Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos krovinius, perkraustymo paslauga

Saugumas ir patikimumas kraustymosi procese Lietuva–Vokietija – nuo dėžių iki raktų

Vežame kiekvieną dieną

Saugumas ir patikimumas kraustymosi procese Lietuva–Vokietija – nuo dėžių iki raktų,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Saugumas ir patikimumas kraustymosi procese Lietuva–Vokietija – nuo dėžių iki raktų  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Saugumas ir patikimumas kraustymosi procese Lietuva–Vokietija – nuo dėžių iki raktų

    Kraustymosi procesas Lietuva–Vokietija nėra vienas veiksmas. Tai kelios dalys: pasiruošimas Lietuvoje, pakavimas, krovimas, kelionė per Lenkiją, atvykimas į Vokietiją, iškrovimas, baldų montavimas, dokumentų pasirašymas. Kiekviename etape galima kažką pamiršti. Patikimumas reiškia, kad pervežėjai ir klientas laikosi susitarimų. Saugumas reiškia, kad daiktai, žmonės ir patalpos nėra rizikuojami dėl skubos ar netvarkos.

    DUK

    Kraustymosi proceso pradžia

    Nuo ko pradėti kraustymosi procesą Lietuva–Vokietija?

    Pradėkite nuo sąrašo ir datos. Užsirašykite, ką vežate, ką paliekate, ką parduodate, ką išmetate. Tada patikrinkite, ar Vokietijoje jau turite adresą, raktus, liftą, parkavimo galimybę. Tik po to ieškokite pervežėjo. Daugelis daro atvirkščiai: pirmiausia rezervuoja mašiną, o paskui aiškinasi, kad butas dar neprieinamas. Tai kaip pirkti bilietą nežinant stoties. Gal ir pavyks, bet kodėl rizikuoti?

    Kiek laiko reikia planuoti kraustymąsi Lietuva–Vokietija?

    Normaliam butui geriau turėti bent 3–4 savaites. Namui ar dideliam kroviniui – 6–8 savaites. Jei data fiksuota, pavyzdžiui, nuomos sutartis baigiasi konkrečią dieną, rezervuoti reikėtų dar anksčiau. Vasarą geri pervežėjai užimti greitai. Jei ieškote paskutinę savaitę, rinkinys bus mažesnis, o kaina gali būti didesnė. Planavimas čia nėra biurokratija, tai ramesnis miegas.

    Ar reikia vertinti visus daiktus prieš užsakymą?

    Taip, bent apytiksliai. Pervežėjui reikia žinoti tūrį, sunkius daiktus, trapumą, aukštus, liftus. Jei pasakysite „vieno kambario butas“, vienas įsivaizduos kuprinę ir dulkių siurblį, kitas – pilną butą su pianinu. Todėl geriausia nusiųsti nuotraukų ar vaizdo įrašą. Vaizdas kartais parodo daugiau negu ilgas aprašymas. Ypač kai klientas pamiršta paminėti spintą, dviračius ir tris dėžes knygų.

    Ką daryti, jei nežinau tikslios datos?

    Sakykite tai iš karto. Galima derinti preliminarų terminą, stebėti laisvas datas, rinktis dalinį pervežimą su lanksčiu grafiku. Bet jei data gali pasikeisti, tai turi atsispindėti pasiūlyme. Blogiausia – pasakyti vieną datą, o paskui prieš pat kraustymą pranešti, kad viskas perkeliama. Pervežėjai planuoja automobilius ir žmones, todėl datos keitimas gali kainuoti. Lankstumas geras, bet tik kai apie jį kalbama sąžiningai.

    Pakavimas ir inventorizacija

    Kaip sudaryti daiktų sąrašą kraustymuisi?

    Sąrašas gali būti paprastas, bet aiškus. Pavyzdžiui: 10 dėžių virtuvė, 6 dėžės drabužiai, 1 stalas, 1 sofa, 1 skalbimo mašina, 2 dviračiai. Jei daiktai vertingi, pažymėkite juos atskirai. Sąrašas padeda ne tik pervežėjui, bet ir jums iškraunant. Kartais po ilgos dienos atrodo, kad viskas atvažiavo, o po savaitės paaiškėja, kad dingsta viena dėžė su dokumentais. Todėl numeracija ir sąrašas yra labai praktiški.

    Ar inventorizacija tikrai reikalinga?

    Dideliems kraustymams – taip. Mažam kroviniui galima paprasčiau, bet vis tiek pravartu turėti bent pagrindinį sąrašą. Inventorizacija padeda fiksuoti, kas buvo pakrauta ir kas iškrauta. Ji naudinga draudimui, pretenzijoms, tiesiog ramybei. Jei pervežėjas siūlo inventorizaciją, nepamanykite, kad jis nori jus varginti. Jis nori, kad po savaitės nekiltų klausimas, ar ta dėžė apskritai egzistavo.

    Kaip pažymėti dėžes kraustymosi metu?

    Naudokite numerius, kambarius ir trumpus užrašus. Pavyzdžiui: „VOK-03 virtuvė indai“, „VOK-12 miegamasis patalynė“. Lipdukai geriau negu paprastas rašiklis, nes jie nenusitrina. Jei dėžės važiuos į sandėlį, žymėjimas dar svarbesnis. Nerašykite tik „svarbu“, nes visos dėžės atrodo svarbios po 12 valandų kraustymosi. Būkite konkretūs.

    Ką daryti su smulkiais baldų varžtais?

    Dėkite juos į maišelius, užklijuokite, pažymėkite. Geriausia priklijuoti prie paties baldo arba įdėti į dėžę su aiškiu užrašu. Ne į vieną bendrą indelį, kur po to visi varžtai atrodo vienodi. Išardytas baldas be varžtų Vokietijoje tampa medžio masyvu su emocine verte. Tai juokinga tik iš šono. Todėl smulkias dalis reikia tvarkyti kaip brangenybes.

    Krovimas Lietuvoje

    Kaip vyksta krovimas kraustymosi procese Lietuva–Vokietija?

    Krovimas prasideda nuo sunkių ir didelių daiktų, tada dedamos dėžės, trapūs daiktai, čiužiniai, minkšti daiktai tarpams užpildyti. Visa tai tvirtinama diržais. Jei baldai išardomi, dalys saugomos atskirai. Krovėjai turi dirbti taip, kad automobilis būtų stabilus, o iškrovimas Vokietijoje patogus. Jei dalis krovinio bus iškraunama anksčiau, tai reikia planuoti iš anksto. Kitaip viena dėžė gali užblokuoti viską.

    Ar reikia apsaugoti butą krovimo metu?

    Taip, ypač jei grindys naujos arba nuomojamas butas. Naudojami kilimėliai, kartonas, apsauginė plėvelė. Tai taikoma ir Lietuvoje, ir Vokietijoje. Nuomininkai dažnai pamiršta, kad už sugadintą laiptinę gali tekti mokėti. Apsauga trunka kelias minutes, o konfliktus gali sumažinti labai daug. Be to, krovėjams saugiau dirbti, kai grindys neuždengtos slidžiomis dėžėmis ar plėvele.

    Kas atsakingas už išardytus baldus?

    Priklausomai nuo sutarties. Jei baldus ardo pervežėjai, jie turėtų žymėti dalis ir saugoti varžtus. Jei klientas pats išardė, atsakomybė dalinasi kitaip. Svarbu tai aptarti prieš darbą. Kai kurie baldai sunkiai surenkami atgal, ypač jei trūksta vienos detalės. Todėl geriau fotografuoti prieš išardant. Nuotraukos atrodo kaip perteklius, kol nepradedate rinkti spintos 23 valandą.

    Ar krovėjai neš daiktus iš garažo ar sandėliuko?

    Jei tai įeina į sutartį – taip. Jei ne, gali būti papildomas mokestis arba reikės papildomo laiko. Dažna problema – klientas sako „garažas šalia“, o realybėje iki garažo 60 metrų, laiptai, spyna, tamsu ir dar pilna senų daiktų. Todėl visos vietos turi būti parodytos prieš kainos patvirtinimą. Pervežėjai nėra kalti, kad negirdėjo to, kas nebuvo pasakyta.

    Kelionė Lietuva–Vokietija

    Koks kelias dažniausiai naudojamas kraustymuisi Lietuva–Vokietija?

    Dažniausiai maršrutas eina per Lenkiją. Iš Vilniaus ar Kauno važiuojama į vakarus, tada pagal galutinį miestą – Berlyną, Hamburgą, Frankfurtą, Miuncheną ar kitur. Kelių būklė keičiasi, remontų būna nuolat, todėl maršrutą reikia tikrinti prieš išvykstant. Kartais eismas Lenkijoje būna sunkus dėl sunkvežimių. Vairuotojo patirtis čia labai svarbi, nes jis turi ne tik važiuoti, bet ir saugiai gabenti krovinį.

    Kodėl kartais kraustymasis trunka ilgiau negu planuota?

    Priežasčių daug: ilgesnė krovos trukmė, vėlavimas dėl eismo, blogas oras, netikslus adresas, liftas neveikia, dokumentai nesutvarkyti, klientas nepasiruošęs. Kartais net ir geras planas griūva dėl smulkmenos. Todėl reikia palikti laiko rezervą. Jei skrydis ar buto perdavimas kitą dieną, geriau neplanuoti kraustymosi paskutinę naktį. Tai viena tų vietų, kur optimizmas kainuoja brangiai.

    Ar galima krautis dalimis?

    Galima, bet tai sudėtingiau. Vienas reisas su dalimi daiktų, kitas vėliau – taip daro studentai, darbuotojai, šeimos, kurios dar nežino galutinio adreso. Dalimis kraustytis patogiau emociškai, bet logistiškai gali būti brangiau. Kiekvienas reisas turi savo kainą. Jei įmanoma, geriau viską suplanuoti vienu ar dviem reisais. Bet gyvenimas ne visada leidžia.

    Ką daryti, jei dalis daiktų lieka Lietuvoje?

    Reikia aiškiai pažymėti, kas lieka, kur lieka ir kada bus vežama. Jei daiktai liks sandėlyje, reikia žinoti sąlygas, kainą, draudimą, prieigos tvarką. Negalima palikti daiktų „kažkur garaže“ be tvarkos. Po mėnesio visi pamiršta, kas ten buvo. Todėl sandėliavimas turi būti dokumentuotas. Tai ypač svarbu, jei kraustomasi palaipsniui.

    Vokietijos pusė

    Ką reikia žinoti prieš iškraunant Vokietijoje?

    Reikia žinoti adresą, aukštą, liftą, parkavimo taisykles, kontaktinį asmenį, triukšmo apribojimus. Jei reikia leidimo sustoti, jį reikia užsakyti iš anksto. Jei iškraunama sekmadienį, būkite atsargūs. Vokietijoje kaimynai gali skųstis labai greitai. Taip pat reikia paruošti vietą daiktams, kad krovėjai nežinotų, kur statyti dėžes. Geriau prieš atvykstant nuspręsti, kuris kambarys kuriam daiktui skirtas.

    Ar reikia registruotis Vokietijoje prieš kraustymąsi?

    Dažnai persikraustant gyventi reikia registracijos savivaldybėje, vadinamojo „Anmeldung“. Tai nėra pervežimo klausimas, bet praktiškai labai svarbu. Be registracijos sunkiau tvarkytis banko, darbo, interneto ir kitus reikalus. Dokumentus dėl būsto reikia turėti tvarkingai. Aš nesu migracijos specialistas, todėl tikslių reikalavimų geriau tikrintis oficialiai. Bet žinoti šį žingsnį reikia iš anksto.

    Kaip elgtis su namo administratoriumi Vokietijoje?

    Mandagiai ir iš anksto. Jei reikia rezervuoti liftą, naudoti keltuvą, užimti vietą, tai reikia derinti. Kai kuriose vietose be leidimo negalima statyti automobilio ar nešti baldų per pagrindinį įėjimą. Administratorius nėra priešas, bet jis saugo namo tvarką. Jei viskas suderinta, procesas eina ramiau. Jei ne, galite stovėti gatvėje su sofa ir telefonu rankoje.

    Ką daryti, jei Vokietijoje nėra lifto?

    Tada reikia skaičiuoti daugiau laiko, daugiau žmonių ir didesnę riziką. Penktas aukštas be lifto nėra tas pats kaip pirmas aukštas. Kaina gali didėti, nes darbas sunkesnis. Kai kurie baldai gali būti neišnešami pro laiptinę ir reikės keltuvo. Tai reikia žinoti prieš užsakymą. Jei pasakysite tik atvykimo dieną, niekas nebus laimingas.

    Rizikos ir sprendimai

    Kokios dažniausios problemos kraustymosi procese Lietuva–Vokietija?

    Dažniausios problemos: neteisingas daiktų kiekis, nepakankamas automobilis, neveikiantys liftai, blogas pakavimas, nepasiruošęs klientas, vėlavimas, dokumentų trūkumas. Dar viena problema – per mažas bendravimas. Žmonės galvoja, kad jei sumokėjo, viskas vyks savaime. Nevyks. Kraustymasis yra bendras darbas. Pervežėjai gali būti profesionalūs, bet jei klientas nepateikia informacijos, kils nesklandumų.

    Kaip išvengti papildomų mokesčių?

    Prieš sutikdami paprašykite išsamių sąlygų. Klauskite, kas įskaičiuota, kas ne, kiek kainuoja laukimas, baldų montavimas, pakavimas, keltuvas, ilgesnis atstumas iki durų. Jei viskas pasakyta iš anksto, papildomų mokesčių bus mažiau. Papildomas mokestis ne visada yra sukčiavimas. Kartais jis atsiranda todėl, kad realybė skiriasi nuo pirminio aprašymo. Bet klientas turi būti informuotas.

    Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

    Ne visada. Pigiausias pasiūlymas gali būti geras, jei tai tiesiog lanksti data arba dalinis krovinys. Bet jei kaina neatrodo logiška, klauskite kodėl. Gal neįskaičiuotas draudimas, krovėjai, pakavimas, PVM. Blogiausiu atveju po krovos paaiškės, kad reikia mokėti daugiau. Todėl rinkitės ne tik pagal kainą, bet ir pagal aiškumą. Aiški įmonė dažniausiai dirba tvarkingiau.

    Ką daryti, jei pervežėjas vėluoja?

    Skambinkite atsakingam asmeniui ir prašykite konkrečios informacijos. Kur yra automobilis? Kada atvyks? Ar keičiasi grafikas? Ar reikia perkelti iškrovimą? Jei vėlavimas mažas, dažniausiai nieko baisaus. Jei didelis, reikia spręsti alternatyvas. Gera įmonė informuoja pati, nelaukia, kol klientas pradeda nervintis. Patikimumas matomas ne tik tada, kai viskas gerai, bet ir tada, kai kažkas negerai.

    Išvada

    Saugumas ir patikimumas kraustymosi procese Lietuva–Vokietija nėra vienas gražus etapas, o nuolatinis darbas su detalėmis. Reikia tinkamai supakuoti daiktus, teisingai įvertinti tūrį, pasiruošti dokumentus, suderinti Vokietijos adreso sąlygas ir pasirinkti pervežėją, kuris nebijos aiškių klausimų. Kuo daugiau informacijos prieš kraustymąsi, tuo mažiau streso kelyje. Kraustymasis gali būti netvarkingas, bet jis neturi būti chaotiškas.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.