Kiek iš tikrųjų kainuoja krovinių pervežimas Anglijoje su mikroautobusais?

Jau kokių 22 metus vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos. Žinau, kad kai reikia pervežti baldus, siuntinius ar visą buto turinį, pirmas klausimas visada tas pats – kiek kainuos? Krovinių pervežimo kainos Anglijoje su mikroautobusais nėra kaip parduotuvėje ant etiketės. Viskas labai individualu. Nuo to, kiek daiktų, kokiu maršrutu, ar reikia pagalbinių rankų, kokiu laiku planuoji. Kartais klientai nustemba, kad mikroautobusas, o ne didelis krovininis automobilis, gali būti žymiai pigesnis ir lankstesnis variantas. Bet ne visada. Pasakosiu tiesiai – kaip būna realybėje, o ne reklaminiuose lankuose, kuriuose viskas atrodo per daug saldu.

Iš ko susidaro tos kainos? (Gali atrodyti painokai)

Kokia vidutinė kaina gabenti daiktus mikroautobusu iš Anglijos į Lietuvą?

Tiesiai sakant, dažnai svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų už pilną furgoną. Bet jei veži vieną sofą iš Londono į Vilnių, gali ir 400 pakloti, jei furgonas jau važiuoja. Pilnas dviejų kambarių butas iš Mančesterio – lengvai 1800. Skaičiuoju kurą, keltą, kelių mokesčius ir vairuotojo dienpinigius. Darbas juk ne tik pasukti raktelį. Vidurkis yra, bet jis dažnai apgaulingas. Geriau žiūrėti į konkrečią situaciją.

Ar tikrai kaina priklauso tik nuo kilometrų? Man atrodo turėtų būt paprasčiau.

O kad būtų! Mitų pilna. Važiuoji į Birmingamą – viena kaina. O jei klientas kaime, penktas aukštas be lifto? Tada prisideda laikas, o laikas – pinigai. Kartais kilometro kaina išauga dvigubai dėl trijų valandų nešiojimo laiptais. Kartą vežiau pianiną į antrą aukštą kažkokiame kaimelyje. Nuo to kilometro nusibaigė nugara, o sąskaita buvo didesnė nei tikėtasi. Taigi ne tik kilometrai. Dar ir liftas, arba jo nebuvimas, ir aukštai.

Kodėl vienos įmonės kainą sako per telefoną, o kitos prašo pirma viską aprašyt?

Čia reikia būti atsargiam. Tos, kurios per telefoną šūktelėja žemiausią kainą, dažnai žaidžia žaidimą – prisivilioja, o paskui prideda. Aš pats nenoriu būt tas, kuris apgauna. Todėl klausiu: ką, kur, kada, kaip supakuota. Kartais žmonės supyksta, kad negaliu iškart pasakyti. Bet kai išgirstu, kad reikia pervežti šaldytuvą, tris spintas ir katę (katės pervežimas – atskira tema), tada skaičiuoju realiai. Pigūs pasiūlymai be detalių dažnai baigiasi papildomais eurais prie vartų. Apie tokias bendroves nenoriu šnekėti, bet pasitaiko visko.

Ar man reikia mokėt už kurą ar tiltus atskirai, ar tai įskaičiuota?

Paprastai visas sąnaudas aš įtraukiu į vieną sumą. Nebenaudoju tokių triukų, kai prirašai eurą už keltą, eurą už kelius ir galų gale klientas sumoka dvigubai. Bet galiu pasakyti – pasidomėk, ką gauni. Yra toks Eurotunelis, kainuoja apie 100-150 svarų į vieną pusę su furgonu. Dyzelio sąskaita dabar irgi nedžiugina. Kai kuriose kompanijose tai atskira eilutė, pas mane – ne. Prieš kelis metus eksperimentavau su atskirais mokesčiais, bet supratau, kad klientams paprasčiau, kai viena suma ant stalo aiški kaip dieną. Na, nebent prašai papildomų stotelių kelyje, tada jau kita kalba.

Kiek papildomai kainuoja, jei reikia, kad vairuotojas padėtų nešt?

Paprastai nuo 80 iki 150 eurų per dieną. Prikauso nuo to, ar reikia dviejų žmonių, ar vieno. Mėgstu dirbti vienas, bet su sunkiais baldais neišsiversi. Tenka samdyti pagalbininką. Kartais klientai siūlo savo draugą. Gerai, bet jei jis susižeis – problemos. Aš ieškau atsakingų žmonių. Jeigu telpa į standartinę paslaugą, kartais padedu nemokamai, bet jei tai krovos darbai, mokesk atskirai. Papildomos rankos nepigios, bet būtinos.

Furgonai – jų dydžiai ir ką tai keičia kainoje

Koks skirtumas tarp mikroautobuso ir furgono? Naudojat keistus terminus.

Iš esmės tai tas pats – 3,5 tonos transporto priemonė. Mikroautobusais (nors, tiesą sakant, tiksliau būtų sakyti komerciniai furgonai) vadiname Mercedes Sprinter arba VW Crafter. Maksimali masė – 3,5 tonos. Apipavidlinti viduje, kad tilptų kuo daugiau. Skirtumas tik toks, kad mikroautobusas skamba draugiškiau, bet techniškai tai furgonas. Kaina priklauso ne nuo pavadinimo, o nuo kuro sąnaudų. Naujas furgonas = mažesnės sąnaudos, bet didesnė paskola man. Tiesioginis ryšys yra.

Ar dviejų vairuotojų furgonas visada brangesnis? Kam to reikia?

Taip, brangesnis. Bet ne be reikalo. Važiuojant į Angliją iš Lietuvos, vienam vairuotojui leidžiama vairuoti 9 valandas per dieną. O maršrutas su keltu ir taip užima minimum dvi paras. Jei reikia pristatyti skubiai, vienam žmogui reikia nakvynės, o du vairuotojai važiuoja be sustojimo. Tos nakvynės kainuoja, laikas kainuoja. Aš dažnai siūlau vieną, nebent skuba ligi pirštų galiukų. Du vairuotojai naudingi, kai pervežimas turi būt atliktas per 24 valandas, bet tai retas atvejis tarp privačių klientų. Verslui – kita kalba. Sutaupai laiką, bet ne pinigus.

Ar talpūs visi furgonai vienodai? Kartais atrodo lygiai tokie pat, o kaina skirias.

Kūbų skaičius tikrai skiriasi. Bulls Sprinter gali būti ir 13 kubų, ir 17, priklauso nuo aukščio. Pas mane yra toks aukštaaukštis Crafter, telpa maždaug 16 daugiau mažiau kubinių metrų. Turiu būti sąžiningas – neatsimenu tikslaus kubatūros kiekvieno varianto, galiu tik apytikriai pasakyti. Bet žinau, kad pigūs pervežimai kartais siūlomi su senais furgonais, kurie praryja daugiau degalų ir perkaista kalnuose. Tada gali pakišti koją. Aš pats renkuosi vidutiniškai naujus. Dėl talpumo – jei nestandartinė sofa, kartais net ir didelis furgonas nepadės, reikia dviejų reisų.

Jeigu mano daiktai netelpa, o furgonas jau važiuoja, ką tada darot?

Būna įvairiai. Geriausiu atveju, jei priešais dar yra laisvos vietos ir aš pats nepilnai apkrautas, bandau pertvarkyti. Blogiausiu – tenka papildomas reisas arba palikti dalį daiktų. Tada kaina, aišku, dvigubėja arba išauga labai smarkiai. Aš paprastai prieš važiuodamas prašau nuotraukos arba sąrašo. Nes kartais žmonės sako: „ten tik dvi spintos“, o aš atvažiuoju, tenka pilti pusę buto. Reali situacija – prieš metus važiavau iš Braitono, klientas pamiršo paminėti sportinį motociklą garaže. Teko atvežt tik dalį, antrą kartą važiavome kitą savaitę. Papildomai kainavo, bet ką padarysi.

Galima užsakyti tik dalį furgono vietos? Kaip tada skaičiuojate kainą?

Taip, vadinamasis dalinis krovinys arba grupažas. Yra tokia paslauga, kai sukomplektuojame keletą klientų į vieną reisą. Tu mokai ne už visą furgoną, o už savo kubus. Krovinių pervežimo kainos Anglijoje su mikroautobusais tada krenta gerokai. Bet reikia kantrybės – furgonas nepajudės iškart kai tau reikia, o tik tada, kai surinksime pakankamai daiktų. Kartais laukimas trunka savaitę. Aš pats mėgstu tokį variantą studentams ar tiems, kam neskubu. Būna, kad sutaupai pusę kainos. Tik nevežk labai skubių daiktų šiuo būdu, nes niekada tiksliai nežinosi dienos.

Tenka matyt įvairiausių situacijų...

Ar teko matyt, kad klientas apgavo dėl daiktų kiekio? Kaip tai keičia kainą?

Taip, ir ne kartą. Yra toks dalykas – žmogus sąmoningai nutyli, nes bijo, kad kaina išaugs. O kai atvažiuoji, pamatai, kad baldų dvigubai daugiau. Tada prasideda ginčai. Aš bandau elgtis adekvačiai, bet faktas lieka faktu – jei netelpa į furgoną, sprendimai du: antras reisas arba atsisakymas. Ir viena, ir kita skausminga. Kartais atsivežu priekabą, jei netyčia turiu, bet ne visada. Esi kaip ir žmogus, kuris meluoja prieš pirmą pasimatymą – nuotraukos neatitinka. Tokia realybė. Geriau atvirumas iš karto, tada visi laimingi.

Furgonas sugedo kelyje. Kas tada su mano baldais ir pinigais?

Nutiko tai man pačiam praėjusį rudenį. Keltas iš Calais pasiektas, o variklis pradėjo kaukti Prancūzijoje. Teko kviesti techninę pagalbą, o daiktus perkrauti į kitą furgoną. Mano draudimas padengė remontą, bet kurjerio paslauga ir papildomas laikas – mano sąskaita. Klientas gavo savo baldus tik pavėluotai. Jeigu pasikliauji kokia nors „firma“ be draudimo ir vienu seniu furgonu – rizikuoji. Aš dabar jau turiu antrą transportą atsarginiam variantui, bet tai kainuoja. Tai dalis to verslo. Svarbiausia – nepalikti daiktų pakelėje, bet pasitaiko visko. Atsakyčiau, kad pinigai laiko, daiktai – dažniausiai irgi.

Kodėl kartais reikia mokėt muitus, o kartais ne? Aš nieko nesuprantu po to Brexito.

Atsakyčiau, jei pats viską suprasčiau pilnai. Žinau, kad jei veži asmeninius daiktus, gyveni Anglijoje mažiau nei metus ir grįžti į Lietuvą, paprastai muitų nėra. Bet jei perveži naujas prekes parduoti – tada muitai ir PVM. Tiksliai pasakyti sudėtinga, nes taisyklės stringa, o dokumentai kartais tikrinami Doverio ar Calais pasienyje netikėtai. Aš visada patariu paruošti daiktų sąrašą su vertėmis. Muitininkai kartais būna žiopli, kartais – itin priekabūs. Dėl to ir kaina smarkiai gali paaugti, jei tenka mokėti muito mokestį, kurio niekas nesitikėjo. Tai dabar toks durnas laikotarpis, kai niekas nežino tiksliai iki galo.

Ar tikrai verta rinktis pigiausią pasiūlymą krovinių pervežimui į Angliją?

Žinomas triukas: „perkraustymas į Angliją nuo 300 eurų“. Mačiau, kaip tokių vairuotojai dirba be leidimų, o daiktai tempiami su senais furgonais be draudimo. Sutaupai šimtą eurų, o gauni sulaužytą sofą arba dingusią dėžę. Turėjau klientą, kuris pirma kreipėsi į pigiausią, o po to į mane – furgonas neatvažiavo apskritai. Dingo su avansu. Rinkis atsakingai. Perkraustymo kainos Anglijoje turi savo ribas. Jei žemiau psichologinės ribos – kažkas ne taip. Geriau brangiau, bet ramiai.

Ką darote, kai pamatote, kad daiktai supakuoti šūdinai? Atsiprašau už žodį.

Dėl to žodžio nieko blogo, taip ir yra. Kartais atvažiavęs matau, kad spinta be apsaugos, stiklinis stalas tik antklodėje suvystytas. Tada trunka dvigubai ilgiau, nes reikia perpakavoti, surasti apsaugines medžiagas, o jei laikas spaudžia – nervai. Kartais klientas piktinasi, kodėl kaina pasikeitė. Ogi todėl, kad pradėjau imti pakavimą. Geriausia, kai daiktai tvarkingai sukrauti dėžėse, suvynioti plėvele. Bet jei ne – aš nevešiu taip, kad gautumėm bėdų kelyje. Realybėje teko važiuoti į parduotuvę pirkti kampų apsaugų, nes klientas manė, kad pakaks laikraščių. Tokių reikalų nebeimu į galvą seniai.

UK–Lietuva maršrutas ir kas jame svarbu

Kiek laiko furgonas važiuoja iš Lietuvos į Angliją realiai, ne pagal žemėlapį?

Žemėlapius meta Google, o realybė – kita. Iš Vilniaus iki Calais maždaug 1800 kilometrų. Vienam vairuotojui tai dvi dienos važiavimo. Paskui keltas arba Eurotunelis – dar porą valandų su laukimu. Tenka pagalvoti apie miegą, pavalgyti normaliai kur nors Belgijoje. Aš asmeniškai mėgstu kavą ties Lile, ten viena degalinė nebloga, bet čia jau šone mintis. Žodžiu, į Londoną furgonas paprastai pristato per tris dienas, jei išvažiuoja ryt. Į šiaurę – keturias. Skubi siunta per dvi dienas įmanoma tik su dviem vairuotojais. Nesitikėk, kad bus greičiau, jei orai blogi. Smūgių kelyje nestinga.

Ar kaina skirias, jei veža į Londoną, o ne į kokį nors Berwick-upon-Tweed?

Skiriasi, žinoma. Londonas – logistikos centras. Ten važiuojame nuolat, galime sukomplektuoti keletą krovinių. O jei lįsti į Škotijos pasienį arba Velsą, kur dar toloka – laikas ir degalai auga. Tenka net pernakvoti, o nakvynė Anglijoje kainuoja nepigiai. Klientas iš Karlailo stebėjosi, kodėl kaina 200 brangesnė nei draugui į Braitoną. Atstumas, kolega, atstumas. Ir nebe Europos Sąjungoj, tad kitos taisyklės, nors keliai lygiai tokie pat prasti.

Kaip yra su draudimu? Jeigu mano sofa sudraskyta, kiek atgausiu?

Būna draudimas vežėjo civilinės atsakomybės, būna krovinio draudimas. Suma skiriasi. Aš dengiu iki tam tikros ribos, bet turiu būti sąžiningas – jei klientas pats blogai supakuoja ir nenurodo trapių daiktų, draudimas gali nekompensuoti pilnai. Esu matęs, kad kai kurie vežėjai žada auksinius kalnus, o kai įvyksta bėda, staiga paaiškėja, kad draudimas „techniškai galiojo, bet ne tam“. Nesiimu teisti. Patarimas – fotografuok daiktus prieš pakrovimą. Jei tikrai brangus baldas, apie draudimą pakalbėk atskirai. Kartais reikia papildomo mokesčio. Aš stengiuosi būt atviras, bet ne viską galiu padengti be žinojimo iš anksto.

Ar reikia man kažkokių dokumentų, jei pervežu asmeninius daiktus į Angliją?

Užteks sąrašo daiktų su vertėmis ir apytiksliu svoriu. Jeigu tai emigracija arba grįžimas, kartais prašinėja buvusios sutartys, nuomos dokumentai. Aš pats pildau CMR dokumentą – tai toks krovinių važtaraštis, kuris įrodo, kad paėmiau daiktus. Tu gauni vieną egzempliorių. Po Brexito reikia pasirašyti deklaracijas, kad tai ne prekybai, o asmeniniam naudojimui. Kartais muitinėje klausia papildomai, kartais praleidžia be žvilgsnio. Aš padedu tvarkyti popierius, nes pats jau įpratęs. Bet jei veši verslo daiktus – ten jau EORI kodai ir kitos nesąmonės. Tegul tai daro buhalteriai, aš dažniausiai vežu žmonėms, o ne įmonėms.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako vežt į Angliją su mikroautobusu, kai aš prašai?

Nes Anglija dabar nebe ES. Būtent. Reikia papildomų leidimų, kabotažo taisyklių prisilaikymo. Kai kurie lietuviški vežėjai dirba pilnai legaliai ir jiems neapsimoka važiuoti su vienu furgonu į salą, kai gali kratinį po Europą sukt. Kiti važiuoja pusiau legaliai, turi savų schemų. Aš pats turiu visus leidimus, bet sudėtinga. Kainos pervežimo į Londoną mikroautobusu gali būt ne tik dėl degalų, bet ir dėl to, kad reikia suktis tarp taisyklių. Kartais atsisakau pats, jei matau, kad dokumentuose chaosas. Neseniai atsisakiau kliento, kuris norėjo vežti 10 arklidžių trinkelių kaip „asmeninius daiktus“. Na, nejuokink. Nebetęsiu to pokalbio.

Dar keletas dalykų, kuriuos verta žinoti

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą, kad kaina būtų gera?

Optimaliai – savaitės dvi. Jei skambini paskutinę minutę, aš turiu laužyti savo grafiką, o tai brangsta. Kita vertus, jei skambini per anksti, pavyzdžiui, trys mėnesiai į priekį, aš pats dar tiksliai nežinau savo grafiko. Mėnuo–du – patogiausias laikas. Būna, kad paskutinę dieną randu tuščią vietą furgone ir pasiūlau geresnį kainą. Bet tai loterija. Planuok bent porai savaičių. Šita paslauga geriau veikia, kai neskubama. Aš nesu Google kalendorius, kad viską matyčiau metams į priekį.

Ar galima sumokėt grynaisiais be sąskaitos faktūros? Juk tada gal pigiau?

Aš taip nedirbu. Ir ne tik dėl sąžinės – tai nelegalu. Bet negaliu meluoti, kad rinkoje to nėra. Yra tokių vairuotojų, kurie pasiūlo „kainą į rankas“. Jie neapmokestina veiklos, nedraudžia, niekur neregistruoja. Tuomet ir tau jie gali pasiūlyt truputį mažiau. Bet jei kas nutiks – neturėsi jokių teisių. Aš pažįstu kelis tokius. Jie gyvena nuo sezono iki sezono. Kartais sukčiauja paimdami avansą ir dingdami. Aš pilnai moku mokesčius ir pateikiu sąskaitas. Dėl to mano kaina gali būti aukštesnė, negu „baso“ vežėjo, bet miegu ramiai. Rinkis pats.

Jeigu aš pats noriu važiuoti drauge su vairuotoju, tai mažina kainą ar kelia?

Šitas klausimas visada pralinksmina. Ne, kaina nesumažėja. Tu užimi sėdynę, kuri galėtų būti panaudota kroviniui. Be to, man nepatogu, kai šalia sėdi svetimas žmogus dvidešimt valandų, nori pokalbio, kai aš noriu tylos. Bet jei labai reikia – sutinku, nekeliu didelės antkainio. Būna, kad pagyvenusi ponia važiuoja su katinu, nes kito būdo nėra. Suprantu. Tik primenu: vienas keleivis, mažiau bagažo. Realiai kaina gali net nepasikeisti, jei tai sutarta iš anksto. Bet jei skambini paskutinę minutę ir prašai vietos – tenka papildomai pakloti už komforto praradimą.

Kaip su sezoniškumu? Ar žiemą furgonų kainos į Angliją mažesnės?

Žiemą, prieš Kalėdas, būna baisiausias laikas. Visi skuba, vairuotojų trūksta, kainos šokteli. Vasarį, kovo mėnesį – ramiau, galima derėtis šiek tiek. Rugpjūtį irgi geras laikas. Bet oras žiemą gali pakišti koją, ypač per Prancūziją arba kanalą. Kartais kainos būna identiškos metų rėžyje, skirtumas tik paklausoje. Studentai rugsėjį – katastrofa, visi veža daiktus į universitetus. Tada tarp Londono ir Lietuvos furgonų stygius. O jei kalbam apie pačią žiemą, kai sninga – ir laikas didėja, ir sąnaudos. Tai ne visada reiškia nuolaidas, atvirkščiai – kartais mikroautobusių nuoma su vairuotoju Anglijoje kainuoja brangiau dėl rizikos.

Koks jūsų paskutinis patarimas žmogui, pirmą kartą vežančiam daiktus mikroautobusu?

Nepasitikėk tuo, kas gražiai žada. Pasitikėk savo akimis. Kai skambina pirmą kartą, aš prašau nuotraukų. Ne dėl įtarumo, bet kad pasakyčiau tikrąją perkraustymo kainą. Pakuok daiktus taip, lyg pats mestum iš trečio aukšto. Pasirašyk sutartį arba važtaraštį. Ir dar – nesiųsk visko, ką prisiminsi po mėnesio kaip klaidą. Mačiau žmones, vežančius šiukšles, kurias paskui išmetė Londone. Būk protingas. Aš savo darbą padarysiu, tik pasakyk, ką vežam.

Dėl galutinės sumos visada geriausiai kalbėtis individualiai. Krovinių pervežimo kainos Anglijoje su mikroautobusais priklauso nuo daugybės dalykų, kuriuos čia bandžiau iškloti kaip ant delno. Nebijok klausti net kvailų klausimų – geriau paklausti prieš, nei paskui gailėtis. Aš per du dešimtmečius mačiau visko, bet kiekvienas pervežimas man vis dar unikalus. Jei galvojai apie baldų gabenimą į ar iš Anglijos – paskaičiokime drauge. Kartais pigiau būna ne tas, kuris pigiau prašo, o tas, kuris sąžiningai pasako, ką gausi už tiek.