įsigyti vietinę SIM kortelę (pvz., „EE“, „Three“, „O2“), kurios pigios ir siūlo daug duomenų. Taip pat visada ieškokite viešojo Wi-Fi (dažnai jis yra kavinėse, viešbučiuose, net ir kai kuriuose viešuosiuose transporto priemonių), kad išsaugotumėte mobilųjį ryšį.

9. Kokios yra sveikatos apsaugos galimybės ir ar veikia EHIC kortelė?

Senasis Europos sveikatos draudimo kortelė (EHIC) po „Brexit“ daugiau nebegalioja tokia forma kaip anksčiau. Vietoj jos, ES piliečiams (tarp jų ir lietuviams) buvo sukurta „Global Health Insurance Card“ (GHIC) – Pasaulinė sveikatos draudimo kortelė. Ji atrodo panašiai, tačiau teikia apsaugą tik būtinosios pagalbos atveju (pvz., netyčia susižeidus ar susirgus staiga).

Svarbu suprasti, kad ši kortelė nėra pilnas kelionės draudimas. Ji neapima visų paslaugų, pvz., planuojamo gydymo, privatų gydytojų apsilankymų arba grįžimo į tėvynę transportavimo, jei reikėtų specialios pagalbos. Todėl, kaip profesionalas, aš visada primygtinai rekomenduoju įsigyti privatalų kelionės draudimą. Sveikatos apžiūra Anglijoje, ypač jei neturite vietinio adreso ir gydytojo (GP), gali būti labai brangi. Privatus draudimas apims tai, ko neapima GHIC, ir suteiks ramybės, kad esate apsaugotas nuo netikėtų išlaidų, susijusių su sveikata.