Krovinių transportavimo terminai į Vokietiją: lankstūs ir aiškūs

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dešimt metų, ir vienas dažniausių klausimų, kurį girdžiu iš klientų – kaip suprasti visus tuos terminus, kada krautas keliaus į Vokietiją. Iš pradžių viskas atrodo painu: FCL, LCL, EXW, DDP... žodžiai, kurie nieko nepasako. Bet iš tikrųjų viskas daug paprasčiau, nei atrodo. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje enciklopedijoje) bandysiu paaiškinti viską žmogui, kuris tikrai nesimoko logistikos, bet nori suprasti, už ką moka pinigus. Pradėkime.

Pagrindinės sąvokos

Ką reiškia FCL ir LCL?

FCL – tai Full Container Load, pilnas konteineris. Moki už visą konteinerį, nesvarbu, ar jis pilnas, ar ne. Dažniausiai rinkis, jei turi pakankamai krovinio – nuo 15 kubinių metrų įprastai jau apsimoka. Vienas mano klientas vežė tik keturis baldus ir mokėjo pilno konteinerio kainą – brangiai, bet jam reikėjo greitai ir saugiai.

LCL – Less than Container Load, dalinis krovinys. Tavo krovinys keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame konteineryje. Pigiau, bet trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol konteineris prisipildys. Kartais susidaro situacija, kad lauki tris savaites, o tada staiga viskas pajuda. Čia jau kaip pasiseka.

Kas yra EXW, FOB, CIF, DDP?

Šitos sąvokos nurodo, kas už ką atsakingas. EXW – Ex Works, tai pats pigiausias variantas. Tu tik pasiimi krovinį iš sandėlio, visą logistiką iki Vokietijos darai pats. FOB – Free on Board, krovinys pakraunamas į laivą, bet iki tol viskas tavo atsakomybė. CIF – Cost, Insurance, Freight – jau brangiau, bet įtraukta draudimo kaina. DDP – Delivered Duty Paid, brangiausiai, bet patogiausiai. Viskas iki galutinės paskirties vietos Vokietijoje – įmonės rūpestis.

Aš visada sakau klientams: jei nori ramiai miegoti, rinkis DDP. Jei turi laiko ir nori sutaupyti – EXW ar FOB, bet tada turi pats viską organizuoti.

Koks skirtumas tarp muitinės deklaracijos ir tranzito dokumentų?

Muitinės deklaracija – tai dokumentas, kuris oficialiai praneša Vokietijos muitinei, ką veži. Tranzito dokumentai leidžia kroviniui pereiti per kitų šalių teritoriją nesustojant. Kartais žmonės supainioja ir mano, kad užtenka vien deklaracijos, bet taip nėra. Reikia abiejų. Vienas mano klientas pernelyg vėlai suprato, kad tranzito dokumentai neatitikimo reikalavimų, ir krovinys stovėjo Lenkijos muitinėje dvi savaites. Po to jis visada klausdavo viską išsamai.

Kainų terminai

Ką reiškia „už kubinį metrą"?

Paprasčiausias būdas skaičiuoti – kiek vietos tavo krovinys užims konteineryje. Vienas kubinis metras – tai dėžė 1m x 1m x 1m. Bet čia yra gudrybė: dažniausiai skaičiuoja pagal svorį arba tūrį, priklausomai, kas didesnis. Tai vadinama „Chargeable Weight". Jei veži švinines lentas, jos mažos, bet sunkios – skaičiuos pagal svorį. Jei veži oro pagalves – didelės, bet lengvos – skaičiuos pagal tūrį.

Kas yra „minimalus mokestis"?

Kiekviena įmonė turi minimalią kainą, net jei veži tik vieną dėžę. Paprastai tai 50–150 eurų, priklausomai nuo maršruto. Kartais žmonės pyksta, kodėl mažas krovinys kainuoja tiek daug, bet taip jau yra – administracija, dokumentai, muitinės procedūros užima tiek pat laiko, nesvarbu, ar veži vieną baldą, ar pilną namą.

Kada taikomas papildomas mokestis?

Papildomi mokesčiai atsiranda dėl įvairių priežasčių: jei krovinys reikalauja šaldymo (refrigerated), jei reikia ypatingos tvarkos (hazardous materials), jei vieta sunkiai pasiekiama, jei reikia papildomo draudimo. Taip pat savaitgalio ar naktinės pristatymo kainuoja brangiau. Vieną kartą vežėme pianiną į Miuncheną – ten reikėjo specialaus keltuvo, du papildomi žmonės, ir visa tai kainavo beveik tiek pat, kiek pats pianinas vertas. Bet klientui reikėjo, tai padarėme.

Laiko terminai

Ką reiškia „transit time"?

Transit time – tai laikas, per kurį krovinys nukeliauja nuo pradinio taško iki galinio. Į Vokietiją iš Lietuvos paprastai tai 3–7 dienos, jei tai sunkvežimis. Bet čia yra niuansas: tai vidurkis. Kartais būna greičiau, kartais lėčiau. Jei muitinėje eilė, jei vairuotojas serga, jei oro sąlygos blogos – viskas gali užtrukti. Aš visada sakau klientams pridėti bent vieną ar dvi dienas prie numatyto laiko.

Kas yra „lead time"?

Lead time – tai laikas nuo tada, kai užsakai paslaugą, iki krovinys išvyksta. Čia dažnai žmonės susiduria su netikėtumais. Užsakai šiandien, o krauti gali tik po savaitės, nes reikia surinkti kitus krovinius, suderinti tvarkaraštį. Ypač tai aktualu LCL atveju. Gali būti, kad lauksi 10 dienų, kol konteineris bus pilnas ir išvyks.

Ką reiškia „express shipping"?

Express shipping – tai greitasis pristatymas. Dažniausiai tai reiškia, kad tavo krovinys keliaus atskirai, nebus laukiama, kol prisipildys konteineris. Brangiau, bet greičiau. Kartais žmonės nori greitai ir pigiai – taip neveikia. Čia kaip su picom: arba greitai ir brangiai, arba lėtai ir pigiau.

Dokumentų terminai

Kas yra CMR važtaraštis?

CMR – tai tarptautinis krovinių vežimo važtaraštis. Tai pagrindinis dokumentas, kai veži į Vokietiją sunkvežimiu. Jame nurodoma, kas veža, kas siuntėjas, kas gavėjas, kas vežama, kokia vertė. Vairuotojas ir siuntėjas abu pasirašo prieš kraunant, o gavėjas – prieš iškraunant. Jei krovinys dingsta ar sugadinamas, CMR yra pagrindinis įrodymas.

Kada reikalingas TIR dokumentas?

TIR – tai leidimas vežti krovinius per kelias šalis su supaprastinta muitine procedūra. Jei veži iš Lietuvos į Vokietiją per Lenkiją arba Čekiją, TIR gali pagreitinti procesą. Bet čia svarbu: TIR reikalingas tik tam tikrų rūšių kroviniams ir tam tikromis sąlygomis. Ne visada. Kartais įmonės reikalauja TIR net tada, kai iš tikrųjų nereikia – čia jau jų vidinė politika.

Kas yra „Bill of Lading"?

Bill of Lading (B/L) – tai dokumentas, kuris patvirtina, kad krovinis priimtas vežti. Jei veži jūra, B/L yra būtinas. Tai tarsi krovinio „pasas". Gavėjas negali gauti krovinio be originalaus B/L. Kartais žmonės pameta šį dokumentą, ir tada prasideda tikras galvos skausmas – reikia daryti naują, o tai kainuoja ir užtrunka.

Kada reikalingas EORI numeris?

EORI – tai Economic Operators Registration and Identification numeris. Jei veži prekes į Vokietiją komerciniais tikslais, tau reikia EORI. Tai toks unikalus numeris, kuris identifikuoja tave kaip verslo subjektą Europos Sąjungoje. Jei veži asmeninius daiktus, EORI paprastai nereikia. Bet čia vėl gi – priklauso nuo vertės ir pobūdžio. Kartais net asmeniniams daiktams virš tam tikros vertės gali prireikti.

Draudimo terminai

Ką reiškia „cargo insurance"?

Cargo insurance – tai draudimas, kuris apsaugo tavo krovinį nuo praradimo ar sugadinimo vežimo metu. Paprastai tai 1–2% nuo krovinio vertės. Kartais žmonės sako: „man nereikia, viskas bus gerai". Bet aš mačiau, kaip konteineriai dingsta, kaip kroviniai sugadinami, kaip vairuotojai avarijoje. Vienas mano pažįstamas vežė brangius baldus, jie buvo apdrausti, ir kai konteineris buvo apiplėštas, draudimas padengė visą žalą. Kitą kartą žmogus neapsidraudė ir prarado 5000 eurų vertės prekes.

Kas yra „All Risk" draudimas?

All Risk – tai plačiausia draudimo rūšis. Ji apima beveik viską: vagystę, sugadinimą, gaisrą, gamtines nelaimės. Bet čia yra išimčių: karas, streikas, natūralus nusidėvėjimas, blogas pakavimas. Visada skaityk smulkųjį šriftą. Vienas klientas manė, kad All Risk apima viską, bet draudimas atsisako mokėti, nes krovinys buvo blogai supakuotas. Teisme jis pralaimėjo.

Kada draudimas būtinas?

Jei krovinio vertė viršija tam tikrą sumą, dažniausiai reikia draudimo. Bet net jei neviršija, aš visada rekomenduoju. 50 eurų draudimas gali sutaupyti tūkstančius, jei kas nors nutiks. Čia kaip su saugos diržu – dažniausiai nereikia, bet kai reikia, labai svarbu.

Muitinės terminai

Kas yra muitinės tarifikacija?

Muitinės tarifikacija – tai nustatymas, kokia prekės klasė pagal HS kodą ir koks muitas taikomas. Kiekviena prekė turi savo HS kodą (Harmonized System), ir pagal tai skaičiuojamas muito mokestis. Jei neteisingai nurodai kodą, gali būti problemų: arba permoki, arba gauni baudą. Kartais žmonės bando „sumažinti" prekės vertę, kad mažiau mokėtų, bet tai rizikinga – muitininkai tikrina.

Ką reiškia „import duty"?

Import duty – tai muito mokestis, kurį moki įveždamas prekes į Vokietiją. Dydis priklauso nuo prekės tipo ir šaltinio šalies. Jei prekės iš ES, muito paprastai nėra. Jei iš trečiųjų šalių, tarifas gali būti nuo 0% iki 20% ar daugiau. Pavyzdžiui, drabužiai – apie 12%, elektronika – apie 0–5%, baldai – 0–8%. Bet čia tik apytiksliai, visada reikia patikrinti.

Kas yra PVM ir kaip jis taikomas?

PVM – pridėtinės vertės mokestis. Vokietijoje standartinis PVM yra 19%. Kai kurioms prekėms taikomas sumažintas 7% tarifas. Jei esi PVM mokėtojas Lietuvoje ir veži prekes į Vokietiją, gali taikyti „atvirkštinis PVM" – t.y. pats susimokėsi Vokietijos PVM ir tada susigrąžinsi per atsiskaitymą. Čia jau reikia buhalterio pagalbos, čia aš ne pats geriausias patarėjas (tiksliai nežinau visų naujienų šioje srityje).

Kada reikalinga prekių licencija?

Kai kurioms prekėms reikalinga licencija arba leidimas: ginklai, vaistai, tam tikros cheminės medžiagos, gyvūnai, augalai. Vokietija turi gana griežtas taisykles. Jei veži kažką neįprasto, visada pasitikrink iš anksto. Vienas klientas norėjo vežti seną šautuvą kaip kolekciją – prireikė leidimo ir iš Lietuvos, ir iš Vokietijos, ir dar kelių mėnesių laiko.

Logistikos terminai

Kas yra „last mile delivery"?

Last mile delivery – tai paskutinis etapas, kai krovinys pristatomas iki galutinės vietos. Dažnai tai brangiausia dalis, ypač jei vieta sunkiai pasiekiama: siauros gatvės, nėra kur sustoti, reikia neštuvų. Kartais žmonės mano, kad jei jau krovinys atvyko į Vokietiją, tai viskas – bet dar reikia jį pristatyti iki namo. Ir čia gali būti netikėtumų.

Ką reiškia „door to door"?

Door to door – tai paslauga, kai paima krovinį iš tavo durų Lietuvoje ir pristato iki durų Vokietijoje. Viskas vienose rankose, patogiausia, bet brangiausia. Yra dar „port to port" – nuo uosto iki uosto, pigiau, bet pats turi organizuoti pristatymą iki uosto ir iš uosto. Ir „door to port" – kažkas tarp.

Kas yra „cross-docking"?

Cross-docking – tai greitas perkrovimas iš vieno transporto į kitą sandėlyje, be ilgo saugojimo. Tai naudojama, kai reikia greitai pristatyti, mažinti sandėliavimo kaštus. Pavyzdžiui, krovinys atvažiuoja sunkvežimiu iš Lietuvos, iškart perkraunamas į mažesnius auto Vokietijoje ir išvežamas. Greita, bet brangiau.

Kada naudojamas oro transportas?

Oras naudojamas, kai reikia labai greitai ir/arba krovinys labai vertingas ir negali ilgai keliauti. Kainuoja daug – kartais dešimtis kartų brangiau nei jūra arba žemė. Bet jei veži dokumentus, mažus paketus, skubias prekes – oras gali būti vienintelis variantas. Vieną kartą vežėme skubius medicinos prietaisus į Hamburką – naktinis skrydis, ryte jau buvo pristatyta. Kaina? Panaši į naują automobilį. Bet kliento verslas nuo to priklausė.

Problemų terminai

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausiai susisiek su įmone, kuri vežė. Dažniausiai jie žino, kas nutiko. Jei vėluoja dėl muitinės – reikia aiškintis su muitine. Jei dėl transporto problemų – galima tikėtis kompensacijos, jei buvo garantuotas terminus. Bet čia svarbu: jei buvo parašyta „numatomas laikas", tai nėra garantija. Jei buvo „garantuotas laikas" – tai jau kita kalba, galima reikalauti kompensacijos.

Kas atsitinka, jei krovinys sugadinamas?

Jei krovinys sugadinamas vežimo metu, pirma reikia faktiškai įrodyti, kad sugadinimas įvyko vežimo metu, o ne prieš tai. Nuotraukos prieš kraunant ir po iškraunant – būtinos. Tada kreipiesi į draudimą arba į vežimo įmonę. Jei buvo draudimas – lengviau. Jei ne – gali būti sudėtinga, ypač jei įmonė nepripažįsta kaltės. Čia jau gali prireikti teisininko pagalbos.

Kaip elgtis, jei krovinys dingsta?

Kroviniai retai dingsta, bet kartais nutinka. Pirma – kreipkis į policiją ir į draudimo kompaniją. Jei buvo naudojamas GPS sekimas, galima bus rasti. Jei ne – sunkiau. Čia jau didelės vertės atveju verta samdyti privačius detektyvus, bet tai brangu. Dažniausiai krovinys atsiranda per kelias dienas, gal buvo pristatytas ne ten, gal dokumentų klaida.

Ką daryti, jei muitinė sustabdė krovinį?

Muitinė gali sustabdyti krovinį dėl įvairių priežasčių: patikra, dokumentų trūkumas, įtarimas dėl neteisingų duomenų. Reikia aiškintis: ko jiems reikia, kokius dokumentus pateikti. Kartais reikia samdyti muitinės brokerį, kuris padės išspręsti situaciją. Vienas mano klientas turėjo krovinį su kiniškais baldais, muitinė įtarė, kad vertė per maža – teko mokėti ekspertui, kad įvertintų, ir dar papildomai sumokėjo skirtumą.

Pasirinkimo terminai

Kaip išsirinkti vežimo įmonę?

Pirmiausiai žiūrėk atsiliepimus, bet ne tik gerus – skaityk ir blogus, kad suprastum, kokios problemos gali būti. Patikrink, ar įmonė turi licenciją vežti į Vokietiją. Palygink kelias įmones – ne tik kainą, bet ir sąlygas, draudimą, terminus. Paklausk, kas bus, jei kas nors nutiks. Jei atsako miglotai – geriau rinkis kitą. Aš pats visada sakau klientams: pigiausiai dažniausiai brangiausiai išeina.

Kada verta naudotis brokeriu?

Brokeris – tai tarpininkas, kuris suranda vežėją už tave. Naudinga, jei pats nežinai rinkos, nori palyginti kelis variantus, tau reikia pagalbos su dokumentais. Brokeris ima savo komisinį, bet gali sutaupyti laiko ir nervų. Kartais brokeris turi geresnes kainas dėl didelio užsakymų kiekio. Bet čia jau reikia žiūrėti konkrečiai – ne visi brokeriai geri.

Kas geriau – didelė ar maža įmonė?

Didelės įmonės turi daugiau išteklių, geresnę infrastruktūrą, bet kartais esi tik vienas iš daugelio ir sunku gauti asmeninį dėmesį. Mažos įmonės gali būti lankstesnės, greičiau atsilieps, bet gali turėti mažiau patirties arba finansinių resursų. Aš pats dirbu vidutinėje įmonėje ir manau, kad čia geriausias balansas – pakankamai dideli, kad turėtume viską, bet pakankamai maži, kad pažintume klientus vardu.

Išvada

Per tuos dešimt metų mačiau visko: ir labai gerų pervežimų, kur viskas vyko kaip laikrodis, ir visiško chaoso, kai krovinys dingdavo, muitinė sustabdydavo, o klientai skambindavo man 3 nakty. Svarbiausia – suprasti, kad krovinių transportavimas į Vokietiją nėra magija, tai paprastas procesas, kurį galima išmokti. Tereikia žinoti pagrindinius terminus, klausti, jei ko nesupranti, ir rinktis patikimus partnerius. Jei kils klausimų – kreipkis, padėsiu, kiek sugebėsiu.