Siuntinių pristatymo patarimai perkraustymui į Vokietiją: kas pasikeitė 2024 metais

Sveiki, draugai. Eikime tiesiai į punktus. Šioje srityje jau dirbu beveik ketvirtį amžiaus – matyta ir gera, ir bloga, ir tokia, nuo ko plaukai šnypščia. Dažnai žmonės sako: „o, važiuoju į Vokietiją, ten viskas šalia, tiesiog įmesiu į mašiną ir važiuoju“. Ne taip greit. Perkraustymas į Vokietiją turi savo niuansų, kuriuos, nežinodami, galite prarasti nemažai pinigų ar nervų. Štai jums šiek tiek realių, „iš vidaus“ žinomų siuntinių pristatymo patarimų perkraustymui į Vokietiją. Nerašau čia jokių mokslinių veikalų, o tiesiog tai, ką būtų geriau, kad žinotumėte prieš padedant telefoną. Geriau iš anksto pasiruošti, nei vėliau gailėtis, kai krovinys stovi pasienyje.

Popieriaus darbas ir kita nuobodi dalis

Kas dėl to VMDF ar kaip ten?

Tai, kad jūsų daiktai nebus parduoti, o yra asmeniniai. Be šio formos, jei į Vokietiją vežate daugiau kaip tam tikrą sumą (nors tikslios sumos geriau pasitikrinti, nes ji keičiasi), gali būti priskirta importo mokesčiai. Užpildykite jį tiksliai, net jei atrodo, kad klausimai kartojasi. Vokiška muitinė mėgsta tvarką, o ne „kažkaip“.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei atvykstate gyventi ir daiktus naudosite sau, PVM mokėti nereikia, jei pateikiate VMDF. Bet jei būsite pastebėti, kad parduodate naujus daiktus per „eBay Kleinanzeigen“ iš karto po atvykimo (kaip ką nors padariau su vienu klientu, kuris „užmiršo“ pasakyti apie tris skuterius), gausite delspinigius. Būkite sąžiningi, jie turi visus duomenis.

Kokius dokumentus reikia turėti rankose?

Reikėtų turėti asmens tapatybės dokumentą, VMDF formą (jei taikoma), ir daiktų sąrašą. Sąrašas turi būti ne „ant kelio“ parašytas, o bent jau suprantamai. Geriausiai, jei jis dvikalbis. Vokiškas muitininkas nenori skaityti jūsų rašysenos lietuviškai ir spėlioti, kas tas „stalas su kojom“.

Ar galima atsiimti daiktus paštu?

Negalima. Tai ne pirkinys iš „Amazon“. Krovinys turi būti pristatytas į adresą arba sandėlį, kur galite jį fiziškai pasiimti. Paštu jums niekas neišsiųs dėžės su sofos dalimis, tai nebe Lietuva, kur viską įmanoma „susitarti“ su pašto dėžės sarge.

Kas dėl to VMDF formos registracijos?

Dabar daug kas daroma elektroniniu būdu per „EMCS“ sistemą, bet fiziniams asmenims dažniausiai tiesiog reikia užpildyti formą ir pateikti muitinės poste. Nereikia būti IT specialistu, bet reikia kantrybės. Kartais sistema stringa, tai ne jūsų kaltė, tiesiog palaukite.

Ar reikia išsiregistruoti iš Lietuvos?

Tai nebūtina paties siuntimo momentui, bet gali prireikti vėliau Vokietijoje įsiregistruojant, kad įrodytumėte, jog nebegyvenate Lietuvoje. Geriau turėti to patvirtinimą (nors nebūtinai, bet padeda). Vokietijos biurokratai mėgsta popierius.

Kas vyksta, jei pamiršau sąrašą?

Tada gausite „malonų“ pokalbį su muitininku. Jie gali atidaryti krovinį ir tikrinti kiekvieną dėžę. Už tokį patikrinimą ir saugojimą reikės sumokėti. Geriau praleisti valandą ir parašyti sąrašą, nei mokėti šimtus eurų už tinginystę.

Ar saugu duoti duomenis reisui?

Saugiau nei duoti savo PIN kodą gatvėje. Pervežimo įmonėms reikia tik tiek, kiek muitinės reikalauja. Jei kas prašo slaptažodžių nuo banko – tuojau bėkite. Tai nėra dalis siuntinių pristatymo patarimų perkraustymui į Vokietiją, o paprastas saugumo protas.

Kaip supakuoti, kad nenuviltų (ir nesulūžtų)

Ar galiu tiesiog įmesti į maišus?

Galite, jei norite, kad jūsų drabužiai atrodytų susmulkintas bulvių košės. Vokietijoje keliai geresni, bet vairuotojai taip pat būna pavargę. Naudokite dėžes. Kietos dėžės. Tai geriausias investicija į jūsų protą.

Ką daryti su lėlėmis ir tais daiktais?

Jei tai yra brangūs kolekcijoniniai daiktai ar ką tik nupirktos (nenaudotos) elektronikos, jums gali būti priskirta muyčio mokestis, jei negalėsite įrodyti, kad juos naudojote. Geriausia turėti PVM kvitą arba nuotrauką, kurioje matote, kad šita daiktas stovi jūsų namuose jau metus laiko.

Ar reikia rūšiuoti daiktus?

Būtų protinga. Ne taip, kaip šiukšles, bet sudėti virtuvės reikmenius į vieną dėžę, o drabužius į kitą. Vėliau išsirinkti iš vienos dėžės keptuvę ir šlepetes bus labai nemalonu. Pasakysiu iš patirties – vienas klientas taip padarė ir vėliau keikėsi savęs dvi savaites.

Kaip apsaugoti baldus?

Naudokite putplasčio plokštes. O, jei neturitės, pasilikite senus antklodes ar kilimus. Juos galima apvynioti apie stalus. Nenaudokite tik pakartų, jei nenorite gauti „modernaus“ nulaužto kampų stalo. Vokietijoje remontas kainuoja tris kartus brangiau.

Ar galiu padėti į dėžę viską?

Neleidžiama dėti degiųjų skysčių, aerozolių ar kitų pavojingų medžiagų. Vienas kartą kažkas padėjo butelį benzino (nežinau kodėl), ir visas krovinys buvo sustabdytas. Gaila buvo kitų klientų daiktų, kurie buvo toje pačioje mašinoje.

Ką daryti su šaldytuvu?

Jį reikia išjungti ir išblaškyti bent paras prieš kelionę. Jei viduje bus vanduo, jis užšals per Alpes (nors šiuo metu orai keisti, bet ten gali būti šalta) arba tiesiog nutekės ant kitų daiktų. Kvapas bus nepakartojamas.

Ar verta drausti?

Kiekvienas sako „ne, man nieko nenutiks“. Kol nutinka. Jei vežate brangią elektroniką ar paveikslus, draudimas kainuoja tik keletą eurų nuo vertės. Geriau sumokėti ir ramiai miegoti. Nemanau, kad tai yra pats svarbiausias dalykas, bet tikrai vertas apgalvoti.

Kainos ir terminai (pinigai laiko)

Kodėl taip brangu?

Kainos priklauso nuo degalų, kurie dabar... (čia aš net nežinau, kas juos daro, bet brangu). Taip pat nuo to, ar tai yra pilnas reisas, ar dalinis. Jei reikia vežti tik vieną sofa į Miuncheną, tai teks susimokėti už vietą. Tiesiog fizikos dėsnis – viena sofa neužpildo 16 tonų mašinos.

Kiek laiko trunka?

Įprastai tai trunka nuo 3 iki 7 dienų. Tačiau jei yra eilės pasienyje arba muitinė (kaip buvo praėjusių metų rugsėjį, kai viskas stovėjo), gali užtrukti ilgiau. Neklauskite manęs „tiksliai kada“, aš nebūnu vairuotojo galvoje.

Ar galima susitarti dėl kainos?

Galima pabandyti, jei turite didelį kiekį daiktų arba lanksčius datas. Bet jei jums reikia vežti dvi dėžės į Berlyną „už rytojaus“ – tai kainuos brangiau nei jūsų naujas virtuvės stalas. Skubėjimas visada kainuoja.

Kas dėl užstato ar išankstinio mokėjimo?

Dauguma įmonių prašo išankstinio apmokėjimo bent dalį sumos. Tai ne todėl, kad jums nepasitiki, o todėl, kad išlaidos (degalai, keltai) turi būti padengtos iš karto. Niekas neveš nemokamai.

Ar atveža į butą?

Tai priklauso nuo paslaugos. Yra „pristatymas iki durų“, o yra „iškrauna mašiną gatvėje“. Jei gyvenate 5 aukšte be lifto (kaip daug kur senuosiuose Vokietijos namuose), už kėlimą laiptais reikės papildomai mokėti. Vairuotojai nėra kultūristai.

Kas vyksta, jei vėluoja?

Skambinkite dispečeriui. Neklauskite vairuotojo, kai jis vairuoja (nepagalvojai, kad tai nelegalu?). Dispečeris žurs, bet pasakys tiesą. Kartais tiesiog padanga plyšo arba klientas vėluoja išsiimti savo daiktus iš ankstesnio punkto.

Ar galima atidėti pristatymą?

Galima, bet tik jei yra kur laikyti. Sandėliavimas Vokietijoje nėra pigus. Jei jūsų butas nebus paruoštas ir reikės laikyti daiktus savaitę savaitę, gali tekti sumokėti daugiau nei už patį pervežimą.

Kas dėl papildomų mokesčių?

Gali būti „Long Length“ mokestis už ilgas lazdas ar grindis. Arba „Limited Access“, jei sunku privažiuoti prie namo. Vokietijoje griežtos taisyklės sunkiasvoriams transportams, ir jei vairuotojas įvažiuos į zoną, kur negali, gausią baudą, kurią už jus sumokės.

Vokiški niuansai (kai jie išpešia galvą)

Ar vokiška muitinė griežta?

Labai griežta. Jie turi skenerius, kuriais mato viską viduje. Jei sąraše parašėte „drabužiai“, o viduje yra motociklas, jums bus blogai. Nerašykite klaidingų duomenų. Jie mėgsta tiesiogumą ir tikslumą.

Kas yra „Umzugsgut“?

Tai yra raktinis žodis. „Umzugsgut“ reiškia perkraustomo turto išimtinės tvarkos pritaikymą. Jei jūsų krovinys taip pažymimas (turi būti VMDF), nėra mokesčių. Bet jei atvykstate be šios formos, jie gali viską apmokestinti kaip prekes.

Ar galiu vežti maistą?

Asmeniniam vartojui – taip, bet ne per daug. Keletas dėžių šaldytų mėsainių ar sausainių nėra problema. Bet jei vežite 50 kilogramų kiaulienos, gali būti įtariamas prekyba. Geriau valgyti vietinius (nors vokiškas duona ir yra skanus, bet mūsiškia... aišku).

Ar galiu vežti alkoholį?

Tai jautri tema. Asmeniniam vartojui galima tam tikras kiekis, bet viršijus ribas, reikia mokėti akcizą. Patarčiau nebandyti vežti dešimt padėklų alaus, nors Lietuvoje jis pigesnis. Muitininkai žino, kiek kainuoja alus Vokietijoje, ir skaičiuoja skirtumą.

Kas dėl elektronikos serijinių numerių?

Kartai gali paprašyti. Ypač jei tai nauji kompiuteriai ar telefonai. Jei negalite įrodyti, kad jie buvo jūsų naudojami, gali būti apmokestinti. Užsirašykite serijinius numerius prieš išvežant.

Ar reikia gerti su vairuotoju?

Nereikia. Jis turi dirbti. Vokiškai kelių policija nesižaidžia. Geriau tiesiog pasakykite „danke“ ir leiskite jam eiti. O jei norite padėti iškrauti – tai bus tikrai vertinama.

Kas dėl tamsiosios spalvos stiklų mašinų?

Ką? O, galvojate apie langus? Ne, čia aš nukrypau. Bet jei vežate mašiną, tai kita istorija, reikia specifinių dokumentų. Šiuo atveju kalbame apie siuntinius. Bet jei vežate tamsų stiklą kaip dalį baldų – tiesiog gerai užvyniokite, kad nesužlūžtų.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Saugu, jei pasirūpinote pakavimu ir draudimu. Bet niekas neduoda 100% garantijos, jei įvyksta avarija. Gamyklos dėžės yra geriausia apsauga. Naudokite jas, jei dar turite.

Kas dėl piano ar riedučių?

Tai yra neįprasti krovniai. Už juos imamas papildomas mokestis, nes reikia specialios technikos ar žmonių. Nenukreipkite pianino į paprastą dėžę ir tikėkitės, kad atvyks sveikas.

Ar galiu sekti kur yra mano daiktai?

Dauguma įmonių suteikia sekimą. Bet ne tikėkitės, kad pamatysite mašiną realiu laiku kaip taksį. Kartais sekimas atnaujinamas tik tada, kai vairuotojas užsuka poilsio arba iškrauna.

Ką daryti, jei atvyko sugadinta dėžė?

Niekada nepasirašykite pristatymo akto, jei matote, kad dėžė sutrupdyta. Padarykite nuotraukas ir parašykite pastabą „su defektais“. Jei pasirašysite „gerai“, vėliau niekas nebeatsakingas.

Ar veža augalus?

Galima, bet tik su specialiomis taisyklėmis (fitosanitarinis pasas), jei tai daug. Kelis vazonus su kaktusais galima nešioti ir be jų, bet jei turite visą sodą – gali būti problema sienoje.

Kas dėl dviračių?

Dviračiai Vokietijoje populiarūs. Galima vežti, bet geriau išmontuoti ratus arba padėti į specialią dėžę. Jei padėsite tiesiog ant krūvos, gali atsitikti, kad ratai sulenks arba subraižys kitą daiktą.

Ar reikia kalbėti vokiškai su vairuotoju?

Ne, dauguma vairuotojų kalba rusiškai arba angliškai, o lietuviškai – susitarsime. Bet jei su muitininku tenka kalbėti, angliškai paprastai užtenka, nors jei mokate vokiškai – tai didelis pliusas.

Ar galiu siųsti daiktus į „Packstation“?

Ne, jei tai didelis krovinys. „Packstation“ skirta mažiems siuntiniams. Jums reikės fizinio adreso. Jei neturite kur pristatyti, galite išsinuomoti „Paketshop“ arba mažą sandėliuką trumpam.

Kodėl man neatsiliepė?

Gali būti, kad dirbu arba važinėju. Būkite kantrūs. Aš ne turiu sekretorės, aš pats viską darau. Kartais tiesiog neįmanoma atsiliepti iš karto.

Kas dėl tų firmų, kurios siūlo per pigu?

Žiūrėkite į atsiliepimus. Jei kaina dvigubai mažesnė nei rinkoje – tai arba jie nenuveš, arba papildomai užpyls mokesčių. Gera kaina – tai ne mažiausia, o reali.

Ar galiu pati vežti savo daiktus?

Galite, jei turite teises. Bet tada turite susitvarkyti visus dokumentus sau. Dauguma žmonių, kuriems aš duodu siuntinių pristatymo patarimų perkraustymui į Vokietiją, galiausiai supranta, kad verti patikėti profesionalams, kad išvengtų galvos skausmo su vokiška biurokratija.

---

Na, štai ir viskas iš pirmos rankos. Tikiuosi, kad šie siuntinių pristatymo patarimai perkraustymui į Vokietiją padės jums išvengti tų klaidų, kurias aš mačiau per šiuos dvidešimt metų. Svarbiausia – nebijokite klausti ir viską užrašykite. Vokietija myli tvarką, o jei jią užtikrinsite, viskas vyks sklandžiai. Sėkmės kelyje ir naujuosiuose namuose!