Persikraustymo užsakymo procesas į Vokietiją internete

Klausyk, persikraustymas į Vokietiją internetu atrodo kaip paprastas „paspausk mygtuką ir išvažiuok“ reikalas, bet patikėk manimi, po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti – čia slypi velnias. Visi tie gražūs tinklalapiai su skaičiuotuvais dažnai tėra fasadas, už kurio slepiasi vadybininkų pažadai, kurių jie fiziškai negali ištesėti. Kai pradedi ieškoti paslaugų internete, svarbiausia ne kaina, o tai, ar tas žmogus kitoje ekrano pusėje supranta, kas yra CMR konvencija ir kaip teisingai suforminti krovinį, kad vokiečių policija kelyje nepradėtų „šokdinti“ vairuotojo. Šiandien papasakosiu, kaip realiai vyksta tas procesas, be jokių pagražinimų, kad vėliau nereikėtų gailėtis dėl dingusių baldų ar neplanuotų prastovų.

Pasiruošimas ir pirmieji žingsniai

Ar tikrai galiu viską užsakyti internetu be jokio skambučio?

Na, teoriškai gali, bet aš tau nerekomenduoju. Internete užpildai formą, gauni automatinį atsakymą, bet ar tas vadybininkas matė tavo daiktus? Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas užsakė „mikriuką“ internetu, nurodęs, kad turi tik kelias dėžes, o atvažiavus paaiškėjo, kad ten visas gyvenimas, įskaitant pianiną. Vairuotojas tiesiog negalėjo to paimti, nes nebuvo vietos, o klientas liko su ašaromis akyse. Visada geriau bent kartą paskambinti, kad gyvai aptartumėte tūrį. Internetas yra puikus įrankis kainų palyginimui, bet galutinis susitarimas turi būti patvirtintas žodžiu arba detaliu el. laišku, kad vėliau turėtum įrodymą, jei kažkas pasisuks ne ta linkme.

Kaip suprasti, ar vežėjas patikimas, jei matau tik gražų puslapį?

Tai yra didžiausia problema šiandienos rinkoje. Kiekvienas gali nusipirkti gražų dizainą, bet ne kiekvienas turi licenciją. Pirmiausia, patikrink įmonės kodą „Infotransport“ ar kitose duomenų bazėse. Jei įmonė įsikūrusi prieš mėnesį, būk atsargus. Aš visada sakau – žiūrėk į atsiliepimus, bet ne tik „Google“, o „Facebook“ grupėse, kur žmonės rašo be cenzūros. Jei matai, kad vadybininkai nuolat atsiprašinėja už vėlavimus, bėk nuo jų. Patikimas vežėjas turi turėti savo parką arba bent jau ilgalaikes sutartis su vairuotojais. Jei jie tik tarpininkai, tavo krovinys gali keliauti per penkias rankas, o tai visada didina riziką.

Ar internetinis skaičiuotuvas visada parodo tikrąją kainą?

Tikrai ne. Tie skaičiuotuvai yra sukurti tam, kad gautų tavo kontaktus, o ne tam, kad pateiktų galutinę sąmatą. Dažniausiai jie skaičiuoja pagal kubatūrą, bet neįvertina svorio ar specifinių krovimo sąlygų. Pavyzdžiui, jei kraustaisi į Berlyną ir tavo namas yra senamiestyje, kur fura negali privažiuoti, kaina išaugs dvigubai dėl papildomo perkrovimo į mažesnį transportą. Skaičiuotuvas to nežino. Mano patirtis rodo, kad internetinė kaina yra tik orientyras, o realybė paaiškėja tik tada, kai vadybininkas pamato nuotraukas arba atvyksta į vietą. Visada prašyk galutinės kainos su visais mokesčiais, kad vėliau nebūtų „netikėtų“ priemokų už kuro brangimą.

Ką daryti, jei vežėjas reikalauja pilno apmokėjimo iš anksto?

Čia yra raudona vėliava. Niekada nemokėk visos sumos iš anksto, nebent tai yra labai žinoma, tarptautinė kompanija. Normalioje praktikoje mokama avansas (apie 20-30 proc.) užsakymo patvirtinimui, o likusi dalis – atvežus daiktus į vietą arba prieš pat iškrovimą. Jei reikalauja 100 proc. avanso, tai dažniausiai reiškia, kad jie neturi apyvartinių lėšų arba tiesiog nori tave „pririšti“. Turėjau klientą, kuris sumokėjo viską, o vežėjas dingo dviem savaitėms. Vėliau paaiškėjo, kad jie tiesiog neturėjo laisvo šoferio ir laukė, kol kas nors kitas paims krovinį. Būk atsargus su tokiais „verslininkais“.

Ar verta drausti daiktus, jei vežėjas sako, kad turi CMR draudimą?

Tai dažna klaida. CMR draudimas dengia tik vežėjo atsakomybę, o ne tavo daiktų vertę. Jei vairuotojas padarys avariją, draudimas mokės pagal svorį (dažniausiai apie 8-10 eurų už kilogramą), o ne pagal tai, kiek kainavo tavo televizorius. Jei vežiesi brangius daiktus, būtinai darykis papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Aš visada rekomenduoju klientams įsivertinti, ar jų daiktai yra verti papildomų 50-100 eurų už draudimą. Jei vežiesi senus baldus, gal ir neverta, bet jei naują techniką – net negalvok, drauskis. Geriau turėti ir nepanaudoti, nei likti prie suskilusios geldos.

Kaip teisingai suforminti užsakymą, kad vėliau nebūtų ginčų?

Viskas turi būti raštu. Jokių „susitarsime vietoje“. Tavo užsakyme turi būti aiškiai nurodyta: paėmimo adresas, pristatymo adresas, daiktų sąrašas (geriausia su nuotraukomis), numatoma data ir kaina. Taip pat svarbu aptarti, kas neša daiktus. Ar vairuotojas tik atveža iki durų, ar padeda užnešti į trečią aukštą? Tai dažniausiai būna ginčų objektas. Jei tai neįrašyta sutartyje, vairuotojas turi teisę atsisakyti nešti, ir jis bus teisus. Aš visada patariu klientams surašyti viską į „emailą“ ir gauti patvirtinimą. Tai tavo vienintelis ginklas, jei kils nesutarimų dėl papildomų paslaugų ar kainos.

Ar internetu galima užsakyti ir papildomas paslaugas, pvz., pakavimą?

Taip, bet būk pasiruošęs, kad tai kainuos. Pakavimas yra atskira paslauga, kurią atlieka arba patys vairuotojai, arba samdomi darbininkai. Internete dažnai matau pasiūlymus „pilnas servisas“, bet realybėje tai reiškia, kad jie tiesiog atvažiuos su plėvele ir greitai viską apvynios. Jei nori kokybiško pakavimo, turi tai pabrėžti. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas tikėjosi, kad viską supakuos į dėžes, o atvažiavo tik su „strečiumi“. Tai buvo katastrofa. Jei užsakinėji internetu, būtinai paklausk, ar į kainą įeina pakavimo medžiagos ir ar jie patys pakuos daiktus, ar tik kraus jau supakuotus.

Ką daryti, jei vadybininkas internete žada „greitą pristatymą“, bet aš abejoju?

Vadybininkų pažadai yra viena, o realybė kelyje – kita. Ypač dabar, kai visur kamščiai, o vairuotojų trūksta. Jei tau žada pristatymą per 24 valandas į Vokietiją, būk labai atsargus. Tai fiziškai įmanoma tik su dviem vairuotojais, kurie keičiasi, bet tai kainuoja kosmosą. Jei kaina maža, o terminas trumpas – kažkas čia ne taip. Galbūt jie planuoja „pralėkti“ per tachografus, o tai yra pavojinga. Aš visada sakau klientams: geriau planuokite 2-3 dienas. Jei atveš greičiau – bus maloni staigmena, o jei vėluos – neturėsite streso. Niekada neplanuokite skrydžio ar svarbaus susitikimo iškart po atvykimo.

Ar verta naudoti krovinių biržas ieškant transporto?

Krovinių biržos (kaip „Trans.eu“ ar panašios) yra skirtos profesionalams, o ne privatiems asmenims. Jei ten bandysi įdėti savo kraustymosi skelbimą, greičiausiai sulauksi arba tyla, arba neadekvačių pasiūlymų. Ten vyksta „didysis žaidimas“ tarp transporto įmonių. Tau geriau ieškoti specializuotų įmonių, kurios dirba su privačiais klientais. Jos turi patirties su žmonių daiktais, o ne su paletėmis. Biržose dažnai vežėjai ieško „papildymo“ kroviniui, todėl tavo daiktai gali būti kraunami kartu su kažkokiais statybiniais mišiniais, kas tikrai nėra gerai tavo sofai ar drabužiams.

Kaip elgtis, jei vadybininkas internete „dingsta“ po avanso sumokėjimo?

Tai blogiausias scenarijus. Jei praėjo 2-3 dienos ir niekas neatsako į skambučius ar el. laiškus, iškart kreipkis į banką dėl mokėjimo atšaukimo (jei tai buvo kortelės operacija). Jei darei pavedimą, rašyk oficialią pretenziją ir kreipkis į policiją. Mano praktikoje buvo vienas toks atvejis, kai klientas „užkibo“ ant pigios kainos. Pasirodo, įmonė buvo „vienadienė“. Nuo tada visada patariu klientams: jei įmonė neturi fizinio adreso, kurį gali rasti „Google Maps“, ir jokių realių kontaktų, geriau net nepradėti. Internetas pilnas sukčių, kurie naudojasi žmonių noru sutaupyti.

Ar galima sekti krovinį internetu realiu laiku?

Dauguma rimtų įmonių dabar turi GPS sekimą. Kai užsakinėji, paklausk, ar galėsi matyti, kur yra tavo „fura“. Tai labai ramina. Jei vadybininkas sako „mes neturime tokios galimybės“, tai jau šiek tiek atsilikę nuo laikų. Aš savo klientams visada duodu nuorodą į sekimo sistemą. Tai kainuoja centus, bet sukuria pasitikėjimą. Jei vežėjas nenori rodyti savo buvimo vietos, galbūt jis turi ką slėpti? Galbūt jis stovi kažkur aikštelėje ir laukia kito krovinio, o tavo daiktai dūla priekaboje? Sekimas yra tavo teisė, ypač kai vežiesi visą savo gyvenimą.

Ką daryti, jei atvežti daiktai yra apgadinti?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėk, kol neapžiūrėjai. Jei matai, kad dėžė sutraiškyta, iškart fotografuok. Vairuotojas gali spausti, kad „greičiau, aš skubu“, bet tu turi teisę apžiūrėti. Jei yra žala, surašyk aktą kartu su vairuotoju. Tai privaloma. Jei vairuotojas atsisako, kviesk policiją arba bent jau filmuok viską telefonu. Tai skamba drastiškai, bet vėliau įrodyti, kad žala atsirado transportavimo metu, o ne tavo namuose, bus neįmanoma. Aš visada sakau: geriau sugaišti 30 minučių apžiūrai, nei vėliau mėnesius kovoti dėl kompensacijos.

Ar internetu galima užsakyti ir muitinės tarpininkų paslaugas?

Jei kraustaisi į Vokietiją iš ne ES šalies, tau tikrai reikės muitinės tarpininko. Internete yra daug tokių paslaugų, bet būk atsargus. Muitinės dokumentai yra labai jautrus dalykas. Jei suklysi, krovinį gali sulaikyti mėnesiams. Aš visada rekomenduoju dirbti su tais tarpininkais, kuriuos rekomenduoja pats vežėjas, nes jie jau žino, kaip dirbti kartu. Jei bandysi viską daryti pats per internetą, gali praleisti kokią nors smulkmeną, pvz., „EORI“ kodą, ir viskas sustos. Tai yra sritis, kurioje geriau sumokėti profesionalui, nei bandyti sutaupyti ir rizikuoti viskuo.

Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobusą internete?

Ne visos „furos“ yra vienodos. Yra „long“ versijos, yra „high roof“. Jei tavo daiktai yra aukšti, tau reikia aukšto stogo. Internete dažnai būna tik bendras „mikroautobuso“ pavadinimas. Būtinai klausk vidinių matmenų (ilgis, plotis, aukštis). Mano praktikoje buvo klientas, kuris užsakė mikroautobusą, o atvažiavo toks, į kurį netilpo šaldytuvas stačiai. Teko guldyti, o tai šaldytuvui yra mirtis. Visada patikrink, ar tavo daiktai tilps fiziškai. Jei abejoji, geriau užsakyk didesnį, nei bandyti viską sugrūsti į mažą erdvę, nes tada daiktai tikrai bus apgadinti.

Ar verta skaityti visus „smulkius šriftus“ sutartyje?

Būtinai. Ten dažniausiai parašyta, kad jie neatsako už „nenugalimą jėgą“ (force majeure), kas gali būti bet kas – nuo sniego pūgos iki streiko. Taip pat ten būna nurodyti terminai, per kuriuos gali pateikti pretenziją. Jei praleisi terminą, nieko negausi. Aš pats visada skaitau sutartis, nors dirbu šioje srityje 20 metų. Kartais vadybininkai įdeda tokių punktų, kad „vežėjas neatsako už stiklinius daiktus“. Jei tu tai pasirašai, tai tavo problema. Visada klausk, kodėl toks punktas yra, ir prašyk jį išbraukti, jei tau tai netinka.

Kaip internete atskirti tikrą įmonę nuo „vairuotojo su vienu mikriuku“?

Tai labai paprasta – patikrink jų „Facebook“ puslapį ir „Google“ atsiliepimus. Jei jie neturi jokio „social proof“, tai greičiausiai vienas žmogus, kuris dirba „ant savęs“. Tai nėra blogai – kartais jie yra net atsakingesni nei didelės įmonės, nes jiems svarbi reputacija. Bet jie neturi atsarginio transporto. Jei jų „mikriukas“ suges, tavo krovinys stovės kažkur pakelėje. Didelė įmonė turi kitą mašiną, kurią gali atsiųsti. Tai yra pagrindinis skirtumas. Jei tau svarbus saugumas ir garantijos, rinkis didesnę įmonę. Jei kaina – gali rizikuoti su privačiu vežėju.

Ar galima derėtis dėl kainos internetu?

Žinoma! Vadybininkai visada turi „rezervą“. Jei tau pasakė kainą, visada gali paklausti: „Ar tai galutinė kaina? Galbūt galime rasti pigesnį variantą, jei palauksiu kelias dienas?“. Dažnai vežėjai turi laisvų vietų ir jiems geriau paimti tavo krovinį pigiau, nei važiuoti tuščiomis. Tik nepersistenk – jei kaina bus per maža, jie gali tiesiog atšaukti tavo užsakymą, kai atsiras brangesnis krovinys. Tai yra rinka, ir čia galioja džiunglių įstatymai. Aš visada patariu derėtis protingai, kad abi pusės liktų patenkintos.

Ką daryti, jei vadybininkas reikalauja papildomų pinigų už „kuro brangimą“?

Tai yra labai dažna problema. Jei sutartyje nėra punkto apie kuro kainų indeksavimą, jie neturi teisės reikalauti papildomai. Bet jie dažnai tai daro. Mano patirtis rodo, kad jei tai nedidelė suma, geriau sumokėti ir pamiršti, kad tik krovinys pajudėtų. Bet jei suma didelė, tai jau yra sutarties pažeidimas. Visada pasitikrink, ar sutartyje yra punktas apie kainos fiksavimą. Jei nėra, tai tavo klaida. Kitą kartą būk gudresnis ir įrašyk: „Kaina yra galutinė ir negali būti keičiama dėl kuro kainų svyravimų“.

Ar verta naudoti „Google Maps“ vertinimus?

Taip, tai vienas geriausių rodiklių. Jei įmonė turi 4.8 žvaigždutės ir 50 atsiliepimų, tai jau kažką reiškia. Bet žiūrėk ne tik į žvaigždutes, o į tai, ką žmonės rašo. Jei visi atsiliepimai yra „labai greitai, ačiū“, tai gali būti „nupirkti“ atsiliepimai. Ieškok tų, kur žmonės aprašo konkrečias situacijas: „vairuotojas vėlavo, bet pranešė“, „daiktai atvyko sveiki“. Tai yra tikri atsiliepimai. Aš pats visada skaitau neigiamus atsiliepimus – jie pasako daug daugiau apie įmonės požiūrį į problemas nei teigiami.

Kaip pasiruošti daiktus, kad jie tilptų į mikroautobusą?

Tai yra menas. Viską reikia išardyti. Spintos, lovos, stalai – viskas turi būti plokščia. Kuo daugiau „oro“ dėžėse, tuo daugiau mokėsi. Aš visada patariu klientams: „išardykite viską, ką įmanoma“. Taip pat naudokite tvirtas dėžes, o ne maišus. Maišai plyšta, jie neturi formos, juos sunku krauti. Jei nori, kad tavo daiktai atvyktų sveiki, investuok į kokybiškas dėžes ir pakavimo medžiagas. Tai atsiperka su kaupu. Ir svarbiausia – viską sunumeruok ir susirašyk į sąrašą. Tai padės vairuotojui ir tau pačiam iškraunant.

Ar verta samdyti krovėjus?

Jei turi daug sunkių daiktų, tai privaloma. Vairuotojas nėra krovėjas. Jis turi vairuoti ir prižiūrėti krovinį. Jei jis dar ir nešios tavo pianiną, jis bus pavargęs ir nebus toks atidus kelyje. Be to, krovėjai turi patirties, kaip nešti daiktus, kad nesugadintų sienų ar grindų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas bandė pats nešti šaldytuvą ir subraižė visą laiptinę. Bauda už laiptinės remontą buvo didesnė nei krovėjų paslauga. Visada geriau samdyti profesionalus, jei turi daug sunkių daiktų.

Ką daryti, jei vadybininkas sako, kad „vėluosime dėl sienos“?

Sienos yra nenuspėjamos. Ypač dabar, kai vyksta patikros. Jei vadybininkas sako, kad vėluos, tai dažniausiai tiesa. Nėra prasmės ant jo rėkti – jis negali pastumti eilės. Svarbiausia – gauti informaciją. Jei jis neatsako, tai jau blogai. Jei jis informuoja, tai reiškia, kad jis kontroliuoja situaciją. Aš visada sakau klientams: „būkite kantrūs“. Tai yra logistika, čia visada kažkas vėluoja. Svarbiausia, kad daiktai atvyktų saugiai. Viena diena vėlavimo nėra pasaulio pabaiga, palyginus su sudaužytais daiktais.

Ar verta naudoti „WhatsApp“ bendravimui su vairuotoju?

Taip, tai geriausias būdas. „WhatsApp“ leidžia greitai persiųsti nuotraukas, lokaciją ir balso žinutes. Tai daug efektyviau nei el. paštas. Aš visada rekomenduoju klientams susisiekti su vairuotoju tiesiogiai, kai krovinys jau kelyje. Tai suteikia ramybės. Tik nepersistenk su skambučiais – vairuotojas turi vairuoti. Rašyk žinutes, jis atsakys, kai sustos. Tai yra profesionalus bendravimas. Jei vairuotojas nenori duoti savo numerio, tai jau yra įmonės politika, kurią reikia gerbti, bet tai šiek tiek apsunkina komunikaciją.

Kaip elgtis, jei daiktai atvyko, bet ne viskas tilpo?

Tai yra košmaras. Jei taip nutiko, vadinasi, vadybininkas neteisingai įvertino tūrį. Tai yra jų atsakomybė. Jie privalo atvežti likusius daiktus kitu reisu arba kompensuoti tau išlaidas už kitą transportą. Bet tai labai sunku įrodyti, jei nebuvo tikslaus daiktų sąrašo. Todėl visada sakau: „sąrašas yra šventas“. Jei viskas surašyta, o jie nepaėmė – tai jų klaida. Jei kažko nebuvo sąraše – tai tavo klaida. Visada būk tikslus, kad išvengtum tokių situacijų.

Ar verta pasitikėti „pigiausiomis“ kainomis internete?

Niekada. „Pigiausia“ kaina visada turi „paslėptų“ sąlygų. Galbūt jie važiuoja be licencijos, galbūt vairuotojas dirba be poilsio, galbūt jie neturi draudimo. Logistikoje kaina atspindi kokybę. Jei visi vežėjai siūlo 1000 eurų, o vienas – 500, tai kažkas čia ne taip. Arba jie vagia, arba jie tiesiog neįvertino rizikos. Aš visada renkuosi „vidutinę“ kainą. Tai yra saugiausias variantas. Pigumas dažnai kainuoja brangiau, kai tenka taisyti klaidas ar pirkti naujus daiktus vietoj sudaužytų.

Išvada

Persikraustymas į Vokietiją yra didelis žingsnis, o internetas tik palengvina paiešką, bet ne patį procesą. Svarbiausia – išlikti budriam, viską fiksuoti raštu ir nepasitikėti vien gražiais pažadais. Mano patirtis rodo, kad sėkmė priklauso nuo komunikacijos. Jei vadybininkas atviras, jei vairuotojas profesionalus, o tu pats esi pasiruošęs – viskas bus gerai. Neskubėk, patikrink informaciją ir visada turėk „planą B“. Sėkmės kraustantis, tikiuosi, tavo daiktai pasieks tikslą sveiki ir laiku!