Kelionės planavimas į Angliją: paprastas ir patikimas

Anglija (arba, tiksliu sakant, Didžioji Britanija) jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių kryptų ne tik turistams, bet ir verslui, bei tiems, kurie planuoja persikelti gyventi arba siųsti savo turtą į šias salas. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, kaip atsirado naujų iššūkių ir, svarbiausia, kaip procesas tapo gerai organizuotas, jei žinai, ką daryti.

Nors Lietuva ir Anglija dabar yra skirtingose ekonomines erdvėse po „Brexit“, logistinis ryšys ne tik neišnyko, bet ir tapo dar platesnis. Dažnai klientai klausia: „Ar tai sudėtinga?“, „Ar neperbražu?“, „Ar mano automobilis saugus?“. Atsakymas vienas – viskas vyksta paprastai ir patikimai, jei kelionė yra kruopščiai suplanuota. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinių ar automobilio kelionė į Angliją būtų be rūpesčių.

Svarbiausia suprasti, kad sėkmingas pervežimas – tai ne tik vairuotojo įgūdžiai, bet ir dokumentų tvarkymas, maršruto parinkimas bei tikslus laiko planavimas. Nuo to, kaip gerai parengsite savo siuntą, priklauso greitis ir kainos efektyvumas. Šiuo metu technologijos leidžia sekti krovinius realiu laiku, o patirties turintys ekspertai sugeba išvengti netikėtų nesklandumų pasienio punktuose. Taigi, kaip tai veikia iš vidaus? Žemiau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės Jums susiformuoti aiškų vaizdą apie visą procesą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus reikia parengti krovinio ar automobilio pervežimui į Angliją?

Dokumentų tvarka yra pagrindas be kurio neišeina praeiti net mažiausios muitinės procedūros. Jei pervežate asmeninį automobilį, būtina turėti techninį pasą (registracijos liudijimą), vairuotojo pažymėjimą bei galiojantį asmens dokumentą (pasą). Jei automobilį vairuoja ne jo savininkas, būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą.

Esant kalbant apie krovinius (prekes, baldus, asmeninius daiktus), reikalingas prekių sandėlis arba pakavimo sąrašas (packing list). Jame turi būti nurodyta, kas tiksliai yra pervežiama, daiktų vertė bei svoris. Po „Brexit“ labai svarbu teisingai užpildyti prekių klasifikacijos kodus (HS kodus), nes nuo to priklauso mokesčiai. Taip pat privaloma turėti transporto sutartį (frachto kvitą) ir draudimo polisą. Jei prekės yra reglamentuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai), reikės papildomų sertifikatų bei veterinarinių pažymų. Patirtis rodo, kad kai dokumentai parengti dar iki vairuotojo atvykimo, visa procedūra trunka kelias minutes, o ne valandas.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimus į Angliją ir ką tai reiškia klientui?

„Brexit“ sukėlė daug neaiškumų, tačiau profesionalioje logistikoje mes jau prisitaikėme prie naujųjų realybių. Anksčiau Anglija buvo ES dalis, todėl prekių judėjimas buvo beveik kaip tarp Lietuvos ir Latvijos. Dabar Anglija yra „trečioji šalis“, tai reiškia, kiekviena siunta privalo praeiti eksporto ir importo muitinės procedūras.

Klientui tai reiškia, kad reikės apmokestinti PVM (jei prekės ne naujos) ir galbūt muito mokestį (jei prekės viršija tam tikrą vertės slenkstį). Tačiau nereikėtų bijoti – šie procesai dabar yra automatizuoti. Mūsų kompanija užtikrina, kad visi deklaravimai būtų atliekami iš anksto (vadinamieji „pre-lodged“ deklaracijos), taip vairuotojas nedelsia sienoje. Klientui svarbiausia yra pateikti tikslią informaciją apie siuntos turinį ir vertę. Jei ši informacija neteisinga, muitinė gali sustabdyti krovinį tyrimams, kas sukelia papildomų išlaidų ir vėlavimų. Taigi, „Brexit“ sudarė daugiau biurokratinės galvos, bet nekeičia paties pervežimo kokybės, jei viskas tvarkoma profesionaliai.

3. Kokį maršrutą ir keliavimo būdą pasirinkti: keltas arba tunelis?

Keliaujant į Angliją, turime dvi pagrindines perėjimo opcijas per Lamanšą: keltą (pvz., iš Doverio į Kalė ar Duisburgą) arba „Eurotunnelį“ (tunelį po sąsiauriu). Abiem atvejais atstumas ir laiko sąnaudos yra panašios, tačiau yra subtilybių.

Keltas dažnai pasirenkamas tuo atveju, jei vairuotojui reikia atsipalaiduoti, pavalgyti arba jei oras yra ypatingai gražus – keltų viršuje atsiveria nuostabi panorama. Tačiau keltai gali būti paveikti audrų, kas retkarčiais sukelia vėlavimus. „Eurotunnelis“ yra greitesnis ir labiau priklauso nuo tvarkaraščio. Ten įvažiuojate į vagoną, automobilį paliksite ir per 35 minutes esate Anglijoje. Per mano dvidešimt metų praktiką tunelis pasitvirtino kaip patikimesnė priemonė žiemos periodais, kai jūra būna audringa. Pasirinkimas taip pat priklauso nuo to, iš kurio kontinentinės Europos taško išvykstame. Jei krovinys yra itilgai (pvz., 25 metrų vilkikas su puspriekabe), reikia tiksliai derinti laikus, nes ne kiekvienas keltas gali priimti tokias mašinas. Mes visada parenkame maršrutą, kuris užtikrina mažiausią vėlavimo riziką.

4. Kaip susiformuoja pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina niekada nėra atsitiktinė skaičiuoklėje. Ji susideda iš kelių pagrindinių komponentų: atstumo, kuro kainos, keltų ar tunelio bilietų kainos bei darbo užmokesčio. Taip pat įtakos turi ir krovinio svoris bei matmenys. Kuo didesnis ir sunkesnis krovinys, tuo daugiau kuro sunaudojama ir tuo brangiau keltų bilietas.

Taip pat reikia atsižvelgti į sezoniškumą. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar vasaros atostogų pradžią keltų kainos šuoliuoja aukštyn dėl didelio paklausos. Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos, kurios yra būtinos po „Brexit“. Jei klientas pageidauja „ekspresinio“ pervežimo (pvz., važiuojant be sustojimų arba naudojant mažesnę krovininę mašiną vienam klientui), kaina bus didesnė dėl greito pristatymo privalumo. Visada rekomenduoju klientams ne ieškoti pigiausio varianto pagal kainą vien, o žiūrėti į tai, kas įskaičiuota. Pasiūlymas, kur atrodo mažiausia kaina, gali neturėti draudimo arba gali slėpti papildomus mokesčius už vėlavimus.

5. Ar galima pervežti nevažiuojantį automobilį ir kaip tai vyksta?

Taip, tai labai dažna paslauga. Dažnai klientai perka automobilius iš aukcionų Anglijoje arba parduoda juos ten, o automobilis dėl techninių gedimų negali važiuoti savo eiga. Tokiu atveju naudojame specialią techniką – autovežį (platformą) arba statybinius krautuvus su specialia įranga.

Procesas vyksta taip: vairuotojas atvyksta į paskirtą vietą, įvertina automobilio būklę ir vietą. Jei automobilis neturi stabdžių arba užstringa ratai, reikalingas papildomas įrankis („winch“ – lynas). Automobilis užkabinamas, tvirtinamos specialios juostos, užfiksuojamos visos ašys, kad jis nejudėtų transportavimo metu. Labai svarbu prieš užkrovimą padaryti nuotraukų fiksaciją – užfiksuoti esamus įbrėžimus ar pažeidimus, kad išvengtume ginčų dėl žalos, kuri atsiradusi ne pervežimo metu. Nevažiuojančių automobilių pervežimas brangnesnis, tačiau jis visiškai saugus ir leidžia išgelbėti transporto priemonę iš jos negalios vietos.

6. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas ir kas daro įtaką terminams?

Standartinis terminas, kai važiuojama įprastu reisu (t. y. dalinio krovinio principu), trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo krovinio įkėlimo dienos. Jei tai yra pilnas automobilio reisas (FTL – Full Truck Load), kai mašina skirta tik vienam klientui, terminas gali būti trumpesnis – net 1-2 dienos, nes vairuotojas nebekeliauja sustodamas pas kitus klientus.

Terminams įtakos turi ir orų sąlygos (ypač žiemą per kalnus), muitinės užkrovimai (retkarčiais atsitinka, kad muitinė parenka krovinį detaliai patikrinti), bei techniniai vairuotojo poilsio reikalavimai. Europos Sąjungos reglamentai griežtai reglamentuoja, kiek valandų vairuotojas gali būti už vairo ir kiek privalo ilsėtis. Mes negalime pažeisti šių taisyklių, nors ir norėtume važiuoti greičiau. Todėl, planuodami pervežimą, visada verta palikti šiek tiek laiko rezervo. Jei prekės skubios, visada rekomenduoju pasirinkti ekspresinį reisą, kur kaina aukštesnė, bet garantuojamas tikslius laikas.

7. Ar klientas turi dalyvauti muitinės procedūrose ar tai daro pervežėjas?

Vienas didžiausių klientų baimių – kad teks stovėti pasienyje ir užpildyti deklaracijas. Geros naujienos: jei pasirinksite patikimą pervežėją, Jums nereikės dalyvauti šiuose procesuose fiziniu lygmeniu. Mūsų kompanija turi savo muitinės brokerius, kurie atlieka visus formalumus elektroniniu būdu.

Kliento vaidmuo yra tik teisingai pateikti duomenis apie siuntą. Muitinės procedūros vyksta „fone“ – kol vairuotojas važiuoja, brokeriai pateikia eksporto deklaraciją Išvykimo šalyje (Lietuvoje) ir importo deklaraciją Atvykimo šalyje (Anglijoje). Vairuotojas tiesiog pateikia specialų kodą (MRN – Movement Reference Number) arba spausdintą deklaraciją pasienio pareigūnui. Viskas vyksta sklandžiai, jei nėra prieštaravimų ar neaiškumų dėl siuntos turinio. Taigi, klientas gali ramiai laukti pristatymo namuose arba sandėlyje, neįsileidęs į biurokratijos subtilybes.

8. Ką daryti su asmeniniais daiktais, jei pervežamas automobilis arba keltas turtas?

Daugelis klientų, pervežiančių automobilius, nori į juos padėti ir keletą dėžių asmeninių daiktų. Čia reikia būti labai atsargiems. Techniniu požiūriu, jei pervežate tik automobilį, tai laikoma transporto priemonės pervežimu. Jei automobilyje yra daiktų, tai jau gali būti klasifikuojama kaip krovinių pervežimas, o tai reiškia kitokias muitinės taisykles ir draudimo sąlygas.

Prieš įkeliant daiktus, būtina sudaryti jų sąrašą (inventorių). Draudimo kompanijos dažnai nedraudžia asmeninių daiktų, esančių pervežamame automobilyje, jei tai nėra specialiai užfiksuota sutartyje. Be to, jei asmeniniai daiktai yra nauji (su etiketėmis), Anglijos muitinė gali juos laikyti prekėmis ir reikalauti sumokėti mokesčius. Jei tai naudoti daiktai (baldai, drabužiai), reikia įrodymų, kad jie nėra prekybiniai. Geriausia variantas – visada aptarti su vadybininku, ką planuojate vežti, ir užtikrinti, kad tai įtraukta į sutartį bei draudimą. Taip išvengsite situacijos, kai daiktai gali būti konfiskuoti arba apmokestinti dvigubai.

9. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje ir kas nutinka, jei įvyksta įvykis?

Saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1. Visi mūsų vairuotojai yra patyrę, tačiau kelyje viskas įmanoma. Todėl kiekviena siunta yra draudžiama. Standartinis draudimas (CMR draudimas) apima atsakomybę už krovinio praradimą ar sugadinimą, tačiau jo sumos dažnai būna ribotos (pvz., pagal SDR konvenciją). Esant brangiems kroviniams, rekomenduoja sudaryti „All Risk“ draudimą, kuris padengia visą krovinio vertę.