Kaip pasirinkti geriausią krovinių vežėją į Jungtinę Karalystę? Eksperto Vadovas

Tarptautinių krovinių vežimo rinka yra dinamiška ir reikalaujanti, o maršrutai į Jungtinę Karalystę (JK) po „Brexit“ tapo vienais iš sudėtingiausių ir atsakingiausių visoje Europoje. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip keitėsi krašto ženklai, kaip kūrėsi nauji muitinės procedūros ir kaip krito arba kylavo kainos priklausomai nuo politinio klimos. Vienas dalykas išliko nepakitęs: teisingo partnerio pasirinkimas yra pusė sėkmės.

Kai verslas užsako krovinių pervežimą į Angliją, Velsą, Škotiją ar Šiaurės Airiją, jis ne tik perduoda fizinę prekę vairuotojui. Jis pasitiki savo reputacija, pinigais ir, svarbiausia, klientų patikimumu. Klaidingas pasirinkimas gali baigtis prekių užstrigimu Doverio uoste arba „Folkstone“ terminale, neplanuotais muitinės mokesčiais ir pristatymo uždelstimu savaitėmis. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, į ką reikia atsižvelgti, renkantisis krovinių vežėją, kad jūsų prekės pasiektų paskirties vietą laiku ir be nereikalingų rūpesčių.

Rinkodaros specialistai dažnai kalba apie „vertę“, bet logistikoje vertė nėra tik apie žemiausią kainą. Tai yra balansas tarp kainos, patikimumo, greičio ir saugumo. Ypatingai kalbant apie JK, reikia suprasti, kad tai jau nebe „tarpinės“ pervežimas Europos Sąjungos viduje. Tai yra eksportas į trečiąją šalį, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl, ieškodamas „geriausio“ vežėjo, turi rasti ne tiesiog transporto kompaniją, o partnerį, kuris supranta muitinės subtilybes, turi patikimus kontaktus uostuose ir geba spręsti problemas realiu laiku.

Šiame vadove mes glaustai aptarsime pagrindinius aspektus, o vėliau detaliai atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kurius girdžiu iš savo klientų. Nuosekliai peržiūrėsime, kuo skiriasi kainos, kodėl dokumentacija yra svarbiau nei kėbulo tipas ir kaip išvengti tų klaidų, kurias kainuoja brangiai naujokams.

Svarbu paminėti, kad JK rinka yra iti konkurencinga. Čia veikia didžiulės tarptautinės korporacijos ir mažos, bet labai lankstios šeimos firmos. Didelės kompanijos gali pasiūlyti stabilumą ir daugybę maršrutų, tačiau mažos, „lengvojo greitojo“ tipo įmonės dažnai gali pasiūlyti individualų požiūrį ir greitesnį sprendimą neįprastoms situacijoms. Svarbiausia yra ne įmonės dydis, o jos kompetencija būtent tarp Lietuvos ir JK maršrutuose.

Taigi, kaip turi atrodyti ideali partnerio paieška? Pirmiausia, reikia aiškiai apibrėžti savo poreikius. Ar gabenate standartinius palečius (pallets), ar tai yra didelis krovežis (FTL)? Galbūt tai yra dalinis krovinys (LTL), kurį reikia sukomplektuoti? Ar jūsų prekės yra pavojingos (ADR), termo jautrios ar reikalaujančios ypatingo elgesio? Atsakymai į šiuos klausimus iš karto susiaurina paieškos ratą.

Antrasis, bet ne mažiau svarbus aspektas – dokumentacija. Po 2021 m. sausio 1 d., kai JK baigė savo narystę ES, muitinės deklaracijos (Export Declaration ir Import Declaration) tapo privalomu kiekvieno siuntos elementu. Geras vežėjas ne tik nuveža krovinius, bet ir padeda suorganizuoti šią dokumentaciją arba bent jau tiksliai nurodo, kas už ją atsakingas – siuntėjas ar gavėjas. Dažnai pasitaiko, kad klientai mano, jog „vežėjas viską išsprendžia“, tačiau taisyklės yra griežtos: neteisingai užpildyta komercinė dokumentacija gali sustabdyti sunkvežimį sienoje ilgam laikui.

Trečiasis dalykas – logistika uostuose. Populiariausi keliai yra per Kalė (Prancūzija) į Doverį (JK) arba per Roterdamą (Nyderlandai) į Harvichą/Iminghemą. Kiekvienas iš šių maršrutų turi savo niuansų. Doveris yra trumpiausias, bet dažniausiai užstrigęs dėl didelio srauto ir griežtų pasienio kontrolės procedūrų. Olandijos ir Vokietijos uostai gali būti brangesni, tačiau dažnai siūlo sklandesnį praeinamumą, ypač jei krovinys jau yra „išvalytas“ muitinės požiūriu.

Negalima pamiršti ir apie vairuotojus. Jūsų krovinį veda žmogus, kuris praleidžia dienas kelyje. Ar transporto kompanija užtikrina savo vairuotojų gerovę? Ar jie turi galimybę ilsėtis saugiose vietose? Pavargęs vairuotojas ne tik yra saugumo rizika, bet ir gali daryti klaidas dokumentuose, kas vėliau kainuoja laiką.

Galiausiai, technologijos. Šiuolaikinis ekspeditorius turi galimybę suteikti realaus laiko sekimą (tracking). Nebėra tenkinama atsakymu „krovinys kelyje“. Klientas nori žinoti, kur yra jo prekės šiuo momentu, kada bus iškrauta ir kada bus pasiekta galutinė paskirtis.

Visus šiuos ir kitus niuansus mes aptarsime toliau, atsakydami į konkrečius klausimus, kurius dažniausiai užduodate man kaip ekspertui. Svarbu prisiminti: pigiausias pasiūlymas dažnai pasidaro brangiausias, kai suskaičiuojame prarastus laiką ir nervus.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl kainos už krovinių vežimą į JK taip smarkiai svyruoja?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra vienasareigis. Kainų svyravimai priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmiausia, tai kuro kaina, kuri, kaip žinome, gali keistis kasdien. Antra, kuro priedėlis (fuel surcharge), kurį dauguma vežėjų skaičiuoja pagai Eurijoje (Dutch Truck Fuel) arba panašias indeksines sistemas. Trečia, ir galbūt svarbiausia po „Brexit“, – muitinės paslaugų kaina. Kai kurios kompanijos siūlo „viskas įskaičiuota“ kainą, o kitos – tik transportą, atskirai apmokestindamos deklaracijų pateikimą. Taip pat įtakos tarpininkų (broker) paslaugų JK pusėje kainos. Jei krovinys užstrigs, laikinasis sandėliavimas gali kainuoti šimtus svarų per dieną. Be to, sezoniškumas turi didelę įtaką: prieš Kalėdas arba metų pradžioje, kai dauguma įmonių užpildo sandėlius, kainos šoka aukštyn dėl vietos trūkumo (capacity shortage). Galiausiai, svarbu ir užsakymo laikas – skubus užsakymas „rytoj išvežti“ visada bus brangesnis nei planinis užsakymas savaitei anksčiau.

2. Ar saugu pasitikėti mažomis, vietinėmis ekspedijavimo įmonėmis, ar geriau rinktis didžiausius logistikos gigantus?

Abiejų variantų yra privalumų ir trūkumų. Didelės korporacijos (pvz., DHL, Kuehne+Nagel) turi milžiniškus išteklius, platų agentų tinklą visame pasaulyje ir gali garantuoti stabilumą. Jei jums reikia gabenti tūkstančius konteinerų per metus, jie gali pasiūlyti individualias sutartis. Tačiau mažos ar vidutinės Lietuvoje registruotos įmonės, kurios specializuojasi būtent tarp Lietuvos ir JK maršrutuose, dažnai yra lankstesnės. Jos gali pasiūlyti vadybininką, kuris su jumis kalbės vienas su vienu, o ne per centralizuotą call centrą, kur niekas nežino jūsų specifinių poreikių. Be to, mažos įmonės dažnai turi „savus“ vairuotojus, su kuriais susitiko prieš daugelį metų, o ne samdomus laisvai samdomus vairuotojus iš kitų šalių. Mano patirtis rodo, kad vidutinio dydžio, patikimos įmonės, kurios turi tvirtą atstovybę ar patikimus partnerius JK, dažnai duoda geriausią santykį kaina ir kokybė.

3. Kokius dokumentus būtina paruošti kroviniui, kad jis ne užstrigtų pasienyje?

Dokumentacija yra, galima sakyti, pusė sėkmės. Minimalus reikalavimas yra komercinė invoice (Commercial Invoice), kuri turi būti išrašyta anglų kalba, nurodant tikslią prekių vertę, svorį, prekių kodus (HS / Tariff codes), siuntėjo ir gavėjo duomenis bei Incoterms sąlygas (pvz., EXW, FCA, DAP). Be to, būtina pakavimo sąrašas (Packing List). Tačiau pagrindinis dalykas dabar yra EORI numeris. Tiek siuntėjas (ES pusėje), tiek gavėjas (JK pusėje) privalo turėti galiojantį EORI numerį. Jei JK gavėjo EORI numerio nėra, krovinys gali būti užstrigęs kol jis jį gaus. Taip pat reikia nustatyti, kas bus importuotojas (Importer of Record) – ar tai JK gavėjas, ar lietuviška įmonė (jei prekės parduodamos ir siunčiamos per „Distance Selling“). Jei dokumentuose bus klaidų (pvz., neteisingas HS kodas), britų muitinė (HMRC) gali uždelsti siuntą ir skirti baudas. Visada patariu iš anksto konsultuotis su savo brokeriu ar ekspeditoriumi dėl dokumentų tikrumo.

4. Kas yra „Groupage“ (dalinių krovinių vežimas) ir kada verta jį naudoti?

Groupage, arba dalinių krovinių konsolidacija, tai procesas, kai kelių skirtingų klientų mažesni kroviniiai surinkiami į vieną sunkvežimį ir vežami į tą pačią kryptį. Tai ypač perspektyvu, jei jūs turite tik 1–5 europaletes (pallets) ir nenorite mokėti už visą sunkvežimį. Privalumas – žymiai mažesnė kaina už vieną vietą. Trūkumas – pristatymo terminas. Groupage reikalauja laiko, kol sunkvežimis užsipildo Lietuvoje (arba sandėliuojamas), turi nuvažiuoti į JK, ten išsikrautyti ir paskirstyti krovinius. Jei jums reikia, kad prekės būtų Anglijoje po 2–3 dienų, Groupage gali per vėluoti. Tada geriau rinktis dalinį krovinį (LTL) arba netiesioginį pervežimą. Tačiau jei planuojate išanksto ir kaina yra svarbiau nei greitis, Groupage yra puikus būdas sutaupyti.

5. Kaip „Brexit“ pakeitė transporto procesą ir ką reikia žinoti apie MVDR (Muitinės vizavimo ir deklaravimo režimus)?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją, o ne evoliuciją. Anksčiau keliavimas į JK buvo toks pat kaip į Vokietiją – tik pasirodė pasą. Dabar tai yra trečiosios šalies eksportas/importas. Svarbiausia pasikeitimas yra MVDR režimai. Dažniausiai naudojamas yra „Export to the UK“, kai prekės išvežamos iš ES ir importuojamos į JK. Tačiau yra ir kitų variantų, pvz., prekės gali būti tik tranzitu per JK į Airiją (T1 procedūros), arba gali būti laikinai įvežamos (Temporary Admission), pvz., parodoms ar remontui. Labai svarbu suprasti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. JK nebepritaiko ES PVM taisyklių. Jei parduodate prekes mažmeniniams pirkėjams JK (kurių vertė mažesnė nei 135 svarų), gali būti taikoma „Distance Selling“ tvarka, kai PVM mokamas JK pusėje, o ne Lietuvoje. Visi šie niuansai reikalauja gero bendravimo su brokeriu, kad nebūtų sumokėtas dvigubas PVM arba mokesčiai, kurių galima buvo išvengti.

6. Kaip įvertinti krovinio draudimą? Ar standartinis CMR draudimas užtikrina pilną apsaugą?

Tai yra vienas pavojingiausių mitų logistikoje. Dauguma klientų mano, kad jei yra CMR draudimas, tai viskas yra apsaugota. Tačiau pagal CMR konvenciją, atsakomybės limitas yra apibrėžtas SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienetais ir dažnai siekia tik apie 8,33 SDR už kilogramą (tai yra apie 10–11 eurų). Jei gabenate brangią elektroniką, vertybes ar farmacijos produktus, ši suma užmaskuos tik nedidelę dalį nuostolių. Visada patariu savo klientams susidomėti „All Risk“ (visų rūšių rizikos) krovinių draudimu. Jis kainuoja nedaug (paprastai 0,2–0,5 % nuo krovinio vertės), bet užtikrina, kad įvykus avarijai, gaisrui ar vagystei, jūs gausite 100 % (arba nurodytos franšizės ribose) kompensaciją. Niekada nepraleiskite galimybės paprašyti ekspeditoriaus draudimo poliso sąlygų prieš pasirašant sutartį.

7. Kokius klausimus būtina užduoti potencialiam vežėjui, kad suprasti, ar jis tikrai kvalifikuotas?

Pradedančioji arba net ir patyrusi įmonė dažnai klausia tik „kiek kainuoja?“. Tai yra klaida. Kaip ekspertas, patariu klausti: „Ar turite savo ar nuolatinių partnerių muitinės brokerių JK pusėje?“ (Tai kritiška svarbu, nes jei reikės taisyti dokumentus vietiniu laiku, reikia greito kontakto). „Kokius maršrutus naudojate ir kodėl?“ (Tai parodo, ar jie žino alternatyvas, jei Doveris užstrigs). „Koks jūsų komunikacijos protokolas, jei krovinys vėluoja?“ (Ar jie praneša patys, ar turi skambinti tu). „Ar galite pateikti pavyzdžius panašių krovinių, kuriuos jūs vežėte?“ Taip pat verta klausti apie jų vairuotojų patirtį šiame maršrute. Jaunas vairuotojas, pirmą kartą važiuojantis į kairiąją važiavimo pusę Anglijoje, gali patirti didesnį stresą ir daryti daugiau klaidų nei „veteranas“, kuris tą kelią įveikia kas savaitę.

8. Kas atsitinka, jei krovinys sugadintas ar dingęs? Kokia yra skundo (claim) pateikimo tvarka?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori patirti, bet reikia būti pasiruošusiam. Pirmiausia, būtina nedelsiant pranešti vežėjui apie pažeidimą (paprastai per 3–7 dienas nuo pristatymo, priklausomai nuo sutarties). Jei pažeidimas akivaizdus (sugadinta dėžė, drėgmė), reikia tai užfiksuoti pristatymo metu, surašant pažeidimo protokolą (konstatavimo aktą) su vairuotoju ir gavėju. Be šio dokumento, draudimo kompanija greičiausiai atmes skundą. Toliau reikia pateikti reikalavimą (claim letter) su priedais: nuotraukomis, komercine invoice, kurioje nurodyta prekių vertė, ir išlaidų apskaita. Procesas gali trukti nuo 30 iki 90 dienų. Mano patirtis rodo, kad sklandžiausiai šie procesai vyksta su tais vežėjais, kurie turi aiškiai nustatytas vidines tvarkas ir dirba su patikimomis draudimo kompanijomis, o ne su „paslaptingais“ brokeriais iš trečiosios šalies.

9. Ar verta rinktis greitąjį keltą (pvz., „Eurotunnel“) ar įprastus keltus (pvz., P&O, DFDS)?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioritetų. „Eurotunnel“ (traukinys po La Manšo sąsiauriu) turi didžiulį privalumą – jis veikia kas 15–30 minučių ir yra mažiau priklausomas nuo oro sąlygų (nėra bangų). Tai gali sutaupyti 1–2 valandas laiko. Tačiau jis brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių pavojingų krovinių. Keltai (pvz., iš Doverio į Kalė ar iš Roterdamo į Harvichą) gali būti pigesni, tačiau juos gali stabdyti rūkas, stiprus vėjas ar uosto darbuotojų streikai. Be to, keltuose reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką – jei keltas užtrunka ilgiau, vairuotojas gali viršyti leistiną darbo laiką, kas privers jį stabdyti ir ilsėtis, o tai vėluos pristatymą. Mano nuomone, jei krovinys labai skubus, „Eurotunnel“ yra saugesnis pasirinkimas dėl stabilumo. Jei planuojama logistika, keltai gali būti ekonomiškesni.

10. Kaip išvengti paslėptų mokesčių (pvz., VAT, importo mokesčiai), kurias gavėjas JK turi mokėti?

Niekada negalite visiškai išvengti mokesčių, jei prekės yra prekybinės (ne asmeninio naudojimo dovanos). Importo mokestis (Import Duty) ir PVM (VAT) JK yra privalomi.