Rinkitės patikimus partnerius kraustymosi į Vokietiją procese: Vadovas iš vidaus

Įvadas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir matyta viską – nuo baldų, kurie nukrito tiesiog iš sunkvežimio ant autostrados, iki tokių istorijų, kurios verčia plaukti ašaras. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautiniai pervežimai yra kaip pasiųsti paštu: įdėi, parašei adresą ir laukiai. Deja, realybė yra daug raupštesnė, ypač kai kalbame apie gyvenimo persikėlimą į kitą šalį. Vokietija yra arti, tačiau ji mums vis dar yra „užsienis“ su savo taisyklėmis, o kelią gali sudaryti staigūs rieduliai. Svarbiausia yra suprasti, kad sėkmingas persikėlimas prasideda ne nuo dėžių lipimo, o nuo to, ką pasirinksite. Tiesiog rinkitės patikimus partnerius kraustymosi į Vokietiją procese, jei nenorite, kad jūsų gyvenimas taptų košmaru dėl nesąžiningų vežėjų. Čia ne tik apie kainą, čia apie jūsų nervus ir laiką.

Pagrindiniai klausimai apie įmonių pasirinkimą

Kaip išvis susirasti normalią firmą?

Nesigauna taip lengvai, kaip anksčiau. Anksčiau užtekdavo pažiūrėti į „Geltonus puslapius“ arba paklausti kaimyno, dabar viskas vyksta internete, kur visi yra „karaliai“. Reikia žiūrėti ne tik į gražias svetaines, bet ir į realų patyrimą. Ieškokite atsiliepimų ne tik jų puslapyje, bet ir darbuotojų portaluose ar socialiniuose tinkluose. Jei matau, kad firma veikia jau dešimtmetį, tai yra geras signalas. Naujokai gali būti pigesni, bet jis neturi tos „kaulų“ struktūros, kuri padeda išspręsti problemas, kai kažkas nutinka Lenkijoje ar Vokietijos autostradoje.

Ar brangiau reiškia geriau?

Ne visada, tačiau dažniausiai taip yra. Jei kas nors siūlo pervežti visą turtą už pusę mažiau nei rinkos kaina, tai užuomina. Aš pats esu matęs, kaip žmonės gelbėjo šimtus eurų, o paskui mokėjo tūkstančius už dėžių išpirkimą iš sandėlių. Vokietijoje darbo rankos ir degalai brangūs, tad jei kaina per žema, vairuotojas tikrai dirbs „pavėžiuojant“ kažką kitko arba vėluos. Rinkitės patikimus partnerius kraustymosi į Vokietiją procese pagal jų logiką, o ne pagal tai, kas mažiausiai kainuoja. Stabilumas čia svarbiau už pigią kainą.

Ar reikalingas susitikimas gyvu?

Labai rekomenduoju. Jei įmonė atsiunčia vadybininką apžiūrėti turtą, tai rodo, kad jiems rūpi tikslus apskaičiavimas. Kai žmogus atvažiuoja, jis pamato, kad pianinas neįeis per laiptus arba kad reikės specialių kėdžių. Telefonu galima viską įsivaizduoti kitaip. Vienas klientas skambino sakydamas, kad turi „mažai daiktų“, o paaiškėjo, kad jis turi pilną namą su garažu. Tokių nesusipratimų vengti verta dar pradžioje.

Ką daryti, jei įmonė nepaaiškina ką nors?

Klauskite dar kartą, kol suprasite. Jei jie pyksta arba vengia atsakyti į klausimus apie draudimą, bėkite. Patikimas partneris visada aiškins, kas vyksta su jūsų kroviniu. Aš pats kartais su savo vairuotojais nesuprantu, ką jie kalba telefonu, bet klientui aš visada turiu pasakyti tiesą. Jei jus jau pradžioje „veda už nosies“, tai vėliau bus dar blogiau, kai atsiras problemų su muitine arba pačiu kroviniu.

Ar verti pasitikėti „Facebook“ pervežėjais?

O tai, kaip sakant, loterija. Ten gali būti geriausias vairuotojas, kurį tik matote, tačiau dažniau tai yra žmonės be jokios atsakomybės. Jei jis sugenda arba nusprendžia pasisavinti jūsų dėžę su televizoriumi, jo teisti beveik neįmanoma. Profesionalios įmonės turi biurus, sutartis, draudimą. Socialiniuose tinkluose skelbiami „pigūs pervežimai Vokietijon“ dažnai baigiasi taip, kad žmonės susirenka pinigus ir važiuoja gelbėti savo daiktų iš užšaldyto gatvės kampo.

Kodėl vieni reikalauja avansą, kiti ne?

Standartas yra maždaug 30-50 proc. avanso. Jei įmonė nieko neprašo iš karto, tai įtartina. Gal jie neturi pinigų degalams? O jei jie prašo 100 proc. iš karto, tai taip pat keista – kodėl jie nori uždirbti prieš atvykdami? Avansas užtikrina, kad vairuotojas išvažiuos į maršrutą, o ne eis gerti alaus už kitus pinigus. Tai normali praktika, kai abiejoms pusėms yra kažkas įstatyta į rankas.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kaina svyruoja?

Kiekviena kelionė unikali. Vieną dieną degalai brangsta, kitą dieną Vokietijoje įvedami nauji mokesčiai sunkvežimiams (tokie tas „vokiškas mokestis“ už taršą). Be to, jei reikia išsinuomoti kėlimo kraną arba užsimokyti papildomą padėjėją Miunchene, tai viskas kainuoja. Aš negaliu pasakyti fiksuotos kainos, nežiūrėjęs į sąrašą. Negalima tiesiog sakyti „nuo A iki B“ – viskas priklauso nuo to, kiek laiko užtruks kraunant.

Kas yra „valandinis“ mokestis?

Jei vairuotojas laukia, kol jūs susitvarkote su raktais arba padėsite paskutines dėžes, laikas eina. Jis negali staiga sustabdyti savo darbo. Daugelis firmų rašo sutartyje, kad laukimas virš valandos ar dviejų mokamas papildomai. Tai natūralu, nes jo laikas – tai pinigai. Vienas klientas bandė mums įrodyti, kad laukimas neturi būti mokamas, bet vairuotojui reikia valgyti ir miegoti, net jei jis tik sėdi kabino ir žiūri į sieną.

Ar apima draudimas?

Draudimas paprastai įtrauktas į kainą, bet jis ribotas. Dažniausiai tai yra pagal CMR konvenciją, kas reiškia nemažą sumą, bet ne visada. Jei turite brangų paveikslą ar vintagedžią furnitūrą, reikia tai pasakyti iš anksto. (Aš asmeniškai visada patariu pasidrausti papildomai). Pagrindinė kaina apima „standartinį“ dalyką – pasiduodančią sofa, lentynas. Neįsivaizduoju, kas nutiktų, jei be draudimo pergabentume porą tūkstančių vertų technologijų.

Kiek kainuoja iškrauna Vokietijoje?

Tai priklauso nuo miesto. Mieste centre, kur reikia gauti leidimą užimti vietą gatvėje, gali būti brangiau. Be to, jei nėra lifto ir kilsit penktu aukštu, kaina šoks. Vokietai yra labai tikslūs dėl savo laiptų ir grindų – jei sužeisite lubas, jie reikalaus kompensacijos. Todėl geriau pasirūpinti, kad iškrauna vyktų profesionaliai, o ne jūsų pusbroliui pagalbai.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, jei kalbame apie ne sezono laiką. Žiemos mėnesiai, sausis ar vasaris, yra ramūs – tuomet įmonės gali leisti nuolaidas, kad tik užpildytų mašinas. Bet gegužės-birželio mėnesiais, kai visi važiuoja, kainos yra kaip aštrios. Tada derėtis sunkiau, nes paklausa viršija pasiūlą. Tačiau nieko neprarandate paklausę.

Ar yra mokesčiai už sunkų krovinių?

Žinoma, jei turite safą, kur sveria toną, arba akvariumą, pilną vandens, tai nebe „standartinis“ krovinius. Tokiais atvejais reikalinga technika. Pernai mes turėjome gabenti pianiną į old-fashioned namus be lifto, teko kviesti tris vyrus su specialiais diržais. Tai neįeina į standartinę kainą už kubinį metrą.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia turėti?

Svarbiausias yra krovinio sąrašas (inventorius). Jis turi būti tikslus, ne „keli krepšiai drabužių“. Muitininkai mėgsta tai patikrinti. Be to, reikia asmens dokumento, sutarties su pervežėju. Jei gabenate transporto priemonę, reikia jos techninio paso. Jei dokumentų nėra, gali užstringti sienoje keletą valandų, o kartais ir dienų.

Ar reikia mokėti muito?

Jeik persikeliate gyventi (pakeitote gyvenamąją vietą), daiktus gabenami nemokamai, bet tai turi būti pirmas pervežimas per 12 mėnesių. Reikia pateikti dokumentus, kad jau užsiregistravote Vokietijoje („Anmeldung“). Jei bandysite vežti „draugui“ ir pasakysite, kad tai dovana, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį, ypač jei tai elektronika arba nauji daiktai su etiketėmis.

Kas daro CMR sąrašą?

Geriau, kad tai padarytų profesionalai. Jūs galite padaryti savo sąrašą „Excel“ lentelėje, bet tada jis turi atitikti realybę. Kartais klientai užrašo „du dideli krepšiai“, o viduje yra pora tūkstančių vertės vaizdo plokštės. Muitinėje tai sukelia problemų. CMR yra ne tik sąrašas, tai ir teisinis dokumentas, kuris patvirtina, ką ir kiek vežame.

Ar galiu vežti maistą?

Griežtai neleistina vežti mėsos ir pieno produktų be specialių leidimų. Vokietija labai saugo savo žemės ūkį. Vienas klientas mums bandė įkišti šimtą dešrų į dėžę su drabužiais, sakydamas kad tai „dovanos giminėms“. Mums teko atiduoti tą dėžę muitinėje, o klientas verksmingai žiūrėjo. Sauso maisto (cukrus, makaronai) gali būti, bet nedideliais kiekiais asmeniniam poreikiui.

Kas daro, jei dingsta dokumentai?

Tai būtų siaubas. Be CMR negite įrodyti, kad krovinys jūsų. Todėl visada padarykite nuotraukas dokumentų ir duokite kopijas sau bei vairuotojui. Aš pats ne kartą esu praradęs popierius (netyčia aišku), bet beturėjau skaitmenines versijas. Beje, Vokietijoje viskas labai bureaucratizuota, be popieriaus tu niekas neesi.

Kelionės eiga ir vairuotojai

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Legaliai – ne. Sunkvežimio kabinoje gali būti tik du žmonės, abu darbuotojai. Jei sėsite į „krovininę“ dalį (tentą), tai yra labai pavojinga ir uždrausta. Policija Vokietijoje to neperžiūri. Nors aš mačiau, kaip lietuviai važinėjo su šunimis ar net žmonomis tentuose, bet tai tikrai neapsaugota. Gali būti avarija ir tada galūnės blogos.

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje važiuojate. į Miuncheną ilgiau negu į Berlyną. Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio režimą (tachografas). Jis negali važiuoti 10 valandų iš eilės. Jei jis sustoja pietums ar miegoti, jūsų daiktai ilsisi kartu. Neskubėkite jiems skambinti kas valandą klausti „kur jūs“.

Kaip sekti krovinius?

Dabar dauguma turi GPS sekimo sistemas, kurios rodo mašinos vietą realiu laiku. Jei įmonės tokios neturi, tai atgyvenę laikai. Viską galima sužinoti iš vadybininko. Kartais GPS sužiūriu pats ir matau, kad mašina stovi vietoje jau 3 valandas – tuodu skambinu vairuotojui klausti ar viskas gerai. Taip išvengiame nepageidaujamų staigmenų.

Kas vyksta, jei sugenda sunkvežimis?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Tada reikia išsiųsti kitą mašiną arba perkrauti krovinius. Profesionalios įmonės turi draudimą ir pagalbos tarnybą, tai padarys greitai. O jei pasijonote „vieno vėjo“ vairuotoją, gali tekti pačiam vykti keisti ratą arba gelbėti daiktus nuo lietaus prie kelio. Tad vėlgi, rinkitės patikimus partnerius kraustymosi į Vokietiją procese, kad jie išspręstų šias bėdas už jus.

Ar vairuotojas padės susidėti dėžes?

Įprastai jo darbas yra tik gabenti. Jei norite, kad jis neštių dėžes į namus, tai papildoma paslauga. Dauguma vairuotojų yra vyrai, kurie tiesiog nori nuvažiuoti maršrutą ir grįžti namo. Jei jie jus nėšioja, tai jie gauna už tai papildomai. Nereikia jų vežti kaip „burbulų“ (nežinau kodėl bet taip vadini kai kurie klientai), juos reikia gerbti.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Jei mašina stovi saugomoje aikštelėje, taip. Vairuotojai turi mėgstamas vietas, kur jie sustoja miegoti. Tačiau jei jis palieka mašiną prie kelio atsitiktinai vietoje, yra pavojus, kad ją gali apiplėšti. Ypač pavojingos yra poilsio zonos prie Lenkijos sienos. Geri vairuotojai žino, kur sustoti.

Išvada

Galiausiai, viskas sumažėja iki vieno – pasitikėjimo. Pervežimas į Vokietiją yra didelis žingsnis, ir nereikia jo sugadinti dėl to, kad pasirinkote pirmą pasitaikiusią firmą su „Facebook“ skelbimu. Gerai, jei turite draugą, kuris gali patarti, bet jei ne, remkitės savo intuicija ir faktais. Tikiuosi, kad šie patarimai padės išvengti tų bėdų, kurioms aš esu liudininkas. Sėkmės kelyje ir atsargaus vairavimo Vokietijos autostradose (ten tikrai neleidžia vairuoti lėtai kairiajuoju juosta).