Greičiausia kelionė į Angliją mikroautobusu: Išsamus eksperto vadovas

Įvadas

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) visada buvo ir išliks aktualu tiek verslo klientams, tiek turistams ar tiems, kurie vyksta darbo reikalais. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, susidūriau su tūkstančiais skirtingų situacijų ir klausimų. Vienas dažniausiai pasitaikančių, ir bene natūraliausių, yra: „Kokia yra greičiausia kelionė į Angliją mikroautobusu?“.

Atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugelis mano klientų, prieš susisiekdami su manimi, jau yra „nuskaitę“ internete ir tikisi, kad 2000 kilometrų atstumas galiausiai nukeliaujamas per 20 valandų be stabdžių. Tačiau kaip praktikas turiu pripažinti: greitis šioje rinkinėje – tai ne tik vairuotojo kojos sunkumas pedaluose. Tai kompleksinis derinys tarp logistikos, teisinių reikalavimų, kelių infrastruktūros, o svarbiausia – saugumo.

Mikroautobusu kelionės turi savus specifinius niuansus, kurie lemia galutinį laiką. Skirtingai nei asmeninis automobilis, kuriame vairuotojas gali rizikuoti ir važiuoti be poilsio, profesionalus pervežėjas yra griežtai reguliuojamas. Be to, Anglija yra sala, o tai reiškia, kad kelyje įlaipomas ir dar vienas nepaisomas veiksnys – La Manšo sąsiaurio perėjimas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, paaiškinsiu, kas tikiai lemia kelionės trukmę, ir padėsiu jums suprasti, kaip pasiekti optimalų balansą tarp greičio ir komforto, nepažeidžiant įstatymų.

Mes aptarsime maršrutus, vairuotojų darbo laiko apribojimus, kuriuos dažnai pamiršta keleiviai, ir praktinius trikusius, susijusius su pasienio kontrolę po „Brexit“. Tikimės, kad po šio straipsnio skaitymo jūsų lūkesčiai bus realūs, o kelionė – kuo sklandesnė.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko trunka vidutinė kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Vidutinė kelionės trukmė priklauso nuo konkretaus išvykimo vietos Lietuvoje ir galinės taškos Anglijoje (arba Anglijos/Velsso/Škotijos pasienio). Kalbant apie atstumą nuo Vilniaus ar Kauno iki Londono, turime numatyti apie 28–34 valandas nuo išvykimo iki atvykimo prie paskirties vietos. Tai reiškia, kad jei išvykstate sekmadienio ryte, prie Londono priemiesčių galite būti antradienio pavakare.

Svarbu suprasti, kad šis laikas ne tik „važiavimas“. Jame įskaičiuotos 45 minučių pertraukos kas 4,5 valandos (privalomos pagal vairuotojų darbo laiko normas), 11 valandų kasdieninis poilsis, bei laikas, skiriamas keltui arba tuneliui per Liuksemburgą ar Prancūziją. Nors fizinis važiavimo greitis greitkeliais gali būti aukštas, biurokratinės ir fizinės pertraukos ištiesina laiką. Taip pat reikia atsižvelgti į 1 valandos skirtumą tarp Lietuvos ir Anglijos laiko juostų, kas taip pat gali sukelti šiek tiek painiavą skaičiuojant atvykimo laiką.

2. Koks yra greičiausias maršrutas į Angliją ir kodėl jis pasirenkamas?

Esu dirbęs su beveik visais galimais maršrutais, tačiau šiuo metu vienintelis logiškas ir greičiausias pasirinkimas yra maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją, toliau į Belgiją arba Olandiją ir per Prancūziją į Eurotunelį arba uostą Dover.

Kodėl ne per Skandinaviją? Nors maršrutas per Švediją ir Daniją atrodo trumpesniu žemėlapyje, keltų laiką (pvz., tarp Klaipėdos ir Karlshamno) ir daugiau brangių kelių mokesčių užmaskuoja privalumus. Be to, šiaurės Europos meteorologinės sąlygos žiemą gali smarkiai uždelsti kelionę.

Maršrutas per Vokietiją (A2, A3 automagistralės) yra „aukso standartas“. Ten keliai yra puikiai prižiūrimi, o greičio apribojimai mikroautobusams (jei jie nėra sunkvežimiai) yra liberalūs. Tačiau čia būna ir didžiausias intensyvumas. Tiesioginis važiavimas nuo Varšuvos iki Belgijos sienos trunka apie 9–10 valandų, tačiau reikia būti pasiruošusiems eismui, ypač aplink Ruhro sritį Vokietijoje. Šis maršrutas leidžia maksimaliai išnaudoti vairuotojo darbo laiką, nes ten nėra daugybės lėtų miestų pervažiavimų kaip, pavyzdžiui, važiuojant per pietinę Europą.

3. Ar vairuotojo poilsio pertraukos tikrai privalomos ir kiek laiko jos „užima“?

Tai vienas svarbiausių klausimų, kurį dažnai girdžiu iš skubintys klientų. Atsakymas yra vienareikšmis: taip, jos yra privalomos. Aš kaip ekspertas negaliu leisti savo vairuotojams pažeisti „Eurokontrolių“ taisyklių. Mūsų mikroautobusai yra įrengti tachografais, kurie fiksuja kiekvieną vairuotojo judesį.

Pagal ES reglamentas, vairuotojas po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba ją padalinti į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti 11 valandų (arba 9 valandų, jei savaitės poilsis nebuvo pilnas) ilgio poilsio. Tai nėra diskusijų klausimas – tai saugumo klausimas. Jei mikroautobusą sustabdys policija arba inspekcija Vokietijoje ar Prancūzijoje ir pastebės pažeidimą, baudos gali siekti tūkstančius eurų, o transporto priemonė gali būti sustabdyta iki 24 valandų.

Todėl, kai skaičiuojate greičiausią kelionę, šias 45 minučių pertraukas ir naktinio poilsio laiką reikia įrašyti į grafiką kaip neatskiriama kelionės dalį. Nėra jokio būdo „praleisti“ šio laiko legaliai. Tikėtina, kad jūsų kelionėje bus viena naktis, praleista kelyje (priešingai nei kelionė automobiliu, kur vairuotojas gali vairuoti 20 valandų iš eilės – kas, žinoma, yra gyvybei pavojinga ir nelegalu). Profesionalus pervežimas garantuoja, kad atvyksite į paskirties vietą gyvi ir sveiki, nors ir užtrunka šiek tiek ilgiau dėl šių apribojimų.

4. Kokį įtakos greičiui turi La Mančo sąsiaurio perėjimas (keltai vs. tunelis)?

Tai vienintelė vieta, kur galime sutaupyti kelias valandas, jei viskas suplanuota teisingai. Yra du pagrindiniai būdai patekti į Angliją iš žemyninės Europos: keltu iš Calais (Prancūzija) į Dover (Anglija) arba per Eurotunelį iš Calais į Folkestone.

Keltai dažniau būna pigesni, tačiau lėtesni. Kelionė keltu trunka apie 90–100 minučių. Prie šio laiko reikia pridėti laiką, skirtą įvažiavimui į uostą, dokumentų patikrai (ypač po „Brexit“ – tai užtrunka ilgiau nei anksčiau), išlipimui iš kelto ir vėl įsėdimui į mikroautobusą. Iš viso tai gali „suvalgyti“ 2,5–3 valandas.

Eurotunelis („Le Shuttle“) yra gerokai greitesnis sprendimas. Čia vairuotojas užvažiuoja į vagoną traukiniui ir jį pervežia tuneliu po sąsiauriu. Pati kelionė tuneliu trunka tik 35 minutes. Tačiau čia taip pat reikalingas ankstesnis atvykimas (paprastai 60–90 min. iki išvykimo) dėl pasienio kontrolės. Visgi, bendras laikas, praleistas perėjimo zonoje, su tuneliu yra mažiausiai 1,5–2 valandos trumpesnis nei su keltu. Jei jūsų tikslas – greičiausia kelionė, aš visada rekomenduoju rinktis Eurotunelį, jei tai įmanoma pagal maršruto logistiką.

5. Kaip „Brexit“ (išstojimas iš ES) paveikė kelionės greitį?

Po 2021 m. sausio 1 d. situacija pasienio punktuose pasikeitė drastiškai. Anksčiau Lietuvos piliečiams su biometriniais pasais kelionė per įprastą ES pasienio kontrolę trunka kelias sekundes. Dabar, kai įvažiuojame į Jungtinę Karalystę, mūsų mikroautobusas turi praeiti dvi kontrolės juostas: pirmiausia Prancūzijos pasienio kontrolę (jei išvykstame iš Eurotunelio ar uosto Prancūzijoje) ir tada Jungtinės Karalystės pasienio kontrolę.

Anglijos pasieniečiai dabar turi patikrinti kiekvieno keleivio pasą, įstampuoti įėjimo/ išvykimo žymas. Jei mikroautobuse yra 8 keleiviai, tai reiškia, kad reikia apžiūrėti 8 pasus. Jei tame pat mikroautobuse yra keleivių iš trečiųjų šalių (ne ES), reikia patikrinti vizas. Ši procedūra gali užtrukti nuo 30 minučių iki valandos ir daugiau, ypač intensyviu paros metu.

Esu patyręs atvejų, kai dėl vieno neaiškumo su dokumentais visa grupė buvo sulaikyta papildomai valandai. Todėl greičiausiai kelionės garantas – tai tvarkingi dokumentai. Aš visada primygtinai prašau savo klientų pasiruošti pasus iš anksto, kad netrukdytume kitems ir sutaupytume brangų laiką. „Brexit“ pridėjo apie 1–2 valandas prie bendro kelionės laiko, kurio anksčiau nebuvo.

6. Ar „durų į duris“ (door-to-door) paslauga yra greitesnė nei išvykimas iš fiksuotos stotelės?

Tai keistas paradoksas, bet dažnai fiksuotas išvykimas iš didelės aikštelės (pvz., Vilniaus ar Kauno centre) gali būti greitesnis už „durų į duris“ paslaugą, jei klientai yra išsibarstę po visą miestą.

Paaiškinsiu pavyzdžiu. Jei turime 8 keleivius, ir juos reikia pasiimti iš skirtingų Vilniaus rajonų, tai gali užtrukti 1,5–2 valandas tik važinėjant po miestą rinkti žmones. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie keleiviai gali pavėluoti, kas uždelsta visą mikroautobusą.

Tuo tarpu, jei visi keleiviai susirenka vienoje vietoje (pvz., prie prekybos centro „Ozas“ arba stotyje) fiksuotu laiku, galime išvykti tiksliai laiku ir nedelsdami užimti greitkelį. Taigi, jei jūsų prioritetas – absoliutus greitis, rinktis maršrutą su fiksuotu išvykimo tašku yra protingiau. Jei prioritetu yra patogumas – pasirinkite „durų į duris“, tačiau nusiraminkite, kad pirmasis ir paskutinis keleivias gali praleisti papildomą valandą mikroautobuse, kol parinksime likusius.

7. Kokia įtaka greičiui turi metų laikas ir oro sąlygos?

Per mano dvidešimt metų patirtį matęs esu viską – nuo puikių kelių Vokietijoje iki sniego audrų Lenkijoje, kurios sustabdo visą eismą. Žiemą, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, rizika vėluoti didelė.

Vokietijoje ir Belgijoje dažnai vyksta automagistrales (Autobahn) eismo kontrolės arba avarijos, dėl kurių susidaro milžiniškos spūstys. Vien avarija A2 autostradoje Vokietijoje gali uždelsti kelionę 3–4 valandas. Žiemą Lenkijoje keliai gali būti slystantys, ir nors mūsų vairuotojai vairuoja geriausiais mikroautobusais (paprastai „Mercedes-Benz Vito“ ar „Sprinter“ su žieminėmis padangomis), greitis vis tiek tenka mažinti.

Vasara problema kyla kita – tai didžiulis atostogaujančių srautas. Ypatingai sunku būna liepos–rugpjūčio savaitgaliais, kai milijonai žmonių važiuoja į pietus (Prancūzijos, Ispanijos kryptimis) ir taip pat patenka į mūsų maršrutą prieš Calais. Todėl, jei norite greičiausios kelionės, stengkitės planuoti išvykimas ne aukščiausios sezono šventėmis arba būkite pasiruošę, kad realus laikas gali skirtis nuo planuoto 2–3 valandomis.

8. Ar mikroautobuso talpa (keleivių skaičius) veikia greitį?

Teigiama. Mažesnės grupės keleiviai dažnai keliauja greičiau. Kodėl? Todėl, kad mažiau žmonių reiškia mažiau bagažo. Užkrauti ir iškrauti 8 didelius lagaminus trunka žymiai ilgiau nei 3–4. Be to, mažesnėmis grupėmis lengviau valdyti laiką poilsio sustojimuose – 8 žmonėms reikia daugiau laiko pietums ar tualetuose nei 4.

Taip pat, kai mikroautobuse yra daugiau keleivių, didesnė tikimybė, kad bent vienas jų pavėluos į išvykimą arba kils problemų dėl dokumentų. Esu turėjęs atvejų, kai vieno keleivio neteisingai užpildyta anketą arba dingo pasas sustabdė visą grupę pasienyje. Dabar, dirbdamas su mažesnėmis grupėmis (pvz., VIP pervežimai 4-6 žmonėms), galiu garantuoti didesnę laiko lankstumą ir greičiau reaguoti į nepageidaujamas situacijas kelyje.

9. Kaip pasiruošti kelionei, kad ji vyktų kuo greičiau?

Keleivio pasiruošimas – tai pusė sėkmės. Jei norite, kad vairuotojas nesistotų laukti jūsų, atvykite į susitikimo vietą 15 minučių anksčiau. Būtinai patikrinkite dokumentus dar namuose. Ar jūsų pasas galioja mažiausiai 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš Jungtinės Karalystės? Ar turite vizą, jei reikalinga?

Dėl bagažo: nesišilkite per daug. Didelis, nesubalansuotas bagažas ilgiau kraunamas ir gali trukdyti vairuotojui matomumą veidrodžiuose. Jei keliaujate su vaikais, pasirūpinkite jų pramogomis kelyje – ramūs keleiviai reiškia, kad vairuotojas gali dėmesingiau vairuoti ir rečiau sustoti pageidavimų.

Galiausiai, pasidarykite sau patogią aplinką mikroautobuse. Nors mūsų mikroautobusai yra erdvūs ir turi Wi-Fi, ilgos kelionės gali būti pavargtinančios. Gerai išsimiegavęs keleivias kelionę pajunta kaip trumpesnę. Jei visi keleiviai pasiruošę, galime išvykti laiku ir taip sutaupyti 10–15 minučių kiekvienoje stotelėje, kas per visą maršrutą susideda į valandą.

10. Kokia tikimybė, kad atvyksime anksčiau nei numatyta?

Tai retas, bet malonus atvejis. Aš sakyčiau, kad tikimybė atvykti anksčiau yra maždaug 15–20 proc. Tai nutinka tada, kai eismas autostradose yra itin retas (pavyzdžiui, naktį arba švenčių metu, kai vairuotojų mažiau), o pasienio kontrolės vyksta be jokių spūstių.

Tačiau aš visada perspėju savo klientus: neverčiaite planuoti svarbių susitikimų paskutinę valandą prie numatyto atvykimo laiko. Geriau planuokite su atsarga. Jei atvyksite anksčiau – tai puiku, turėsite laiko pailsėti arba nusipirkti kavos. Bet jei planuosite susitikimą 30 minučių po planuoto atvykimo, o mes pavėluosime valandą dėl avarijos autostradoje, tai sukels nereikalingą stresą.

Mano filosofija kaip eksperto yra tokia: geriau papasakoti, kad kelionė gali trukti ilgiau, ir vėliau nustebinti klientą, kad atvykome anksčiau, nei pažadėjome.