Daiktų transportavimas iš Anglijos – greitas ir patogus sprendimas jūsų poreikiams

Anglija (arba Jungtinė Karalystė) jau dešimtmečius buvo viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos ir emigracijos srovių. Nors po „Brexit“ situacija pasikeitė ir pasienio formalumai tapo griežtesni, logistinės ryšys tarp šalių ne tik neatsiliko, bet ir tobulėjo. Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu matęs, kaip keitėsi maršrutai, kainos ir klientų reikalavimai. Vienas dalykas išliko nepakitęs: žmogus visada nori gauti savo siuntą saugiai, laiku ir be nereikalingų rūpesčių.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinė logistika veikia praktiškai. Nepaisant to, kad dabar reikia atsižvelgti į muitinės procedūras, daiktų transportavimas iš Anglijos gali būti ne tik greitas, bet ir labai patogus, jei viskas suplanuojama teisingai. Nesvarbu, ar perkate baldai internetinėje parduotuvėje, ar grįžtate gyventi iš Londono – suprasdami procesą, galite išvengti daugelio klaidų, kurias dažnai daro naujokai.

Šiandieninė rinka siūlo įvairias galimybes: nuo dalinių krovinių (kolektinių) siuntimų iki pilnavidurių sunkvežimių nuomos. Technologijos leidžia sekti krovinius realiu laiku, o patyrusių ekspertų komandos užtikrina, kad dokumentai būtų tvarkingi. Visgi, klientui svarbiausia yra aiškumas. Kodėl kaina svyruoja? Kiek laiko užtruks siunta kirsti Lamanšą? Kokie dokumentai būtini? Šiuos ir kitus klausimus išsamiai aptarsime toliau, kad jūsų patirtis būtų kuo sklandesnė.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš dešimties populiariausių klausimų, kuriuos klientai visada užduoda susidūrę su krovinių gabenimu iš JK.

1. Kiek laiko trunka daiktų transportavimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kokį transporto būdą pasirinksite ir kurioje Anglijos dalyje randasi siunta.

Jei kalbame apie dalinius krovinius (kai jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų siuntomis viename sunkvežimyje), terminas paprastai svyruoja nuo 5 iki 10 darbo dienų. Tai paaiškinama tuo, kad reikia surinkti pakankamai krovinių vienam maršrutui, o patį maršrutą planuojama taip, kuo efektyviau užpildyti sunkvežimį. Vairuotojas turi apsilankyti keliose vietose, iškrauti ir įkrauti krovinius.

Jei pasirinksite atskirą (pilnavidurį) sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio arba adreso į Lietuvą be sustojimų kitiems klientams, laikas gali sumažėti iki 2–4 dienų. Čia taip pat svarbu vairo role – krovinių surinkimo Anglijoje ir iškrovimo Lietuvoje procesai. Be to, reikia atsižvelgti į keltų darbo grafiką (Dover-Calais arba Hull-Rotterdam maršrutai) bei galimas eismo spūstis, kurios yra neišvengiamos didžiuosiuose miestuose ir prie keltų.

Taip pat verta paminėti, kad šventės, savaitgaliai ar netikėti oro sąlygos (pvz., rūkas Lamanše) gali šiek tiek padidinti pristatymo laiką. Patirtis rodo, kad geriausia planuoti siuntą bent savaitę iki to, kai ji jums būtina, ypač jei tai verslo siunta, kur vėlavimas gali reikšti nuostolius.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti transportavimui?

Nuo „Brexit“ dokumentų reikalavimai tapo griežtesni, tai viena svarbiausių sričių, kurioje dažnai pasitaiko klaidų. Norint, kad siunta būtų pristačyta be problemų, būtina turėti tris pagrindinius dokumentus: prekių sandėlio sąrašą (Packing List), komercinę sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice) ir, jei reikalinga, eksporto deklaraciją.

Prekių sandėlio sąraše turi būti išsamiai aprašyta, kas yra keliamame kelyje. Nėra pakanka parašyti „baldai“. Reikia nurodyti: „medinės spintelės, 2 vnt., naudotos, svoris 50 kg“. Kuo tikslesnis aprašymas, tuo greičiau muitinės pareigūnai galės patikrinti siuntą. Komercinė sąskaita-faktūra reikalinga muitinės vertės nustatymui. Joje turi būti nurodyta tikroji prekių vertė (taip, tai svarbu net jei dovanojate daiktus ar tai yra asmeniniai daiktai).

Jei siunčiate prekes verslui, būtina turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system). Be šio numerio negalima atlikti oficialios importo ar eksporto procedūros. Asmeninėms siuntoms (pvz., kai grįžtate gyventi) EORI numeris taip pat gali prireikti, nors dažnai naudojami supaprastinti procesai. Visada patariu prieš siunčiant daiktus pasikonsultuoti su logistikos brokeriu, kad jis padėtų užpildyti šiuos dokumentus teisingai – taip išvengsite siuntos uždelstimo muitinėje.

3. Kaip „Brexit“ paveikė daiktų gabenimą iš Anglijos?

„Brexit“ sukėlė daug neaiškumo, tačiau profesionaliame logistikos pasaulyje mes jau pripratome prie naujosios tvarkos. Pagrindinis pokytis yra tas, kad Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi (ne ES nare), todėl kiekviena siunta turi praeiti importo (į Lietuvą) ir eksporto (iš Anglijos) muitinės kontrolę.

Anksčiau prekės keliavo be sustojimų, kaip ir viduje ES. Dabar reikia deklaruoti prekes abiems kraštams. Tai reiškia, kad atsirado papildomi administraciniai darbai ir galimas sustojimas pasienio punktuose. Tačiau praktikoje tai nereiškia, kad kiekviena siunta yra iškraunoma ir tikrinama. Dauguma procedūrų atliekamos elektroniniu būdu dar prieš sunkvežimį pasiekiant keltą arba terminalą.

Kitas svarbus aspektas yra PVM (Pridėtinės vertės mokestis) ir muito mokėjimas. Importuojant prekes į Lietuvą, dažniausiai reikia sumokėti Lietuvos PVM (21 %) ir, jei taikoma, muitą. Anksčiau šie mokesčiai buvo įtraukti į prekės kainą arba apmokestinimo nebuvę. Dabar gavėjas turi būti pasiruošęs sumokėti šius mokesčius gavimo momentu arba naudoti savo muitinės atstovą, kad mokesčiai būtų apmokėti vėliau. Nors procesas sudėtingesnis, su geru partneriu jis tampa vos pastebimu techniniu detaliu.

4. Kaip formuojama kaina? Kiek kainuoja transportas?

Kainos formavimas yra kompleksinis procesas, ir vieno „fiksuoto“ karetkės kilometro tarifo nėra. Kaina priklauso nuo keleto pagrindinių veiksnių: krovinio tūrio (kubiniais metrais arba karetės dalimis), svorio, atstumo nuo paėmimo vietos iki Anglijos uosto ir atstumo nuo Lietuvos uosto iki pristatymo vietos.

Pavyzdžiui, jei krovinys užima mažai vietos (pvz., 1–2 europaletės), jis bus pigesnis, nes gali būti keliamas kolektyviniame reise. Jei reikia perkelti didelę dalį sunkvežimio (pvz., 15 karetkių), kaina bus didesnė, tačiau ji taps konkurencinga, jei palyginsime su atskiro sunkvežimio nuoma.

Taip pat į kainą įeina keltų bilietų kaina, kuri svyruoja priklausomai nuo sezono ir degalų kuro rinkos kainos. Be to, yra vadinamosios „priedėlių“ paslaugos: jei reikia įvežti krovinį į antrą aukštą be keltuvo, jei reikalingos ypatingos pristatymo sąlygos (pvz., į centrą miesto, kur ribojamas eismas), arba jei reikia įrengti tempimo virves (jei automobilis nevažiuoja). Visada rekomenduoju pateikti tikslius krovinio matmenis ir svorį – tai leidžia mums pateikti tikslią ir be jokių staigmenų kainą.

5. Ar galiu transportuoti naudotus asmeninius daiktus (pvz., kai grįžtu iš gyvenimo užsienyje)?

Žinoma, tai yra viena dažniausių paslaugų. Ypač dabar, kai daugelis lietuvių grįžta iš Anglijos po kelerių metų ar dešimtmečių. Tokiu atveju taikomos lengvatos, jei asmuo gyveno Anglijoje ne mažiau kaip 12 mėnesių ir daiktus naudojo asmeniniam poreikiui.

Svarbiausia šiuo atveju yra teisingai užpildyti Transfer of Residence (ToR01) formą Jungtinėje Karalystėje. Tai leidžia atsiskaityti su Anglijos muitine be PVM ir muito mokėjimo. Lietuvoje taip pat galima kreiptis dėl atleidimo nuo importo mokesčių, pateikus prašymą muitinei ir įrodžius, kad daiktai buvo naudojami ir kad grįžtate įgyvendinti gyvenamosios vietos Lietuvoje.

Reikia atkreipti dėmesį, kad negalima vežti naujų, neišpakuotų daiktų (pvz., dėžės su naujais telefonais ar drabužiais su etiketėmis) kaip asmeninių daiktų – tai bus laikoma prekyba. Taip pat yra apribojimų dėl alkoholio ir tabako gaminių kiekio. Jei planuojate didelį grįžimą, verta iš anksto susitarti dėl konteinerio ar didelio sunkvežimio nuomos, nes tai bus pigiau ir patogiau nei daugybės mažų siuntų siuntimas.

6. Kokias prekes draudžiama arba apribota vežti?

Yra nustatytas tarptautinis ir šalių įstatymų reglamentuojamas draudžiamų ir pavojingų prekių sąrašas. Pagrindinė kategorija yra pavojingos medžiagos (ADR): sprogmenys, degiosios medžiagos, ašarosios dujos ir pan. Jų vežti reikalingas specialus leidimas ir transportavimas specializuota technika.

Taip pat griežtai reglamentuojami maisto produktai ir gyvūninės kilmės produktai. Iš Anglijos į ES be specialių veterinarinių sertifikatų draudžiama vežti mėsą, pieno produktus ir kt. Tai susiję su gyvūnų ligų kontrolė. Jei bandysite vežti dešrų rinkinį ar sūrį, jie gali būti konfiskuoti pasienyje.

Taip pat reikia atidžiai su gyvūnais. Jie gali būti vežami tik atitinkant visas veterinarinius reikalavimus (čipas, pasas, skiepai). Narkotikai, ginklai (be leidimų), padirbti prekės ir kai kurios augalų rūšys taip pat yra draudžiami. Prieš veždami bet kokius abejotinus daiktus, visada geriau pasikonsultuoti su logistikos specialistu, kad išvengtumėte baudų ar net kriminalinės atsakomybės.

7. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelionės metu?

Saugumas – mano ir mano komandos prioritetas nr. 1. Per 20 metų esu matęs, kaip netinkamai užfiksuotas krovinys gali nukentėti net ir mažame greičio sustojime. Todėl naudojame profesionalią fiksavimo techniką: aštrius diržus, gumas, tarpines ir apsauginius užtvaralus.

Kiekvienas krovinys yra apdraudžtas. Standartinis draudimas (CMR draudimas) paprastai dengia žalą iki 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą (tai yra apie 10 eurų). Tačiau vertingiems daiktams (pvz., brangūs baldai, technika, antikvariatas) rekomenduoja sudaryti papildomą draudimą, kuris padengtų pilną prekių vertę. Prieš vežimą būtina tiksliai nurodyti prekių vertę sąskaitoje-faktūroje, nes draudimo išmoka priklauso nuo šios vertės.

Be fizinio saugumo, taip pat stebime krovinį elektroniniu būdu. Mūsų vairuotojai turi GPS stebėjimo sistemas, o kai kurie sunkvežimiai yra įrengti termo kameromis arba judėjimo davikliais (jei krovinys yra jautrus temperatūrai arba pavojingas pavogimo atžvilgiu). Tai leidžia mums reaguoti iš karto, jei įvyksta nesklandumų kelyje.

8. Kas yra „kolektinis krovinys“ (groupage) ir kada jis naudingas?

Kolektinis krovinys (angliškai „groupage“ arba „part load“) tai logistikos metodas, kai kelių skirtingų klientų siuntos sujungiamos į vieną sunkvežimį. Tai labai populiari paslauga tiems, kurie turi siuntų mažiau nei 15 karetkių (pusei sunkvežimio).

Ši paslauga naudinga tuo, kad ji yra žymiai pigesnė. Jūs mokate tik už užimtą vietą, o ne už visą sunkvežimį. Tai idealu mažiems verslams, perkantiems prekes iš Anglijos tiekėjų, ar asmenims, perkančiems vieną ar du didelius daiktus (pvz., sofą, motociklą).

Trūkumas yra tas, kad reikia laukti, kol bus surinktas visas krovinys. Taip pat, kadangi sunkvežimis sustoja keliose vietose (klientuose), pristatymo laikas gali būti ilgesnis. Tačiau jei jums nereikia, kad prekės atvyktų „vakar“, o norite sutaupyti – tai geriausias pasirinkimas. Mūsų komanda visada stengiasi surinkti krovinius taip, kad maršrutai būtų efektyvūs, o klientai lauktų kuo trumpiau.

9. Ar reikia rūpintis pakavimu?

Taip, pakavimas yra labai svarbus. Nors mes galime pasiūlyti pakavimo paslaugas Anglijoje (pasiųsime mūsų partnerį, kuris viską užpakuos), tai kainos taškas. Jei norite sutaupyti, galite pakuoti patys, bet turi laikytis tam tikrų taisyklių.

Krovinys turi būti pakluotas ant paletės (jei tai prekybinė siunta) arba gerai užfiksuotas dėžėse. Dėžės turi būti stiprios, neturi būti perpildytos, kad neišsiplėštų. Jei vežate baldus, juos reikia apvynioti burbulių plėvele ir uždengti gofruotu kartonu, kad išvengtumėte įbrėžimų.

Labai dažnai matome, kad klientai bando sutaupyti ant pakavimo medžiagų, o vėliau gauname sugadintų prekių nuotraukas. Gerai supakuotas krovinys atlaiko net ir staigius stabdymus ir posūkius. Jei abejojate savo pakavimo įgūdžiais arba krovinys yra labai vertingas, visada rekomenduoju pasinaudoti profesionalia pakavimo paslauga – tai pigiau nei pirkti naujas prekes.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Rinka pilna įvairių siuntų brokerių ir pervežėjų, todėl pasirinkimas gali būti sunkus. Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi realią patirtį. Ar jie dirba tiesiogiai su vairuotojais, ar yra tik tarpininkai? Tarpininkai dažnai nežino, kas vyksta su kroviniu realiu laiku.

Antra, atkreipkite dėmesį į atsiliepimus. Nors ne visi interneto komentarai yra objektyvūs, bendras įmonės įvaizdis daug pasako. Trečia, klauskite apie draudimą ir dokumentus. Patikimas pervežėjas visada patars dėl EORI numerio, muitinės formalumų ir nedings jokių papildomų mokesčių.

Galiausiai, pasitikėjimas ir komunikacija. Ar įmonės atstovas aiškiai ir profesionaliai atsako į klausimus? Ar jie sugeba paaiškinti sudėtingas muitinės procedūras paprastai kalba? Dirbant su logistika, svarbiausia yra skaidrumas. Jei kainos atrodo per mažos ir „per geros, kad būtų tikros“, greičiausiai yra slepiami kokių nors paslėptų mokesčių arba bus pažeistas saugumas. Pasirinkite partnerį, kuriam galite pasitikėti savo turtu.