Dalinių krovinių gabenimas į UK mikroautobusu be rūpesčių: Pilnas vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistinis žemėlapis, ypač tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Dar prieš Brexitą maršrutai į Londoną, Mančesterį ar Birmingemą buvo tiesiog kasdienybė, tačiau šiandien tai reikalauja daugiau žinių, kantrybės ir, svarbiausia, pasitikėjimo savo transportavimo partneriu. Vienas dažniausiai pasitaikančių iššūkių, su kuriuo susiduria smulkios ir vidutinės įmonės bei asmeniniai siuntėjai, yra efektyvus ir neribotų krovinių gabenimas. Ne visada reikia nuomoti pilną 13,6 metro puspriekabę – dažnai užtenka kelių eurų paletės ar kelių kartonų. Čia į sceną žengia dalinių krovinių gabenimas mikroautobusu, kuris tapo vienu lanksčiausių sprendimų rinkoje.

Kodėl verta rinktis būtent šį metodą? Atsakymas slypi optimaliame balanse tarp kainos, greičio ir patogumo. Mikroautobusai, pritaikyti krovinių pervežimui, gali pasiūlyti pranašumų, kurių neturi didieji sunkvežimiai. Jie lengviau manevruoja uždarose miesto teritorijose, greičiau praeina muitinės procedūras dėl mažesnio kiekio dokumentacijos (palyginti su dideliais konvojais) ir, kas svarbu klientui, siūlo „nuo durų iki durų“ principą be nereikalingų perkrovimų tarpinėse terminaluose. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip ši procesas veikia iš vidaus, kad jūsų siunta pasiektų Britanijos salas saugiai ir laiku.

Kai kalbame apie dalinių krovinių (angliškai – Less than Truckload arba Groupage) pervežimą, svarbu suprasti, kad tai ne tik fizinis judėjimas, bet ir sudėtingas dokumentinis ir organizacinis mechanizmas. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, muitinės taisyklės tapo grieztesnės, todėl reikia būti tikriems, kad krovinys atitinka visus reikalavimus. Profesionalus vežėjas ne tik vairoja mikroautobusą – jis tampa jūsų logistiniu konsultantu, užtikrindamas, kad prekės nebus užstrigęs Doverio ar Folkestone’o uostuose. Toliau straipsnyje rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančius išvengti nesusipratimų ir nereikalingų rūpesčių.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas yra dalinių krovinių (groupage) gabenimas ir kuo jis pranašesnis už pilnos mašinos nuomą?

Dalinių krovinių gabenimas, arba groupage, yra logistikos metodas, kai viename transporto priemonėje (šiuo atveju – krovinių mikroautobuse) vežami kelių skirtingų siuntėjų kroviniai į vieną ar panašias kryptis. Tarkime, vienas klientas siunčia tris paletes su baldais į Londoną, o kitas – penkias dėžutes su elektronika į Mančesterį. Mikroautobusas surenka šias siuntas, sujungia juos viename maršrute ir pristato kiekvienam gavėjui atskirai.

Pagrindinis šio metodo pranašumas yra kaina. Jeigu jums reikia pervežti tik 1–3 paletes ar 500 kg krovinių, nuomoti visą sunkvežimį būtų ekonomiškai neapsimokėtų. Mokėtumėte už visą 20 tonų talpos tūrį, nors naudojumėtės tik jo nedideliu dalimi. Pasirinkus dalinių krovinių variantą, mokate tik už užimamą vietą ar svorį. Be to, mikroautobusai dažnai yra greitesni už didžiąsias mašinas, nes jų reikalaujama techninė apžiūra (pavyzdžiui, sunkvežimių techninės apžiūros intervalai) trumpesnė, o jie patogiau įvažiuoja į miesto centrus, kur gali būti ribojamas sunkiasvorio transporto eismas.

2. Kokius dydžio ir svorio krovinius galima vežti krovinių mikroautobusu?

Čia turime būti realistais. Krovinių mikroautobusai, pvz., „Ford Transit“, „Mercedes-Benz Sprinter“ ar jų didesnių modifikacijų (pvz., „Sprinter“ L4) versijos, turi tam tikras apribojimas, tačiau jų talpa dažnai stebina net patyrusius klientus. Įprastas didelis krovininis mikroautobusas gali pakrauti apie 4–5 europines paletes (120x80 cm) arba iki 1200–1500 kg svorio.

Svarbiausia yra ne tik svoris, bet ir tūris bei krovinio forma. Jeigu turite ilgas ir neįprastas formas (pvz., vamzdžius, medienas ilgio lentas), jas dažnai įstatyti į standartinį mikroautobuso būgną yra neįmanoma dėl užpakalinės durų aukščio arba galinės sienelės polinkio. Tačiau standartinėms prekėms – dėžėms, paletėms, baldams (išardytams), technikai – šis transportas idealus. Prieš kreipiantis, būtina tiksliai nurodyti krovinio matmenis (ilgį, plotį, aukštį) ir svorį, nes viršijus leistinąją ašinę apkrovą, mikroautobusas gali būti sustabdytas policijos ar techninės apžiūros metu, kas uždelgs visą siuntą.

3. Kaip atrodo muitinės procedūros gabenant siuntas į UK po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta „važiavimo“ procedūra, dabar yra svarbiausias etapas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl visi kroviniai turi būti deklaruojami. Profesionali transporto įmonė viską padaro už jus, tačiau kaip klientas turite žinoti, kas vyksta „kulisųse“.

Procesas prasideda nuo prekių kategorizavimosi (HS kodų nustatymo). Pagal šiuos kodus skaičiuojami mokesčiai – importo mokestis (Import Duty) ir PVM (VAT). Atsakingas už mokesčių sumokėjimą dažniausiai būna gavėjas JK, todėl jis turi turėti EORI numerį, prasidedantį raidėmis „GB“. Jeigu numerio nėra, krovinys gali būti užstrigęs uoste.

Mikroautobusu vežamiems daliniams kroviniams dažnai taikoma supaprastinta deklaravimo procedūra, ypač jeigu krovinio vertė neviršija 135 svarų sterlingų (tai vadinamoji „Low Value Parcel“ taisyklė, kurioo ne taikomas importo mokestis, nors PVM vis tiek gali būti taikomas). Mūsų įmonės tikslas – užtikrinti, kad visa dokumentacija (EXS deklaracija išvykstant iš ES ir ENS bei importo deklaracija atvykus į JK) būtų pateikta elektroniniu būdu iš anksto. Tai leidžia vairuotojui tiesiog pravažiuoti per „Green Channel“ (žaliąją juostą) arba trumpai sustoti dokumentams patikrinti, taip sutaupant valandas, o kartais ir dienas.

4. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas Lietuvos – UK maršrutu?

Laikas priklauso nuo konkretaus maršruto, tačiau vidutiniškai kalbant apie 3–5 darbo dienas. Jeigu siunčiate į Londoną ar pietų Angliją, tai gali šiek tiek užtrukti ilgiau dėl didelio intensyvumo. Siuntos į šiaurės Angliją (Šefildą, Leedsą) ar Velsą dažnai pasiekia greičiau, nes maršrutai gali būti tiesesni.

Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesiog vairavimo laikas. Į šį skaičių įeina: 1. Krovinių surinkimas iš klientų Lietuvoje (ir kartais aplinkinėse šalyse, pvz., Latvijoje ar Lenkijoje). 2. Krovimo organizavimas ir fiksavimas mikroautobuse. 3. Kelionė per Europą iki uosto (paprastai Kalė, Zeebrugė ar Roterdamas). 4. Perkėlimas per La Manšą (keltas arba Eurotunelis). 5. Muitinės patikra JK uoste. 6. Iškrovimas ir pristatymas gavėjams.

Jei reikia itin skubaus pristatymo (pvz., 24–48 val.), siūlome ekspressinius reisus, kai mikroautobusas važiuoja tiesiai, be sustojimų surinkti kitų krovinių, tačiau tai kainuoja brangiau. Standartiniu režimu mes planuojame maršrutus taip, kad maksimaliai užpildytume mašiną, kas leidžia mums siūlyti jums kainas, kurios nekelia skausmo biudžetui.

5. Ar siunta apdraudžiama kelionės metu?

Tai klausimas, apie kurį dažnai pamirštama iki tol, kol atsiranda problema. Atsakymas trumpas: taip, bet su nuomonėmis. Pagal tarptautinių vežimų konvenciją (CMR), kiekvienas krovinys yra apdraustas. Tačiau standartinis CMR draudimas apmoka labai nedidelę sumą – paprastai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam krovinio kilogramui. Realiai tai reiškia keliasdešimt eurų atlyginimą už dingusį ar sugadintą kilogramą.

Jei vežate brangią elektroniką, vertybes, brangius baldus ar medicininę įrangą, ši suma nebus pakankama. Mano patarimas kaip eksperto: visada klauskite apie galimybę padidinti draudimo sumą (All Risk draudimas). Už papildomą, nereikšmingą mokestį (paprastai tai procentas nuo krovinio vertės), galima apdrausti siuntą pilną verte. Tai suteikia ramybės – jeigu, Dievo valia, įvyks avarija ar gaisras, draudimo kompanija kompensuos realią prekių vertę, o ne simbolinę sumą. Mūsų įmonė visada rekomenduoja tokį draudimą, ypač vežant dalinius krovinius, kurie pakrauti ir iškraunami kelis kartus kelyje.

6. Kaip yra formuojama kaina? Ar ji priklauso nuo degalų kainos?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose yra sudėtinga, tačiau ji nėra paslaptis. Pagrindiniai komponentai yra: užimamas tūris (krovinių kubatura), svoris ir atstumas. Kadangi vežame dalinius krovinius, dažniausiai naudojame „krovinių metro“ (LDM) koncepciją. Tai plotis (paprastai 2,4 metro) padaugintas iš krovinio ilgio. Jeigu jūsų krovinys užima 1 metr ilgio grindų juostą mikroautobuse, jums mokate už 1 LDM. Tai leidžia tiksliai apskaičiuoti, kiek vietos jūsų siunta „suvalgė“ iš bendro mašinos talpos.

Degalų kainos taip pat turi įtakos. Rinkoje egzistuoja taip vadinamas „degalų priedas“ (fuel surcharge), kuris gali svyruoti priklausomai nuo naftos kainos pasaulinėje rinkoje. Nors šiuo metu situacija yra stabilizuota, visada yra tikimybė, kad staigių pokyčių metu kaina gali smarkiai pasikeisti. Tačiau sudarant sutartį su klientu, mes į ją įtraukiame fiksuotą kainą arba aiškiai apibrėžiame sąlygas, kad jums nekiltų nemalonumų gavus sąskaitą. Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos (jei jos nurodytos) ir pristatymas „iki durų“ JK.

7. Kokius dokumentus turi pateikti klientas, norėdamas siųsti krovinį?

Niekada nepakanka tiesiog pasakyti: „turiu siuntą, ją paimkite“. Siekiant sklandžios muitinės procedūros, mums reikalingi trys pagrindiniai dokumentai: 1. Prekybinė sąskaita (Commercial Invoice). Čia turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas (lietuviškai ir angliškai), serijiniai numeriai (jei tai technika), prekių kiekis, vieneto kaina ir bendra vertė. Be šios sąskaitos neįmanoma padaryti导入 deklaracijos. 2. Pakavimo sąrašas (Packing List). Dokumentas, aprašantis, kaip krovinys supakuotas – kiek dėžių, kiek svorio kiekviena dėžė, koks yra bendras svoris ir matmenys. Tai padeda vairuotojui ir muitinės pareigūnams patikrinti, ar krovinys atitinka deklaraciją. 3. Ex-1 (jei reikalinga). Tai eksporto deklaracija, naudojama, kai prekės išvežamos iš ES muitinės teritorijos ir yra skirtoms į JK. Dažniausiai šį dokumentą suformuoja logistikos įmonė, tačiau klientas turi pateikti duomenis.

Jeigu trūksta nors vieno dokumento arba jo duomenys nesutampa (pvz., sąskaitoje parašyta „baldai“, o realiai vežate „naudotas drabužių siuntas“), krovinys gali būti sulaikytas ir grąžintas atgal į Lietuvą jūsų sąskaita.

8. Ar galima vežti temperatūrai jautrius krovinius ar maisto produktus?

Standartiniai krovinių mikroautobusai yra „sausi“ (dry van), t.y. neturi šaldymo įrangos. Tačiau jeigu kalbame apie produktus, kuriems reikalinga tik tam tikra temperatūros diapazono palaikyma (pvz., ne aukštesnė kaip +25°C arba ne žemesnė kaip +10°C), tačiau ne gilaus šaldymo (-18°C), tai galima tvarkyti pasinaudojus izoliacinėmis dangomis arba termo dėžėmis su šaltmais akmenimis.

Jei reikia pervežti šaldytus mėsos ar žuvies produktus, mums reikalingas specialus šaldymo furgonas su atitinkama temperatūros palaikymo sistema, kurią galime užtikrinti. Svarbu suprasti, Jungtinės Karalystės maisto ir veterinarijos tarnybos (APHA) reikalavimai šiai srities yra griežti. Atvežant maisto produktus be tinkamos veterinarinės sanitarinės pažymos (Health Certificate), krovinys bus sunaikintas uoste. Todėl, prieš siunčiant maistą, visada konsultuojamės dėl sertifikavimo, kad klientai neparalyžiuotų savo verslo dėl biurokratinių klaidų.

9. Kas nutinka, jei gavėjas JK nėra pasirengęs priimti siuntą?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. Vairuotojas atvyksta į adresą, o gavėjo nėra, arba jis nežino, kad jo laukia siunta, arba neturi grynųjų pinigų (jeigu buvo susitarta dėl pristatymo mokesčio „cash on delivery“).

Scenarijus toliau toks: vairuotojas bando susisiekti su klientu. Jeigu nepavyksta, jis privalo važiuoti toliau vykdyti kitų užduočių, o siunta pasilieka jam, kaip „balastas“. Tai reiškia, kad kiti klientai gaus savo siuntas vėliau. Mūsų įmonė taiko laukimo mokestį (standoff charge), kurį moka gavėjas ar siuntėjas už vairuotojo laiką, praleistą stovint vietoje (paprastai pirmąją valandą gali būti nemokama, o toliau – mokestis už kiekvieną pradėtą valandą).

Jei situacija nesprogsta per 24–48 valandas, krovinys dažnai yra vežamas į sandėlį JK (tarifų sandėlį) laikinai saugoti. Sandėliavimo mokesčiai JK yra gana aukšti. Todėl mano kaip eksperto patarimas: visada informuokite gavėją iš anksto, suteikite sekimo numerį (tracking number) ir likimo numerį (jei reikalingas), bei užtikrinkite, kad jis yra pasirengęs sumokėti bet kokius mokesčius (PVM / Import Duty), jeigu tai nebuvo apmokėta iš anksto.

10. Kuo skiriasi pristatymas „iki durų“ nuo terminalo pristatymo?

Terminalo pristatymas (arba „depot to depot“) reiškia, kad klientas atveža krovinį į mūsų sandėlį Lietuvoje, o JK jis yra iškraunamas mūsų partnerio sandėlyje, iš kurio gavėjas turi jį atsiimti pats. Tai yra pigiau, tačiau netinka tiems, kurie neturi savo transporto JK arba nori sutaupyti laiko.

Mūsų siūlomas pristatymas „nuo durų iki durų“ (door to door) yra pilnas paslaugos paketas. Mes atvykstame pas jūsų sandėlį ar namus, pakrauname, vežame ir iškrauname tiesiai ties gavėjo durimis (paprastai įžengiant į patalpą arba įrengiant rampą). Mikroautobusai čia turi didelį pranašumą prieš didžiąsias mašinas – jie gali privažiuoti į siauras gatves, po arkadais ar net į miesto centrus, kur sunkvežimiai draudžiami. Mano nuomone, už šiek tiek didesnę kainą, gauti tokią patogumo ir laiko sutaupymo vertę visada verta, ypač kai kalbame apie verslo klientus, kuriems svarbu operatyvumas.

Išvada

Dalinių krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę mikroautobusu nėra tiesiog krovinių pernešimas iš taško A į tašką B.