Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos krovinius, perkraustymo paslauga

Transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms

Vežame kiekvieną dieną

Transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms

    Sveiki, galvojau, kad šiek tiek papasakosiu, kaip tai viskas vyksta iš vidinės pusės, nes po dvidešimt penkerių metų šioje srityje jau matau viską. Dažnai klientai man sako: „ tiesiog vežkite į Berlyną “, bet jie nesupranta, kad tas „tiesiog“ slepia tūkstančius detalių, kurios gali sukelti didelių problemų. Transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms yra tas dalykas, kuris skiria sėkmingą pristatymą nuo to, kai krovinys_stringas stovi sienoje savaitę. Vokietija nėra kaip kaimyninė Lenkija, ten reikalavimai, ypač dėl dokumentacijos ir dėl to, kaip pakrauta, yra iš tiesų griežti. Jei kas nors negerai su invizu ar pažyma, tas greitukas vaziuoti atsiras. Todėl stengsimės išaiškinti, kas tikrai svarbu, kad jūsų prekės pasiektų adresą laiku ir nesudužtų.

    Pagrindiniai dokumentų ir parengimo niuansai

    Kokius dokumentus būtina turėti pradedant vežimą?

    Tai, kad turi įstatyti į mašiną prekes, dar nereiškia, kad viskas baigta. Beveik visada reikia galvoti apie tai, kad transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms prasideda ne nuo to, kai vairuotojas užsiveda variklį, o dar nuo stalo, kai ruošiami popieriai. Pagrindas yra TIR sąvarta (jei taip einate), CMR sąvarta, kuri veikia kaip draudimas ir sutartis, bei komercinės dokumentai – sąskaitos-faktūros ir prekių siuntos pardavimo dokumentai. Jeigu ten bus klaidų, pvz., neteisingai nurodytas svoris ar mokesčių kodas, vokiečiai uždarys kalėjimus ir mašina neleis toliau važiuoti. Be to, labai svarbu, kad visi šie dokumentai būtų pateikti anglų ar vokiečių kalba, nes muitininkai ten nebus verčianti lietuvišką vertimą.

    Ar tikrai svarbu dėl tos svorio deklaracijos?

    Žmonės dažnai galvoja, kad „o jeigu aš parašysiu 500 kilogramų, nors yra 2 tonos, niekas nepastebės“. Pasitikėkite, pastebės. Vokietijoje yra daugybė svarsčių keliuose, o jeigu mašina bus sulaikyta patikrai, ir bus matyti, kad oficialiai deklaruotas svoris neatitinka realaus, tuomet gresia didžiulės baudos ne tik vežėjui, bet ir siuntėjui. Aš mačiau situaciją, kai viena firma taip padarė, ir po to metams negaudavo leidimų važiuoti į ES šalis. Todėl turi būti tiksliai. Tas pats ir su dėžėmis – jeigu parašyta, kad yra 12 dėžių, o viename padėta 13, tai sukelia ne tik papildomų kląstymųsi, bet ir įtarimų apie kontrabandą. Geriau pasakyti tiesą iš karto.

    Kas daryti, jeigu prekės reikalauja specialios temperatūros?

    Jei vežate maistą ar vaistus, čia jau nebe paprasta logistika, o galvos skausmas. Reikia šaldytuvo, kuris sugeba laikyti -20 arba +5 laipsnius, bet taip pat svarbu įrašyti temperatūrą į sutartį. Vieniški vairuotojai kartais pamiršta įjungti agregatą (nors tai retai, bet nutinka) arba tiesiog nusileidžia į ramybės režimą ir variklis neužsiveda. Tada važiuokite paaiškinkite vokiškam klientui, kodėl jo ledai išsilydo. Būtina patikrinti, ar vairuotojas turi termometru su pasirašytu duomenų laikiku (data loggeriu). Be šio įrodymo, draudimas jums nieko ne sumokės, jeigu prekė sugadins.

    Ar turi būti prekių ženklas „Made in China“ ar pan.?

    Tai nėra būtina kiekvienam daiktui, bet jeigu esate importuotojas iš trečiųjų šalių, tai labai padeda muitinei. Vokiečiai yra labai tikslūs dėl kilmės šalies nustatymo (origin criteria). Jeigu ant dėžės nieko nėra parašyta, gali tekti atidaryti visą konteinerą ir patikrinti. O tai laiko pinigai. Geriau užtikrinti, kad pakuotėje būtų visi reikalingi ženklai – CE, atitinkamos brėžiniai, svorio žymėjimai. Tai užtikrina, kad transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms nebus užstrigęs pirmosioje patikroje dėl techninių nukrypimų.

    Kuo skiriasi CMR nuo sutarties?

    CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis, kuri susiformuoja automatiškai, kai vairuotojas pasirašo blanką. Tačiau ji apsaugo tik tada, kai visi duomenys teisingi. Bet jeigu mes kalbame apie tarpines sąlygas, pvz., kada pristatyti, kokia įranga reikalinga, tai reikia atskiros sutarties arba užsakymo patvirtinimo. Aš pasakiau vienam klientui: „gerai, kelsime“, bet jis nepadarė tai raštu, o paskui teismo dėl to, kad mašina atėjo per vėlu. Rašytinis užsakymas yra karalius. Neklauskite, kodėl taip, tiesiog taip yra teisėje.

    Ką reiškia T1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

    T1 reikalingas, kai prekės keliauja ne per vieną šalį be muitinės iškrautyme. Pvz., jeigu prekės atvyksta į Klaipėdą iš Kinijos, o turi važiuoti į Miuncheną, mes išduodame T1, ir tai yra garantas, kad prekės eina transitu. Be to, klaidos T1 gali kainuoti kaip raudonas automobilis. Būtina tiksliai nurodyti gavėjo kodą (EORI numerį). Kartais klientai sumaišo savo PVM kodą su EORI, ir tada prasideda dramos su muitinės sistema ATLAS. Patikrinkite duomenis du kartus prieš išsiunčiant.

    Kelionės eiga ir vokiškos realijos

    Kaip susitvarkyti su tuo vokišku „Maut“ (kelių mokestis)?

    Niekas nemėgsta mokėti, bet Vokietijoje kelių mokestis yra baisiai brangus ir jis privalomas. Jeigu mašina užregistruota Lietuvoje, ji turi turėti „Go-Box“ įrenginį. Jeigu jo nėra – baudos nuo kelių šimtų eurų. O jeigu bandysite važiuoti aplinkkeliais, kad išvengtumėte mokesčio, vairuotojas pavargs, o degalai kainuos daugiau. Tas transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms apima ir tai, kad ekspeditorius turi užtikrinti, sąskaita už Maut yra apmokėta. Kartais nutinka, kad skaitiklis suveikia neteisingai, tuomet reikia rašyti skundą, o tai ilgas procesas. Geriau nieko nepraleisti.

    Ar galima pristatyti prekes į Vokietiją naktį?

    Galima, bet tik tuomet, jeigu gavėjas apie tai žino ir sutinka. Dauguma sandėlių dirba tik iki 16:00 valandos. Jeigu vairuotojas atvažiuoja 22:00 valandą, jis tiesiog miegos mašinoje (tai jis gali padaryti tik 45 minučių po vairo), o ryte eis į eilę. Tačiau yra ir tokių vietų, pvz., didieji prekybos centrai, kurie priima prekes naktį. Bet būkite tikri, dėl to reikia specialaus leidimo – „Gestattung“. Be jo, sargas neįleis, o vairuotojas liks vartuose. Tai ne kasdieninis dalykas, reikia tiksliai planuoti.

    Ką daryti, jeigu vairuotojas praranda telefoną ar nebegali susisiekti?

    Tai yra mano košmaras. Buvo atvejis, kai vairuotojas užstrigo prie Frankfurto, o telefonas išsikrovė (arba pametė, nebesimenu), ir mes nežinome, kur jis yra. Vokietijoje ne visur yra vietų, kur sustoti saugiai. Tokiu atveju reikia skambinti į policiją arba naudot GPS stebėjimo sistemą, jei tokia yra įrengta mašinoje. Jeigu jūsų krovinys yra vertingas, būtinai užsakykite GPS sekimą. Tai sutaupo nervingas minutes. Nekalbėkime apie tą kartą, kai vairuotojas tiesiog užmiglo poilsio aikštelėje ir neatsiliepė 4 valandas.

    Ar sunku rasti tą patį adresą Vokietijoje?

    Kartais atrodo, kad Vokietija – tai tvarkinga šalis, bet jų adresai gali būti paini. Yra miestų, kurie turi tą patį pavadinimą, bet yra skirtinguose žemiuų (federalinių žemių). Pvz., „Neustadt“ yra dešimt kartų. Jeigu parašysite tik „Neustadt“, o ne „Neustadt an der Weinstraße“, mašina važiuos į kitą pusę. Todėl reikia būti tiksliam su pašto kodais. Vokiečiai mėgsta tikslumą, jeigu paklaidosite vieną skaitmenį, gausite ne tą gavėją, o tuomet reikės vėlkrauti (kur kas brangu).

    Kaip elgtis su vokiečių sargais prie sandėlių?

    Tai atskira tema. Kai kurie sargai yra labai malonūs, kiti – kaip kiti. Aš primygtinai rekomenduoju vairuotojams turėti parašytą adresą vokiškai (net jeigu jie nemoka kalbos). Jeigu sargas kalba tik vokiškai, o vairuotojas tik lietuviškai ar rusiškai, gali kilti nesusipratimų. Dar svarbiau – turi būti aišku, koks yra „referenz number“ (užsakymo numeris). Be šio numerio sargas net nenužiūrės į kompiuterį. Nereikia pyktis į juos, jie tiesiog daro savo darbą pagal instrukciją, nors kartais tai atrodo kvailai.

    Ar greitaveikos juostos (Rettungsgasse) Lietuvos vairuotojams suprantamos?

    Tai ne dokumentų klausimas, bet labai svarbu saugumo ir greičio klausimas. Vokietijoje, jeigu susiformuoja spūstis, privaloma susidaryti greitaveikos juostą tarp juostų. Lietuviai vairuotojai kartais apie tai pamiršta, ypač jeigu važiuoja retai. Už tai baudos yra milžiniškos – iki 400 eurų ir daugiau, o be to, gali atimti vairuotojo pažymėjimą vienam metams. Tai ne verta rizikuoti. Transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms apima ir tai, kad reikia paaiškinti vairuotojams šiuos taisyklių niuansus prieš išvykstant.

    Ką daryti, jeigu mašina sugenda kelyje?

    Tai įvyksta. Svarbu, kad vairuotojas nedarytų savarankiškai remonto, jeigu nežino ką daro (nors daugelis moka pakeisti ratą). Vokietijoje greitoji pagalba (ADAC ar pan.) yra efektyvi, bet brangi. Reikia iš karto pranešti savo dispečeriui, kad jis galėtų iškviesti techninę pagalbą iš Lietuvos arba vietinę. Jeigu sugenda šaldytuvas ir prekėms gresia sugadinimas, tuomet reikia skubiai perkelti prekes į kitą mašiną. Tai vadinu „pervilkimu“, ir tai kainuoja pinigus, bet tai mažiau, nei prarastos prekės.

    Kainodara ir paslėpti išlaidos

    Kodėl kaina kyla paskutinę minute?

    Klientai myli klausinėti „o kiek kainuos vežti?“, ir kai aš sako, tarkime, 800 eurų, jie nustemba. Bet tada, atsiranda papildomi reikalavimai: „o reikės lifto?“, „o galite pristatyti antradienį ryte?“, „o tai yra ADR prekė?“. Kiekvienas šis papildomas reikalavimas keičia logistikos grandinę. Aš tada tenka sakyt: „o dabar kaina bus kitokia“. Dažnai taip atsitinka, kad transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms apima tai, kad pradinė kaina yra tik bazė. Liftas (hidraulinė ranka) kainuoja papildomai, nes ne kiekviena mašina turi. Tiesiog būkite sąžiningi ir papasakokite visus reikalavimus iš karto.

    Ką reiškia „stand by“ laiko mokestis?

    Vokietijos sandėliuose yra tokia praktika, kad jeigu vairuotojas laukia ilgiau nei 2 valandas (pavyzdžiui, dėl to, kad sandėlis dar neparuošė vietos), jis turi teisę reikalauti atlyginimo. Paprastai tai apie 30-50 eurų per valandą. Jeigu tu, kaip siuntėjas, to neužtikrini, šias išlaidas mokės vežėjas, o paskui jis jas iškars sumokės iš jūsų. Žinoma, ne visada pavyksta tą pinigą susigrąžinti, bet rašytinis įrašas CMR padeda. Galiu pasakyti, kad kai kurios firmos Vokietijoje moka tai be jokio ginčo, o kitos kovoja iki paskutinio.

    Ar tikrai taip brangu vežti ADR (pavojingas) krovinius?

    Taip, brangu. Ne todėl, kad mes norime uždirbti, o todėl, kad reikia specialios įrangos: ugniasienės, gesintuvų, specialių rūbų, ir patirties. Be to, tokioms mašinoms yra nustatyti greičio apribojimai (dažniausiai 80 km/h, nors kai kur gali važiuoti greičiau, jeigu turi įrenginių). Vairuotojas turi turėti specialius pažymėjimus. Jeigu bandoma sutaupyti ir vežti ADR be leidimų, tai ne tik baudos, bet ir baudžiamojon atsakomybėn, jeigu kas nutiks. Geriau mokėti daugiau už saugumą.

    Kas yra „povratinis“ (grįžtamasis) krovinys?

    Kai mes vežame prekes į Vokietiją, mums labai norisi rasti krovinį atgal, kad mašina nevažiuotų tuščia (tai vadinama „tuščiažūris“). Jeigu randamas grįžtamasis krovinys, kaina gali būti žymiai mažesnė, nes mums nereikia mokėti už degalus grįžtant. Tačiau čia yra rizika: jeigu grįžtamasis krovinys vėluoja, tuomet sekantis užsakymas į Vokietiją gali pavėluoti. Mes stengiamės tai subalansuoti, bet kartais pasitaiko, kad vairuotojas turi laukti 2 dienas Miunchene, kol išsirinks prekės atgal į Kauną.

    Ar galima sutaupyti ant draudimo?

    Niekada nerekomenduoju. Standartinis draudimas pagal CMR yra apie 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą. Tai daugiau mažiau 10 eurų, bet jeigu vežate brangiausią elektroniką, tai nieko nepadengs. Už papildomą draudimą (visavertis draudimas) reikia mokėti maždaug 0,3-0,5% nuo prekių vertės. Aš mačiau, kaip viena firma taip sutaupė, o paskui jų 50 tūkstančių vertės siunta sudegė (ne dėl mūsų kaltės), ir jiems niekas neatlygino. Geriau permokėti už ramybę.

    Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

    Logistika kaip ir aggarkultūra – yra sezonai. Prieš Kalėdas, per vasaros atostogas, kaina šokinėja aukštyn, nes mašinų trūksta. Vokietija yra didelė rinka, visi nori ten parduoti. Jeigu užsakote krovinį lapkričio viduryje į Štutgartą, laukit kainos, kuri bus 30% aukštesnė nei vasario mėnesį. Tai paprastas paklausos ir pasiūlos dėsnis. Negalima pyktis į mus, mes nevalome rinkos (nors norėtųsi).

    Probleminės situacijos ir sprendimai

    Kas nutinka, jei gavėjas atsisako priimti prekę?

    Tai vienas blogiausių scenarijų. Buvo atvejis, kai vokiškas pirkėjas pareiškė, kad prekė netinkamos kokybės (nors iš tikrųjų jie susirgo su savo pirkėju). Vairuotojas liks su kroviniu ir negalės jo išmesti. Reikės rasti sandėlį, kur laikyti (tai kainuoja), o paskui vežti atgal arba išsiųsti į kitą vietą. Visas šis procesas – tai transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms, kuris sugedęs vienoje vietoje, kainuoja dvigubai. Būtina turėti aiškią sutartį, kas daroma tokiu atveju – ar mokate mokestį už uždelstą pristatymą.

    Ar dažnai pasitaiko vogimų?

    Vokietijoje mažiau nei, tarkime, Italijoje, bet įvyksta. Dažniausiai grobiami mašinų priekabos poilsio aikštelėse, jeigu vairuotojas palieka juos be priežiūros. Yra tokių organizacijų, kurios specializuojasi tik tam. Norint išvengti, reikia vairuotojui rasti saugias aikšteles (pavyzdžiui, „Truck-Park“ su apsauga), o ne sustoti tiesiau prie kelio. Ir, žinoma, užrakinti ratus bei priekabą. Ir nenaudoti tų pačių raktų, kuo visi naudojasi (nors tai keista, bet dažnai vairuotojai turi vienus raktus visiems).

    Kaip elgtis, jei prekės atvyksta su defektais?

    Pirmiausia – nieko nepažymėkite CMR, kad „viskas gerai“. Jeigu pastebėjote dėžės sutrūnijimą, tai turi būti užfiksuota (protokolas su vokišku sandėlininku). Jeigu pasirašysite tvarkingai sąvartą, vėliau niekas nepastebės, kad viduje buvęs sugadintas televizorius. Aš visada sakau vairuotojams: „užsirašyk viską, net mažiausią įdrėskimą“. Geriau per daug, negu per mažai. Draudimo kompanijos ieško bet kokios priežasties nemokėti, neleiskite jiems to padaryti.

    Ar gali būti problemų dėl kalbos barjero?

    Žinoma, nors dauguma vokiškų vairuotojų kalba angliškai (arba rusiškai, senosios kartos), bet sandėlio darbuotojai dažnai kalba tik vokiškai. Jeigu atvyksta lietuvis, kuris nemoka nei vieno kalbos, gali kilti nesusipratimų dėl to, kur krauti. Aš visada rekomenduoju turėti gavėjo telefono numerį, kad galėtų perduoti telefoną vietiniam žmogui, jeigu reikia paaiškinti ką nors sudėtingo. Nekantraus taisyti kelių.

    Ką daryti, jeigu prarandamas krovinio sekimas?

    Kartais GPS sistema „užmigsta“ arba rodo vietą, kurioje mašina nebuvo jau valandą. Ne panikuokite iš karto. Pirmiausia pabandykite paskambinti vairuotojui. Jeigu neatsiliepia, palaukite valandą – gali būti, kad jis tiesiog miegoja arba yra tunelyje (ten dažnai dingna signalas). Jeigu nieko nebesigauna – tuomet pradedamas ieškomoji operacija (policija). Tačiau dažniausiai pasirodo, kad vairuotojas tiesiog išjungė telefoną, kad išsimiegotų.

    Ar yra kokių nors keistų taisyklių, apie kurias niekas nepasako?

    Vokietijoje yra vienas dalykas – „Sonntagsfahrverbot“, tai yra, sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Yra išimčių, pvz., kai vežami maisto produktai ar švieži gėrimai, bet reikia specialių leidimų. Jeigu suplanuosite atvykti sekmadienį su paprastomis prekėmis, mašina stovės iki pirmadienio ryto. Tai sužinojau savo kailiu, kai pirmą kartą važiavęs su mašina pats, (nors tada dar buvau jaunas ir neįsivaizdavau, kad gali taip būti). Dabar visada žiūrime kalendorių.

    O tie „eco“ ribojimai – kaip tai veikia?

    Dalis miestų, pvz., Hamburgas ar Berlynas, turi „Umweltzone“ – zonas, kur galima važiuoti tik su mašinomis, kurios turi žalią spalvą (mažai taršos). Jeigu jūsų mašina yra sena, be specialios kortelės, jos tiesiog neįleis į miesto centrą. Tai reiškia, kad reikės važiuoti apiplius, kas užtrunka. Už važiavimą be leidimo baudos didelės. Geriau iš anksto pasidomėti, ar maršrutas eina per šias zonas.

    Išvada

    Viskas, ką aš čia parašiau, yra iš mano kasdieninio gyvenimo. Žinoma, transportavimo procesas į Vokietiją su dideliu dėmesiu detalėms atrodo sudėtingas, bet jeigu viską tvarkingai suplanuojate ir nesate tinginiai pasitikrinti dokumentų, viskas praės sklandžiai. Svarbiausia – neklaidokite su duomenimis ir būkite sąžiningi su savo vežėju. Tada ir vairuotojas bus laimingas, ir jūsų prekės atvyks laiku. Sėkmės kelyje ir (tikiuosi) greitų išankstinių pranešimų (call-off) iš jūsų partnerių!

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.