Užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją aiškiai numatytas

Įvadas

Esu tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip 20 metų, todėl žinau: geras perkraustymas nepradeda nuo sunkvežimio durų atidarymo. Jis prasideda nuo normalaus pokalbio, aiškių duomenų, sąžiningos kainos ir žmogaus, kuris nepasimeta, kai Berlyne vėluoja liftas. Užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją aiškiai numatytas tada, kai klientas supranta, kas vyksta prieš sutartį, kas vyksta pakavimo dieną ir kas nutinka Vokietijoje. Paprastai viskas nėra taip gražu kaip reklamoje, bet kai tvarka yra, net nesklandumai išsisprendžia be dramų.

DUK: kodėl užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją aiškiai numatytas prasideda nuo pirmo skambučio

Pirmas skambutis atrodo paprastas, bet iš tikrųjų jis dažniausiai nulemia visą perkraustymą. Klientas sako: „Perkrausiame butą į Vokietiją“, o aš pradedu klausinėti kaip tardytojas, tik mandagiau. Iš kur kraustomės, kur važiuojame, kiek aukštų, ar yra liftas, ar mašina gali privažiuoti prie durų, ar baldai išardomi, ar reikia pakavimo. Kartais jau pirmame pokalbyje matai, kad kaina bus ne 900 eurų, o gerokai daugiau, ir geriau tai pasakyti iškart.

Ar užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją aiškiai numatytas reiškia, kad viskas bus fiksuota?

Ne visada. Aiškiai numatytas procesas reiškia, kad žinome žingsnius, atsakomybes ir rizikas, bet ne visada galime pažadėti, jog niekas nepasikeis. Pavyzdžiui, klientas sako, kad turi du fotelius, o atvažiavus paaiškėja, kad vienas iš jų – antikvarinė sofa, kurią reikia nešti per siaurus laiptus. Tada kaina ar laikas gali keistis. Gera įmonė tai pasakys ramiai, be baimės, o ne po trijų dienų pridės „mažą“ priedą.

Ką reikia pasakyti pirmu skambučiu?

Pasakykite viską, net tai, kas atrodo nesvarbu. Išvykimo miestas, Vokietijos miestas, buto aukštas, lifto dydis, ar yra rūsys, garažas, kiemas, ar daiktai jau supakuoti. Jei kraustomės iš Kauno į Boną, tai kitaip nei iš Klaipėdos į Miuncheną. Jei Vokietijoje naujame name leidžiama iškrauti tik nuo 8:00 iki 16:00, tai irgi svarbu. Beje, kava Vokietijoje dažnai gera, bet tai jau kita tema.

Ar galiu klausti „aš dar nežinau datos“?

Gali, tik tada nesakykite, kad viskas „greitai greitai“, nes greitai kiekvienam reiškia ką nors kita. Aš galiu duoti orientacinį grafiką, rezervuoti vietą sąlygiškai arba pasakyti, kada geriau patvirtinti datą. Vasarą ir mėnesio pabaigoje Vokietijoje daugiau kraustymųsi, ypač Berlyne, Frankfurte, Diuseldorfe. Jei data plaukioja, kaina gali būti stabilesnė, bet automobilio rezervacija ne visada laikysis amžinai.

Kodėl reikia nuotraukų, ne tik sąrašo?

Nuotraukos kartais pasako daugiau nei sąrašas. Klientas parašo „spinta“, o nuotraukoje matai didžiulę sieninę spintą, kurios neįmanoma iškelti pro duris neišardžius. Kita nuotrauka rodo siaurus laiptus, seną liftą arba balkoną, kur reikės leisti sofą. Tai nėra smulkmena. Geriau prieš kelionę žinoti, kad reikės papildomo krovėjo, nei aiktelėti Vokietijoje, kai sunkvežimis stovi prie šaligatvio.

Kiek kainuoja pirmas įvertinimas, jeigu butas Vilniuje?

Pats pirmas įvertinimas dažniausiai būna nemokamas, ypač jei klientas atsiunčia nuotraukas, aukštus, adresus ir pageidaujamą datą. Jei reikia važiavimo į vietą, inventorizacijos ar detalaus pasiūlymo, kaina gali būti 50–150 eurų, o kartais ji įskaičiuojama į bendrą užsakymą. Vilnius–Berlynas yra apie 1 000 km, Vilnius–Miunchenas apie 1 500 km, tad vienas maršrutas nėra toks pats kaip kitas.

DUK: inventorizacija, kaina ir realūs perkraustymo į Vokietiją kaštai

Inventorizacija nėra biurokratinis žaidimas. Tai paprasčiausias būdas išvengti ginčų, kurių niekam nereikia. Aš mačiau situacijų, kai klientas pamiršėjo paminėti dviratį, skalbimo mašiną, televizorių ir tris dėžes knygų, o po to stebėjosi, kodėl kaina pasikeitė. Normalus perkraustymas į Vokietiją prasideda nuo sąžiningo daiktų sąrašo. Gal jis nebus idealus, bet jis turi būti pakankamai tikslus.

Ar inventorizacija tikrai būtina?

Jei kraustomės su vienu lagaminu ir dviem dėžėmis, galima apsieiti be didelės inventorizacijos. Bet jei pervežamas butas, namas ar bent 20–30 dėžių, sąrašas yra būtinas. Jis padeda suskaičiuoti kubatūrą, krovėjų laiką, pakavimo medžiagas ir automobilio dydį. Be to, draudimo atveju sąrašas labai padeda. Be inventorizacijos ginčas tampa nemaloniu pokalbiu, kur visi prisimena skirtingus dalykus.

Ką daryti, kai spintoje yra „tik koks maišas“?

Tas „tik koks maišas“ dažniausiai reiškia dar penkias dėžes. Klientai nuvertina daiktus, nes jiems jie atrodo savaime suprantami. Kalėdiniai papuošimai, įrankiai, senos knygos, sporto salės daiktai, vaikų dviračiai – viskas užima vietą. Geriau sąraše parašyti per daug nei per mažai. Aš jau taip pripratau, kad jei žmogus sako „tik šiek tiek“, aš automatiškai pridedu vieną papildomą dėžių eilutę.

Ar pianinas, dviratis ar bėgimo takas keičia kainą?

Keičia, ir kartais nemažai. Pianinui reikia specialių diržų, papildomų žmonių, kartais – specialaus transporto. Dviratis gali tilpti į automobilį, bet elektrinis dviratis su baterija jau yra kita istorija. Bėgimo takas sunkus, nepatogus, dažnai reikia išardyti. Vokietijoje, ypači Miunchene ar Štutgarte, iškrovimas gali būti brangesnis, jei nėra patogaus privažiavimo. Todėl tokius daiktus reikia pasakyti iš anksto.

Kodėl kaina Berlynui ir Miunchenui skiriasi?

Atstumas nėra vienintelis dalykas. Į Berlyną gali būti paprasčiau privažiuoti, nors parkavimas senamiestyje vis tiek galvos skausmas. Miunchene dažnai daugiau griežtų taisyklių, brangesnis laikas, sunkiau rasti vietą iškrovimui. Dar įtakoja kelio mokestis, kuro kaina, grįžimo krovinys ir tai, ar mašina po pristatymo tuščia grįžta į Lietuvą. Buvo atvejis, kai Kelnėje klientas negavo leidimo stovėti prie namo, ir viskas pasislinko dviem valandom.

Ar galima gauti fiksuotą kainą, jei daiktų sąrašas keičiasi?

Gauti galima, bet ji galioja tik tam, kas buvo suderinta. Jei sąrašas keičiasi, fiksuota kaina tampa fikcija, o aš tokių žodžių nemėgstu. Ne visada 100% žinau, ar klientas prisimins visus daiktus, todėl gerame pasiūlyme būna aiškiai parašyta, kas įeina ir kas neįeina. Pavyzdžiui, baldų išardymas, pakavimas, lifto naudojimas, papildomi krovėjai, sandėliavimas. Sąžiningumas čia svarbiau už gražią sumą.

DUK: užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją aiškiai numatytas iki sutarties pasirašymo

Sutartis nėra formalumas, nors kai kurie klientai ją priima kaip popierių „dėl popieriaus“. Sutartyje turi būti data, adresai, paslaugų apimtis, mokėjimo tvarka, atsakomybė, draudimas, vėlavimo scenarijus ir kas vyksta, jei Vokietijoje neleidžia statyti automobilio. Užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją aiškiai numatytas tada, kai sutartis atspindi realybę, o ne gražų reklamą.

Kas nutinka, kai užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją aiškiai numatytas susiduria su daiktais, kurių neįrašėm?

Tada sustojame, suskaičiuojame ir susitinkame. Gera praktika – ne ginčytis prie sunkvežimio, o pasakyti: „Šie daiktai nebuvo sąraše, todėl reikia papildomo laiko arba vietos.“ Kartais viskas tilpsta, kartais reikia antro reiso arba laikino sandėliavimo. Jei įmonė iškart sako „nieko, įmesim“, aš truputį nerimauju, nes daiktai nėra guminiai. Geriau tvarkingai pasikeičia dokumentai nei vėliau visi ieško kaltų.

Koks avansas normalus?

Normalus avansas dažniausiai būna 20–40%, priklausomai nuo užsakymo dydžio. Jei perkraustymas didelis, su pakavimu, sandėliavimu ir ilgu maršrutu, avansas padeda rezervuoti komandą ir transportą. Bet jei kas nors prašo 80% prieš parodant sutartį, draudimą ir įmonės duomenis, aš klausčiau kodėl. Blogos įmonės mėgsta gražias nuolaidas ir didelius išankstinius mokėjimus. Gerai įmonei nereikia slėptis.

Kada pasirašoma sutartis?

Sutartį geriausia pasirašyti po inventorizacijos arba bent po nuotraukų peržiūros, kai abi pusės supranta apimtį. Jei data artima, sutartį galima pasirašyti greitai, bet nereiškia, kad reikia skubėti aklai. Perskaitykite punktus apie vėlavimą, papildomus mokesčius, draudimą ir atsiskaitymą. Jei kažkas neaišku, klauskite. Normalu klausti. Nenormalu pasirašyti sutartį, kurios nesupranti, tik todėl, kad vadybininkas labai gražiai šypsosi.

Ar PVM visada rodomas atskirai?

PVM turi būti rodomas sąskaitoje, jei įmonė yra PVM mokėtoja, o tarptautiniuose pervežimuose tai dažnai būna svarbu. Kartais klientai painioja PVM su muitine, nes viskas atrodo kaip „papildomi mokesčiai“ (pataisau: ne muitinė, o PVM sąskaitoje). ES viduje, pavyzdžiui, Lietuva–Vokietija, muitinės paprastai nėra, nebent pervežami specifiniai daiktai iš trečiųjų šalių. Todėl sąskaita turi būti aiški, be magijos.

Ką tikrinti sutartyje, kad nekiltų nervų?

Tikrinkite adresus, datas, laiką, paslaugų sąrašą, draudimo sąlygas ir kas atsakingas už baldų išardymą. Jei sutartyje parašyta „standartinis krovimas“, o jūs norite, kad viską supakuotų, apsaugotų, išardytų ir surinktų, tai nėra tas pats. Taip pat žiūrėkite, ar yra punktas apie papildomą laukimo laiką. Vokietijoje kartais durų raktą gauni 11:30, nors mašina atvažiavo 8:00.

DUK: pakavimas, krovimas ir saugus baldų gabenimas į Vokietiją

Pakavimas atrodo kaip smulkmena, kol dėžė su indais atsiduria sunkvežimio kampe. Geras pakavimas nėra tik kartonas ir lipni juosta. Tai dėžių dydis, etiketės, kampų apsauga, baldų plėvelė, kilimų ritinimas, dokumentų atskyrimas. Pervežant į Vokietiją krovinys važiuoja šimtus kilometrų, per duobes, stabdymus, perkrovimus. Todėl pakavimas yra pigesnis nei remontas.

Ar jūs pakuojate indus?

Taip, jei tai suderinta. Indai dedami į stipresnes dėžes, tarp jų naudojami pertvaros, popierius arba plėvelė. Kiekvieną dėžę reikia pažymėti, pavyzdžiui, „virtuvė“, „trapūs“, „neversti“. Jei klientas pats pakuoja indus į senus batus ir megztinius, rizika didesnė. Aš nesakau, kad taip negalima, bet taip daroma tik tada, kai žmogus supranta riziką ir taupo pinigus.

Ar dėžės skaičiuojamos?

Skaičiuojamos, nes nuo dėžių priklauso vietos planavimas. Vienas klientas sako „apie 20 dėžių“, o iš tikrųjų jų 60. Kita vertus, dėžės būna labai skirtingos – maža knygų dėžė gali sverti 20 kg, o didelė su pagalvėmis – beveik nieko. Todėl svarbu ne tik skaičius, bet ir turinys. Jei pakavimo dieną paaiškėja, kad dėžių reikėtu daugiau, tai reikia fiksuoti.

Kiek laiko trunka pakavimas 2 kambarių butui?

Dažniausiai 2 kambarių butui reikia 4–8 valandų, jei daiktai neperkrauti ir nėra daug trapaus inventoriaus. Jei virtuvė pilna indų, yra paveikslų, lempų, knygų ir vaikų daiktų, laikas gali būti ilgesnis. Krovėjų komanda dirba greičiau, kai viskas iš anksto paruošta. Blogiausia, kai pakavimo dieną klientas dar renka, ką vežti, ką išmesti ir ką palikti giminei.

Kas yra CMR ir kam jis man?

CMR yra tarptautinio krovinių vežimo važtaraštis. Klientui jis svarbus kaip dokumentas, patvirtinantis, kas, ką ir kur veža. Jame būna siuntėjo, gavėjo, krovinio aprašymas, pastabos apie pažeidimus, jei jų yra. Jei Vokietijoje priimant krovinį matote įbrėžimą, jį reikia pažymėti. Nerašyti „viskas gerai“, kai ant dėžės plyšta kampas. Popierius vėliau gali labai padėti.

Ar draudimas dengia viską?

Ne viskas, ką žmonės įsivaizduoja kaip draudimą, iš tikrųjų yra pilnas draudimas. Standartinė vežėjo atsakomybė turi ribas, o papildomas draudimas dažniausiai kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės, pavyzdžiui, 0,5–1,5%. Jei vežate pigius baldus iš IKEA, rizika kita nei vežant antikvarinę spintą iš senelių namo. Reikėtų pasakyti vertę realiai, ne „kad būtų ramiau“, nes vėliau reikės įrodymų.

DUK: pristatymas Vokietijoje, dokumentai ir užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją aiškiai numatytas

Paskutinis etapas atrodo paprastas: atvažiavo, iškrovė, visi laimingi. Gyvenime taip nebūna visada. Vokietijoje gali būti parkavimo apribojimai, kaimynai užstoja įvažiavimą, liftas veikia tik darbo valandomis, o buto raktai vėluoja. Todėl užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją aiškiai numatytas ir pristatymo dieną, ne tik iki išvykimo iš Lietuvos.

Kada automobilis išvyksta?

Automobilis išvyksta tada, kai krovinys pakrautas, pritvirtintas, dokumentai sutvarkyti ir komanda gali saugiai važiuoti. Kartais išvykimas būna vakare, kartais ryte, priklausomai nuo pakavimo trukmės ir maršruto. Kaip minėjau pirmame skyriuje, data turi būti patvirtinta, bet reali valanda gali pasislinkti dėl oro, eismo ar pakrovimo. Gerai, kai klientas gauna vairuotojo kontaktą ir apytikslį pristatymo langą.

Ar gavau pristatymo langą?

Turėtumėte gauti bent apytikslį pristatymo langą, pavyzdžiui, 8:00–12:00 arba „pirmoje dienos pusėje“. Tiksliai iki minutės retai įmanoma, nes tarptautiniame transporte įvyksta eismo, pasienio tikrinimų, krovos vėlavimų. Jei kas nors žada tiksliai 9:17, aš norėčiau pamatyti tą stebuklą. Normalu, kad vairuotojas informuoja prieš dieną arba rytą, kai tiksliau mato grafiką.

Ką daryti, jei Vokietijoje nėra lifto?

Jei lifto nėra, reikia daugiau laiko, daugiau krovėjų ir kartais didesnės kainos. Ypač sunku, kai butas trečiame ar ketvirtame aukšte, o laiptinė siaura. Tokiais atvejais prieš užsakymą reikia pasakyti aukštą, laiptų plotį ir ar galima naudoti keltuvą. Jei tai nutinka netikėtai, situacija tampa nemaloni visiems. Kartais tenka iškrauti dalį daiktų į vidinį kiemą ir nešti keliais reisais.

Kas pasirašo priėmimą Frankfurte ar Kelne?

Priėmimą pasirašo gavėjas arba jo įgaliotas asmuo. Jei Frankfurte butą priima draugas, jis turi turėti leidimą ir suprasti, ką tikrina. Kelne, Diuseldorfe ar Hamburge situacija ta pati: reikia apžiūrėti dėžes, baldus, pažymėti pastabas CMR arba priėmimo dokumente. Jei pasirašoma be pastabų, o po dviejų savaičių randamas įbrėžimas, įrodinėti bus sunkiau. Tai nėra malonu sakyti, bet taip yra.

Ar po iškrovimo dar galima skųstis įbrėžimais?

Galima, bet kuo greičiau, tuo geriau. Jei įbrėžimas matomas iškraunant, jį reikia fiksuoti iškart, su nuotraukomis ir pastaba dokumentuose. Jei dėžė atidaroma po savaitės ir randamas sulaužytas daiktas, reikia nuotraukų, pakuočių, sąrašo ir paaiškinimo. Ne visada pavyks kažką atstatyti, ypač jei pažeidimas atsirado dėl netinkamo pakavimo. Todėl geriausia skųstis ne emocijomis, o faktais.

Išvada

Geriausias užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją aiškiai numatytas nėra tas, kur viskas skamba pigiausiai. Tai procesas, kuriame žinote, kas vyksta, kiek mokate, kas atsakingas už pakavimą, dokumentus, pristatymą ir galimus pokyčius. Per daugelį metų mačiau, kad ramiausiai praeina tie perkraustymai, kur klientas klausia normalius klausimus prieš, o ne po sunkvežimio išvykimo. Aiškumas sutaupo pinigų, nervų ir kartais net baldų.