Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją aptarnaujant: tiesa be uždažinėjimų

Sveiki, draugai. Šiame versle jau prisibučiau dvidešimt tris metus, tai galiu pasakyti viena – teorija žurnaluose ir realybį kelyje skiria kaip dangus ir žemė. Dažnai klientai ateina ir klauso standartiškai: kada atvyks? O aš turiu juos išvesti iš rojaus, nes siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją aptarnaujant nėra fiksuotas grafikas traukinyje. Čia susidaro vairuotojų nuovargis, orai, muitinės (nors ir ES, bet patikros būna) ir geras senas vokiškas organizacijos talentas, kuris kartais sukelia daugiau rūpesčių nei naudos. Rašau šitą tekstą ne kaip konsultantas iš stiklinio biuro, o kaip žmogus, kuris matė viską – nuo sprogusių padangų A8 autostradoje iki dingusių dokumentų Kelne. Tiesiog noriu, kad žinotumėt, iš ko tai susideda iš tikrųjų.

Kas turi įtakos greičiui ir ar jis įmanomas

Kiek laiko užtrunka siuntos nuvežti į Vokietiją?

Visada sakau klientams – jei kas nors pasako, kad tai yra lygiai 24 valandos, jis meluoja arba turi tik vieną vairuotoją, kuris nemiega. standartiškai, kai kalbame apie siuntinių pristatymo terminus į Vokietiją aptarnaujant, reikėtų planuoti 2–3 darbo dienas, jei tai nėra ekspresinis reisas. Priklauso nuo to, kur Lietuvoje įkeliama – jei Vilniuje tai greičiau, jei Klaipėdoje, tai reikia pravažiuoti visą šalį. Be to, vairuotojų poilsio režimas griežtai reglamentuojtas, jie tiesiog negali varyti iš nakties, net jei jums labai skubintų.

Ar savaitgalis veikia kaip stabdis?

Vokietija, nors ir dirbančia šalis, bet sandėliai ten dažnai dirba pirmadienį-penktadienį, ir tai šeštadienį tik iki vidurdienio. Jei mūsų vairuotojas atvažiuoja penktadienio vakare į, tarkime, Miuncheno rajoną, jis teks stovėti iki pirmadienio ryto. Tai ne mūsų kaltė, tai tiesiog logistika. Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją aptarnaujant visada turi savo "negyvąjį laiką", kurį reikia įskaityti į grafikus, kitaip gausite nervų krizę, kai stebėsite krovinių sekimą ir matysite, kad mašina stovi vietoje.

Kokios problemos dažniausiai uždelia važiavimą?

Sąrašas ilgas, bet pradėkime nuo paprasčiausio – oro. Žiema Vokietijoje ne visada tokia kaip pas mus, ten dažniau pasitaiko snydžiai, dėl kurių uždaroma autobanas (kas buvo praėjusių metų sausį, ir man teko laukti tris dienas). Taip pat avarijos – peršokti rikiuotę Vokietijoje yra nusikaltimas, bet kai tai įvyksta, autostrada užsidaro valandomis. Dar dėl tų vokiškų taisyklių – jei vairuotojas neturi tam tikrų leidimų važiuoti tam tikrose vietose (pavyzdžiui, aplinkinius keliais), jis turi važiuoti apkrauta ir brangia maršrutu.

Ar galima tiksliai numatyti atvykimo valandą?

Galiu bandyti, bet tai kaip žaisti loteriją. Kai duodu laiką klientui, aš visada pridėdavau po 4–5 valandų rezervo. Aptarnaujant klientus, svarbiau nenuvilti, nei pažadėti auksą ir neatnešti. Vokiečiai yra labai punktualūs, ir jei pasakote 08:00, o atvykstate 08:15, jie gali tiesiog atsisakyti priimti krovinią. Todėl siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją aptarnaujant yra daugiau apie dienas nei apie valandas, nebent tai yra tikrai brangus "Just in Time" krovinių tiekimas, kuriam skiriami atskiri vairuotojai.

Kiek kainuoja skubus pristatymas, jei paspartiname?

Skubus pristatymas – tai ne tiesiog paspausti dujų. Tai reiškia reorganizuoti vairuotojo darbo laiką, galbūt imti kitą vairuotoją, kuris tuščiais važiuoja atgal. Tai kainuoja dvigubai, gal net trigubai daugiau nei standartinis reisas. Priklauso nuo degalų kainų, kurios, deja, dabar aukštos. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar reikia mokėti už savaitgalio iškrovimą Vokietijoje – tai papildomi mokesčiai vairuotojui ir krovejui.

Vokietijos specifika ir vietovės

Ar yra skirtumas tarp Vokietijos šiaurės ir pietų?

Žinoma, yra didelis skirtumas. Važiuoti į Hamburą ar Bremeną (šiaurė) viena, o į Miuncheną ar į Bavarijos kalnus (pietūs) – visai kita. Pietuose keliai gali būti siauresni, o kalnų perėjose žiemą būna sudėtinga net su sunkvežimiais. Be to, siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją aptarnaujant pietiniuose regionuose gali užtrukti dėl intensyvesnio turistinio srauto vasarą arba sniego žiemą. Ten ir vairuotojų poilsio vietos užima anksčiau, reikia geriau planuoti sustojimus.

Kas dėl didžiųjų miestų, tokių kaip Berlynas ar Frankfurtas?

Čia prasideda kąsnis. Berlynas yra milžiniškas, ir joje nuolat kas kasiasi (kas yra vokiška tradicija, tiesa?), dėl ko formuojasi užspustai eismai. Patekti į miesto centre esantį sandėlį gali užeiti valandą, tiesiog pravažiuojant apžvalgos aikšteles. Frankfurtas – tai finansų centras, ten eismas chaotiškas bet kuriuo paros metu. Planuodamas siuntinių pristatymo terminus į Vokietiją, aš visada įskaityčiau papildomą pusvalandį vien tik tam, kad vairuotojas surastų tą praeinamąjį angarą, kuris pasislėpęs už kito pastato.

Ar sunku pristatyti į mažus miestus?

Kartais sunkiau nei į didelius. Mažuose miestuose, pavyzdžiui, Juodojoje miške (Schwarzwald) arba kaimo vietovėse Bavarijoje, gatvės gali būti siauros, o sunkvežimiui tenka manevruoti tarp namų. Vokietijos kaimiškose vietovėse yra griežtos taisyklės dėl triukšmo – jei atvykstate ankstyvą rytą prie gyvenamojo namo, kur yra smulkus sandėlis, kaimynai gali paskambinti policijai. Tai gali sustabdyti vairuotoją ir atidėlioti pristatymą.

Kaip susidoroti su Duisburgu ir kitais logistikos centrais?

Duisburgas yra didžiausias logistikos mazgas Europoje (tame tarpe ir jūrų uostas), ten visada yra užimta. Čia ne tiek dėl siuntinių pristatymo terminų į Vokietiją, kiek dėl to, kad ten reikia stovėti eilėse patenkančiant į terminalus. Jei ten krovimas ar iškrovimas, pridėkite dar pusę dienos prie standartinio laiko. Ten dirba tūkstančiai vairuotojų, ir terminalų darbuotojai turi savo ritmą, kurio neįmanoma pakeisti.

O ką gi dėl Rūro (Ruhr) srities?

Čia panašu kaip su Duisburgu – tai pramoninis širdies regionas. Čia daugiau dūmų, daugiau sunkvežimių, daugiau statybų. Jei tenka važiuoti per Esseną ar Dortmundą, turiu būti tikras, kad vairuotojas turi gerą navigaciją, nes ten smarkiai išsidėstę vienbėgiai keliai, kuriais sunkvežimiams draudžiama važiuoti. Pasiklysti ten yra lengva, o tada ir laikas praeiti.

Dokumentai, muitinė ir techniniai niuansai

Ar reikia muitinės deklaracijų važiuojant į Vokietiją?

Kadangi abi šalys yra ES ir Šengeno erdvėje, fizinės sienos ir muitinės patikros nėra (beveik niekada). Tačiau dokumentai turi būti tvarkingi. Vokiečiai mėgsta tvarką, ir jei prie sienos (pavyzdžiui, netoli Lietuvos-Lenkijos) sustings policija ir patikrins krovį, o CMR dokumentas bus užpildytas neteisingai, gali būti bauda arba laikinas sulaikymas. Tai gerokai pakeičia siuntinių pristatymo terminus į Vokietiją aptarnaujant, nors ir atrodo, kad siena atvira.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas, be kurio negali važiuoti nė vienas sunkvežimis. Jis yra kaip krovinių pasas. Jame turi būti nurodytas tikslus svoris, prekių pavadinimas, siuntėjas ir gavėjas. Vokietijoje gavėjai ypač griežtai tikrina, ar svoris atitinka tai, kas parašyta, nes jie triejų dienų taisyklę apie mokesčius už kelių naudojimą (tai vokiškas dalykas, susijęs su svoriu). Jei svoris neteisingas – problemų nebus išvengta.

Ar įmanoma pristatyti krovinių daliai (dalinių siuntų)?

Taip, tai yra labai dažna praktika. Tiesa, aptarnaujant dalines siuntas (LTL), laikas visada užtrunka ilgiau, nes reikia važiuoti iš vieno sandėlio į kitą, surinkti krovinius. Vokietijoje yra didelių hubų, pavyzdžiui, prie Miuncheno, kur susirenka kroviniai iš visos Europos ir paskui paskirstomi. Jei jūsų siunta ten užsuka "sudėti", tai pridės dieną-dvi prie galutinio termino.

Kokios problemos su vairuotojo darbo laiku?

Čia aš dažnai matau nesupratimą. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas, turi privalomą 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų poilsio. Jis negali tiesiog sustoti prie kelio ir "pailsėti" valandą – turi būti įrašyta į tachograą. Jei vairuotojui baigiasi laikas, jis privalo sustoti, net jei iki tikslinio taško liks 5 km. Tai natūraliai ilgiaina siuntinių pristatymo terminus į Vokietiją aptarnaujant, ir su tuo nieko nepadarysi – tai saugumo klausimas.

Ar reikia specialių leidimų specialiems kroviniams?

Jeigu krovinys yra "neįprastas" – t.y., per didelis, per sunkus arba pavojingas (ADR), tai taip. Vokietijoje griežtai kontroliuojami ADR krovinių pervežimai, ypaje per miestus. Reikia gauti leidimus iš savivaldybių, o tai gali užepti savaitę (arba dvi, jei dokumentuose yra klaidų). Vieną kartą mes tur�jome vežti milžinišką transformatorę į fabrikan netoli Štutgarto, ir buvo daug problemų su leidimais.

Nesklandumai ir kaip juos išspręsti

Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietoje?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja į sandėlį, o durys užrakintos, arba sandėlininkas išėjo pietų ir nepaliko instrukcijų. Vokietijoje tai kartais būna, nes jie laikosi savo darbo grafikų. Jei vairuotojas negali pristatyti, jis privalo stovėti ir laukti. Jei laukimas ilgas, gali kilti klausimas dėl stovėjimo mokesčio arba vairuotojo viršvalandžių (jei jis laukia be to, kad galėtų išlipti iš mašinos ir ilsėtis). Geriausiai visada informuoti gavėją iš anksto, nors ir taip ne visada pasiteisina.

Ar dažnai pasitaiko sugedusių prekių?

Reiškia, tai darbas. Kelionė 1500 kilometrų nėra pasivaikšiojimas parku. Gali būti, kad kelyje staiga stabdys mašina priekyje, o jūsų krovinys (sakykimim, baldai) nuslysta ir daužiasi. Mes stengiamės užtikrinti, kad krovimas būtų kuo tvirtesnis, bet fizikos dėsniai nenugalimi. Jei įvyks įvykis, siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją aptarnaujant taps mažiausia problema – reikės spręsti draudimo klausimus ir daryti protokolus.

Kaip elgtis, jei pasikečia adresas?

Tai kasdienybė. Klientas paskambina ir sako: "Vonia, važiuokit ne į tą adresą, o į kitą, nes pirkėjas persikėlė." Jei naujasis adresas yra už 50 kilometrų, tai gali sužlugti visą kitų krovinių grafiką. Mes visais būdais stengiamės padėti, bet kartais tenka paprašyti papildomo mokesčio, nes tai nėra įtraukta į pradinę sutartį. (Čia turiu omeny, kad jei tai ne mūsų klaida, tai logiška, kad klientas sumoka).

O dėl dingusių siuntų, ar to būna?

Girdėjau istorijų, bet aš asmeniškai su tokia situacija nedirbu jau kurį laiką (pasidžiaugiu). Tačiau sistemoje visada yra rizika, ypač jei krovinys paliekamas neapsaugotoje vietoje per naktį. Vokietijoje vagystės taip pat pasitaiko, ypač dideliuose terminaluose. Todėl visada stengiamėsi naudoti "sleeper" cab režimus (vairuotojas miega su mašina) arba saugomas aikšteles. Tai gali šiek tiek prailginti laiką (užuot važiavęs toliau, reikia važiuoti į saugomą aikštelę), bet saugumas svarbiau.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Net jei manote, tai tik "papildomas kašpių įsisavinimas". Vokietijoje jei sukliudote kažką privačiame turtą (pvz., užkabinate sandėlio vartus), reikalavimai bus milžiniški. Karta mūsų vairuotojas apgadino asfalto dalį privačiame kieme, ir sąskaita buvo beveik 2000 eurų. Be draudimo aptarnaujant tokius klientus, verslas tiesiog bankrotuotų po kelių tokio pobūdžio incidentų.

Epizodai iš mano praktikos

Turite istorijų apie juodus humorą kelyje?

O, kokia be to. Turėjome kartą vežti labai brangų vyną į vieną restoraną prie Reino. Vairuotojas, geras vaikinas, bet šiek tiek... (čia turiu omeny, kad jis buvo per daug pasitikintis savimi), nusprendė nukreipti navigaciją per trumpesnį kelią, kad atvyktų anksčiau. Baigėsi taip, kad užstrigo žemės ūkio lauke po lietaus. Teko iškviesti traktorių. Restorano savininkas žiūrėjo į mus kaip į ateivius. Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją tada išsiplėtė iš 2 dienų į 4, ir vynas buvo šiek tiek "pamintas". Nuo tol draudžiu vairuotojams naudotis "trumpaisiais keliais".

Ką daryti, jei vokiečiai per daug griežti?

Kartais jie tiesiog būna per daug formalūs. Vieną kartą mums atsisakė priimti krovinį, nes CMR buvo parašytas ranka (o ne spausdintas), nors parašas buvo aiškus. Teko važiuoti į artimiausią spauduvą, perspausdinti dokumentą ir grįžti. Tai prarasta 3 valandos. Su jais reikia kantrumo, jei bandysite ginčytis, jie tiesiog užsidarys ir nieko neišgirsite. Jų nuomone, taisyklės yra taisyklės.

Ar buvo atvejų, kai viskas nuėjo kaip pasaką?

Taip, retai, bet būna. Buvo atvejis, kai vežėme dalis automobilių į Štutgartą. Viskas įvyko taip lygiai, kad vairuotojui net nereikėjo išlipti iš kabinos – viską padarė krovėjai, o dokumentai buvo užpildyti be klaidų. Tada siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją aptarnaujant buvo net trumpesni nei planavome. Tačiau tai išimtis, kuria aš visada mėgaujuosi, bet jos nesilaikau.

Kaip elgiate su klientų pykčiu?

Aš juos suprantu. Jei jų gamykla stovi, nes detalės neatvyko, jie turi teisę būti pikti. Aš tiesiog stengiuosi būti nuoširdus. Sakau: "Žinau, kad tai bjauru, mes dabar dirbame, kad išspręstume." Meluoti nėra prasmės, nes vėliau tiesa vis tiek išlįs. Geriau pasakyti, kad yra problema, kad vairuotojas lūžo, ir suteikti realų laiką, nei žadėti, kad jis atvyks po valandos, kai tikrai ne.

Ar technologijos padeda?

GPS ir stebėjimo sistemos padeda, bet jos neleidžia vairuoti greičiau. Jos padeda mums matyti, kur mašina stovi. Kai klientas klausia, kodėl stovi, aš galiu pasakyti: "Jis stovi prie kažkio kavinės, valgo pieta." Tai duoda aiškumą. Anksčiau, be telefonų, buvo daugiau mistikos – mes nežinodavome, kur mašina, kol ji nepadarydavo skambučio iš taksofono. Dabar siuntinių pristatymo terminai matomi beveik realiu laiku, kas sumažina stresą.

Išvada

Viskas apie tai, kad logistika nėra tikslus mokslas, o daugiau meno ir kantrybės derinys. Dirbu šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti, kad nėra dviejų vienodų reisų. Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją aptarnaujant visada priklauso nuo begalės veiksnių – nuo orų Lenkijoje iki to, ar vokiškas sandėlininkas yra gerai nusitiesęs. Svarbiausia yra ne tik žinoti grafikus, bet ir turėti patikimą partnerį, kuris pasakys tiesą, net jei ji nepatogi. Planuokite savo laiką atsargiai, bendraukite ir tikėkite geriausiu, tačiau visada turėkite atsarginį planą B.