Vežame daiktus į Vokietiją ir atgal be vėlavimų ir problemų

Įvadas

Kai žmonės sako „vežame daiktus į Vokietiją ir atgal be vėlavimų ir problemų“, jie dažniausiai nori ne gražių žodžių, o normalaus žmogaus, kuris pasiims, sutvarkys, parveš ir nepasimetęs nepradės aiškinti, kodėl reisas atšauktas. Per tiek metų mačiau visko: nuo tvarkingai supakuotų dėžių iki sofos, kuri „lengvai įlįs į dureles“, nors akivaizdžiai neįlįs. Čia paprastai ir prasideda tie realūs dalykai.

Aš visada sakau taip: jeigu norite ramybės, reikia ramybės prieš reisą. Duomenys, matmenys, adresas, kontaktai, pakrovimo vieta, ar yra liftas, ar reikia laiptais nešti, ar daiktai jau stovi prie durų. Skamba paprastai, bet kaip tik čia dažniausiai stringa. Viena klaida telefone, vienas netikslus miestas prie Dortmundo, viena dėžė be vardo ant viršaus – ir jau turime situaciją, kur reikia suktis.

DUK

Kainos ir terminai

1. Kiek trunka vežimas į Vokietiją ir atgal?

Paprastai nuo Lietuvos iki Vokietijos einama apie 1–3 dienas, jei kalbam apie dalinį krovinį. Jei mikroautobusas važiuoja tiesiai, galima greičiau, bet tiesiai ne visada išeina ekonomiškai. Grįžtant atgal dažnai surenkame kelis krovinius, todėl terminas gali būti 2–5 dienos. Realybėje viską gadina ne kelias, o pakrovimai.

2. Ar tikrai vežame daiktus į Vokietiją ir atgal be vėlavimų ir problemų?

Vežame, tik aš nenoriu meluoti, kad visada viskas būna kaip filme. Jei klientas duoda tikslius duomenis, daiktai supakuoti, adresas teisingas, tai dažniausiai praeina sklandžiai. Bet jei kas nors pamiršta, kad spinta 220 cm, o durys 190 cm, tada prasideda improvizacija. Todėl „be problemų“ reiškia, kad mes jas sprendžiame, o ne kad jų niekada nebūna.

3. Kokia normali kaina už kelias dėžes?

Už kelias dėžes kaina gali būti apie 40–120 eurų, priklausomai nuo svorio, tūrio ir miesto. Jei dėžės mažos, tvarkingos, stovi paruoštos, kaina būna žemesnė. Jei reikia laukti, kilti į trečią aukštą be lifto ar kažką perpakoti, kaina jau kitokia. Kartais klientas mano, kad dėžė sveria 10 kg, o ten plytelės arba knygos.

4. Ar galima pigiau vežant dalinį krovinį?

Taip, dalinis krovinys dažniausiai pigesnis už atskirą reiso užsakymą. Mes sujungiame kelis klientus viename maršrute, pavyzdžiui, Vilnius–Kaunas–Berlynas–Hamburgas, ir kiekvienas moka už savo vietą. Bet čia yra kita pusė: reikia laukti, kol susirinks krovinys. Pataisau: ne visada laukti, kartais vietos būna jau kitame reise.

Maršrutas, pakrovimas ir adresas

5. Iš kurių Lietuvos miestų imate daiktus?

Imame iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir mažesnių miestelių. Jei krovinys didesnis arba yra kelios siuntos tame pačiame rajone, dažniausiai randame variantą. Mažiems vienetiniams kroviniams kartais reikia derinti dieną. Nėra čia magijos, tiesiog reikia surinkti maršrutą taip, kad vairuotojas nepasuktuotų be reikalo.

6. Ar galite nuvežti į mažą Bavarijos miestelį?

Gali būti. Vokietijoje mažas miestelis nebūtinai reiškia sunkų variantą, bet reikia žinoti tikslų pašto kodą. Kartais „prie Miuncheno“ reiškia 60 km iki Miuncheno, o kartais 120 km per miškus. Jei adresas kaimo zona, gali tekti derinti iškrovimą su pagrindiniu maršrutu. Tarp kitko, vokiški gatvių pavadinimai kartais atrodo kaip liežuvio sukimo treniruotė.

7. Kas jei name nėra lifto?

Tada reikia sakyti iš anksto. Ne po to, kai vairuotojas stovi prie laiptinės su spinta ir klausia, ar čia pokštas. Dažniausiai du žmonės gali nešti baldus, bet jei tai sunki sekcija, pianinas ar stiklinis stalas, reikia papildomo aptarimo. Kaina gali keistis, nes laikas ir jėgos nėra nemokami. Geriau iškart pasakyti: ketvirtas aukštas, lifto nėra.

8. Ar reikia būti namuose pakrovimo metu?

Taip, arba reikia patikimo žmogaus vietoje. Vairuotojas turi patikrinti daiktus, pasirašyti priėmimo dokumentus, kartais nufotografuoti pakuotę. Jei nieko nėra, o raktai palikti pas kaimynę, viskas tampa painiau. Būna, kad žmonės sako „paliksim prie durų“, bet aš tokių dalykų nemėgstu. Dings daiktas – kas tada kaltas?

Pakavimas ir saugumas

9. Kaip geriausiai pakuoti baldus prieš vežant?

Baldus reikia apsaugoti nuo įbrėžimų, drėgmės ir kampų. Naudojame plėvelę, kartoną, kampus, kartais medines dėžes ar paletes. Jei baldas senas, trapus, su lukštu, reikia sakyti, nes jis atrodo tvirtas, bet gali byrėti. Vieną kartą „stabilus“ komodas kelionėje atidarė stalčių ir pats save subraižė. Juokinga tik prisimenant.

10. Ar draudimas dengia viską?

Ne viską. Draudimas paprastai dengia transportavimo įvykį, bet ne blogą pakavimą, seną daikto būklę ar neteisingus matmenis. Jei vežate seną močiutės fotelį, jis gali būti brangus emociškai, bet rinkos vertė bus kita. Todėl verta pasakyti, kas tikrai svarbu. Geriau prieš reisą aptarti vertę, negu po įbrėžimo ginčytis prie iškrovimo.

11. Ar vežate televizorių?

Vežame, bet televizorius turi būti pakuojamas normaliai. Ne taip, kad ekrano pusė remiasi į dėžę su įrankiais. Dideli televizoriai, ypač ploni, labai nemėgsta spaudimo ir vibracijos. Jei turite originalią dėžę, puiku. Jei ne, reikia daryti sustiprintą pakuotę. Aš visada sakau: ekranas nėra lenta, jo lenkti nereikia.

12. Ar galima vežti chemiją, dažus ar skysčius?

Kai ką galima, kai ką geriau ne. Dažai, tirpikliai, kvepalai, baterijos, aerozoliai – čia jau reikia atsargumo. Tarptautiniuose pervežimuose yra taisyklės, ir ne viskas telpa į „na, kažkaip įdėsim“. Jei skystis prateka, gali sugadinti kitų klientų krovinius. Tai jau būtų nemaloni istorija visiems.

Grįžtamieji reisai

13. Ar atgal galima vežti daiktus iš Vokietijos?

Žinoma, atgal vežame nuolat. Tai vienas geriausių variantų, nes mikroautobusas grįžta į Lietuvą ir nereikia važiuoti tuščiam. Galima vežti baldus, dėžes, pirkinius, dalinius krovinius. Tik reikia iš anksto žinoti, kas, kur ir kada paruošta. Vokietijoje pakrovimo langai kartais labai griežti, ypač sandėliuose.

14. Ką daryti, jei pardavėjas neatidavė krovinio laiku?

Tada mes stovime, o laikas eina. Todėl prieš užsakant reikia aiškiai pasakyti, ar pardavėjas realiai paruošęs. Yra firmų, kurios sako „yes, ready“, o atvažiavus paaiškėja, kad daiktas dar kažkur kitame filiale. Mes galime palaukti, bet laukimas dažniausiai kainuoja. Jei pardavėjas nenuspėjamas, geriau planuoti rezervą.

15. Ar CMR dokumentas reikalingas vežant daiktus atgal?

Daliniam kroviniui dažniausiai naudojamas CMR arba važtaraštis, priklausomai nuo krovinio tipo. Jei tai asmeniniai daiktai, dokumentacija paprastesnė, bet vis tiek turi būti tvarka. Vokietija nėra už sienos ES prasme, muitinės kaip anksčiau nėra, bet sąskaitos, pirkimo dokumentai ar inventorinis sąrašas gali būti naudingi. Popieriai nuobodu, kol jų reikia.

16. Ar galima sujungti grįžtantį krovinį su kitu?

Taip, ir dažniausiai taip darome. Pavyzdžiui, vienas klientas veža baldus iš Hamburgo, kitas dėžes iš NRW, trečias paima siuntą iš prekybos centro. Tai leidžia mažinti kainą. Bet reikia suplanuoti sustojimus. Jei visi nori „ryt ryte“, o adresai skirtingose žemėse, stebuklų nebūna.

Rizikos ir realybė

17. Kas dažniausiai sugadina terminą?

Dažniausiai ne kelias, o žmonės. Vėluojantis pakrovimas, netikslus adresas, neteisingas kontaktas, neatidarytos durys, nepasiruošę daiktai. Kartais oro sąlygos, eismo įvykiai, keltai ar sandėlių eilės. Bet jei viskas paruošta, maršrutas susidėlioja gana gerai. Realybė tokia: krovinių gabenimas yra organizacija, ne tik vairavimas.

18. Ar yra įmonių, kurios meluoja dėl vietos?

Būna. Yra tokių, kurie pasako „turime vietą“, paima avansą, o paskui perkelia į kitą savaitę. Ne visada tai sąmoningas melas, kartais tiesiog netvarkingas planavimas. Bet klientui skirtumo mažai. Todėl klauskite konkrečiai: kada reisai, koks automobilis, kas krauna, kas atsako. Jei atsakymai migloti, jau blogas ženklas.

19. Ką daryti, jei adresas Vokietijoje neteisingas?

Pirmiausia tikrinti pašto kodą. Vokietijoje pašto kodas labai svarbus, kartais svarbesnis už miestą. Jei adresas klaidingas, navigacija gali nuvesti ne ten, o laiko jau nėra. Būna, kad klientas parašo „prie Frankfurto“, o iškrovimas yra prie Offenbacho. Tai ne tas pats. Todėl adresą siųsti kopijuoti iš šaltinio, ne iš atminties.

20. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet reikia žiūrėti, kada. Jei atšaukiama likus savaitei, dažniausiai ramiau. Jei atšaukiama vakare prieš reisą, vietos jau nebeatiduosime kitam klientui. Todėl gali būti taikomas mokestis. Tai nėra noras „pasipelnyti“, tiesiog transportas jau suplanuotas. Gera taisyklė: ne rezervuokite, jei nesate tikri.

Daiktai, dokumentai ir pasiruošimas

21. Ar vežate dviračius?

Vežame dviračius, elektrinius dviračius, kartais ir vaikų vežimėlius. Elektrinį dviratį reikia įvertinti dėl baterijos, nes ne visos baterijos keliauja vienodai. Dviratį geriau paruošti: nuimti arba apsaugoti pedalus, pritvirtinti vairo padėtį, apsaugoti rėmą. Jei dviratis brangus, verta daryti papildomą pakuotę. Jis kelyje juda, ir tai faktas.

22. Ar tinka senamadiškas sunkus stalas?

Tinka, jei jis nebyra. Senas medis kartais atrodo kaip granitas, o iš tikrųjų laikosi ant paskutinio klijų sąžiningumo. Reikia įvertinti kojas, stalviršį, furnitūrą. Jei stalas antikvarinis arba labai vertingas, geriau aptarti specialų vežimą. Pigus dalinis krovinys ne visada tinka brangiam daiktui, kuris negali būti remiamas į kitas dėžes.

23. Ar galima vežti asmeninius dokumentus?

Geriau dokumentus vežtis patiems. Mes galime vežti kopijas, sąskaitas, inventorinius sąrašus, bet originalus pasas, gimimo liudijimas ar banko kortelės neturi keliauti dėžėje. Kartais krovinys trumpam atsiduria sandėlyje, kartais vėluoja, kartais kažkas persikelia. Nereikia rizikuoti. Paprastas daiktas, bet problemų gali pridaryti daug.

24. Kaip pasiruošti, kad nekiltų nesąmonių?

Pasirašykite dėžes, nufotografuokite vertingus daiktus, pateikite matmenis, svorį, adresus ir kontaktus. Jei baldas išardomas, išardykite arba pasakykite. Jei daiktas jautrus, sakykite. Jei pardavėjas Vokietijoje lėtas, sakykite. Mes stengiamės vežame daiktus į Vokietiją ir atgal be vėlavimų ir problemų, bet kliento pasiruošimas čia labai daug reiškia.

Išvada

Vežame daiktus į Vokietiją ir atgal be vėlavimų ir problemų tada, kai abi pusės dirba normaliai: klientas duoda tikslius duomenis, o vežėjas laiku surenka maršrutą. Tai nėra brangus persikraustymas visada, dažnai dalinis krovinys išeina labai protingai. Svarbiausia – neprašyti stebuklų paskutinę minutę. Jei viskas suplanuota, kelionė tarp Lietuvos ir Vokietijos tampa daug paprastesnė.