Saugumas ir atsakomybė perkraustant biuro daiktus į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, pasirodo, dar viskas suleidžia šaltas upes, kai pašnekužiuose girdžiu, kaip kas nors bandė sutaupyti ant pakavimo. Perkraustymas į Vokietiją nėra tas pats, kas nuleisti dėžę gatvėje Kaune – čia keliai, taisyklės ir labai griežti reikalavimai iš vokiečių pusės. Dažnai klientai galvoja, kad svarbiausia tik kaina, bet pamiršta, jei biuro stalas nukrito per posūkį prie Berlyno, kaltės ieškoti bus vėlu. Be galo svarbu suprasti, kas atsakingas už ką ir kada draudimas tikrai veikia. Jeigu norite išvengti nervų griūties prieš pietus Vokietijos autostradoje, reikia žinoti kelis pagrindinius dalykus apie atsakomybę.

Draudimas, rizikos ir dokumentai

Ką daryti, jei vairuotojas sugadino daiktą?

Pradėkime nuo blogiausio scenarijaus. Jei pas jūs vairuotojas neatsargiai apsisuko ir nulaužė projektoriaus stovą, visi kaltina vairuotoją, bet būtent jis dažniausiai nėra tas, kuris mokės. Reikia rašti įvykio protokolą vietoje, fiksuoti žalą ir nedelsiant pranešti logistikos vadovui. Tiesioginis fizinis žalos paveikslas yra pagrindinis įrodymas draudžiui. Be to, nepamirškite, kad be CMR (tarptautinės krovinių vežimo sutarties – dokumento, kurį pasirašo ir vairuotojas, ir siuntėjas) protokolo, draudimo kompanija tikrai priekaisiuos ir nepirks jokių jūsų aiškinimų apie „buvo tokia situacija“.

Ar obligatorinis draudimas veikia Vokietijoje?

Taip, veikia, bet jis labai ribotas. Paprastai šis standartinis draudimas siekia tik apie 1,43 EUR už kilogramą, todėl jei gabenate brangų serverį ar menkai vertingamus, bet sunkius metallofonus, sumos gali ir neužtekti. Verta pasidomėti papildomu draudimu, o jeigu nežinote, kiek tiksliai kainos jūsų krovinys, geriau deklaruokite didesnę vertę nei mažesnę. Perkraustymas į Vokietiją su maža vertės deklaracija gali baigtis tuo, kad už sugadintus 5000 eurų vertės kompiuterius gausite tik penkiasdešimt eurų atlyginimo.

Kas tas CMR ir kada jis reikalingas?

CMR – tai tavo draugas ir priešas vienu metu. Jis reikalingas kiekvieną kartą, kai keliauja krovinių pervežimas į Vokietiją, net jei tai tik viena dėžė su dokumentais. Be šio lapo, vokiečių muitinė (jei sustabdo ties sienos keliu ar patikrina viduryje šalies) gali konfiskuoti visą maišą, laikydami juos neteisėtai pervežamu turtu. Viską reikia patikrinti dar prieš išvykstant – ar vairuotojas parašė savo vietą, ar numeriai sutampa su savininko kodais.

Kas atsakinga už blogai užpakytus daiktus?

Tai yra vienas dažniausių ginčų. Jei pakavimą darote patys, o dėžė viduje suskyla, tuomet atsakomybė lieka ant jūsų pečių. Pervežėjas atsakingas tik už tai, ką jis matė – jei paėmė integrią dėžę, ir atvyko su sulaužyta, tada ieškokime kaltės joje. Buvau atvejose, kai klientai Vilniuje uždėjo „trapaus“ lipduką ant senos dėžės be sulaikymo juostos, ir po to stebėjosi, kodėl kompiuteriai nuvijo Hamburge. Pakuokite tvarkingai, nes niekas kitas neįsivaizduoja, ką jūs ten sukrapštojote.

Ar reikia inventorizacijos sąrašo?

Absoliučiai taip, ypač jei keliaujate didelėje kompanijoje. Be sąrašo, kuris nurodo „monitorius Dell 27 colių – 3 vnt“ bus sunku įrodyti, kad buvo ne du, o trys. Vokiečiai mėgsta tvarką, todėl jei dingsta dėžė, pareiškime, istoriniame Miuncheno centre, be inventorizacijos policija net ir nedominės. Rašykite viską, net mažiausius mygtukus – tai sutaupo laiko vėliau.

Kiek laiko galima pareikšti nuostolį?

Pagal taisykles, terminai yra griežti – turite 30 dienų nuo pristatymo dienos parašyti pretenziją, jei matote pažeidimus. Jei pažeidimas pasirodo vėliau (pavyzdžiui, atidarius spintelę po mėnesio), situacija kaip ant aštrių peilių. Tačiau oficialiai teisiniai terminai gali siekti iki 9 mėnesių, bet mano praktika rodo, kad bandyti gauti pinigus po dviejų mėnesių be pradinio protokolo – tai beprasmiškas laiko švaistymas. Skubėkite su užrašais iš karto.

Ar tinka Lietuvos draudimas Vokietijai?

Daugeliu atvejų taip, jei draudimo polisas yra tarptautinis. Vis dėlto, reikia perskaityti smulkmenas, nes kai kurios „mažos“ kompanijos rašo galiojimą tik Lietuvos teritorijoje. Užtikrinimui, klauskit savo vadybininko arba paties draudžiotojo, ar apsauga veikia ir Frankfurte, ir Berlyne, ar tik Kaune.

Ar gali padaryti nuostolį trečiasis asmuo?

O jei į mus atremia kitas automobilis? Tada jau kalbame ne apie civilinę atsakomybę pervežėjo, o apie kaltininką, kuris sukėlė avariją. Čia viskas labai įpainiojama teisiniu požiūriu, bet geriausia, kai turi savo draudimą, kuris apmoka žalą nepriklausomai nuo to, kas kaltas. Perkraustymas į Vokietiją yra ilgas maršrutas ir incidentai ant autostradų A9 arba A2 vyksta kasdien.

Ar galima įtraukti brangius asmeninius daiktus?

Draudimas gali apimti tik įmonės turtą, jeigu tai oficialus susitarimas. Jei vadybininkas slapta pasidėjo į dėžę savo auksinę grandinę ar golfo lazdas, draudikas to nesumokės, nes tai ne biuro turtas. Asmeninius daiktus geriau vežti atskirai, kitaip rizikuojate likti ir be daiktų, ir be pinigų.

Ar reikalingas asmens tapatybės dokumentas pristatymui?

Kartais vairuotojai prašo parodyti ID kortelę ar pasą, kad įsitikintų, jog perduoda daiktus tinkamam žmogui. Tai ne visada būtina mažoms firmoms, bet didelės korporacijos Vokietijoje tokio protokolo gali reikalauoti. Neturėjimas dokumento gali reikšti, kad krovinys neatiduodamas ir grįžta atgal į sandėlį, o tai kainuoja pinigus.

Kas nutinka su paslėpta ŽALia?

Kai atidarytumėte dėžę priešais vairuotoją, pamatysite sulaužytą monitoriaus stiklą – tai jau ne paslėpta žala. Paslėpta žala yra, kai stovas atrodo geras, bet viduje lūžo varžtai. Čia be specialisto vertinimo nelabai ką padarysite, todėl stengianės užfiksuoti bet kokį įtrūkimą išorėje.

Ar reikia įvykio tyrimo?

Didelėms žaloms taip, nedidelėms ne. Jei sudegė visa mašina su biuro inventoriumi, aišku, greičiausiai reikės policijos ir draudžiotojo išvados. O jei tiesiog nuplyšo dėžė, ir teko susirenkti išsibalosius popierius, rašome paprastą pažymą ir judame toliau.

Pakavimo ir krovinio tvarkymas niuansai

Ar saugu transportuoti serverius be dėžės?

Ne. Nieada nenaudokite tų originalių dėžių, jei jos yra supuvusios arba neturi putų. Serveris – tai jautrus daiktas, vibruojantis kelyje. Girdėjau istoriją, kai iš Šiaulių važiavo viena firma į Štutgartą, ir serverį užpuošė į paprastą dėžę, be vidinių fiksatorių – rezultatas prastas. Užtikrinkite kietą fiksaciją.

Kaip užtikrinti, kad baldai nebuvo įbrėžti?

Naudokite „stirafo“ plokštes arba storesnes kartono dalis ant kampų. Vairuotojai dažnai stumia dėžes viena prie kitos, ir jei neturite apsauginio sluoksnio, lakštas ant stalo gali atsirasti greičiau nei man spėjoti. Pirkite kokybiškas priemonės, sutaupyti šitoje vietoje neverta.

Ar verta naudoti dėžes naudotas?

Naudotos dėžės tinka knygoms, bet ne technikai. Buvau matęs, kaip senos dėžės, kurios kažką jau vežė per vandenį, tiesiog sugriuvo patekėjus į sunkų lietų Vokietijoje. Stiprumas čia yra raktas, todėl neskubėkite rinkti parduotuvės šiukšliadėžių.

Kokios medžiagos geriausios tarp biuro daiktų?

Putplasčio plokštės, burbuliukų plėvelės ir sulaikymo juostos. Negailėkite juostos – geriau per daug užklijuoti, negu kad dėžės atsiskirtų posūkyje prie Leipcigo. Ką tik pastebėjau, kad pigi juosta dažnai atsisleipia šaltyje, tai nusipirkite brangesnę.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį taip. Nuo didelių konferencijos stalo plokščių geriau atitraukti kojas, mažiau vietos užims ir mažiau bus rizikos, kad kažkas nulūžtų. Vairuotojams lengviau pakrauti „plokščias“ dalis negu monolitus.

Kaip tvarkyti smulkius daiktus?

Visus smulkius daiktus (žirkles, spaudinus, pieštukus) sudėkite į mažas dėžutes arba plastikinius dėklius. Negalima tiesiogmesti viso į didelę dėžę – tada visa tai susimaizgo į vieną sunkų rąstą, kurio nebeįmanomas išimti be pažeidimų.

Ar galima krauti „kišenėmis“?

Galima, bet saugiau būtų įdėti užpildą (nepanaudotas erdvę) tarp dėžių, kad jos nešokteltų. Jei dėžė stovi laisvai, ji susidaužo.

Ar reikalinga speciali technika sunkiems spintoms?

Jei spinta sveria daugiau nei 200 kg, taip. Nekelkite to ant pečių, galvos nesugalvojote. Vokietijoje sunkvežimiai su „keliamomis galinėmis durimis“ padeda, tačiau reikia tiksliai tikslinti svorį.

Kas daryti su skysčiais?

Užsegkite skydus arba įpilkite į hermetiškus indus. Viena dėlė su kava gali sugadinti visą biuro elektroniką. Buvo atvejis, kai dėžė su spausdintuvo rašalu sprogo, ir visas siuntiniys teko atiduoti išmetimui.

Ar turi buti užsegamos kabeliai?

Kabelius reikia susukti ir pririšti, kad neužkabintų ir nulaužtų jungčių. Jei laisvai kabą, gali užsipainioti tarp kitų daiktų ir sulaužyti.

Ar reikalinga markiruotė?

Nurodykite viršų ir apačią, ypač elektronikai. Nėra nieko keisčiau, negu pamatyti vokišką sandėlininką, dedantį monitorius ant galvos pagal markiruotę.

Ar tikrai reikia užfiksuoti pirkinių sąrašą?

Jūsų patogumoui taip. Kai atvyksite, galėsite greitai patikrinti, ar viskas yra vietoje.

Ar vokiški sandėliai priima pakuotas dėžes?

Taip, bet jei dėžės pasidaro ardytos arba pavojingos, jos gali atmesti. Gera dėžė – tai pusė sėkmės.

Ar reikia vengti drėgmės?

Taip, drėgmė yra priešas. Naudokite džiovinimo paketus viduje dėžių, ypač jei laikysite juos sandėlyje.

Ar galima vežti atvirą krovinį?

Nerekomenduoju, jei tai ne mašina. Lietus, vėjas, dulkinimas sužlugdytą jūsų biuro įrangą.

Ar reikia rūpintis temperatūra?

Electronika sužings ir šaltyje, bet jei kelerias dienas laikysite minus 20 laipsnių, gali kilti problemų su kondensatu. Stenkitės neleisti staigios temperatūros kaitos.

Kaip pagerinti tvirtumą?

Uždėkite dvigubą sienelę dėžėms su sunkiu turiniu.

Ar geriau mažesnės ar didesnės dėžės?

Mažesnės, daugiau dėžių yra saugiau negu viena milžiniška, kurią neįmanoma nešti. Dėlto mažesnės dėžės lengviau valdyti.

Kaip sergantiems jautrumą?

Naudokite šiuolaikines putas, ne seninius laikraščius.

Praktiniai klausimai apie kelią ir vairuotojus

Kiek trunka kelionė iki Vokietijos?

Paprastai tai imasi apie 18-24 valandas, priklausomai nuo to, kur važiuojate – į Miuncheną arba tik už sienos, į Brėmeną. Dar nepamirškite, kad vairuotojui reikia poilsio, tai nėra tas pats kaip jums su automobiliu važiuoti. Perkraustymas į Vokietiją su pilna mašina užima ne vieną dieną.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Dauguma įmonių siūlo „vairuotojo pagalbą“ už papildomą mokestį arba jūs pasirenkate įgulą. Jei tariamasi, kad tik veža, vairuotojas gali tik atidaryti duris ir stovėti. Nereikia manyti, kad jis bus fizinis darbininkas, jis tik vairuoja.

Ar vairuotojas moka pačius reikalavimus?

Dauguma taip, bet yra ir lenkiškų ar kitų firmų, kurios tiesiog gabena iš A į B. Geriau klausti iš anksto apie vairuotojo kalbą, ar jis supras vokiškus instrukcijas.

Ar saugu naktį stovėti autostradoje?

Negalima stovėti tiesiog kelkraštyje – tai baudžiama ir pavojinga. Vairuotojai turi stovėti aikštelėse (Rasthof). Jei jis sustojo nelegaliai, ir kažkas atsitiko, draudimas gali neveikti.

Kaip sužinoti, kur yra automobilis?

Naudojami GPS stebėjimo sistemos. Paprašyk susijungimo nuorodą iš savo vadybininko. Taip galėsite matyti, ar jis stovi kelyje ar jau pasiekei miestą.

Ar reikės mokėti už apmokestinimą?

Lietuvoje ir Vokietijoje yra ES, muitinės nėra (paprastai), tačiau jei keliaujate iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės per Lietuvą), tai tada reikės deklaruotis.

Kiek kainuoja viena valanda vairuotojo darbo?

Kainos svyruoja, tačiau Lietuvoje pradedama nuo maždaug 15-20 eurų per valandą, Vokietijoje brangiau. Vis dažniau klientai nori įsigyti valandinį kontraktą, o ne fiksuotą kainą.

Ar galima susiplanuoti pristatymą kelios dienoms?

Taip, tai vadinamas „krovinių saugojimas“, bet jis kainuoja. Jei jūsų biuras dar nebaigtas, reikia tartis su sandėliu, kad laikytų jūsų daiktus.

Ar vokiški policininkai dažnai sustabdo sunkvežimius?

Taip, dažnai tikrina svorį, vairuotojo poilsio laiką ir kelių apmokestinimą (mokesčius už vairavimą). Jei kažkas negerai – baudos didelės, tai atsispindi ir kliento, ir vežėjo piniginėje.

Ar vairuotojas gali atsisakyti važiuoti į centrus?

Centruose, pavyzdžiui, Frankfurte ar Berlyne, ribojamas svoris arba reikalingi leidimai. Jei traukinys vairuotojas nesugeba įvažiuoti į gatvę dėl įrengimo, gali tekti krauti ant mažesnės mašinos (už papildomą kainą).

Ar galima sekti kelionę telefonu?

Jei turi programėlę, taip, bet dažniau tai daroma per kompiuterį.

Ar reikia grynųjų vairuotojui?

Kartais pinigai už pietus arba smulkios išlaidas, bet niekada nereikia mokėti už pačią kelionę grynais – visas mokėjimas vyksta sąskaitomis.

Ar vairuotojas turi savo instrumentus?

Turi pagerėjimus, bet sudėtingesnes montavimo darbus jis nedaro.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa?

Tuomet kviečiamas pagalbininkas arba techninė pagalba.

Ar vokiški keliai blogesni negu lietuviški?

Jie platesni, bet daugiau juose transporto, todėl staigius posūkius reikia daryti labai rūpestingai.

Ar yra rizika pavogti krovinio?

Nėra didelė, bet ji yra. Ypatingai pavojinga stovėti neapsaugotose aikštelėse prie Rytų sienos.

Ar reikia pranešti apie pavojingas vietas?

Nuomone, taip. Jeigu žinote, kad prie jūsų biuro yra didelė duobė, pasakykite vairuotojui.

Kaip elgtis su vokiečių kalba?

Kalbėkite lietuviškai su vadybininku, o vokiškus dalykus pavogti pagalbos. Vairuotojai dažnai supranta pagrindinius žodžius.

Ar vairuotojai gali dirbti poilsio dieną?

Negali. Jei planuojate pristatymą sekmadienį, pasiruoškite brangiau.

Ar reikia tikrinti padangas?

Prieš išvykstant – tai būtina. Visus daiktai tikrai nukentės, jei sprogsta padanga.

Ar galima derėtis dėl pristatymo laiko?

Galima, bet vairuotojas turi savo tvarkaraštį. Geriau tartis iš anksto.

Viskas, susiję su biuro perkraustymu į Vokietiją, ne susideda tik iš to, kad užkraunami dėžės į mašiną. Svarbiausia yra suprasti, kad kiekviena minutė, praleista suplanuojant, sutaupo valandas išbandymų kelyje. Atsakingai požiūris į dokumentus ir pakavimą išgelbės jus nuo nereikalingų rūpesčių svetimoje šalyje. Naudokitės protingai ir neskubėkite.