Anglijos ir Lietuvos kelių transportas: Išvykimo ir Atvykimo Grafikai bei Visi Niansai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, suvokiu, kad vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų klientų yra ne susijęs su kaina ar dokumentų tvarkymu, o su laiku. „Kada mano krovinys išvyks?“, „Kada jis atvyks į Lietuvą?“, „Ar tikrai kasdien yra išvykimai?“ – šie klausimai skamba be galo dažnai. Ir tai natūralu. Logistika yra šiuolaikinės prekybos kraujotaka, o laikas – pinigai, kurie čia skaičiuojami ne tik valandomis, bet ir minutėmis.

Šiame straipsnyje norėčiau atskleisti tikrąją situaciją rinkoje, paaiškinti, kaip formuojasi išvykimo ir atvykimo grafikai maršrute Anglija – Lietuva, ir kodėl „kasdien“ sąvoka logistikoje turi savo niuansų. Nors daugelis suteikia pažadų apie nepertraukiamą judėjimą, praktika rodo, kad viskas priklauso nuo krovinio rūšies, konsolidacijos proceso, bei, žinoma, geografinių ir biurokratinių veiksnių.

Maršutas tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos yra vienas ilgiausių ir sudėtingiausių Europoje. Tai ne tik apie 2000–2500 kilometrų atstumą (priklausomai nuo pradžios ir pabaigos taškų), bet ir apie Lamanšo sąsiaurio perkelimą, tranzitą per kelias šalis (Belgiją, Vokietiją, Lenkiją) bei vis sudėtingesnius muitinės režimus po „Brexit“. Visi šie elementiškai veikia galutinį laiką. Todėl, norint suprasti atvykimo laiką, būtina visų pirma suprasti išvykimo mechanizmą.

Kai kalbame apie „kasdienius išvykimus“, dažniausiai turime omenyje grupinius (konsoliduotus) pervežimus. Tai reiškia, kad vienas sunkvežimis surenka krovinius iš daugelio siuntėjų vienoje šalyje ir juos pristato į daugelį gavėjų kitoje šalyje. Tokiose sistemose išvykimas įvyksta tada, kai sunkvežimis pilnas arba kai pasiekiamas nustatytas išvykimo limitas (pavyzdžiui, tam tikra savaitės diena). Tačiau yra ir tiesioginių reisų, kai sunkvežimis yra išnuomojamas vienam klientui (FTL – Full Truck Load), ir tuomet grafikas yra lankstesnis, pritaikomas kliento poreikiams.

Svarbu paminėti, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasikeitė ne tik dokumentų tvarka, bet ir laiko sąnaudos. Muitinės procedūros Doverio ir Folkstono punktuose gali sukelti neplanuotas delsas, kurios sukelia dominos efektą – vėluojamas keltas reiškia vėlavimą Vokietijoje, o tuo pačiu ir vėlavimą Lietuvoje. Tačiau patyrusios transporto kompanijos sugeba įvertinti šias rizikas ir planuoja maršrutus taip, kad klientas to nepajustų.

Toliau pateikiame išsamų Dažniausiai Užduodamų Klausimų (DUK) sąrašą, kuris padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kaip veikia laiko grafikai šiame maršrute.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienas skaičius, nes priklauso nuo krovinio tipo. Jei kalbame apie grupinį krovinytė (part load), kuris surenkamas iš kelių klientų, standartinis terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo kroviniui paruošimo datos. Pirmą dieną krovinys pasiimamas iš siuntėjo ir vežamas į Anglijos sandėlį-konsolidacijos centrą. Ten jis laukia, kol užpildomas sunkvežimis. Paprastai sunkvežimiai iš Anglijos į Lietuvą (ir atgal) išvyksta 2–3 kartus per savaitę (pavyzdžiui, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais). Patys važiavimai trunka apie 48–72 valandas, atsižvelgiant į vairuotojų poilsio režimus. Jei tai yra pilnas sunkvežimis (FTL), kuris važiuoja tiesiogiai be sustojimų, tranzitas gali trukti mažiau – apie 2–3 dienas, tačiau čia taip pat įtakos turi keltų laikas ir muitinė.

2. Ar išvyksta kasdien?

Terminas „kasdien“ logistikoje dažnai yra klaidinantis. Oficialiai, grupiniai reisai į Lietuvą iš Anglijos (ypač iš Londono, Midlands ar šiaurinės Anglijos regionų) dažniausiai vykdomi 2–3 kartus per savaitę. Tai reiškia, kad nėra „kasdienio“ keltinio išvykimo į Lietuvą tokiu pačiu sunkvežimiu. Tačiau, jei jūsų krovinys pasiekia mūsų sandėlį Anglijoje iki paskutinio konsolidacijos dienos (pavyzdžiui, iki antradienio vidurdienio), jis gali būti įtrauktas į tą pačią naktį išvykstantį reisą. Taigi, klientui atrodo, kad krovinys išvyksta „kasdien“, nes jis gali būti atvežtas į sandėlį bet kurią dieną, tačiau patys sunkvežimiai kerta Lamanšą pagal fiksuotą tvarkaraštį. Esant dideliam srautui, pvz., prieš šventes, gali būti organizuojami papildomi, neplaniniai išvykimai.

3. Kokiu metu dienos dažniausiai vyksta išvykimai iš Anglijos?

Dauguma sunkvežimių, kurie vyksta į Rytų Europą (įskaitant Lietuvą), bando išvykti iš Anglijos vakare arba naktį. Tai lemia keli priežastys. Pirma, keltų tvarkaraštis per Lamanšo sąsiaurį (Dover-Calais arba Dover-Dunkerque) yra intensyviausias vakare. Antra, vairuotojai nori išnaudoti naktį ramiajam važiavimui per Angliją arba po perkėlimo – per Belgiją, kad ryte jau būtų Vokietijoje ar Lenkijoje. Taigi, tipinis išvykimas iš mūsų partnerio sandėlio Anglijoje vyksta maždaug nuo 18:00 iki 22:00 valandos vietos laiku. Leidžiantis į kontinentą, prasideda skaičiuotis 72 valandų (ar mažiau) pristatymo laikotarpis Lietuvos adresatu.

4. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo ir atvykimo laikus?

„Brexit“ buvo didžiulis iššūkis, kuris pridėjo vieną papildomą nežinomąjį – muitinę. Anksčiau sunkvežimiai važiuodavo per „žaliąją juostą“ (green channel) be sustojimų. Dabar, kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Nors dauguma dokumentų pateikiami iš anksto (prenotified), kartais kyla problemų su neteisingais kodais, trūkstamais priedais ar papildomais patikrinimais. Tai reiškia, kad sunkvežimis gali pristoti į keltą laiku, bet jei jo dokumentai nebus patvirtinti muitinės sistemoje, jis nebus įleistas į keltą ir turės laukti kito išvykimo. Tai gali atidėlioti atvykimą į Lietuvą nuo 4 iki 24 valandų. Patyrusios kompanijos turi savo brokerius, kurie stebi šiuos procesus 24/7, tačiau rizika visada egzistuoja.

5. Ar keliauja per savaitgalius ir šventes?

Taip, tarptautiniai vairuotojai dažnai dirba ir savaitgaliais, kadangi tranzitinės šešėlinės pajamos yra didelės, tačiau yra svarbių apribojimų. Sunkvežimiai negali važiuoti tam tikrose Vokietijos ar Austrijos vietovėse sekmadieniais ir švenčių dienomis. Taip pat Lietuvoje ir Lenkijoje yra ribojimų krovininių transporto priemonių eismui švenčių dienomis (pavyzdžiui, Velykoms ar Kalėdoms). Jei krovinio kelias sutampa su šia data, jis gali būti pristabdytas specialioje stovėjimo aikštelėje, kol baigsis šventė. Todėl, planuodami siuntą prieš didžiąsias šventes, visuomet rekomenduojama kreiptis iš anksto – ne dėl vietos trūkumo (ja esame užtikrinti), o dėl laiko, kad būtų galima apsieiti šiuos draudimus arba pristatyti prieš šventes.

6. Kiek laiko užtrunka krovinio iškrovimas Lietuvoje?

Atvykus į Lietuvą, grupinis krovinys paprastai atvyksta į mūsų sandėlį (dažniausiai Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje, priklausomai nuo maršruto). Ten pradedamas iškrovimo procesas. Jei tai yra grupinis krovinys, kuriame yra 20–30 skirtingų siuntų, visiškas iškrovimas ir paruošimas pristatymui gali užtrukti nuo 4 iki 8 valandų. Po to vietiniai kurjeriai arba vairuotojai paskirsto krovinius gavėjams. Jei krovinys buvo įsigytas su „duris į duris“ (door-to-door) paslauga ir sunkvežimis tiesiogiai važiuoja pas jums, atvykimo laikas bus sutartas individualiai, dažniausiai ryte (nuo 8:00 iki 12:00) arba popietę (nuo 12:00 iki 17:00). Svarbu prisiminti, kad vairuotojas turi laikytis poilsio laiko, todėl jei jis atvyks anksti ryte prieš pat pristatymą, gali tekti palaukti, kol jis užbaigs savo 9 valandų poilsio laiką.

7. Ar galiu sekti savo krovinytį realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje be stebėjimo sistemų neįsivaizduojama. Kai tik krovinys pasiimamas iš jūsų arba jūsų tiekėjo Anglijoje, jis gauna unikalų numerį (tracking number). Mūsų sistemos leidžia stebėti krovinio statusą: „Pasiimtas“, „Sandėlyje Anglijoje“, „Išvyko į Lietuvą“, „Perkėlimas per Lamanšą“, „Muitinės kontrolė“, „Atvyko į Lietuvos sandėlį“, „Išvežtas pristatymui“. Tačiau verta pažymėti, kad GPS stebėjimas realiu laiku gali būti ribotas, kai sunkvežimis yra keltuje (signalas prarandamas) arba kai vairuotojas ilsisi. Tačiau bendras vaizdas dažnai atnaujinamas kas kelias valandas, todėl visada žinosite, kur maždaug yra jūsų siunta.

8. Kas nutinka, jei krovinys vėluoja?

Vėlavimai logistikoje, deja, yra neišvengiami dalykai. Tai gali būti techninis sugedimas, eismo įvykis, blogi orai (audros Anglijoje arba sniegas Lenkijoje) arba ilgai trunkantis muitinės patikrinimas. Jei numatomas atvykimo laikas pasikeičia daugiau nei 24 valandomis, mūsų vadybininkai nedelsiant susisieks su jumis ir praneš apie naują numatomą laiką. Mes visada stengiamės turėti rezervinius planus, pavyzdžiui, jei vienas sunkvežimis sugenda, galime perkelti svarbiausias siuntas į kitą reisą, tačiau tai priklauso nuo vietos ir krovinio dydžio. Atvirai kalbant, 95 proc. siuntų atvyksta laiku, tačiau reikia būti pasiruošusiam ir tiems 5 proc., kuriuos gali sudaryti neprognozuojamos aplinkybės.

9. Ar galima užsisakyti skubų pristatymą „rytoj“?

Jei esate Anglijoje ir norite, kad krovinys Lietuvoje būtų rytoj – tai yra labai sudėtinga, bet kartais įmanoma užduotis, tačiau tai kainuos daug brangiau. Standartinis grupinis pervežimas toks greitas nebus, nes reikia laiko konsolidacijai. Skubus pervežimas (express) gali būti įgyvendintas naudojant „van“ tipo transportą arba dalinį krovinį, kuris jau yra parengtas ir turi laisvos vietos. Taip pat galima organizuoti oro transportą, jei krovinys labai mažas ir labai brangus. Tačiau jei kalbame apie standartinę paletę, 24–48 valandų terminas iš Anglijos į Lietuvą (įskaitant pasiėmimą) beveik neįmanomas dėl fizinių atstumų ir vairuotojo darbo laiko apribojimų. Minimalus realus laikas, įskaitant pasiėmimą ir išvykimą yra apie 48–72 valandas.

10. Kaip pasiruošti krovinio siuntimai, kad jis išvyktų kuo greičiau?

Greičiausias būdas užtikrinti, kad jūsų krovinys išvyks artimiausiu reisu, yra teisingai ir laiku pateikti dokumentus. Reikia mums pateikti: prekių sąrašą (packing list) su svoriais ir matmenimis, gavėjo kontaktus ir, svarbiausia, teisingus prekių tarptautinius kodus (HS codes) ir prekių vertę. Jei dokumentai pateikiami su klaidomis (pvz., svoris neatitinka realaus, trūksta prekių pavadinimų), krovinys gali būti sulaikytas sandėlyje Anglijoje dokumentams taisymui, o tai reiškia, kad jis praleis išvykimo langą ir turės laukti kito reiso (pavyzdžiui, 2 dienas). Taip pat svarbu, kad krovinys būtų paruoštas paėmimui – pakuotė turi būti tvirta, turi būti antkrovė su adresu. Jei vairuotojas atvyksta pasiimti, o krovinys dar neišpakuotas, tai taip pat sukelia delsas.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo laikai iš Anglijos į Lietuvą yra sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro ne tik vairuotojo greitis, bet ir sandėlių darbas, keltų grafikai, muitinės procedūros ir net orų sąlygos. Nors mes stengiamėsi užtikrinti, kad išvykimai būtų reguliūri (paprastai 2–3 kartus per savaitę), o pristatymas trunktų 3–4 darbo dienas, svarbiausia yra komunikacija ir supratimas.

Kaip ekspertas su dvidešimtmete patirties, visada patariu savo klientams nebijoti klausti ne tik „kada atvyks“, bet ir „kada turi būti pasiruošta“. Logistika – tai komandinis darbas. Kliento, kuris laiku pateikia tvarkingus dokumentus ir paruošia krovinytį, bei pervežėjo, kuris efektyviai planuoja maršrutą, bendros pastangos užtikrina sklandų procesą.

Nepaisant to, kad pasaulis ir taisyklės pasikeitė po „Brexit“, šis maršrutas išlieka vienu gyviausiu. Mes nuolat tobulinam savo procesus, stebėjimo sistemas ir ryšius su partneriais, kad jūsų krovinys Lietuvoje pasirodytų taip greitai, kaip tik įmanoma fiziškai ir teisiškai. Pasitikėkite mumis, o mes pasirūpinsime, kad jūsų laikas būtų vertinamas taip, kaip turi būti versle.