Užsakymo procesas pervežant į Vokietiją be nesklandumų

Įvadas

Užsakymo procesas pervežant į Vokietiją be nesklandumų prasideda ne tada, kai krovinys jau pakrautas, o gerokai anksčiau – kai žmogus dar tik bando suprasti, kiek viskas kainuos, kiek truks ir kas gali nueiti ne taip. Per du dešimtmečius mačiau visko: nuo tvarkingų paletinių siuntų į Hamburgą iki situacijų, kai dokumentuose buvo viena adreso eilutė, o vairuotojas važiavo į visiškai kitą miestą. Todėl čia rašau paprastai, be gražių pasakojimų.

Pervežimas į Vokietiją atrodo paprastas, nes atstumas nedidelis, keliai geri, o Berlynas, Miunchenas, Frankfurto regionas ar Duisburgo uostas daugeliui atrodo „kaip šalia“. Bet realybėje viskas dažnai stringa ne dėl kilometrų, o dėl smulkmenų: netikslaus svorio, nepakankamo pakrovimo laiko, neteisingo CMR, netinkamai paruoštų palečių ar kliento, kuris sako „ten tik kelios dėžės“, nors ten dar stovi skalbimo mašina ir dviračiai. Užsakymo procesas pervežant į Vokietiją be nesklandumų todėl turi būti aiškus nuo pirmo klausimo: kas vežama, iš kur, į kur, kada reikia, ar reikia iškrovimo pagalbos ir kas bus, jei sandėlis Vokietijoje dirba tik iki 14 val.

Yra viena nepatogi tiesa – pigiausias pasiūlymas kartais nėra pigiausias. Kartais jis tiesiog neįtraukia laukimo, keltuvo, pakavimo, sandėliavimo ar papildomo pristatymo. Būna, kad klientas užsisako transportą į Stuttgartą, o po dviejų dienų paaiškėja, jog adresas yra pramoniniame parke už miesto, be rampos, be telefono ir su labai griežtu langeliu. Tai nėra tragedija, bet tokie dalykai kainuoja pinigus ir nervus. Todėl geras procesas nėra tas, kur viskas skamba gražiai telefonu. Geras procesas yra tas, kur viskas iš anksto pasakyta, užrašyta ir patvirtinta.

DUK – pirminis įvertinimas, dokumentai ir adresas

Kaip prasideda užsakymo procesas pervežant į Vokietiją be nesklandumų?

Pirmiausia reikia ne mašinos, o normalios informacijos. Kas vežama, kiek maždaug sveria, kiek vietos užima, iš kokio miesto keliauja ir kur tiksliai važiuoja Vokietijoje. Jei siunta į Kölną, bet adresas yra už miesto pramoninėje zonoje, tai reikia žinoti iš karto. Kitaip gaunasi taip, kad pasiūlymas atrodo gražus, o po to prasideda papildomi mokesčiai. Užsakymo procesas pervežant į Vokietiją be nesklandumų visada pradeda nuo tikslaus aprašymo.

Kokios informacijos reikia prieš skambinant transporto įmonei?

Paprastai pakanka: krovinio pobūdžio, svorio, matmenų, pakuočių skaičiaus, pakrovimo ir iškrovimo adresų, kontaktinių asmenų, pageidaujamos datos bei ar reikia keltuvo, diržų, tvirtinimo ar papildomos apsaugos. Jei gabenate baldus, geriau pasakyti, ar jie išardomi. Jei gabenate paletes, reikia žinoti, ar jos standartinės. Kai kurie klientai sako „nieko ypatingo“, o vėliau paaiškėja, kad yra stiklas ar jautri technika. Tai jau nebe smulkmena.

Ar CMR dokumentas būtinas vežant krovinius į Vokietiją?

Dažniausiai taip, ypač kai kalbame apie komercinį krovinių gabenimą automobilių transportu. CMR nėra tik popierėlis – jis fiksuoja, kas, ką, iš kur ir kam perdavė. Jei iškrovimo vietoje Vokietijoje kažkas parašo pastabą apie pažeistą pakuotę, tas įrašas vėliau gali būti labai svarbus. Būna įmonių, kurios sako „nieko ten nereikia“, bet po to, kai kyla problema, visi staiga nori dokumentų. Geriau turėti tvarkingai.

Ką daryti, jei Vokietijos adresas nėra pilnas?

Reikia sustabdyti procesą ir pasitikslinti. Vokietijoje gatvės pavadinimas, namo numeris, pašto kodas ir miestas turi sutapti. Kartais klientas duoda tik „prie Frankfurto“, o ten „prie“ gali reikšti 40 kilometrų aplink miestą. Yra buvę, kad vairuotojas atvyksta į Offenbachą, o klientas laukia Hanau pusėje. Atrodo juokinga, kol laukia mašina ir žmonės. Todėl adresas turi būti tikslus, ne apytikslis.

Ar reikia nurodyti Incoterms sąlygas?

Jei gabenimas komercinis, labai pageidautina. EXW, FCA, DAP, DDP – šitie dalykai nėra biurokratinė muzika, jie parodo, kas atsako už krovinį konkrečiu momentu. Ypač svarbu, kas organizuoja transportą, kas moka muitines procedūras, jei jos atsiranda, ir kas atsako už iškrovimą. Nežinau 100%, ar jūsų sandėlis Vokietijoje visada supranta šias sąlygas, bet vairuotojui ir ekspeditoriui tai turi būti aišku.

DUK – krovinio paruošimas ir pakrovimas

Kaip teisingai paruošti krovinius pervežimui į Vokietiją?

Krovinys turi būti toks, kad jį būtų galima saugiai tvirtinti. Paletės neturi būti lūžusios, dėžės – byrančios, baldai – be apsaugos kampuose. Jei vežate stiklą, jis turi būti atskirtas ir apsaugotas. Jei vežate detales, jos turi būti sutvarkytos taip, kad nekristų staigiai stabdant. Vokietijoje keliai geri, bet A7 ar A8 spūstyse staigiai stabdyti tenka dažnai. Paruošimas nėra grožis, paruošimas yra saugumas.

Ar galima vežti krovinius be pakuočių?

Kartais galima, bet tai rizikinga. Pavyzdžiui, senas stalas be kampuočių ir plėvelės greičiausiai atvažiuos su įbrėžimais. Tada prasideda diskusija: ar jis jau buvo įbrėžtas, ar sugadintas kelyje. Todėl geriau viską apsaugoti, net jei atrodo, kad „nieko neatsitiks“. Yra buvę situacijų, kai klientas taupė 30 eurų pakavimo medžiagoms, o po to ginčijosi dėl 600 eurų žalos.

Kiek laiko reikia skirti pakrovimui Lietuvoje?

Paprastam kroviniui užtenka 30–60 minučių, jei viskas paruošta. Pilnam perkraustymui ar dideliam kiekiui reikia daugiau – kelios valandos nėra kažkas neįprasto. Jei sandėlyje nėra rampos ir reikia krauti rankomis, laikas ilgėja. (Pataisau: ne visada 30–60 minučių, kartais net 2–3 valandos, jei darbas sunkus.) Tai reikia įvertinti iš anksto, nes vairuotojo laikas nėra beribis.

Kas atsako, jei krovinys pakraunamas netvarkingai?

Jei klientas pats krauna, atsakomybė dalijasi. Vairuotojas privalo patikrinti, ar krovinys tvirtinamas saugiai, bet jis negali žinoti, ar trapi dėžė viduje sudėta normaliai. Būna, kad daiktai buvo susidėję per sunkiai ir kampuose atsiranda įlenkimai. Todėl geriau, kad krovinį krautų žmonės, kurie supranta, kaip jis keliaus. Vokietijos kryptimi einantys reiso atstumai nėra maži, vibracija daro savo.

Ar galima keisti pakrovimo laiką paskutinę dieną?

Galima bandyti, bet ne visada pavyks. Jei mašina jau suplanuota, maršrutas sudėliotas, o vairuotojas turi langą Vokietijoje, vėlavimas gali griauti visą grafiką. Kartais pakeitimas kainuoja papildomai, ypač jei reikia laukti. Būna klientų, kurie sako „tik pusvalandžiukui“, o tas pusvalandis tampa dviem valandomis. Geriausia visus laikus patvirtinti raštu ir turėti telefono numerį žmogaus, kuris realiai yra vietoje.

DUK – maršrutas, terminai ir transporto priemonė

Kokia transporto priemonė tinka kroviniui į Vokietiją?

Tai priklauso nuo krovinio. Paletėms dažnai užtenka furgono arba mažos dėžinės mašinos. Dideliems kiekiam reikia 7,5 t, 12 t ar puspriekabės. Jei reikia keltuvo, tai reikia sakyti iš anksto, nes ne kiekviena mašina jį turi. Jei važiuojate į siaurą senamiesčio zoną Miunchene ar Freiburge, didelė puspriekabė gali būti problema. Maršrutas ir mašina turi derėti.

Kiek trunka pervežimas į Vokietiją?

Nuo Lietuvos iki Vokietijos dažnai galima nuvežti per 1–3 dienas, jei viskas tvarkinga. Į Berlyną gali būti greičiau, į pietinę Vokietiją – ilgiau, nes kelias eina per Lenkiją, o tada dar iki Stuttgart, München ar Augsburg. Tačiau terminas priklauso nuo pakrovimo, dokumentų, muitinės, jei jos reikia, ir iškrovimo lango. Ne visada „rytoj“ reiškia tikrai rytoj.

Ar sienos kirtimas su Lenkija daro didelę įtaką?

Kartais taip, kartais ne. Per pastaruosius metus situacija keitėsi, todėl tikslaus atsakymo be konkretaus momento neduočiau. Gali būti eilių, tikrinimų, papildomų dokumentų patikrinimų. Geri ekspeditoriai stebi situaciją ir planuoja maršrutą atsargiai. Jei terminas griežtas, geriau palikti rezervą. Vokietijos kryptimi keliaujantys kroviniai dažnai eina per Lenkiją, tad šitas ruožas visada aktualus.

Ar galima derinti kelis pristatymus viename reise?

Taip, bet tik tada, kai kroviniai suderinami pagal laiką, adresus ir pobūdį. Negalima į vieną reisą dėti kvepalų, maisto produktų ir chemijos taip, kaip papuola. Taip pat reikia žiūrėti, ar visi klientai leidžia laukti, ar iškrovimo langai nesikerta. Būna, kad derinimas sutaupo pinigų, o būna, kad sujaukia visą grafiką. Čia reikia normalaus planavimo, ne spėjimo.

Ką reiškia iškrovimo langas Vokietijoje?

Tai laikas, kada sandėlis, parduotuvė ar privatus klientas gali priimti krovinį. Pavyzdžiui, nuo 8 iki 10 val. arba nuo 13 iki 15 val. Jei atvykstate anksčiau, gali tekti laukti aikštelėje. Jei vėliau – gali nepriimti. Vokietijoje tai dažnai griežta, ypač logistikos centruose prie Hamburg, Dortmund ar Leipzig. Todėl iškrovimo langą reikia žinoti prieš išleidžiant mašiną į kelią.

DUK – kaina, papildomi mokesčiai ir pasikeitimai

Kodėl kaina pervežimui į Vokietiją gali pasikeisti?

Kaina keičiasi, kai keičiasi sąlygos. Pavyzdžiui, buvo sakoma 2 paletės, o realybėje jų 6. Buvo adresas su rampa, o realybėje reikia krauti rankomis. Buvo 30 minučių iškrovimas, o sandėlis laiko dvi valandas. Tokiais atvejais papildomas mokestis nėra iš piršto laužtas. Yra įmonių, kurios iš pradžių duoda labai mažą kainą, o po to „atranda“ visus priedus. Geriau iškart kalbėti atvirai.

Kas dažniausiai sudaro galutinę pervežimo kainą?

Galutinę kainą sudaro maršrutas, krovinio svoris ir tūris, transporto tipas, pakrovimo bei iškrovimo sąlygos, laukimo laikas, dokumentai, draudimas, jei jis užsakomas, ir sezonas. Vasarą perkraustymai į Vokietiją dažnai brangesni, nes daug žmonių keičia būstą. Žiemą gali būti kita problema – oras, slidūs keliai, vėlavimai. Kaina nėra tik kilometrai nuo Vilniaus iki Frankfurt.

Ar verta pirkti krovinio draudimą?

Jei krovinys vertingas, tikrai verta. Draudimas nėra garantija, kad niekas neatsitiks, bet jis sumažina finansinę riziką. Reikia žinoti, ką draudimas dengia ir kokios yra išimtys. Jei daiktai prastai supakuoti, kompensacija gali būti mažesnė arba jos gali nebūti. Esu matęs klientų, kurie sakydavo „mano daiktai seniai apdrausti“, bet dokumentų niekas neturėjo. Tai bloga pozicija.

Ar galima gauti fiksuotą kainą visam maršrutui?

Dažniausiai taip, jei krovinys ir sąlygos aprašyti tiksliai. Fiksuota kaina nereiškia, kad galima keisti viską be pasekmių. Jei pakeičiate adresą iš Düsseldorfo į Baselio pusę, nors tai jau Šveicarija, arba prašote papildomo sandėliavimo, kaina bus perskaičiuota. Normalu, kai pasiūlyme parašyta, kas įskaičiuota ir kas ne. Be to, nesuprantu tų, kurie nori fiksuotos kainos, bet patys nežino, ką veža.

Kaip išvengti nemalonių papildomų mokesčių?

Pirmiausia – sąžiningai aprašyti krovinį. Antra – atsiųsti nuotraukas, ypač jei gabenate baldus, įrangą ar nestandartinius daiktus. Trečia – patvirtinti adresus ir kontaktus. Ketvirta – nenuslėpti, kad reikia keltuvo ar ilgesnio iškrovimo. Kai kurie klientai bijo pasakyti tiesą, kad kaina nebūtų didesnė, o tada gaunasi blogiau. Skaidrumas čia taupo pinigus.

DUK – pristatymas, priėmimas ir problemų sprendimas

Kas vyksta atvykus į iškrovimo vietą Vokietijoje?

Vairuotojas susisiekia su gavėju, patikrina adresą, laukia leidimo įvažiuoti, jei reikia, ir pradeda iškrovimą. Gavėjas turėtų patikrinti pakuotes, pasirašyti CMR arba pažymėti pastabas, jei kažkas ne taip. Jei yra pažeidimų, jų negalima slėpti. Jei viskas tvarkinga, procesas baigiasi gana greitai. Bet jei sandėlis neturi žmogaus atsakingo už priėmimą, prasideda laukimas.

Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Pirma, nefilmuoti tik emocijų, o fiksuoti faktus. Antra, pažymėti pažeidimą CMR arba priėmimo dokumentuose. Trečia, nufotografuoti pakuotę, etiketes, pažeidimo vietą ir, jei įmanoma, turinį. Ketvirta, nedelsiant pranešti transporto įmonei. Vėliau rašyti pretenziją. Jei gavėjas pasirašo be pastabų, o po trijų dienų sako „buvo įbrėžta“, įrodinėti tampa sunkiau. Tai nemalonu, bet taip veikia praktika.

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti krovinius?

Gali, jei tai buvo sutarta iš anksto ir mašina turi tam sąlygas. Daugelis vairuotojų nėra perkraustymo komanda. Jie gali nukelti paletę, pastumti dėžę, bet negalima tikėtis, kad vienas žmogus iškraus butą penktame aukšte be lifto. Būna klientų, kurie Vokietijoje mano, kad transportininkas „kažkaip jau padės“. Tai negeras požiūris. Papildoma pagalba turi būti užsakyta ir apmokėta.

Kiek laiko galima laukti iškrovimo be papildomo mokesčio?

Tai turi būti nurodyta pasiūlyme arba vežimo sąlygose. Dažnai nemokamai skiriama 15–30 minučių, kartais valanda, jei taip sutarta. Po to pradeda kristi laukimo mokestis. Vokietijos sandėliuose laukimas nėra retas dalykas – kartais eilė prie rampos trunka ilgiau nei pats iškrovimas. Todėl geriau turėti šį punktą raštu. Be popieriaus vėliau visi ginčijasi dėl skirtingų valandų.

Kaip baigiasi geras pervežimas į Vokietiją?

Geras pervežimas baigiasi ne tik tada, kai mašina išvažiavo iš iškrovimo aikštelės. Jis baigiasi tada, kai dokumentai sutvarkyti, klientas patvirtino gavimą, o visi neatitikimai išspręsti. Jei buvo pastabų, reikia jas užfiksuoti ir perduoti toliau. Kartais po pristatymo dar reikia sąskaitos korekcijos, draudimo dokumentų ar papildomo paaiškinimo. Tvarkinga pabaiga yra tokia pat svarbi kaip ir tvarkinga pradžia.

Išvada

Užsakymo procesas pervežant į Vokietiją be nesklandumų nėra magija – tai paprastas, bet kruopštus darbų derinimas. Reikia tiksliai žinoti krovinį, adresus, terminus, dokumentus ir papildomas sąlygas. Jei viskas pasakyta iš anksto, pervežimas į Vokietiją dažniausiai praeina ramiai. Jei slepiate detales arba tikitės, kad „kažkaip bus“, tada bus taip, kaip būna realybėje – su nervais, laukimu ir papildomomis išlaidomis.