Užsakymo procesas į Vokietiją – paprastas ir sklandus veiksmas

Sekdamas šios srities vėjams daugiau nei dvidešimt metų, mačiau viską – nuo lėktuvų variklių dalijų iki supuvusių apelsinų, kurie turėjo būti švieži. Žmonės dažnai mane klauso, ką tokio sudėtingo yra gabenti krovinius į Vakarus. Atsakau paprastai – nieko, jeigu žinai, kur įspaudžia ir su kuo kalbėtis. Dažnai girdžiu, kad užsakymo procesas į Vokietiją turi būti uždaro tipo paslaptis, užpildyta biurokratijos, bet iš tikrųjų tai tiesiog kasdienybė, kurią reikia suorganizuoti be rikošių. Štai ir visas "magijos" esmė. (Gera, kad nepradėjau kalbėti apie tuos gadynius muitinėje prieš 15 metų). Noriu nuoširdžiai parodyti, kaip tai atrodo iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų ir tuščių pažadų.

Kaip viskas prasideda ir dokumentai

Ar tikrai reikia tiek daug popierių pradžioje?

Iš tikrųjų ne taip daug, kaip atrodo iš šono, bet svarbiausia yra tikslumas. Kai turime omenyje užsakymo procesą į Vokietiją, pirmiausia reikia gerai komercinę sąskaitą ir pakavimo sąrašą. Be šių dalykų vairuotojas gali nepaleisti krovinio iš bazės arba, kas būna dar bjauriau, gali užstringti pasieniečių, jei jie nuspręs patikrinti krovinią. Geriau turėti vieną lapą daugiau nei gaišti valandas paaiškinant, kas yra toje dėžėje. Paprastai pasakysiu – daryk viską, ką tarpininkas paprašo, ir nenuvils.

Koks dokumentas svarbiausias – CMR ar sąskaita?

Sąskaita svarbi mums, sandėliui ir buhalterijai, o CMR (tarptautinis vežimo orderis) yra šventasis gralis vairuotojui. Vokietijoje, kaip ir visur ES, vairuotojas be CMR – kaip be rankų. Jei užsakymo procesas į Vokietiją trunka ilgiau nei planavote, tik CMR gali apginti tavo interesus, jei prekės dings ar bus sugadintos kelyje. Taip pat, nepamiršk, kad CMR turi būti pasirašytas aiškiai, be jokių "nuplašytų" piešinių, kitaip vokiečių draudikai vos nemirė nuo širdies smūgio, kai bandėm išgauti pinigus.

Ar galiu ką nors pakeisti jau esant dokumetuose?

Vėliau – labai sunku, beveip neįmanoma be naujų dokumentų. Jei vienoje vietoje parašei "mediniai baldai", o veži "plastikines dalis", tai sukels problemų. Užsakymo procesas į Vokietiją yra griežtas tuo požiūriu. Vokiai mėgsta, kad viskas būtų taip, kaip parašyta. Jei pastebi klaidą iš karto, skambink brokeriui ar ekskpeditoriui, kol sunkvežimis dar nepaliko jūsų kiemo. Kartais sutrumpinau gyvenimą sau dėl to, kad uždelsiau su pranešimu.

Kodėl visi klausia apie EORI numerį?

Nors Vokietija yra ES šalis ir tai vidinė prekyba, kai kurie sisteminiai "siurprizai" vis dar pasitaiko. EORI numerį visada geriau turėti, jeigu staiga reikės kasti išimtis ar vėlgi – muitinė nuspręs padaryti kontrolę. Geriau būti ramiam ir turėt tą kodą. Nemanau, kad reikia jį turėti tiems, kurie siunčia vieną dėžę savo močiutei, bet užsakymo procesas į Vokietiją verslo klientams be EOR dažnai užstringa ties pradžios. Tai pasidaro standartas.

Kiek laiko užtrunka dokumentų paruošimas?

Jeigu viską turi po ranka – penkios minutes. Jeigu reikia niekur negautus duomenis surinkti – diena ar dvi. Dažniausiai vėluoja klientai. Patarčiau: nepalik šito paskutinę sekundę prieš vairuotojo atvykimą.

Specifika susijusi su Vokietija

Ar vokiečiai tikrai taip griežti dėl laiko?

Taip, ir dar kaip. Vokietijoje laikas – tai pinigai labai tikslia prasme. Jeigu užsakymo procesas į Vokietiją numato pristatymą tarp 8:00 ir 10:00 valandos ryte, o vairuotojas atvažiuoja 11:30, gali būti, kad niekas nebeįleis. Ten turi būti skambinta iš anksto. Pati pažymiu, kad kartais vokiečiai būna per daug formalūs, bet su jais tikrai lengviau sutarti, nei su tiesiog "ką nors pažadu" vežėjais iš pietų.

Kas yra šios "Umweltzone" aplinkos zonos?

Tai dalykas, kuris vargina daugelį senesnių sunkvežimių savininkų. Į vienus miestus (kaip Miunchenas ar Berlynas) galiu važiuoti tik su žalia kortele, į kitus – su geltona. Jeigu turiu seną "vabalą" su raudona kortele, gausiu baudą. Gerai, kad dabar dauguma mūsų mašinų yra Euro 6, todėl užsakymo procesas į Vokietiją su šiomis mašinomis yra daug ramesnis. Anksčiau buvo bėda, tekdavo važiuoti apie miestus, tai trukdavo valandų valandas.

Ar sunku rasti vietą stovėjimui nakčiai?

Geriau susirasti iš anksto. Vokietijoje automagistralėse poilsio vietos dažnai pilnos, o privažiuoti į miestą gali būti brangu arba draudžiama (naktis poilsio laikas). Kai kurie vairuotojai mėgsta stovėti prie "Lidl" ar "Kaufland" aikštelių, bet taip elgtis negera. Nustebina, kaip dažnai klientai pamiršta, kad vairuotojas taip pat žmogus ir jam reikia miego, o ne tik važinėti.

Ar yra ypatingų taisyklių svėrimui?

Vokietijose labai griežtai kontroliuoja ašies apkrovą. Jeigu įsirašysi "žemą" svorį į dokumentus, o realus svoris bus perdidelis – gausi didelę baudą ir nebeisiu toliau. Užsakymo procesas į Vokietiją turi būti paremtas tikraisiais skaičiais, o ne tuo, ką norėtume matyti. Kartais klientai sako: "įrašyk mažiau", bet aš neaiškinu, kad tai ne mano, o jų rizika.

Kaip elgtis, jei paskambina muitinė (tai galiausiai ES)?

Nepanikuok. Jeigu vairuotojas pravažiuoja pro kontrolės punktą (nors ES ribose jų mažiau, bet yra), gali būti paprasta patikra. Tiesiog atiduok jiems dokumentus, kuriuos jie paprašo. Nebijokite klausti, ką dar reikia, jeigu nežinai. Nebijokite (geriau klausti, nei niekinėti). Nėra nieko blogo, jeigu nežinai kokią nors smulkmeną.

Kainos ir mokesčiai

Nuo ko priklauso kaina?

Kaip visada – nuo distancijos, svorio ir kuro. Bet čia dar reikia pridėti vokiškus mokesčius (toll), kurie ten tikrais milžinais. Užsakymo procesas į Vokietiją būna brangesnis dėl šių mokesčių, palyginti su, tarkime, vežimu į Latviją. Taip pat įtakoja rinkos situacija – jeigu reikia grįžti tuščia ir ten nėra krovinių, kaina gali šokti į viršų. Mes taip galvojame ir apie tuos kelius atgal.

Kas yra "kompensacija už tuščią važiavimą"?

Tai yra tai, ką mums klientas sumoka, kad gautume mašiną ten, kurios nėra. Pavyzdžiui, jeigu reikia vežti iš mažo miestelio į Berlyną, ir nėra jokio krovinio, kuris grąžintų mašiną atgal. Prisimenu vieną atveją, kai teko važiuoti į gilų kaimą dėl trijų paletėmis, o pinigai už tuščią grįžtimą buvo didesni už patį krovinį. Čia jau tiesiog verslo logika.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Galima visada, bet ne visada įmanoma. Jeigu tai reguliari siunta, kas savaitę, tada – taip, be abejo. Užsakymo procesas į Vokietiją tampa pigesnis, kai turiu ilgalaikį sutartį. Bet jeigu tai vienkartinis reikalas, be jokių garantijų, tai privalau padengti savo rizikas. Nepatinka, kai klientai daro spaudimą, sakydami, kad "kiti daro pigiau". Tada sakau – važiuok pas tuos kitus.

Kas daryti, jei kaina pasikeičia po užsakymo?

Tai negerai, bet kartais įvyksta. Jeigu kuro kaina staiga šokteli 20%, gali tekti paprašyti priedėlio. Nors stengiuosi to daryti retai. Pagarbiau pranešti iš karto, nei vėliau pyktis. Patikimas užsakymo procesas į Vokietiją reikalauja atvirumo. Kai kurios didelės kompanijos to nedaro - tiesiog išsiunčia sąskaitą papildomai be jokio širdies džiūginimo, todėl su jomis dirbu atsargiau.

Ar apsimoka kreiptis į tarpininkus?

Kadangi pats esu tas tarpininkas (ekspeditorius), pasakysiu – taip. Dirbti tiesiogiai su vairuotoju yra kaip loterija. Gausi geros kainos, bet kas padės, jei vairuotojas suges ar nuspręs nieko nebevežti? Tarpininkas užtikrina procesą (arba turėtų užtikrinti).

Nesklandumai ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei krovinys pasiekia vairuotoją ne taip, kaip planuota?

Buvo atvejų, kai vairuotojai tiesiog nebesugebėdavo rasti adreso. Vokiški kaimai gali būti painūs – vienas gatvės pavadinimas, o kai kur namai numeruoti pagal kažkokią savo logiką. Užsakymo procesas į Vokietiją turi numatyti ir GPS koordinates, ne tik adresą. Kartais tekdavo važiuoti vietiniu ir klausti pačių vokiečių, kur tai yra.

Ar dažnai "dingsta" prekės?

Nedelsiant pasakysiu – ypač retai. Vokietijoje saugumo lygis aukštas. Bet buvo atvejis, kai išs载ntino (krautuvėje) vieną dėžę su alkoholiu. Viską išsiaiškinome pagal vaizdo įrašus. Viska priklauso nuo to, koks yra sandėlis. Patikimiems partneriams nėra ką dingsti.

Kas daryti, jei klientas nenuėjo imti prekės laiku?

Tai baisiausia. Vokietijose daug kur dirbama tik iki 16:00 valandos. Jeigu vairuotojas atvyksta 17:00, jis tiesiog nebeįeis. Tada reikia stovėti iki ryto, o tai – laukimo mokestis (standby). Būna, kad klientai pyksta dėl to, bet kažkas gi turi sumokėt už vairuotojo laiką. Patarciau: derink laikus iš anksto, o ne tik tada, kai mašina jau stovi prie vartų.

Ar yra skirtumas tarp didelio kaimo ir miesto pristatymo?

Didelis. į Didįjį Munich ar Frankfurtą patekti sunku dėl eismo ir užsakymų. O į mažą kaimą gali tekti vairauti valandą nuo magistralės. Užsakymo procesas į Vokietiją toli nuo autostrados "B" tipo kelių gali būti brangesnis dėl papildomo laiko. Kartais net klausiu, ar ten yra asfaltas (šaiposi, bet kartais tenka važiuoti po žvyrą).

Ką daryti, jei reikia iškrauti kruopščiai (manualiai)?

Apie tai reikia pranešti iš anksto. Vokiečių vairuotojai dažnai tik vairuoja, o nekrauna. Jeigu reikia vairuotojui padėti su keltuvais ar rankomis – tai papildoma paslauga. Niekas nenori gauti pranešimo: "aš neatnešu tų 50kg dėžių". Tiesiog reikia užtikrinti, kad tame punkte viskas aišku.

Techniniai dalykai ir užbaigimas

Kokį transportą rinktis – tentą ar šaldytuvą?

Jei gabeni obuolius – žinai ką rinktis. Jei statybinės medžiagos – tentą. Užsakymo procesas į Vokietiją labai priklauso nuo krovinio tipo. Neapsimoka kreipti šaldyto, jei tam nereikia – tai brangu. Nors kartais žmonės persistengia ir renkasi per daug geros kokybės mašinas. Bet čia jau jų reikalas.

Kaip galima sekti savo krovinius?

Dabar jau beveik visos mašinos turi GPS sekimo sistemas. Galiu pamatyti, kur mašina stovi. Jeigu užsakymo procesas į Vokietiją užtrunka, tiesiog įjungiu žemėlapį. Nors buvo atvejų, kai GPS rodydavo viduryje lauko, o vairuotojas gerdavos kavę už 500 metrų. Sistema ne visada idealiai aiški, bet orientuotis padeda.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Saugu, jeigu apdraudži. Bet aš visada pasakau – nekelk pinigų ir brangių juvelyrinių dirbinių be ypatingo saugumo. Vokietija saugi šalis, bet vagysčių yra visur ypač poilsio vietose prie keliais. Geriau būti atsargiam.

Ką reiškia "adresatui neatitinka" (negalima pristatyti)?

Tai kai klientas nepasirodo arba rašto nėra. Tuomet krovinys grįžta atgal į siuntėjo sandėlį. Tai brangus dalykas – turi mokėti už važiavimą ten ir atgal. Būna, kad žmonės užmiršta, kad užsakė prekę, tai stebinuosi, kaip tai įmanoma (nors pats irgi kartais užmirštu pavardes).

Pabaigai – ką svarbiausia žinoti?

Geriausia – turėti patikimą partnerį. Aš čia ne dėl to, kad girtindam save (nors turiu patirties), bet dėl to, kad vienas žmogus negali kontroliuoti visko. Užsakymo procesas į Vokietiją turi būti komandinis darbas – tarp kliento, brokerio ir vairuotojo. Jei viena grandis trūksta – viskas sugriaunama.

Kodėl reikia leisti sau laiko?

Neskubėk. Greitas užsakymo procesas į Vokietiją gerai, bet ne kainojant kokybės. Geriau praleisti dieną darant dokumentus, negu savaitę spręsdamas problemas su muitine arba paieškomis. Patirtis moko, kad kantrumas duoda daugiau nei pyktis.

Kokios galimos paskutinės minutės problemos?

Paskutinė minutė? Tai kai vairuotojas sužino, jo atsisako. Kartai tiesiog susirgo arba sulūžo mašina. Tada reikia skubiai rasti kitą. Čia jau mano "užgniaužiantis marškinėlių" momentas. Bet per 20 metų išmokau rasti išeities net ir iš tokių situacijų. Nėra nieko neįmanomo.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Padeda, bet nėra būtina. Angliškai daug kas supranta, ypač didelėse firmose. O mažose? Na, ten rankos ir kojos padeda. Nors kartais kyla juokingų situacijų bandant susikalbėti su vietiniu ūkininku. (Vakar vienas vairuotojas bandė paaiškinti be žodžių, ką reikia iškrauti).

Išvada

Viskas atrodo sudėtinga tik tada, kai į tą procesą žiūri iš šalies, nieko neįsitraukęs. Esu dirbęs tiek su didžiausiais, tiek su mažiausiais, ir galiu pasakyti vieną – disciplina ir tikslumas užtikrina sklandumą. Užsakymo procesas į Vokietiją nėra mokslas, o paprasta organizacinį darbą. Jeigu nerasite sau tinkamo partnerio, gali tekti nukentėti, bet jei pasitikite savimi ir pasirinksite protingus žmones, viskas vyks kaip laikrodis. Liko tik tikėtis, kad kainos nekils aukštyn, o vairuotojai nebus sulaikyti pasieniuose.