Geriausios perkraustymo įmonės į Angliją: patarimai, kurių nerasite „Google“

Sėdžiu prie stalo ir dar kartą susiruošiu rašyti apie šią temą, po kurios visada laikau galvą. Esu šioje srityje beveik dvidešimt tris metus, rodau, kiek vandens nuplauko per Lamanšą. Kasdien gaunu tuos pačius klausimus, o žmonės vis dar klaidžioje tarp „pigiausių“ pasiūlymų ir vilties, kad jų sofa atkeliaus sveikas. Žmonės ieško geriausių perkraustymo įmonių į Angliją taip, tarsi ieškotų švento graliaus, tačiau dažniausiai susiduria su realiu, kartais net brutaliu logistikos pasauliu. Tiesą sakant, rasti tikrai patikimą komandą, kuri ne tik pasakoja gražius istorijas, bet ir iš tiesų įvežia daiktus be įbrėžimų, yra sunkesnis užėmimas nei gali atrodyti. Ypač dabar, kai taisyklės pasikeitė, o kainos dingo į aukštas.

Šiandien nekalbos apie tai, kaip pasirinkti spalvą dėžeiš. Kalbos apie tai, kas vyksta užmaralyje, kai vairuotojas užkabina jūsų turinį ir važiuoja link Tilbury arba Folkestone. Bus tiesiog, kartus šiek tiek netvarkingai, taip kaip ir būna realiame gyvenime, kai bandai išsiaiškinti, kur dingo dėžė su virtuvės reikmenimis.

Kaip viską tai pradėti ir kur ieškoti (ir kur bėgti)

Kur aš galiu rasti tas geriausias perkraustymo įmones į Angliją?

Niekada nesakykite, kad paieška „Google“ duos geriausią rezultatą, nes taip nėra. Taip, čia rasite milijonus reklamų, kurios šviečia kaip Kalėdos eglutės, tačiau viduje gali būti tik vienas vairuotojas su nenukrypusiu vairuotojo pažymėjimu. Geriausios perkraustymo įmonės į Angliją dažniausiai randamos ne per pirmąsias paieškas, o per žodį žodžiu. Klauskite kaimynų, kurie jau persikėlė, arba ieškokite fb grupėse, kur lietuviai Londone ar Birmingeme diskutuoja apie savo patirtis. Ten būna daugiau tiesos nei bet kuriame „premium“ portale.

Ar brangesnė kaina garantuoja geresnę kokybę?

Aš girdėjau istorijų, kai žmonės sumokėjo tūkstančius ir gavo sulaužytus spintas, o atvirkščiai – kaimynas važiavo „už alkoholį“ (metaforiškai) ir viskas atvyko gražiai. Brangumas dažnai reiškia tik geresnį marketologą, o ne geresnį vairuotoją. Tačiau jei kaina atrodo peržiūriai maža, pvz., pusės rinkos kainos, tuokite varpas. Geriausios perkraustymo įmonės į Angliją negali dirbti už duobkasiai. Žinokit, kaip sako, jei kažkas atrodo per gerai, tai turbūt taip ir yra – arba jūsų daiktai važiuos atvirame vėžyje.

Ką turėčiau klausti pirmu telefonu?

Neklauskite tik „kiek kainuoja“. Klasika. Klauskite, kas vyksta, jei jūsų daiktai paslysta arba sulūžta. Paklauskite, ar jie turi sandėlį Lietuvoje ir ar jie patys veža, arba atiduoda subrangovams. Taip pat sužinokite, ar į kainą įeina išpakavimas Anglijoje, ar tik iškrovimas prie pat durų. Tas detalių skirtumas gali padaryti jūsų pirmąją rytą Anglijoje visai nebe toks malonus.

Ar jie atvykia namo įvertinti daiktus?

Jei jie tiesiog klausia „kiek dėžių“ telefonu ir duoda kainą be žiūrėjimo, bėkite toli. Tikrai geriausios perkraustymo įmonės į Angliją visada siūlo (arba bent jau rekomenduoja) vizitą pas klientą. Vieną kartą matęs situaciją, kai klientas sakė turįs „kabelių rūsį“ (tik keletą dėžių), o paaiškėjo, kad visas garažas buvo pilnas senų žurnalų ir padangų. Realūs apžiūrėjima išvengia tuokiančius nesusipratimus prieš pat išvykstą.

Ar įmonė turi tinklapį su nuotraukomis?

Šiandien be tinklapio niekas nedirba... na, beveik niekas. Jei matote tik „Skype“ profilį arba puslapį, kuris atrodo sukurtas prieš 15 metų ir nebuvo atnaujintas, tai gali būti signalas. Žiūrėkite, ar jie rodo savo viliotišus, ar tik pavogtas nuotraukas iš „Shutterstock“. Tai suteikia bent kokį nors pasitikėjimo lygį.

Kokie yra tie „raudonos vėliavos“ simboliai?

Jei reikalauja iš karto mokėti 100% sumos prieš važiuojant – tai pavojinga. Normalios įmonės imą avansą (apie 30%), o likutį – gavus daiktus arba iškart prieš iškrovimą. Taip pat, jei atsakyme į klausimą apie draudimą jie pradeda vengti akies kontakto (telefono kalbe) arba sako, kad „visa Europos draudimas“, tikrinti dokumentus. Geriausios perkraustymo įmonės į Angliją niekada neslėpia savo draudimo polisų numerių.

Pinigai, kainos ir kas taip tas „kubas“ (kaip čia viskas suskaičiuojama)

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas?

Klausimas kaip „kiek kainuoja maistas“. Bet... stengiuosi atsakyti realiai. Jei tai butas (1-2 kambariai), kalbame apie 2000–4000 eurų, priklausomai nuo sezono. Vasarą brangiau, žiemą pigiau. Dideli namai gali kainuoti ir 8–10 tūkstančių. Nepamirškite, kad čia ne tik kuras, bet ir darbo valandos, ir anglų mokesčiai (Užleistas Londonas, Conjestion Charge ir t.t.).

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Atstumas, taip, bet nebe taip svarbu kaip anksčiau. Dabar didžiausią įtaką daro tūris (kubatura). Kuo daugiau daiktų, tuo reikalingas didesnis sunkvežimis. Ir žinote, Anglijoje dideli sunkvežimiai ne visada gali privažiuoti prie nedidelio namo Londono priemiestyje, todėl reikia mažesnio sunkvežimio su iškrovimu – o tai dvigubas darbas. Taip pat, laikas. Jei reikia laukti dėl muitinės, laikas pinigas.

Ar padarys nuolaidą, jei aš ruošiuosi savaitėm?

Sakyčiau, taip, bet ne visada. Kai kurios įmonės yra kaip geležinkeliai – turi fiksuotas kainas. Kitos gali nuleisti kainą, jei matyti, kad daiktai surūšiuoti ir pakelti (paketuoti), todėl vairuotojas praleis mažiau laiko. Jei viskas guli ant grindų sumaišyta, tai kils laiko mokestis už pakavimą vietoje. O laikas Anglijoje... (galvojau, kad brangus, bet vokiškai jis dar brangesnis).

Kas yra tas „kubometras“ ir kaip jį sužinoti?

Vienas kubinis metras – tai dėžė 1x1x1 metras. Paprastai vadybininkai atvyksta ir „akiomis“ įvertina, tarkime, 15 kubų. Jie gali padaryti klaidą, bet dažniausiai tai patirtis. Jūs galite pats bandyti suskaičiuoti online kalkuliatoriais, bet ten visada būna mažiau, nei realybėje. Žmonės visada pamiršta apie dviračius, žoliapjoves ir tą vieną didelę skrybę, kuri stovi vonios kambarėje.

Ar kaina įeina ir drabužių įpakavimas?

Paprastai ne. Dėžės (jei neperkama jų) įeina, bet drabužiams reikia specialių spintų dėžių (wardrobe boxes). Jas dažniausiai reikia už papildomą kainą išsinuomoti. Tas dalykas visada sukelia konfliktą prieš išvykstant – klientas mano, kad viskas įeina, o įmonė sako, kad spintos dėžės yra „platus pasirinkimas“. Geriausia klausti iš karto.

Ar mokėti už kėlimą trečiajame auke be lifto?

Taip, tai vadinama „privalomais neįprastais darbais“ arba tiesiog užklausimu. Jei nešamas sofa per laiptus trečiu aukštu be lifto, tai laikoma papildomu darbu. Anglijoje darbo jėga brangi, todėl neįstebkite, jei už tokią paslaugą pridės 100–200 svarų prie galutinės sumos.

Ar galiu mokėti svarais ar tik eurais?

Dauguma Lietuvos įmonių, kurios reguliariai veža į Angliją, turi sąskaitas ir ten, ir čia. Taigi, galite mokėti eurais į LT sąskaitą. Jei mokate tiesiai vairuotojui arba Anglijos atstovui, tai svarais. Bet geriau viskas formaliai per įmonę, kad būtų draudimas ir viskas tvarkingai (su sutartimi).

Kelionės malonumai: kas vyksta kelyje ir kiek laiko tai užtrunka

Kiek laiko užtrunka nuvilkti daiktus iki Anglijos?

Dabar, su visais tais patikrinimais (tarkime, jei nėra eilių), tai trunka apie 2–3 dienas. Iš Vilniaus iki Londono (per Kalį) tai maždaug 2000 km viena kryptimi. Bet nepamirškite, kad vairuotojui po 4,5 valandos reikia poilsio, o Anglijoje greičio ribos ir kameros visur. Taip pat, M25 kelias aplink Londoną yra vienas didžiausių blogų sapnų pasaulyje.

Kas jei įvyksta avarija?

Tai baisiausia scenarijus, bet įvyksta. Jei įmonė gerai draustą, tada ji prisiima atsakomybę. Jei ne... tai turėsite problemų. Vieną kartą girdėjau, kad sunkvežimis užsidegė (ne dėl kaltės, o dėl techninio gedimo), ir dalis daiktų sudegė. Be gerų dokumentų gavote nieko. Geriausios perkraustymo įmonės į Angliją visada turi draudimą „nuo sandėlio iki sandėlio“, apimantį ir kelią.

Ar vairuotojas telefonuoja kelyje?

Turėtų ne, pagal taisykles. Bet realybėje jie gali pranešti, kiek atsilieka. Kyla klausimas – ar jis praneš, jei lūžta sunkvežimis? Paprastai taip. Jie nenori gaišti laiko, nes laikas – pinigai. Jei jie nesigaudo, gali būti, kad jūsų daiktai stovi kažkur prie Kelno pietų ir laukia kitos mašinos.

Kas jei užstrigau Anglijoje muitinėje?

Dabar, po „Brexit“, tai nėra dažna, jei tai tik asmeniniai daiktai ( perkraustymas). Teks turėti „Transfer of Residence“ (ToR) numerį. Be to, gali būti problemų. Muitininkai gali atidaryti viliotišą ir viską išbarstyti. Kai kas dėl to išprotėja, bet tai jų darbas. Jei viskas tvarkinga, turi praeiti.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma įmonių neleidžia dėl draudimo ir saugumo. Tai krovinių vežimas, ne keleivių. Tačiau jei susitarsite su pačiu vairuotoju (neoficialiai), kai kurie gali sutikti už „papildomą“ užmokestį arba tiesiog taip geranoriškai. Tačiau tai neoficialu. Aš asmeniškai nepirčiau nuo to.

Ar jie stabdo po keliuose?

Gali būti, kad jei tai yra didelė mašina, kuri dar renka kitus krovinius (t.y. ne dalinimas), tai gali užtrukti ilgiau. Idealus variantas – kai mašina atvažiuoja tiesiai pas jus, įkrauna ir važiuoja. Taip vadinamas „dedicated“ reisas. Jis brangesnis, bet saugesnis.

O kas jei jie pristato vėlai?

Tai kas nutinka dažnai. Eilės į keltą, audros Lamanše (užplūdo vandenį?), spūstės M6. Jei sutartyje nėra nurodyta tiksli pristatymo data (tik data intervalas), tada jie techniškai nesilaiko vėlavimo. Jei jums reikalinga tiksli valanda, tai kainuos brangiau ir reikės to suprasti. Geriausios perkraustymo įmonės į Angliją visada informuoja apie vėlavimus.

Dokumentai, muitinė ir t.t. (kas privers nervus viryti)

Kokius dokumentus reikia turti?

Būtinai reikalingas pasas. Be to, jei perkraustote nuosavybę (namą, butą), reikia sutarties kopijos arba pirkimo-pardavimo dokumento, kad įrodytumėte, kad tai ne prekyba. Taip pat reikalingas inventoriaus sąrašas (packing list) su apytikrėmis vertėmis. Be ToR numerio (jei pirmą kartą į Angliją) gali būti pridėtas PVM (VAT), o tai skaniai.

Kas tas ToR numeris ir kaip jį gauti?

ToR (Transfer of Residence) leidžia atgabenti asmeninius daiktus be mokesčių į JK. Jis gaunamas internetu per vyriausybės svetainę (gov.uk). Užpildote anketą, jei atitinkate kriterijus (gyvenote ne ES mažiau 12 mėnesių ir t.t.), jums išsiunčia numerį. Tą numerį turi būti mašinos vairuotojas. Be jo, pasienyje gali būti rūpesčių.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Labai apribotai. Buvo istorija, kai viena moteris bandė vežti šimtus kiaušinių ir dešrų, ir viską išmetė į šiukšliadėžę muitinėje. Galima vežti tam tikrą kiekį sau, bet mėsos ir pieno produktų iš ES į JK dabar beveik nebeleidžia. Geriau neišbandyti likimo ir valgyti viską kelyje.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Taip, bet ribotais kiekiais. Alkoholio – kelių litrų (vyno, alaus), stiprių gėrimų mažiau. Cigaretų – 200 vnt. (arba 50 cigarų). Jei daugiau – tai jau mokesčiai arba konfiskavimas. Neklauskite, kodėl taip, tiesiog tokios taisyklės po „Brexit“. Žmonės dažnai bandyta nešti „kaip draugui“, bet muitininkai nemoka.

Ar reikia deklaruoti elektroniką?

Jei tai ne nauja prekybos prekė (t.y. nėra neatsukta), deklaravimas nereikalingas, nes tai asmeniniai daiktai. Tačiau jei turite 5 naujus „iPhone“ dėžėse, gali būti įtarimas, kad prekiaujate. Geriausia išpakuoti ir naudoti dalykus, taip bus aišku.

Kas vyksta, jei pamiršau ką nors dokumentų?

Tada laukiam. Vairuotojas negali praeiti be jūsų sutarties arba ToR numerio. Jei jūsų dar nėra Anglijoje, turi siųsti skanuoti kopiją el. paštu. Kartais tai padeda, kartais ne. Vieną kartą teko laukti 6 valias kol klientas atsibojo iš miego (nors jo diena jau buvo) ir nusiuntė pasą. Nervinga.

Ar reikia draudimo poliso?

Neįmanoma važiuoti be jo. Bent jau teoriškai. Realybėje... na, jau kalbėjau apie tai. Pasitikrinkite, ar draudimas apima ir tarptautinius pervežimus, ne tik Lietuvos vidų. Kai kurios pigios įmonės draudžia tik „važiavimą“, ne daiktų praradimą.

Baimės, rizikos ir kitos nepatogios tiesos

Ar mano daiktai gali būti pavogti?

Taip, gali. Ypač jei mašina paliekama neapsaugota aikštelėje. Didelės įmonės turi saugius sandėlius ir sekimo sistemas. Mažos – gali tiesiog palikti prie autoserviso. Naudokitės protu – brangius dalykus (juvelerika, dokumentai) vežkite su savimis lagamine, o ne viliotiše.

Kas jei kažkas sulūžta per transportą?

Privalote parodyti vairuotojui iškrovimo metu ir parašyti „defekt act“ (pažeidimo aktą). Jei pasirašysite, kad viskas gerai, o po to rasius sulaužytą veidrodį, niekas nebeduos. Viską reikia dokumentuoti iškart, su nuotraukomis. Tai svarbiausia taisyklė.

Ar galiu pasitikėti pažadais „pristatysime rytoj“?

Rytoj? Tikrai tikrai? Geriausios perkraustymo įmonės į Angliją neduos šitokių pažadų, jei tai ne fizikaliai įmanoma. Tokie pažadai dažniausiai baigiasi tuo, kad jūsų skambina sekančią savaitę su prašymu, kur dėtis daiktus. Būkite realistu.

Ar verta pirkti dėžes iš jų arba rasti pats?

Jei rasite gerų, tvirtų dėžių iš parduotuvių („Iki“ netinka, jos per minkštos), tai galite rasti pats. Bet dauguma įmonių siūlo naujas dėžes, kurios pritaikytos kroviniui. Jos brangiau, bet saugiau. Nauja dėžė nesugriuva po kitos dėžės svorio.

Kas dėl pianino arba safe?

Tai ypatingi daiktai. Reikalingas specialus kėliklis (kranas) arba labai stiprūs vyrai. Už tai papildomai mokama. Nedarykite to savarankiškai, nebent norite sulaužyt stuburus arba patį pianiną. Aš mačiau, kaip safe nukrito ant kojos... nepavyko.

Ar galiu paduoti skundą jei buvau nepatenkintas?

Galite, bet ar kas bus? Visada rašykite įrašus ir vertinkite „Google Maps“ ar „Facebook“. Tai padeda kitiems. Įmonės labai bijo blogų atsiliepimų. Jei įmonės negerbia, jūsų skundas gali paskatinti jas veikti (draudimas).

Kas jei aš nežinau, kur iškrauti Anglijoje?

Tada turite problemą. Vairuotojas negali laukti valandų kol jūs ieškote adreso. Būtinai turėkite kontaktinio asmens, kuris gali priimti daiktus, jei jūsų nėra. Be adreso ir kontaktinio telefono numerio, daiktai gali grįžti atgal į Lietuvą sandėlį.

O ką daryti su šiukšlėmis?

Supakuokite šiukšles atskirai ir padarykite aišku, kad tai šiukšlės. Vairuotojai nemėgsta veži šlamšto, ypač jei jis turi mokėti už jo išmetimą Anglijoje (šalia Londono šiukšliadėžės brangios). Geriau atsikratyti čia.

Ar galiu pasitikėti įmone, kurioje dirba vienas žmogus?

Nebent tai jūsų geras draugas. Vienas žmogus gali susirgti, gali sugesti sunkvežimis, gali tiesiog pavogti (kaip minėjau). Reikalingas komandos užnugaryje – logistai, kiti vairuotojai. Saugiau rasti vidutinio dydžio įmonę.

Galutinis patarimas – ar verta taip stresuoti?

Verta. Anglija yra puiki vieta gyventi (kaip sakoma), bet pasiekti ją su savo daiktais reiškia išgyventi šią logistikos mazgą. Pasirinkkite ne pagal kainą, o pagal jausmą. Jei vadybininkas kalba atsargiai, atsako į kvailus klausimus ir nedidžiuoja – tai geras ženklas. Sėkmės kelyje, ir tegul jūsų šaldytuvas atkeliaus su pirmu važiavimu.