perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Užsisakykite mikroautobusą persikraustymui iš Vokietijos pigiau, kai reikia išvežti baldus, dėžes, buitinę techniką ar visą buto kraustymą iš Vokietijos į Lietuvą. Pigiau nereiškia „kaip nors“, o reiškia be nereikalingų tarpininkų, be dvigubo krovimo ir be pasakų, kad kaina keičiasi prie pat mašinos. Esu šioje srityje daugiau nei 20 metų, todėl mačiau visko: nuo tvarkingų kraustymų iki tokių, kur žmogus likdavo su daiktais aikštelėje ir niekas neatvažiuodavo.
Paprastai kaina skaičiuojama pagal maršrutą, krovinio tūrį, aukštą, svorį ir ar reikia pakrovėjų. Iš Vokietijos į Lietuvą mikroautobusu dažniausiai galima talpinti apie 10–18 m³, priklausomai nuo modelio. Kaina gali svyruoti nuo 450 iki 1200 eurų, bet jei krovinys didelis arba reikia dviejų žmonių komandos, ji kyla. Svarbu, kad sąmata būtų parašyta aiškiai, o ne „kaip išeis“.
Taip, galima, bet ne tada, kai skambinate paskutinę dieną ir norite mašinos rytoj ryte. Pigiau gaunasi, kai krovinys sutelpa į bendrą reisą arba kai vairuotojas jau važiuoja atgal į Lietuvą. Tada nereikia mokėti už tuščią grįžimą. Bet čia reikia suplanuoti datas, nes pigiau dažniausiai reiškia šiek tiek lanksčiau, ne „šiandien po pietų būsiu Vilniuje“.
Nes kartais klientas pasako „na, pora dėžių ir senas fotelis“, o realybėje tai būna trys spintos, skalbimo mašina ir dviračiai. Kartais ir pati įmonė elgiasi negražiai, ypač jei žino, kad klientui jau nėra kur dėtis. Todėl visada geriausia siųsti nuotraukas, sąrašą ir adresus. Tada bent jau nėra tų „oi, mes nematėm, kad čia kampinė sofa“.
Dažniausiai tinka krovininis mikroautobusas su 10–18 m³ krovos erdve, tvirtu kėbulu, rampa arba galine durų sistema. Jei vežate baldus, svarbu, kad būtų kilimėliai, diržai, dėžės ir bent minimali apsauga. Ne viskas važiuoja tiesiog sumesta. Aš esu matęs, kaip komoda po kelio atrodė geriau prieš išvykstant nei po atvykimo, nes niekas jos neužfiksavo.
Gali, tik reikia žiūrėti ne vien į kainą. Pigiau kartais reiškia, kad vairuotojas važiuoja tuo pačiu maršrutu ir pasiima jūsų daiktus papildomai. Bet jei kaina per maža, per maža, reikia klausinėti. Kartais už 300 eurų „viskas bus gerai“ baigiasi tuo, kad daiktai keliauja su atsitiktiniais sustojimais ir be jokio tvarkingo sekimo.
Bendras reisas reiškia, kad viename mikroautobuse važiuoja kelių žmonių daiktai viena kryptimi, pavyzdžiui, iš Hamburgo, Bremeno ar Berlyno į Kauną ar Vilnių. Tai pigiau, nes išlaidos dalijamos. Minusas tas, kad data gali būti šiek tiek lankstesnė, o pristatymas ne visada bus tiksliai 8:00 ryto. Bet normaliai suplanavus, viskas veikia gerai.
Ne visada. Kartais pigiausias pasiūlymas yra tikrai normalus, ypač jei tai grįžtantis reisas. Bet jei pasiūlymas per daug gražus, klauskite, kas įeina į kainą: pakrovimas, iškrovimas, apsauga, draudimas, laukimo laikas, mokėjimo būdas. Be šių detalių pigi kaina gali virsti brangia istorija.
Dažniausiai lengviau rasti geresnę kainą iš Berlyno, Hamburgo, Bremeno, Miuncheno, Frankfurto, Kelno ar Dortmundo, nes ten daugiau lietuvių ir daugiau transporto srautų. Iš mažesnių miestelių kaina dažnai kyla dėl nuvažiavimo iki pagrindinio kelio. Bet jei šalia yra didesnis miestas, galima susitarti dėl susitikimo punkto ir sutaupyti.
Tinka buto daiktai, dėžės, drabužiai, knygos, virtuvės technika, stalai, kėdės, lovos, spintos, komodos, dviračiai ir panašiai. Netinka labai sunkūs daiktai, pavyzdžiui, dideli pianinai ar statybinės medžiagos tonomis, nebent sutariama atskirai. Mikroautobusas nėra statybinė priekaba, nors kartais žmonės bando įkišti viską, kas namuose juda.
Pirmiausia sumažinkite daiktus. Skamba paprastai, bet tai dažniausiai ir yra pagrindinis taupymas. Tada susidėkite nuotraukas, paruoškite dėžes, išardykite baldus, jei galite, ir būkite lankstūs dėl datos. Jei galite leisti vežti kartu su kitų daiktų reisu, kaina dažnai būna geresnė.
Dažniausiai taip, jei norite pigiau. Įmonė gali pasiūlyti pakavimo paslaugą, bet tai kainuoja papildomai. Geriausia dėžes pirkti iš anksto, susirašyti, kas kur yra, trapius daiktus apvynioti atskirai. Aš visada sakau: ant dėžių rašykite ne „virtuvė“, o „puodai“, „lėkštės“, „prieskoniai“. Paskui sutaupote bent pusę nervų.
Kai kurie vairuotojai turi kilimėlių, diržų, plėvelės, bet ne visada. Todėl nereikia manyti, kad viskas bus kaip dideliame perkraustymo sandėlyje. Jei vežate stiklą, veidrodžius ar televizorių, geriau pasirūpinti patiems. Ypač jei daiktas brangus emociškai, ne tik finansiškai.
Priklauso nuo dėžių dydžio ir baldų. Į 12 m³ mikroautobusą gali tilpti maždaug 35–60 standartinių dėžių, jei nėra didelių baldų. Bet jei vežate sofą, lovą, stalą, spintą ir skalbimo mašiną, dėžių skaičius mažėja. Todėl nuotraukos yra geriau už spėjimus.
Galima, bet tik ne viską. Drabužius ir patalynę galima maišuose, bet knygas, indus, elektroniką geriau dėti į dėžes. Maišai deformuojasi, slysta, sunkiau juos krauti. Esu matęs, kaip didelis maišas su knygomis tiesiog perplėšė pakrovimo metu. Tai nebuvo linksmas vaizdas.
Baldus reikia apvynioti plėvele, kampams uždėti apsaugą, stalčius išimti arba užfiksuoti, kojas apsaugoti. Jei baldas išardomas, varžtus geriausia sudėti į maišelį ir priklijuoti prie baldo arba dėžės. Ne, tas maišelis ne visada „atsiras“ iškraunant, jeigu jo niekas nepažymėjo.
Jei jau gyvenate Vokietijoje, dažniausiai pigiau pirkti ten arba gauti panaudotų. Kartais žmonės perka vokiškas dėžes, o Lietuvoje jos dar tinka kitiems daiktams. Svarbu, kad dėžės būtų tvirtos, ne permirkusios ir ne per didelės. Per didelė dėžė su knygomis tampa tokia sunki, kad ją sunku nešti net dviem.
Jei galite, taip. Tai taupo laiką, vietą ir kartais pinigus. Lovos, spintos, stalai dažniausiai važiuoja geriau išardyti. Bet jei baldas senas ir trapus, reikia atsargiai, nes kartais išardymas baigiasi tuo, kad jis jau nesurenkamas. Tokių atvejų buvo, ir ne kartą.
Trapius daiktus dėkite atskirai, žymėkite „TRAPŪ“, apvyniokite plėvele, popieriumi ar audiniu. Indus statykite stačiai, ne guldomis krūvom. Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje arba specialioje dėžėje. Jei televizorius didelis, o mikroautobusas pilnas, reikia palikti jam tvirtą vietą prie sienos.
Dažniausiai galima, bet reikia žiūrėti sezoną, temperatūrą ir fitosanitarinius reikalavimus, jei augalai specifiniai. Žiemą augalai gali sušalti, vasarą perkaisti. Kartais geriau atiduoti kaimynui nei rizikuoti, nes po 12 valandų kelio kambarinis augalas neatrodo taip, kaip prieš kraunant.
Rašykite didelėmis raidėmis: kambarys, turinys, šonas, pvz., „VIRTUVĖ – indai – viršus“. Galite naudoti spalvotą lipnią juostą. Skamba kaip smulkmena, bet iškraunant tai labai gelbsti. Ypač kai vakare visi pavargę ir niekas nebenori ieškoti kavos puodelių trečioje dėžėje.
Nuo Vokietijos centro iki Lietuvos dažniausiai trunka apie 14–22 valandas vairavimo, priklausomai nuo miesto ir sustojimų. Realiai nuo pakrovimo iki iškrovimo gali praeiti 1–3 dienos, ypač jei reisas bendras. Jei vairuotojas važiuoja vienas, reikia poilsio pertraukų. Tai ne lenktynės, nors kartais atrodo, kad visi nori lenktyniauti.
Galima, bet tik tada, kai tai individualus reisas. Bendrame reise data gali šiek tiek slinkti dėl kitų krovinių, vairuotojo grafiko ar eismo. Todėl jei jums reikia būtent šeštadienį 10:00, sakykite tai iš anksto. Jei sakote paskutinę minutę, galimybių mažiau.
Taip, bet kaina gali būti didesnė dėl nuvažiavimo. Kartais pigiau susitarti, kad daiktai atvežami iki Berlyno, Hamburgo ar kito didesnio miesto. Tai ypač tinka, jei turite automobilį. Bet jei daiktų daug ir sunku juos vežioti, tuomet geriau skaičiuoti visas išlaidas.
Dažniausi maršrutai yra Berlynas–Kaunas, Hamburgas–Vilnius, Bremenas–Klaipėda, Miunchenas–Vilnius, Frankfurtas–Kaunas. Taip pat dažnai važiuojama iš Kelno, Diuseldorfo, Dortmundo. Kuo daugiau krovinių viena kryptimi, tuo lengviau rasti geresnę kainą.
Taip, vežama į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Marijampolę, Alytų ir mažesnes gyvenvietes. Į atokesnes vietas gali būti papildomas mokestis už nuvažiavimą. Kartais 30 km už miesto jau keičia kainą, nes tai nėra tiesiog „pakeliui“.
Galite sutarti dėl raktų perdavimo, kaimyno pagalbos arba saugomos vietos. Bet be rašytinio sutarimo geriau nerizikuoti. Vairuotojas nėra raktų saugykla ir ne visada gali laukti, kol kas nors atvažiuos po trijų valandų. Tokios situacijos baigiasi blogai abiem pusėm.
Galima, bet tik jei tai nedaro didelės įtakos maršrutui ir laikui. Jei adresas keičiamas iš Vilniaus centro į kaimą už 60 km, kaina tikrai keisis. Todėl prieš patvirtinant užsakymą reikia žinoti tikslius adresus, aukštus ir ar yra liftas.
Kartais būna, bet ne visada. Naktinis pristatymas priklauso nuo vairuotojo darbo laiko, poilsio reikalavimų ir gyvenvietės taisyklių. Be to, iškrauti baldus naktį daugiabutyje gali būti problematiška. Geriau planuoti dieną, bent jau teoriškai.
Greitas persikraustymas reiškia, kad įmonė turi laisvą mikroautobusą arba gali įdėti jus į artimiausią reisą. Bet greitis turi kainą. Jei norite mašinos rytoj, mokėsite daugiau. Jei galite palaukti kelias dienas, kaina dažnai bus normalesnė.
Ne visada. Kartais užtenka telefono skambučio, nuotraukų ir patvirtintos sąmatos. Bet jei įmonė turi internetinę formą, ją užpildyti tikrai verta, nes taip lengviau fiksuoti duomenis. Po to vis tiek reikėtų gauti rašytinį patvirtinimą.
Geriausia parašyti arba paskambinti, nurodyti išvykimo miestą, pristatymo adresą, daiktų sąrašą, datą ir ar reikia pakrovėjų. Tada siunčiate nuotraukas, gaunate preliminarią kainą, patikslinate sąlygas ir tik tada tvirtinate. Jei kas nors prašo pinigų be jokio aiškaus aprašymo, čia jau raudona vėliava.
Reikia žinoti adresus, aukštus, liftą, daiktų kiekį, svorį, tūrį, ar baldai išardomi, ar reikia pakrovėjų, kokiu aukštu kraunama ir iškraunama. Taip pat svarbu, ar yra parkavimo vieta. Nes kai kur Berlyne ar Miunchene parkavimas gali būti toks galvos skausmas, kad pats kraustymasis tampa antriniu dalyku.
Pageidautina taip. Bent jau rašytinis užsakymo patvirtinimas su kaina, data, maršrutu ir atsakomybėmis. Sutartis nebūtinai turi būti sudėtinga, bet ji turi būti. Be popieriaus ar el. laiško sunku kažką įrodyti, kai prasideda „mes manėm, kad jūs manėt“.
Dažniausiai reikia asmens duomenų, adresų, krovinio aprašymo, kartais sąskaitos ar važtaraščio. Jei vežate asmeninius daiktus, paprastai viskas paprasčiau. Bet jei vežate komercines prekes, jau reikia žiūrėti PVM, deklaracijas ir dokumentus. Čia nebe tik „porą spintų nuvešim“.
Kai kurios įmonės leidžia, bet visada geriau turėti sąskaitą arba rašytinį apmokėjimo patvirtinimą. Jei mokate grynaisiais, gaukite kvitą. Skamba banalu, bet pinigai be dokumento yra tiesiog pinigai, kurių paskui niekas nematė.
Normalus užstatas dažniausiai būna nedidelė dalis nuo visos sumos, pavyzdžiui, 10–30 procentų, priklausomai nuo datos ir maršruto. Jei prašoma visos sumos iš anksto be jokio aiškaus pagrindo, būtų gerai pagalvoti. Ypač jei įmonės duomenys migloti.
Galima, bet sąlygos priklauso nuo sutarties. Jei vairuotojas jau rezervavo dieną ir atsisakė kito krovinio, užsakymo atšaukimas gali kainuoti. Todėl prieš tvirtinant datą reikia būti tikriems. Kraustymasis nėra tas dalykas, kurį malonu keisti penkis kartus.
Klauskite, kiek kainuoja, kas įeina į kainą, ar yra draudimas, ar vairuotojas turi patirties, koks mikroautobusas, ar bus diržai ir apsauga, kaip vyksta mokėjimas. Taip pat klauskite, kas bus, jei data pasikeis. Geras vežėjas atsako konkrečiai, o ne tik „nebijokit, viskas bus gerai“.
Patikimas vežėjas aiškiai sako, ką daro, kiek kainuoja, kas įeina, ko neįeina. Jis prašo nuotraukų, adresų ir detalių. Netvarkingas dažniausiai skuba, painiojasi, keičia kainą ir vengia rašyti. Bet, tiesą pasakius, kartais ir „gražiai“ kalbantys gali nuvilti, todėl visada reikia žiūrėti į faktus.
Verta, bet ne tik žvaigždutes. Skaitykite, ar žmonės rašo apie realias situacijas: vėlavimus, kainų keitimą, daiktų apsaugą, komunikaciją. Vienas blogas atsiliepimas dar nereiškia katastrofos, bet dešimt panašių jau rodo modelį. Ir taip, kartais atsiliepimai būna pirkti, nes pasaulyje visko yra.
Dažniausiai negerai tada, kai neįvertinamas daiktų kiekis, nėra pakankamai laiko, baldai neišardyti arba kaina sutarta „apytiksliai“. Taip pat problemų kyla, kai klientas slepia, kad daiktų daugiau nei sakė. Vairuotojas atvyksta, pažiūri į kalną dėžių ir supranta, kad matematika neveikia.
Gali, net ir profesionaliai vežant. Kelias, staigūs stabdymai, netinkamas krovimas ar silpna pakuotė gali padaryti žalos. Todėl svarbu fiksuoti daiktų būklę prieš pakrovimą. Nuotraukos nėra formalumas, jos kartais išgelbsti ginčą.
Pirmiausia skambinkite vežėjui ir aiškinkitės priežastį. Kartais vėluojama dėl eismo, pasienio, vairuotojo poilsio ar ankstesnio krovinio. Jei vėlavimas trumpas, dažniausiai nieko baisaus. Jei vėluojama ilgai ir niekas neatsako, tada jau reikia veikti rimčiau.
Kai kurios įmonės turi krovinio draudimą arba atsakomybės draudimą, bet reikia klausti konkrečiai. Draudimas ne visada dengia blogą pakavimą ar senus daiktus. Todėl nenusimanykite vien nuo frazės „draudimas yra“. Reikia žinoti, ką jis dengia.
Atsakomybė priklauso nuo sutarties, draudimo, pakavimo ir pažeidimo priežasties. Jei daiktas buvo blogai supakuotas kliento, sunkiau reikšti pretenziją. Jei vežėjas jį numetė ar netinkamai užfiksavo, atsakomybė kita. Todėl viską reikia fiksuoti raštu ir nuotraukomis.
Geriau ne. Dokumentus, pinigus, brangenybes, vaistus ir kompiuterius su svarbiais duomenimis vežkitės patys. Krovininis transportas nėra seifas. Net jei viskas vyksta sąžiningai, niekam nereikia papildomų problemų dėl vertingų smulkių daiktų.
Kai kurie turi, kai kurie ne. Jei jums svarbu matyti judėjimą, klauskite prieš užsakymą. Bet GPS nereiškia, kad vairuotojas gali atsakyti į skambučius kiekvieną minutę. Kartais jis tiesiog vairuoja, o tai, keista, yra gana svarbu saugumui.
Klauskite, kur yra krovinys, kada bus pristatytas, kas už tai atsakingas. Reikalaukite konkretaus laiko, ne „greitai“. Jei įmonė elgiasi neaiškiai, fiksuokite susirašinėjimą. Tokie dalykai nemalonūs, bet kartais tik tvarkinga komunikacija priverčia viską pajudėti.
Jei daiktų mažai ir turite draugų, galima. Bet jei yra sunkių baldų, aukštų, laiptų ar trapūs daiktai, geriau imti pakrovėjus. Draugas su alumi po darbo ne visada yra geriausias sprendimas. Ir nugaros paskui neklausia nuomonės.
Geriau ne kartu su baldais ir dėžėmis, ypač jei kelionė ilga. Gyvūnui reikia saugios vietos, oro, vandens, temperatūros. Jei visgi reikia vežti, sutarkite atskirai ir pasirūpinkite narvu ar diržu. Daiktai svarbūs, bet gyvas šuo ar katė nėra krovinys.
Sudėkite daiktus kuo arčiau išėjimo, išardykite baldus, palikite vietos praėjimui, pasiruoškite įrankius ir dokumentus. Jei daugiabutyje reikia rezervuoti liftą, padarykite tai iš anksto. Kai kurie namų administratoriai Vokietijoje reikalauja rašytinio leidimo, ir tai gali užtrukti.
Taip, ypač jei nuomojatės butą. Nuotraukos padeda grąžinant butą ir ginčijantis dėl žalos. Gerai nufotografuoti sienas, grindis, virtuvę, vonią, balkoną. Tai nėra paranoja, tai paprastas apsaugos būdas.
Rūšiuokite. Dalį išmeskite, dalį atiduokite, dalį parduokite. Vežti seną kėdę už 15 eurų per pusę Europos dažnai neturi prasmės. Kartais pigiausias persikraustymas yra tas, kurio nereikia daryti, nes daiktas lieka Vokietijoje.
Jei technika geros būklės ir tinka Lietuvos elektros sistemai, galima. Europoje standartaus dažniausiai suderinami, bet visada pasitikrinkite. Sena skalbimo mašina gali būti sunki ir nepatogi, todėl reikia įvertinti, ar verta. Kartais nauja pigiau nei vežimas ir rizika.
Sunkūs daiktai dedami žemyn ir prie priekinės sienos, lengvesni viršuje, trapūs atskirai. Baldai statomi vertikaliai, jei įmanoma, ir tvirtinami diržais. Tarp daiktų neturi būti didelių tuščių erdvių, nes kelio metu viskas pradeda judėti. Tai fizika, ne nuomonė.
Taip, jei sutarta su vežėju. Bet jei daiktai sunkūs ar trapūs, geriau leisti žmonėms, kurie tai daro dažnai. Klaidingas pakėlimas gali baigtis ne tik įbrėžtu baldų, bet ir sugadintu stuburu. O stuburo nepasiųsi į garantinį remontą.
Dažniausiai pakanka dviejų, kartais trijų, jei yra didelių baldų ar laiptų. Mikroautobuso vairuotojas ne visada gali vienas viską pakrauti, nors kai kurie bando. Geriau iš anksto sutarti, kas ką daro, kad prie durų neprasidėtų teatro scena.
Reikia skaičiuoti papildomą laiką ir galimą kainą. Penktas aukštas be lifto su spinta nėra tas pats, kas pirmas aukštas. Kai kurios įmonės už tai ima papildomai, ir tai logiška. Jei sakote, kad liftas yra, o iš tikrųjų jo nėra, kaina tikrai keisis.
Labai. Jei mikroautobusas negali privažiuoti prie durų, daiktus reikia nešti toliau, o tai ima laiką. Vokietijos miestuose parkavimas kartais būna košmaras, ypač senamiesčiuose. Todėl prieš atvykimą reikia pasitikrinti, kur mašina galės stoti.
Palikite drabužių, higienos priemonių, dokumentų kopijų, įkroviklių, vaistų, pagrindinių indų, kavos ar arbatos, įrankių, tualetinio popieriaus. Skamba smulkmeniškai, bet po ilgos kelionės niekas nenori ieškoti dantų šepetuko penkiose dėžėse.
Užsisakykite mikroautobusą persikraustymui iš Vokietijos pigiau, kai turite aiškų daiktų sąrašą, nuotraukas, lanksčią datą ir normalų susitarimą su vežėju. Pigiau nereiškia atsitiktinai, o reiškia protingai suplanuotą reisão užpildymą, be bereikalingų tarpininkų ir be paslėptų mokesčių. Geriausia pradėti bent 1–3 savaitės prieš kraustymąsi, ypač jei maršrutas populiarus, pavyzdžiui, Berlynas–Kaunas ar Hamburgas–Vilnius.