Aktualus tvarkaraštis reisams į Angliją ir atgal: Visas vadovas klientams

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika keitėsi neapibrėžtam greičiu. Vienas dalykas visada išlieka pastovus – tai poreikis greitai, saugiai ir, svarbiausia, pagal numatytą planą pristatyti krovinius į Jungtinę Karalystę ir atgal. Anglija (arba tiksliau, Jungtinė Karalystė) visada buvo viena pagrindinių ir reikšmingiausių kryptų Lietuvos verslui bei asmenims, kurie siunčia siuntas savo artimiesiems ar vykdo prekybines sutartis.

Tačiau po „Brexit“ ir pasikeitus muitinės formalumų reikalavimų, samprata apie „tvarkaraštį“ pasikeitė. Anksčiau tai buvo paprasta: įvažiavome į keltą, išvažiavome ir važiavome į adresą. Dabar tvarkaraštis – tai ne tik vairuotojo darbo laikas, bet ir preciziškas muitinės procedūrų, keltų ir sandėliavimo derinimas. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir padėti jums suprasti, kaip šiuo metu suformuojami reisai į Angliją ir atgal, ko tikėtis ir kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys pasieks paskirties vietą be nereikalingų nesklandumų.

Šiuo metu logistikos rinka yra dinamiška. Kainos svyruoja priklausomai nuo kuro kainos, keltų bilietų prieinamumo ir, žinoma, sezoniškumo. Nors technologiškai reisai vyksta kasdien (pavyzdžiui, iš Lietuvos vykstama beveik kiekvieną dieną arba bent kelis kartus per savaitę, priklausomai nuo krovininio tipo), klientui svarbiausia yra ne tik tai, kad sunkvežimis išvyksta, bet ir tai, kada jis atvyksta. Efektyvus tvarkaraščio planavimas dabar reiškia tikslų laiko valdymą nuiškiant muitinės eiles („queues“), kurios Anglijoje gali užtrukti kelias valandas, netgi dienas, jei dokumentai yra netvarkingai parengti.

Mūsų tikslas – pasiūlyti klientams ne tik „keltą“ iš A į B, bet ir visą sprendimą, įskaitant dokumentų tvarkymą. Straipsnyje toliau išsamiai aptarsime dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su reisų dažnumu, trukme, kainomis ir būtinais formalumais, kad jūsų verslo ar asmeninės siuntos kelionė būtų sklandi.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai visada klausia planuodami siuntą į Angliją ar iš jos. Ši informacija parengta remiantis ilgamete praktika ir dabartine rinkos situacija.

1. Kaip dažnai vyksta reisai į Angliją iš Lietuvos?

Šiuo metu, atsižvelgiant į didelį prekybos srautą tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, reisai vyksta labai intensyviai. Didelės transporto kompanijos, įskaitant ir mūsų partnerius, organizuoja išvykimas kasdien (paprastai nuo pirmadienio iki šeštadienio). Jei kalbame apie dalinius krovinius (suvestinės), tai dažniausiai yra fiksuotos išvykimo dienos, pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais išvykstama iš Vilniaus ar Kauno, o sekančiomis dienomis krovinys jau yra Anglijoje.

Vis dėlto, jei jums reikalingas pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load), tvarkaraštis gali būti lankstesnis. Tokiu atveju reisas organizuojamas pagal jūsų poreikius – dažnai įmanoma išvykti net tą pačią dieną, kai sutvarkome dokumentus. Svarbu prisiminti, kad „kasdien“ reisas nereiškia, kad sunkvežimis atvyks pas jūsų duris bet kuriuo metu. Krovinių surinkimas (konsolidacija) užtrunka tam tikrą laiką, todėl planuoti reikia bent 2–3 dienas iš anksto, o sezono metu (prieš Kalėdas ar Naujuosius metus) – dar savaitę anksčiau.

2. Kiek laiko trunka kelionė viena kryptimi?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, nes atsakymas priklauso nuo to, į kurį Anglijos regioną keliaujame. Vidutiniškai kelionė iš Lietuvos (pvz., iš Vilniaus) iki centrinės Anglijos (pvz., Birmingham ar Northampton) trunka apie 3–4 dienas.

Šį laiką sudaro: važiavimas iki uosto (paprastai Klaipėda arba tiesiogiai per Lenkiją/Vokietiją į Oostende ar Calais), kelto perplaukimas (apie 6–8 valandas), muitinės procedūros Anglijoje (galimas laukimas eilėse) ir galiausiai važiavimas iki paskirties vietos. Jei krovinys keliauja į Londoną ar pietinę Angliją, pridedama dar keletas valandų. Po „Brexit“ svarbu įvertinti, kad muitinės patikros gali prailginti kelionę netgi 12–24 valandas, jei krovinys yra pasirinktas „tikrinimui“. Tačiau su gerai parengtais dokumentais (prieš tai deklaravus eksportą/importą) šios delsos minimalios.

3. Kaip formuojamos kainos už pervežimą?

Kainodara šioje kryptyje priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmasis ir svarbiausias – kuro kaina. Kadangi maršrutas ilgas, net nedidelis benzino ar dyzelino kainos pokytis smarkiai įtakoja galutinę sumą. Antras veiksnys – keltų bilietai. Jų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko (paskutine minute užsisakyti bilietai būna kur kas brangesni).

Trečias dalykas – krovinio svoris ir tūris. Jei siunčiate nedidelę siuntą (pvz., 1–2 europaletes), mokėsite už užimtą vietą (m²). Jei tai pilna fura – kainuojama už visą sunkvežimį. Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos, kurios po „Brexit“ yra privalomos (be jų negalima įveikti sienos), ir priedai (pavyzdžiui, krovininio lifto naudojimas, jei gavime neturi įrangos iškrovai). Dabar rinkoje pastebimas tendencijos stabilėjimas, tačiau visada verta klausti fiksuotos kainos arba galimybės užsibrėžti kainos limitą (kai kurios kompanijos siūlo tokias paslaugas dideliems siuntėjams).

4. Kokius dokumentus reikia parengti siuntimui į Angliją?

Tai, matyt, dažniausia painiavą kelianti sritis. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl visiems siuntiniams, netgi dovanoms artimiesiems, reikalingi muitinės dokumentai.

Būtina turėti: 1. Prekių sandėlio kvitą (Packing List) – detalius krovinio aprašymą. 2. PVM sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice) – būtina nurodyti tikslią prekių vertę (Anglijos muitinė labai griežtai vertina nesutapatįjimus). Jei siunčiate dovaną, gali tekti pateikti dovanos pažymą, tačiau muitinės taisyklės dėl „dovanojimo“ yra griežtos (negalima siųsti daug dalykų vienu kartu be muito, nepaisant to, kad jie „dovanojami“). 3. EORI numeris – jį turi turėti tiek siuntėjas (Lietuvoje), tiek gavėjas (Anglijoje). Be šio numerio prekės nebus išleistos iš muitinės.

Mūsų komanda, kaip ir profesionalūs brokeriai, padeda suformuoti šiuos dokumentus, tačiau kliento pareiga – pateikti tikslų turinį ir vertę.

5. Ar galiu siųsti maistą ar vaistus į Angliją?

Tai labai atsakingas klausimas. Anglijos maisto ir vaistų standartai (DEFRA ir MHRA) yra griežti. Asmeniniam naudojimui siunčiant maistą (pvz., šaltibarščius, duoną, riešutus), yra griežti apribojimai dėl gyvūninių produktų kilmės. Dauguma mėsos ir pieno produktų iš ES šalių į JK yra draudžiami arba griežtai reglamentuojami.

Vaistų atveju, asmeninis kiekis (paprastai ne daugiau kaip 3 mėnesių vartojimui) gali būti vežamas, jei turite gydytojo receptą ar originalią pakuotę, kurioje matyti, kad tai yra jūsų vartojami vaistai. Vis dėlto, siunčiant vaistus prekybai ar trečiosioms šalims, reikalingi specialūs leidimai. Visada patariu prieš siunčiant tokio tipo siuntas konsultuotis, nes klaida gali baigtis ne tik krovinio konfiskavimu, bet ir baudomis.

6. Kaip veikia „suvestinių“ (groupage) tvarkaraštis?

Suvestinės – tai kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Tai ekonomiškiausias pasirinkimas smulkiems siuntėjams. Tvarkaraštis čia yra „lankstus“, tačiau griežtai planuojamas.

Paprastai schema tokia: * Pirmadienis–Antradienis: Surinkame krovinius iš klientų Lietuvoje (ir kartais Latvijoje, Estijoje). * Trečiadienis: Išvykstama į maršrutą. * Ketvirtadienis-Penktadienis: Keltų perplaukimas ir važiavimas Anglijoje. * Penktadienis-Šeštadienis: Iškrovimas Anglijos sandėlyje ir platinimas adresais (arba klientai atvyksta pasiimti).

Grįžtant atgal, sunkvežimis užpildomas Anglijos klientų siuntomis ir grįžta analogišku grafiku. Jei jūsų siunta yra „paskutinė“, kurią spėjame įkrauti prieš išvykimą, ji keliauja tuo pačiu reisu. Jei vėluojate, reikia laukti kito išvykimo (paprastai po savaitės). Dėl to laiko planavimas yra kritiškai svarbus.

7. Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje nepasirodo arba atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus, kurį stengiamės išvengti, tačiau jis kartais įvyksta. Jei vairuotojas atvyksta į paskirties vietą, o gavėjo nėra, arba jis atsisako priimti siuntą dėl neteisingų duomenų, prasideda problemos.

Vairuotojas negali laukti neribotą laiką – jo darbo valandos yra ribotos (tachografas). Paprastai yra leidžiama laukti 1–2 valandas nemokamai. Toliau pradedami skaičiuoti stovėjimo mokestis (demurrage charge). Jei siunta nėra priimama per 1–2 dienas, ji gali būti parvežta atgal į Lietuvą (šiuo atveju klientas turi sumokėti už pervežimą abiem kryptimis) arba perduota sandėliui Anglijoje ilgesniam laikui saugoti (kas taip pat kainuoja).

Todėl visada patikriname adresą du kartus ir, jei įmanoma, reikalaujame gavėjo telefononumero, kad vairuotojas galėtų susisiekti tiesiogiai.

8. Ar įeina įtraukimas įrenginiu (tail lift) į standartinę kainą?

Ne visada. Standartinis sunkvežimis turi tik galinę rampą, todėl krovinį reikia įkrauti/iškrauti su šakėmis ar rankomis. Jei jūsų siunta yra sunki (pvz., 500 kg krosnis, statybinės medžiagos, mazgas su baldais) ir gavėjas Anglijoje neturi šakių ar kraninio, būtina užsakyti sunkvežimį su hidrauliniu liftu („kelniu“).

Ši paslauga dažnai yra papildoma, nes ne kiekviena fura turi tokią įrangą, o jos montavimas sumažina krovininę vietą. Viską reikia pranešti iš anksto. Jei atvykstate fura be lifto prie sandėlio, kur nėra pakrovimo aikštelės, vairuotojas teisėtas atsisakyti iškrauti, o klientas gali turėti mokėti baudą už klaidingą informaciją.

9. Kaip sekami kroviniai realiu laiku?

Dabar be technologijų neįsivaizduojame logistikos. Mūsų transportas yra aprūpintas GPS stebėjimo sistemomis. Klientui suteikiame sekimo nuorodą (linką) arba galimybę stebėti furos vietą mūsų svetainėje.

Tačiau verta pažymėti, kad „realus laikas“ turi savų niuansų. Kai fura užeina į keltą, signalas gali dingti arba rodyti seną vietą (pvz., uosto koordinates) kelias valandas. Taip pat, esant didelėms spūstims Anglijoje (pvz., M25 ar M6 autostradose), fura gali stovėti vietoje valandas. Sistema tai rodys kaip „stovimą“. Visada patariu susisiekti su vadybininku, jei matote, kad fura stovi vietoje ilgą laiką – mes patikrinsime, ar tai nėra techninė gedimas arba muitinės patikra.

10. Kokia dabar situacija su grįžtančiais reisais iš Anglijos?

Situacija su grįžtančiais reisais yra tokia pati svarbi kaip ir išvykstantiems. Po „Brexit“ importas iš Anglijos į Lietuvą taip pat reikalauja importo deklaravimo. Dažnai klientai galvoja, kad jei jau išvežė prekes, tai parvežti tuščią fura ar atgal prekes yra paprasta.

Faktiškai, dabar stengiamės užtikrinti, kad furos grįžtų ne tuščiomis (kad būtų padengtos išlaidos už keltą ir grįžtantį kuro kiekį). Todėl dažnai siūlome savo Lietuvos klientams, kurie prekiauja su Anglija, ne tik eksporto, bet ir importo paslaugas. Tvarkaraštis grįžtant yra panašus – kroviniai surinkiami Anglijoje (pirmadienis-antradienis), išvykstama trečiadienį, ir Lietuvoje esama penktadienį-sekmadienį. Jei planuojate importuoti, būtina užsakyti vietą iš anksto, nes vietos furose greitai užpildomos.

Išvada

Logistika – tai ne tik furos vairavimas, tai sudėtingas mechanizmas, kurio kiekviena detalė turi savo vietą ir laiką. Aktualus tvarkaraštis reisams į Angliją ir atgal šiuo metu yra dinamiškas ir reikalauja abipusio bendradarbiavimo. Kaip ekspertas su daugiau nei dvidešimt metų patirties, galiu pasakyti viena: sėkmė slepiasi detaliuose.

Tiksliai parengti dokumentai, laiku pateikta informacija apie krovinio tipą (svoris, matmenys, ar reikalingas liftas) ir realūs lūkesčiai dėl pristatymo terminų leidžia išvengti 90 % nesklandumų. Anglijos kryptis liks populiari dar ilgus metus, todėl investicija į patikimą pervežėją, kuris supranta ne tik tvarkaraščius, bet ir muitinės subtilybes, yra investicija į jūsų ramybę.

Nesvarbu, ar siunčiate vieną dėžutę dovanų sūnui Londone, ar konteinerą baldų į prekybos centrą Birmingeme, principas vienas – planavimas. Jei abejojate ar klausiate, visada geriau paklausti vadybininko iš anksto nei stebėti, kaip jūsų siunta stringa uoste dėl trūkstamo EORI numerio. Mes čia tam, kad jūsų krovinys keliautų sklandžiai, o jūs galėtumėt užsiimti savo verslu, o ne logistikos gniaužtimis.