Keleivių pervežimas iš Anglijos: Saugumo standartai ir kokybės garantai

Šiuolaikinėje pasaulyje, kur mobilumas yra ne privilegija, o būtinybė, tarptautiniai keleivių pervežimai tapo kasdieniu reiškiniu. Tūkstančiai žmonių kasdien keliauja tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, ieškodami geresnio gyvenimo, darbo arba tiesiog lankydamiesi šeimos narių. Tačiau, kai kalbame apie kelionę tokiu atstumu, kurią dažniausiai reikia įveikti keliomis dienomis ir pernešti per jūrą, pirmiausia į galvą šnaižia ne kaina ar komfortas, o saugumas. Dirbęs pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: saugumas – tai ne tik taisyklių laikymasis, tai filosofija, kurios neįmanoma apeiti be žalos verslui ir, kas svarbiau, žmogui.

Anglija (ir Jungtinė Karalystė bendrai) pasižymi vienomis griežčiausių ir detaliausiai suformuluotų transporto saugumo normų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Šios šalies reguliatoriai nesileidžia jokios kompromisų, ir tai, kas Lietuvoje dažnai vertinama kaip „rekomendacija“, Anglijoje yra griežtas įstatymas. Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, iš tikrųjų kas slepiasi už uždarų autobusių durų, kai jie ruošiasi kelionei iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio į Lietuvą. Suprasdami šiuos standartus, Jūs ne tik jausitės ramiau, bet ir galėsite tinkamai įvertinti pervežėjo kokybę, pasirinkdami patikimą partnerį savo kelionei.

Svarbu suprasti, kad keleivių pervežimas iš Anglijos – tai ne logistika, o atsakomybė. Čia nekalbame tik apie tai, kad autobusas važiuotų greičiau ar pigiau. Kalbame apie techninę būklę, vairuotojų kompetenciją, draudimą ir tūkstančius smulkių detalių, kurios kartu sudaro vientisą saugumo grandinę. Per dvidešimt metų mačiau, kaip pasikeitė rinka: jei anksčiau kai kurios „savivalės“ kompanijos bandydavo sutaupyti ant techninės priežiūros, tai šiandien, ypač po „Brexit“, kontrolės mechanizmai yra tokie griežti, kad tokios kompanijos paprasčiausiai išnyksta iš rinkos. Likę tik tie, kas vertina savo klientų gyvybę ir ramybę aukščiau nei trumpalaikį pelną.

Saugumas prasideda ne tada, kai užsiveda variklis, o dar prieš mėnesius ar net metus, kai įmonė planuoja savo veiklą. Angliškas požiūris į saugumą apima viską – nuo to, kaip įmonė valdo savo finansus (kad nebūtų vilkinamas techninės priežiūros remontas), iki to, kaip vairuotojai guli poilsio. Mes, profesionalai, žinome, kad nuovargis – tai priešas ne mažesnis už blogus padangas. Todėl šis straipsnis skirtas ne tik informacijai, bet ir Jūsų, kaip keleivio, švietimui. Žinios – tai geriausia apsauga. Žinodami, ką tiksliai reiškia angliški standartai, Jūs galėsite užduoti teisingus klausimus pervežėjui ir pajusti, kad Jūsų kelionės patikimumas yra užtikrintas aukščiausiu lygiu.

Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kuris padės Jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas turi vykti užkabindamas keleivių pervežimo autokarą Anglijos žemėse ir plėsdamas kelią link Lietuvos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokias licencijas turi turėti įmonė, teisėtai vežanti keleivius iš Anglijos?

Tai vienas svarbiausių klausimų, į kurį turėtų atsakyti kiekvienas keleivis. Anglijoje keleivių pervežimo veikla yra griežtai reguliuojama ir be specialios licencijos ji yra neįmanoma. Pagrindinis dokumentas, kurį turi turėti kiekvena įmonė, teikianti tarptautinius pervežimus, vadinamas „Standard International Operator Licence“. Šią licenciją išduoda „Traffic Commissioner“ (eismo komisaras). Gauti šią licenciją nėra paprasta – įmonė turi įrodyti savo „good repute“ (gerą reputaciją), turi turėti patvirtintą transporto priemonių stovėjimo aikštelę Anglijoje, o taip pat profesionalų transporto priemonių techninės priežiūros vadovą (Transport Manager). Be šios licencijos, bet koks pervežimas yra laikomas nelegaliu ir baudžiamas didelėmis baudomis bei autobusų konfiskavimu. Taip pat, jei įmonės registruotės adresas nėra Jungtinėje Karalystėje (pvz., Lietuvoje), tačiau ji vykdo reguliarius reisus iš Anglijos, ji turi gauti specialų leidimą (Cabotage) arba veikti pagal tarptautinius leidimus, kadangi po „Brexit“ taisyklės pasikeitė. Visada prašykite parodyti šią licenciją arba jos numerį, kurį galite patikrinti viešosiose duomenų bazėse.

2. Kaip Anglijoje kontroliuojama autobusų techninė būklė prieš išvykstant į ilgą kelionę?

Techninė būklė yra pagrindas. Lietuvoje esame įpratę prie techninės apžiūros kasmet, tačiau Anglijoje sistema yra daug griežtesnė ir dinamiškesnė. Visos transporto priemonės, vykdančios keleivių pervežimus, privalo turėti galiojantį „MOT“ sertifikatą (Ministry of Transport test), tačiau tai tik pradžia. Kiekviena įmonė, turinti operatoriaus licenciją, privalo taikyti griežtą „Safety Inspection“ (saugumo patikra) režimą. Tai reiškia, kad autobusai turi būti tikrinami ne kartą per metus, o kas 6–8 savaites (priklausomai nuo autobuso amžiaus ir rūšies). Prieš kiekvieną ilgą reisą į Lietuvą, vairuotojas privalo atlikti „Daily Walkaround Check“ – kasdienę apžiūrą. Jis turi užpildyti specialią formą, kurioje pažymi, ar padangos yra geros, ar veikia šviesos, ar nėra nutekėjimų, ar stabdžiai veikia sklandžiai. Jei randama netaisyklė, autobusas neprisileidžiamas prie kelionės, kol problema neišsprendžiama. Šios formos yra saugomos ir gali būti patikrintos bet kurio policijos ar „DVSA“ (Driver and Vehicle Standards Agency) inspektoriaus.

3. Kokias kvalifikacijas turi turėti vairuotojas, dirbantis Anglijoje?

Negalima manyti, kad vairuoti autobusą Anglijoje gali bet kas, net jei jis turi ilgametę stažą Lietuvoje. Vairuotojas turi turėti galiojantį „Driver CPC“ (Certificate of Professional Competence) – Profesinės kompetencijos pažymėjimą. Tai ne vienas egzaminas, tai nuolatinis mokymasis. Kas 5 metai vairuotojas privalo išlaikyti 35 valandas privalomų mokymų (periodic training), kurie atnaujina jo žinias apie saugumą, ekologiją, vairavimo techniką ir keleivių aptarnavimą. Be to, po „Brexit“, jei vairuotojas yra Lietuvos pilietis, jam reikalingas specialus leidimas (Kent card arba kitas ekvivalentas) kadangi jam reikia važiuoti į Angliją ir iš jos. Taip pat būtina turėti tarptautinę vairuotojo kortelę (tacografo kortelę), kuri fiksuoja jo darbo ir poilsio valandas. Mūsų kompanijoje mes ne tik tikriname dokumentus, bet ir vertiname vairuotojo psichologinę būklę ir sugebėjimą dirbti daugiašalėje aplinkoje, kas yra itin svarbu ilguose reisuose.

4. Kaip reglamentuojami vairuotojo darbo ir poilsio laikas ilguose reisuose?

Tai vienas jautriausių, tačiau ir labiausiai kontroliuojamų aspektų. Vairuotojo nuovargis yra pagrindinė avarijų priežastis. Todėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės taisyklės (nors po „Brexit“ jos skiriasi smulkmenomis, bet esmė ta pati) yra griežtos. Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 min. + 30 min.). Per parą vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų (du kartus per savaitę gali būti pratęstas iki 10 valandų). Savaitinis poilsis turi būti ne mažiau kaip 45 valandos nepaliaujamai. Ilguose reisuose iš Anglijos į Lietuvą, kur kelionė trunka 30–40 valandų, būtina keisti vairuotojus. Vienas vairuotojas fiziškai negali atlikti tokio kelionės legaliai ir saugiai. Mes visada planuojame reisus taip, kad įgula būtų atsinaujinusi, o keleiviai galėtų jaustis saugiai žinodami, kad vairuotojas niekada neužmiega prie vairo.

5. Kokius draudimus turi turėti autobusas, vykstantis iš Anglijos?

Draudimas yra ne tik formalumas, tai Jūsų apsauga. Autobusas, vežantis keleivius tarptautiniais maršrutais, privalo turėti galiojantį „Motor Insurance“ kelių eismo įvykių draudimą, kuris apimtų visą Jungtinę Karalystę ir Europos Sąjungą. Tačiau tai ne viskas. Būtinas ir „Carrier’s Liability Insurance“ (pervežėjo atsakomybės draudimas). Šis draudimas apsaugo keleivius ne tik nuo sužalojimo eismo įvykio metu, bet ir nuo bagažo praradimo ar sugadinimo bei kelionės vėlinimo. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), šis draudimas turi dengti minimalias sumas, tačiau patikimi pervežėja visada pasirenka didesnes apimtis. Jei įvykia avarija Prancūzijoje ar Belgijoje, turintys visišką draudimą užtikrina, kad Jūsų gydymas ar bagažo atlyginimas bus padengtas be problemų. Visada patikrinkite, ar pervežėjas gali pateikti draudimo poliso numerį ir jo galiojimo laiką.

6. Kaip „Brexit“ paveikė saugumo standartus ir pervežimų procedūras?

„Brexit“ sukėlė daug sumaišties, tačiau saugumo srityje jis netiesiogiai pakeitė tik dokumentacijos pusę. Anglija visada laikėsi aukštų standartų ir, išėjusi iš ES, ji jų nesumažino. Pagrindinis pasikeitimas – tai pasienio kontrolės ir dokumentų patikrinimų sustiprėjimas. Dabar autobusui peržengiant sieną (tiek tarp Anglijos ir Prancūzijos, tiek tarp ES šalių) gali būti tikrinami ne tik keleiviai, bet ir visi dokumentai: vairuotojo leidimai, autocarvo sertifikatai, GVMS (Good Vehicle Movement System) deklaracijos (jei vežama kokia nors prekė, net ir asmeniniai daiktai gali būti taip apibrėžti tam tikrais atvejais). Tai reiškia, kad profesionali įmonė turi skirti daugiau laiko pasienio formalumų užtikrinimui, kad jie nekeliatų rizikos. Be to, dabar būtina turėti specialius leidimus (pvz., ECMT leidimus tam tikromiems keliams), kurie taip pat yra susieti su saugumu – jie duodami tik patikimiems vežėjams. Taigi, „Brexit“ padarė procedūras ilgesnes, bet ir išrankesnes.

7. Kokios taisyklės taikomos bagažui? Kaip užtikrinamas jo saugumas?

Bagažas dažnai tampa „pilkosios zonos“ klausimu, tačiau saugumo požiūriu jis yra kritiškas. Blogai užfiksuotas ar per sunkus bagažas gali pakeisti autobuso svorio centrą, kas veda prie nestabilumo ar net virtimo. Angliški standartai reikalauja, kad keleivio bagažas neviršytų tam tikros svorio normos (paprastai 20–30 kg vienam asmeniui, priklausomai nuo bilieto tipo). Bagažo skyrius turi būti užraktas ir prieinamas tik vairuotojui. Be to, yra griežtai draudžiama vežti pavojingus daiktus (sprogmenis, degius skysčius, aštrius daiktus, kurie gali pakenkti kitiems keleiviams). Mūsų patirtis rodo, kad dažnai keleiviai bando pasiimti per daug daiktų. Mes visada primygtinai reikalaujame, kad dideli daiktai būtų paduodami į bagažinę, o okeano keleiviai su mažomis rankinėmis bagažo turi būti patalpinti po sėdynėmis arba specialiose vietose, kad neblokuotų evakuacijos kelių. Evakuaciniai takai turi būti laisvi bet kuriuo metu.

8. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas jūros perplaukimo metu (pvz., per Lamanšą)?

Kelionė iš Anglijos beveik visada apima ir perplaukimą per Lamanšą sąsiaurį (Dover-Calais arba Eurotuneliu). Tai yra vienas rizikingiausių kelionės etapų, jei nepaisoma taisyklių. Autobusas, užvažiuojantis į keltą ar traukinį, turi būti tvirtai užfiksuotas (užsegamas specialiais diržais arba remontinėmis atramomis), kad jis nejudėtų bangų metu arba traukinio greičio metu. Be to, keleiviai privalo palikti autobusą ir pakilti į keleivių salę. Draudžiama likti autobuse per perplaukimą (išskyrus atvejus, kai tai leidžiama vairuotojams specialioms kategorijoms, bet ne bendriesiems keleiviams). Tai saugumo reikalavimas – gaisro ar avarijos atveju gelbėti žmones salėje yra daug paprasčiau nei uždaroje, žemame autobuso erdvėje. Mūsų vairuotojai yra apmokyti dirbti su keltų įgula, žino, kur užsistatyti, ir visada paskiria laiko keleiviams, kad šie spėtų saugiai išlipti ir pasiimti reikiamus asmeninius daiktus (vaistus, dokumentus), kurių negalima palikti bagažinėje.

9. Kas atsitinka, jei autobuse sugenda techninė įranga kelionės metu?

Nors mes ir atliekame visas galimas patikras, technika yra technika, ir gedimai gali įvykti. Skirtumas tarp profesinės ir mėgėjiškos įmonės yra tai, kaip ji reaguoja į gedimus. Pagal angliškus standartus, įmonė privalo turėti sudarytą „Breakdown Cover“ (techninės pagalbos sutartį), kuri veiktų visame maršrute (Anglijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir t.t.). Tai ne paprasta pagalba, o specializuota pagalba sunkvežimiams ir autobusams. Jei autobusas negali tęsti kelionės, pervežėjas privalo organizuoti keleivių pervežimą kitu transportu (pakeitimą) arba apgyvendinimą, jei reikia laukti. Mūsų 20 metų patirtis leidžia mums turėti išvystytą kontaktų tinklą visame kelyje. Mes žinome, kur šaukti pagalbą Vokietijos autobane, ir kaip greitai gauti pakeitimą Liuksemburge. Keleivio ramybė priklauso nuo to, ar jis žino, kad įmonė pasirūpins jo nuvykimu į tikslą net esant force majeure situacijai.

10. Kaip klientas gali patikrinti, ar pervežėjas tikrai atitinka aukštus saugumo standartus?

Galiausiai, praktinis patarimas. Nereikia būti ekspertu, kad sužinotum, ar įmonė patikima. Pirmiausia, patikrinkite, ar įmonė turi tinkamą svetainę su kontaktiniu telefonu, adresu Anglijoje ne tik pašto dėžute. Antra, paieškokite atsiliepimų (Google, Facebook) – jei žmonės skundžiasi saugumu, vėlavimais ar techniniais gedimais, tai blogas ženklas. Trečia, užduokite klausimą apie operatoriaus licencijos numerį. Patikimas vežėjas niekada neslėps šio numerio. Ketvirta, atkreipkite dėmesį į bilieto kainą – jei ji per maža (pvz., 50 eurų už kelionę iš Londono), tai tiesiog fiziškai neįmanoma įgyvendinti laikantis visų saugumo, mokesčių ir algų standartų. Tokia kaina reiškia, kad kažkur taupoma: arba ant vairuotojo algos, ar ant techninės priežiūros, arba ant draudimo. Pasirinkdami vidutinę ar aukštesnę kainą, Jūs iš tikrųjų perkate sau saugumo ir garantiją.

Išvada

Keleivių pervežimas iš Anglijos – tai sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik investicijų į techniką, bet ir gilių žinių, disciplinos ir atsakomybės. Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kaip keitėsi rinka, kaip ėmė dominuoti kokybė ir kaip atsiskyrė kvailiai nuo profesionalų.