Užsakymo sistemos paprastumas kraustantis iš Vokietijos

Klausyk, kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą dažnai atrodo kaip didžiulis galvos skausmas, ypač kai pradedi galvoti apie visus tuos baldus, dėžes ir asmeninius daiktus, kuriuos reikia saugiai pargabenti. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau visko: nuo žmonių, kurie bando viską sutalpinti į nuomotą mikroautobusą, iki tokių, kurie pasiklysta tarp begalės logistikos įmonių pasiūlymų. Tiesą sakant, pati užsakymo sistema turėtų būti paprasta kaip du kart du, bet vadybininkai dažnai ją apsunkina nereikalingais klausimais. Aš čia tam, kad papasakočiau, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų, nes žinau, kad tau reikia aiškumo, o ne gražių reklaminių šūkių apie „greitą pristatymą“.

Pirmieji žingsniai ir planavimas

Kaip man teisingai suskaičiuoti savo daiktų tūrį, kad vadybininkas neapgautų?

Tai turbūt dažniausias klausimas, kurį girdžiu iš žmonių, kraustantis iš Vokietijos. Vadybininkai mėgsta „išpūsti“ tūrį, kad kaina būtų didesnė, todėl patariu viską matuoti kubiniais metrais. Tiesiog išmatuok kiekvieną dėžę ar baldą: ilgis, plotis, aukštis metrais ir sudaugink. Jei turi sofą, kuri yra 2 metrų ilgio, 1 metro pločio ir 1 metro aukščio, tai jau 2 kubai. Būk atsargus, nes kai kurie vadybininkai prideda 20 procentų „oro“ (na, gal kartais ir daugiau, jei mato, kad klientas visiškai nesigaudo). Visada geriau turėti šiek tiek daugiau vietos, nei likti su neįdėta sofa ant šaligatvio Berlyne.

Ar tikrai užtenka tik užpildyti formą internete, kad gautum kainą?

Dauguma įmonių sako, kad užtenka, bet mano patirtis rodo, kad tai tik pradžia. Užpildai formą, gauni kažkokį automatinį atsakymą, o tada prasideda skambučiai ir elektroniniai laiškai. Aš visada rekomenduoju po formos užpildymo tiesiogiai paskambinti vadybininkui. Kodėl? Nes tik gyvas pokalbis atskleidžia, ar jie iš tikrųjų turi laisvą „furą“ (taip mes vadiname vilkikus), ar tik perparduoda tavo užsakymą kitiems. Kartais atrodo, kad sistema veikia puikiai, bet realybėje tavo krovinys gali savaitę stovėti sandėlyje, kol jie suras pigesnį vežėją. Būk budrus ir visada reikalauk konkrečių datų, o ne „maždaug kitą savaitę“.

Ką daryti, jei mano daiktai Vokietijoje yra skirtinguose miestuose?

Tai klasikinė situacija, kai kraustaisi iš Vokietijos ir turi daiktų, tarkim, Miunchene ir Hamburge. Logistikos požiūriu tai yra „surinkimas“, kuris kainuoja papildomai. Vadybininkai dažnai bando įtikinti, kad tai labai sudėtinga, bet iš tikrųjų tai tik papildomas sustojimas. Mano patarimas – susitark dėl vienos kainos už visą maršrutą, o ne už kiekvieną sustojimą atskirai. Jei jie pradeda skaičiuoti kilometrus tarp miestų kaip atskirus pervežimus, tai jau yra lupikavimas. Visada klausk, ar jie turi „dalinį krovinį“ (LTL), nes tai leidžia sutaupyti, kai tavo daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių kroviniais.

Ar būtina pakuoti daiktus į specialias dėžes, ar užtenka maišų?

Patikėk manimi, maišai yra didžiausias košmaras kraustymosi metu. Kai „šoferis“ krauna daiktus į puspriekabę, maišai plyšta, daiktai išbyra, o vėliau vadybininkai sako, kad „krovinys buvo netinkamai paruoštas“. Visada naudok tvirtas kartonines dėžes, kurias gali nusipirkti bet kuriame „Bauhaus“ ar „OBI“ prekybos centre Vokietijoje. Jei daiktai dūžtantys, būtinai naudok burbulinę plėvelę. Kartą vienas klientas bandė vežti porcelianą maišuose, tai po kelionės turėjo tik krūvą šukių. Geriau išleisti 50 eurų dėžėms, nei prarasti vertingus daiktus dėl taupymo. Tai mano griežta rekomendacija, nes mačiau per daug ašarų dėl sudaužytų indų.

Kaip sužinoti, ar įmonė yra patikima, ar tik „popierinė“ kontora?

Tai labai geras klausimas, nes rinkoje pilna tarpininkų, kurie neturi nė vieno savo automobilio. Paprašyk jų CMR draudimo kopijos – tai dokumentas, kuris įrodo, kad jie yra apdraudę savo atsakomybę. Jei vadybininkas pradeda muistytis ar sako, kad „viskas bus gerai“, bėk nuo jų. Taip pat pasitikrink įmonės rekvizitus „Rekvizitai.lt“ ar panašiose sistemose. Jei įmonė įkurta prieš mėnesį ir neturi jokios istorijos, rizika yra milžiniška. Aš pats visada renkuosi tuos, kurie turi savo parką, nes tada bent jau žinau, su kuo kalbėti, kai krovinys vėluoja (o jis vėluoja dažniau, nei norėtųsi).

Ar reikia mokėti visą sumą iš anksto?

Niekada nemokėk visos sumos iš anksto, nebent tai yra labai maža įmonė, kurią gerai pažįsti. Standartinė praktika yra 50 procentų avansas, o likusi dalis – prieš iškraunant daiktus Lietuvoje. Jei reikalauja 100 procentų, tai yra raudona vėliava. Kartą vienas klientas sumokėjo viską iš anksto, o vežėjas tiesiog dingo su visais daiktais. Teko ilgai aiškintis su policija. Visada pasirašyk sutartį, kurioje aiškiai nurodytos datos ir atsakomybės. Jei jie atsisako pasirašyti sutartį, tai jau yra pakankama priežastis ieškoti kito vežėjo. Būk atsargus su savo pinigais, nes logistikos pasaulyje pasitikėjimas yra brangus.

Ką daryti, jei vadybininkas sako, kad „fura“ vėluoja?

Vėlavimai yra logistikos kasdienybė, ypač maršrutuose iš Vokietijos. Jei vadybininkas sako, kad vėluoja, visada klausk tikrosios priežasties. Ar tai techninis gedimas, ar tiesiog jie „pamiršo“ tavo krovinį? Jei tai techninis gedimas, tai normalu, bet jei jie tiesiog taupo kurą ir laukia daugiau krovinių, tai jau yra nepagarba klientui. Mano patirtis rodo, kad jei vėluoja daugiau nei dvi dienas, turi teisę reikalauti nuolaidos. Kartą vienas mano klientas gavo 20 procentų nuolaidą vien dėl to, kad „fura“ stovėjo Lenkijoje be jokios priežasties. Nebijok reikalauti savo teisių, nes jie tikrai nebus gailestingi, jei tu vėluosi sumokėti.

Ar galima vežti buitinę techniką kartu su baldais?

Žinoma, galima, bet reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Skalbimo mašiną būtina užfiksuoti transportavimo varžtais, kitaip būgnas gali išlūžti. Šaldytuvą reikia atitirpinti bent prieš parą, kad nebėgtų vanduo. Tai atrodo elementaru, bet žmonės dažnai pamiršta. Kartą mačiau, kaip iš šaldytuvo išbėgo vanduo ir sugadino visus šalia buvusius baldus. Tai buvo brangi pamoka. Visada įspėk vadybininką, kad veši techniką, nes jie gali skirti daugiau dėmesio tvirtinimui. Jei jie sako, kad „viskas bus gerai“, tai netikėk – pats patikrink, ar viskas gerai pritvirtinta diržais.

Kaip veikia draudimas, jei kažkas sudužo?

Draudimas yra labai slidus reikalas. CMR draudimas padengia tik labai mažą dalį vertės (pagal svorį, o ne pagal tikrąją kainą). Jei nori būti ramus, privalai pirkti papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet gali išgelbėti nuo didelių nuostolių. Kartą vienas klientas vežė antikvarinį stalą ir jis sudužo. Draudimas išmokėjo tik kokius 50 eurų, nes stalas svėrė nedaug. Tai buvo tikra tragedija. Visada klausk vadybininko apie papildomą draudimą, o jei jie sako, kad „jūsų daiktai ir taip apdrausti“, tai reiškia, kad jie tiesiog nenori vargti su popieriais.

Ar reikia pačiam krauti daiktus į „furą“?

Paprastai vairuotojas tik prižiūri krovimą, o ne krauna. Jei nori, kad jie patys viską sunešiotų, tai kainuos papildomai. Dauguma žmonių patys sunešioja daiktus iki „furos“ galo, o vairuotojas tik sustato. Tai padeda sutaupyti. Bet jei turi daug sunkių baldų, geriau samdyti krovikus. Kartą vienas klientas bandė pats užkelti pianiną ir susižeidė nugarą. Tai nebuvo verta sutaupytų pinigų. Visada įvertink savo jėgas. Jei nesijauti užtikrintai, geriau sumokėk profesionalams, kurie turi patirties su tokiais kroviniais. Tai tiesiog saugiau.

Ką daryti, jei muitinė sustabdo krovinį?

Kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą (ES viduje) muitinės problemų neturėtų būti, bet jei veži kažką iš ne ES šalių per Vokietiją, tada gali kilti problemų. Visada turėk visus dokumentus, sąskaitas faktūras ir daiktų sąrašą. Jei muitininkai sustabdo, jie tikrina, ar nėra nelegalių prekių. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas vežė „dovanų“ iš trečiųjų šalių ir viską konfiskavo. Tai buvo labai nemalonu. Visada būk sąžiningas su dokumentais. Jei viskas tvarkinga, muitinė neturėtų būti problema, bet visada turėk vadybininko kontaktus, kad jis galėtų paaiškinti situaciją.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma didelių įmonių turi GPS sekimo sistemas, bet mažesnės – ne. Visada klausk vadybininko, ar galėsi matyti, kur yra tavo krovinys. Jei jie sako „ne“, tai jau šiek tiek įtartina šiais laikais. Aš visada rekomenduoju reikalauti vairuotojo telefono numerio. Tai geriausias būdas sužinoti tiesą. Vadybininkai kartais meluoja, kad „fura“ jau prie sienos, o vairuotojas pasako, kad dar net neįvažiavo į Vokietiją. Tai mano patikimiausias būdas kontroliuoti situaciją. Būk mandagus su vairuotoju, ir jis tau pasakys viską, ką reikia žinoti.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Tai pats blogiausias scenarijus. Jei matai, kad dėžės aplamdytos, būtinai tai užfiksuok CMR dokumente prieš pasirašydamas. Jei pasirašysi be pastabų, vėliau nieko neįrodysi. Tai auksinė taisyklė. Kartą vienas klientas pasirašė, o tik po valandos atidarė dėžę ir pamatė, kad televizorius sudaužytas. Vadybininkas pasakė: „Jūs pasirašėte, kad viskas gerai, mes nieko nekompensuosime“. Tai buvo labai skaudu. Visada fotografuok viską prieš kraunant ir po iškrovimo. Tai tavo vienintelis įrodymas, jei kils ginčų su vežėju.

Ar galima vežti augalus ar gyvūnus?

Augalus vežti galima, bet jie labai jautrūs temperatūrai. Žiemą jie gali nušalti, o vasarą – perkaisti. Geriau augalus vežti pačiam automobiliu. Dėl gyvūnų – tai griežtai draudžiama „furose“. Tai ne tik nehumaniška, bet ir nelegalu. Kartą vienas klientas bandė paslėpti katę dėžėje, tai vairuotojas išgirdo kniaukimą ir atsisakė vežti. Tai buvo labai gėdinga situacija. Visada gerbk gyvūnus ir vežk juos tinkamomis sąlygomis. Logistika yra skirta daiktams, o ne gyvoms būtybėms, todėl net negalvok apie tokius variantus.

Kiek laiko vidutiniškai užtrunka pristatymas iš Vokietijos?

Paprastai tai užtrunka nuo 3 iki 7 dienų. Viskas priklauso nuo maršruto ir to, kiek sustojimų turi „fura“. Jei vadybininkas žada pristatymą per vieną dieną, tai greičiausiai melas. Vokietija yra didelė šalis, o keliai dažnai būna užkimšti. Kartą vienas klientas tikėjosi, kad daiktai bus Lietuvoje per 24 valandas, bet dėl „kamščių“ prie sienos vėlavo dvi dienas. Jis buvo labai piktas, bet tai buvo nerealu. Visada planuok su atsarga. Geriau turėti daiktus vėliau, nei nervintis kiekvieną valandą.

Ar galima užsisakyti „durys-durys“ paslaugą?

Taip, tai populiariausia paslauga. Jie paima daiktus iš tavo namų Vokietijoje ir atveža tiesiai į namus Lietuvoje. Tai kainuoja brangiau, bet sutaupo daug nervų. Jei gyveni bute penktame aukšte be lifto, būtinai įspėk vadybininką. Jie gali paprašyti papildomai už nešiojimą. Kartą vienas klientas neįspėjo, tai vairuotojas atsisakė nešti baldus į viršų. Teko samdyti žmones vietoje už dvigubą kainą. Visada būk atviras dėl sąlygų, nes vadybininkai nemėgsta staigmenų, lygiai taip pat kaip ir tu.

Ką daryti, jei vadybininkas neatsako į skambučius?

Tai ženklas, kad kažkas negerai. Jei sumokėjai avansą ir jie dingo, tai jau vagystė. Bet dažniausiai jie tiesiog labai užsiėmę. Visada rašyk elektroninius laiškus, kad turėtum įrodymą. Jei po dviejų dienų nėra atsakymo, skambink įmonės vadovybei. Kartą man taip buvo nutikę, tai po skambučio direktoriui viskas pajudėjo per valandą. Vadybininkai kartais tiesiog „pamiršta“ klientus, kai atsiranda „svarbesnių“ užsakymų. Tai neprofesionalu, bet taip jau būna. Būk atkaklus ir nebijok kelti balso, jei reikia.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (pvz., dažus, chemikalus)?

Dauguma pervežimo įmonių atsisako vežti pavojingus krovinius (ADR), nes tai reikalauja specialių leidimų. Jei turi dažų ar valiklių, geriau juos palik Vokietijoje arba išmesk. Kartą vienas klientas bandė paslėpti dažų skardines tarp drabužių, tai jos išsiliejo ir sugadino visą krovinį. Tai buvo didžiulis nuostolis. Visada klausk, ar tavo daiktai atitinka saugumo reikalavimus. Jei jie sako „ne“, tai neklausinėk kodėl, tiesiog paklausyk. Saugumas yra svarbiau už kelias skardines dažų.

Ar galima keisti pristatymo adresą pakeliui?

Tai labai sudėtinga. Jei „fura“ jau išvažiavo, maršrutas dažniausiai būna suplanuotas. Jei nori pakeisti adresą, tai kainuos papildomai ir gali vėluoti pristatymas. Kartą vienas klientas persigalvojo ir paprašė vežti į kitą miestą. Tai kainavo papildomus 200 eurų. Visada gerai apgalvok adresą prieš pasirašydamas sutartį. Jei nesi tikras, geriau palauk, kol viskas paaiškės. Logistikoje kiekvienas pakeitimas kainuoja pinigus ir laiką, todėl planuok atsakingai.

Ar reikia mokėti už prastovas, jei vėluoju atvykti?

Taip, prastovos kainuoja brangiai. Jei vairuotojas atvažiavo, o tavęs nėra namuose, jis gali laukti tik tam tikrą laiką. Po to skaičiuojami papildomi mokesčiai. Kartą vienas klientas vėlavo valandą, tai vairuotojas jau norėjo išvažiuoti. Tai buvo labai įtempta situacija. Visada būk vietoje bent valandą prieš sutartą laiką. Tai rodo pagarbą vairuotojo darbui. Jie turi griežtus grafikus ir negali laukti visą dieną, kol tu susiruoši.

Kaip geriausiai supakuoti stiklo dirbinius?

Stiklas yra labai trapus. Naudok daug burbulinės plėvelės ir dėžes su pertvaromis. Kiekvieną stiklinę ar lėkštę vyniok atskirai. Tai užima daug laiko, bet tai vienintelis būdas išsaugoti daiktus. Kartą vienas klientas tiesiog sudėjo lėkštes į dėžę be jokios apsaugos, tai po kelionės turėjo tik krūvą šukių. Tai buvo labai gaila. Visada skirk laiko pakavimui. Tai geriausia investicija į tavo daiktų saugumą.

Ar galima vežti baldus išardytus?

Taip, tai geriausias būdas. Išardyti baldai užima mažiau vietos ir yra saugesni. Būtinai susidėk visus varžtus į atskirą maišelį ir priklijuok prie baldo. Kartą vienas klientas išardė spintą, bet pametė varžtus. Tai buvo didelė problema. Visada būk organizuotas. Jei gali, nufotografuok, kaip baldai buvo surinkti, kad vėliau būtų lengviau juos surinkti. Tai labai padeda.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Dažnai vadybininkai nepasako apie papildomus mokesčius už krovimą, nešiojimą ar kuro priemokas. Visada klausk: „Ar tai galutinė kaina?“. Jei jie sako „taip“, tai reikalauk tai įrašyti į sutartį. Kartą vienas klientas gavo sąskaitą, kuri buvo 30 procentų didesnė dėl kažkokių „papildomų sąnaudų“. Tai buvo labai nemalonu. Visada būk budrus ir reikalauk aiškumo nuo pat pradžių.

Ką daryti, jei vadybininkas nekompetentingas?

Jei matai, kad vadybininkas nesupranta, apie ką kalba, tiesiog ieškok kito. Logistika yra rimtas verslas, ir jei jie negali atsakyti į paprastus klausimus, tai nebus gerai. Kartą aš pats atsisakiau dirbti su viena įmone, nes vadybininkas negalėjo pasakyti, kokio dydžio jų „fura“. Tai buvo ženklas, kad jie nežino, ką daro. Visada pasitikėk savo nuojauta.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Pigiausias variantas dažnai būna brangiausias. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip ir yra. Gali tekti mokėti už sugadintus daiktus ar vėlavimus. Visada rinkis vidutinės kainos variantą ir patikimą įmonę. Tai mano patirtis per 20 metų. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir ramiai miegoti, nei rizikuoti visais savo daiktais dėl kelių eurų sutaupymo.

Išvada

Kraustymasis iš Vokietijos gali būti sklandus, jei tiksliai žinai, ko tikėtis ir kaip bendrauti su vežėjais. Svarbiausia – planuoti, viską dokumentuoti ir nebijoti klausti. Nors logistikos rinka pilna „vadybininkų pažadų“, tavo atkaklumas ir atsargumas padės išvengti didžiausių bėdų. Atmink, kad tavo daiktai yra tavo turtas, todėl niekam neleisk su jais elgtis neatsakingai. Tikiuosi, kad šie patarimai padės tau sėkmingai persikraustyti ir išvengti tų klaidų, kurias per 20 metų mačiau daugybę kartų. Sėkmės kelyje!