Persikraustymo paslaugų darbų eiliškumas į Vokietiją: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o jei būtų galima suskaičiuoti nuvaziuotus kilometrus, turbūt aplinktume žemę keletą kartų. Žmonės dažnai galvoja, kad persikraustymas į Vokietiją – tai tik pakrovimas, važiavimas autobanu ir iškrovimas. Deja, realybė yra daug raupsnėta. Galiu pasakyti viena – idealų procesą be jokio trikčio mačiau gal tris kartus. Paprastai kažkas ne taip: užstringa liftas vokiškame daugiabučio, klientas pamiršo pasakyti apie rūsį pilną daiktų, arba tiesiog sugenda sunkvežimis ties Kelnu. Visgi, jei žinote pagrindinius dalykus, būsite geriau pasiruošę. Štai trumpas ir nuoširdus vadovas apie tai, kas laukia.

Pradiniai žingsniai ir planavimas (ir kodėl visada kažką praleidžiate)

Kada reikia pradėti galvoti apie persikraustymą?

Nebūkite toks, kuris skambina penktadienį ir noria važiuoti sekmadienį. Tai ne taksi. Geriau susitarti bent porą savaičių iš anksto, o jei kalbame apie vasarą ar rugsėjo pradžią – tai mėnesį. Tada mes jums neįsileisime, nes visi sunkvežimiai bus užimti. Planuokite laiką atsargiai, nes persikraustymo paslaugų darbų eiliškumas į Vokietiją turi būti suderintas su kitais klientais ir mūsų grafiku. Jei skubate, mokėsite už skubą, o niekas to nenori.

Ar tikrai reikia, kad jūs atvyktumėte įvertinti daiktus?

Geriau taip, nors dabar daug kas darome pagal nuotraukas. Bet nuotraukos meluoja – vieną kartą atvažiavome į vilą, kurioje, pagal nuotraukas, turėjome penkias dėžes, o tiesioginio vertinimo metu paaiškėjo, kad pilnas garaže ir dar rūsys su senais „sovetmečio“ baldais. Tai buvo šokas. Gyvas akis visada geriau įvertins, ar reikia 3,5 tonos sunkvežimio, ar 7,5 tonos. Taip sutaupysite pinigų ir nervų.

Kaip tas visas procesas iš tikrųjų atrodo?

Viskas prasideda nuo sutarties. Tada einame prie pakavimo, jei to pageidaujate. Vėliau – pakrovimas Lietuvoje, kelionė per Lenkiją (ten keliai šiek tiek blogesni, žinot) ir atvykimas į Vokietiją. Pabaigoje – iškrovimas ir surinkimas. Skamba paprastai? Taip, bet tarp šių etapų įvyksta daugybė smulkių dalykų, kurie gali viską sugadinti, pvz., neteisingai uždarytos durys arba prarastas raktas nuo sandėlio.

Ar reikia patiems rinkti dėžes?

Galite, bet mūsų dėžės stipresnės. Parduotuvėse imamos dėžės dažnai būna sujauktos arba drėgnos. Vienas kartą klientas taupojo ant dėžių ir pagaliau indai nukrito per kelionę. Nusipirkite specialių arba pasilikite mums – tai pigiau nei naujas servizas. O dar tas knygų svoris... jūs net neįsivaizduojate, kiek sveria knygų kolekcija, kol jas nekeliate į trečią aukštą be lifto.

Ką daryti su daiktais, kuriais nebeina naudotis?

Išmeskite dar čia. Nevežkite šiukšlių į Vokietiją. Ten šiukšlių ivežimas labai brangus, o mums tai papildomas darbas. Buvo atvejis, kai klientas norėjo nuvežti seną, supuvusią sofą, nes „galbūt dar pravers“. Ji neišėjo pro duris, teko laužt laiptinėje. Nekelkite tokių situacijų, būkite realistiški.

Pinigai, kainos ir nemalonios kalbos

Kodėl kainos tokios skirtingos?

Nes kainos priklauso nuo to, ką tiksliai vežiate. Ar reikia kelti pianiną? Ar reikia nešti penktu aukšte be lifto? Dar degalai, Maut (Vokietijos kelių mokesčiai), darbo valandos. Pigūs pervežėjai dažnai taupo draudimą arba samdo nelegalų darbuotoją, o tada, jei įvyksta avarija, jūs nieko negausite. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už ramybę.

Ar kaina fiksuota?

Paprastai taip, jei tiksliai žinome, kiek krovinių bus. Jei dirbame pagal valandas, tai gali svyruoti. Užstrigote rūsyuose? Nešėjai laukia – laikas eina. Patariu susitarti dėl fiksuotos sumos, jei įmanoma. Taip ir jūs, ir mes žinome, ką laukti. (Nebent staiga nuspręsite vežti dar tą dviratį, kurio nebuvo sąraše, tada kils diskusijų).

Ar reikia mokėti užstatą?

Daugeliu atvejų taip. Tai užtikrinimas, kad vairuotojas atvažiuos į vietą ir kad jums nebus ką mokėti pasiekus tikslą. Užstatas paprastai grąžinamas tą pačią dieną arba išskaičiuojamas iš galutinės sumos. Be užstato retas kuris vairuotojas išvažiuos į kitą šalį – tai paprasčiausias saugumo mechanizmas.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais?

Galima, bet vairuotojai labiau mėgsta bankiniu pavedimu ar kortele, nors su kortele Vokietijoje kartais būna bėdų dėl limitų. Geriau pasidaryti pavedimą iš anksto, kad nereikėtų ieškoti bankomato Berlyno centre su pilnu sunkvežimiu. O dar tie pinigai turi būti „švari“, kitaip muitinė gali uždelsti visą ekipažą.

Kas vyksta, jei aš neprioritetingas klientas?

Visiems klientams mes stengiamės tarnauti vienodai, bet jei atvykstate per 20 minučių ir reikalaujate viską padaryti akimirksniu, tai neįmanoma. Persikraustymo paslaugų darbų eiliškumas į Vokietiją numato tam tikrą logistiką. Jei vėluojate, mes turime kitą užsakymą, gali tekti papildomai mokėti už laukimą. Gerbkit kitų laiką.

Kelionės detalės: ką tikrai reikia žinoti

Kiek laiko užtrunka kelionė?

į Miuncheną arba Frankfurą važiuojame apie 12–14 valandų, jei nėra didelių spūsčių. į Hamburgą ilgiau. Bet neįsivaizduokite, kad tai tik vairavimas. Reikia poilsio pertraukų, dar reikia įveikti Lenkijos kelius, kurie kartais primena bulių kovos areną. Taip pat, reikia įsivaizduoti, kad atvykimo laikas priklauso nuo to, kada baigsite pakrauti. Jei pradėsite 12 valandą, neatvyksite į Vokietiją naktį – vairuotojams reikia miego.

Ar reikia vokiškai kalbėti?

Nebūtina. Mūsų vairuotojai daugiausia kalba lietuviškai ir rusiškai, angliškai supranta pagrindus. Vokiškai tik tie, kas susiję su keliu arba policija. Jei reikia kalbėti su namų savininku, dažnai padeda pačios vokiečiai – jie dažnai kalba angliškai geriau negu mes. Bet jei turite kaimyną vokietį, kuris gali padėti orientuotis – tai didelis pliusas.

Kas dėl dokumentų ir muitinės?

Kadangi ES, tai dažniausiai nieko nereikia, jei tai asmeniniai daiktai. Bet jei vežate naują techniką, dar neįpakuotą dėžėse, gali kilti klausimų. Vieną kartą mums sulaikė nesąžiningos muitinės pareigūnai, nes manė, kad vežame prekybinius daiktus, nors tai buvo tiesiog dovanos draugams. Geriau turėti daiktų sąrašą su apytikslėmis vertėmis, kad nereikėtų aiškintis vietą.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Draudžiama. Tai ne tik saugumo klausimas, bet ir draudimo. Jei įvyksta avarija, o kablyje yra neįrašytas keleivis, draudimo nebus. Be to, vairuotojui reikia poilsio, o jis negali miegoti su svetimu žmogumi kablyje. Keliaukite savo automobiliu arba lėktuvu, susitiksite vietoje.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugiau nei vežti patys. Mes turime draudimą, bet jis dengia tik tada, kai daiktai uždaryti ir užrakinti. Palikote bilietą su pinigais ant stalo? Nebegalvoju, kad mes pavogsime, bet kas žino, kas bus per sieną? Brangius daiktus (gintarus, juvelyrinius dirbinius) geriau vežti su savimi. Vienas klientas taip padarė ir dėkojo dievui, nes sunkvežimiai buvo išpuoliami (ne mūsų, bet girdėjau istorijų).

Daiktų specifika: kas su kuo daryti

Ką daryti su šaldytuvu?

Jį reikia išjungti iš anksto, išpiltį vandenį, iššaldyti ir išdžiūvinti. Jei paliksite ten vandens, jis nuteks į kitas dėžes ir viską sugadins. Dar vienas dalykas – užfiksuokite duris, kad jos neatidarytų kelionės metu. Niekas nenori rasti purvo iš pajuodavusio brokolio tarp drabužių.

Ar pervežiate augalus?

Pervežiame, bet jums reikia pasirūpinti, kad jie neužšaltų. Žiema kelyje į Vokietiją gali būti šalta, net jei Lietuvoje +5. Vieną kartą atvežėme begonijas, kurios atrodė kaip kopūstai – visiškai užšalusios. Geriau jas padengti arba vežti mašinos salone. Ir nereikia jų laistyti prieš pat išvykimą.

Ką daryti su vaistais?

Asmeniniai vaistai geriau pas save. Jei ten yra stiprūs narkotiniai vaistai, reikės recepto. Neleiskite vaikų prie dėžių su vaistais – gali būti nemalonumų sienoje, jei ką nors rands. Geriau viską turėti rankinėje bagaže su dokumentais.

Ar pervežiate pianinus?

Taip, bet tai specialus paslaugos tipas. Paprastas nešėjas nenusneš 300 kilogramų instrumento be specialios įrangos. Tai kainuoja brangiau, bet taip išsaugosite nugarą ir pianiną. Nenaudokite „budžetinių“ variantų šituo atveju.

Kas su alkoholiu?

Asmeniniam vartojui galite, bet peržiūrėkite limitus. Jei vežiate 100 litrų degtinės, tai jau ne asmeninis poreikis. (Arba taip, jei turite labai didelę šventę, bet muitinė to nesuvoks). Geriau neperkrauti ribų, kad nebūtų mokesčių.

Pabaiga: ką daryti, kai atvažiuojame

Ar padėsite surinkti baldus?

Paprastus – taip. Kompleksinius sistemas, kurias surinkote per savaitę – ne, mes ne meistrai. Mūsų užduotis – atvežti ir padėti vietą. Jei reikia sudėti复杂的 IKEA spintą, geriau pasamdyti vietinį meistrą Vokietijoje, jie tai daro greičiau.

Kas jei kažkas susilaužo?

Tikriname viską prieš išvykdami iš Lietuvos ir atvykę į vietą. Jei pastebite žalą – užrašykite į CMR sąrašą. Parašius „viskas gerai“, paskui nebegalėsite nieko reikalauti. Vienas kartą klientas pasirašė, o vėliau skambino, kad lūžo kojelė. Ką mes galime padaryti? Dokumentai pasako kitaip. Būkite atidūs.

Ar išvežiate pakuojučią medžiagą?

Jei susitariame – taip. Bet dažniausiai klientai patys išmeta dėžes į konteinerius Vokietijoje. Ten tai paprasta, yra specialios vietos. Mums būtų brangu vežti tuščias dėžes atgal į Lietuvą, degalams brangstant.

Ką daryti su šiukšlėmis, kurios lieka po iškrovimo?

Mes ne šiukšliavežiai. Išmeskite patys. Vokietijoje labai griežta šiukšlių rūšiavimo taisyklės – jei padėsite blogą dalyką į neteisingą konteinerį, gautite baudą. Mes nežinome jūsų rajono taisyklių. Viskas, kas lieka – jūsų problema. (Nebent tai yra mūsų pakuotė, tada mes pasirūpiname).

Kas jei vairuotojas pavėluoja?

Gali nutikti. Avarija, policijos patikra, sniegas. Mes skambinsime ir pranešime. Nedarykite scenos, kai tik atvyksta – jis ir taip pavargęs. Būkite kantrūs, mes darysime viską, kad atvyktume kuo greičiau. Persikraustymo paslaugų darbų eiliškumas į Vokietiją yra susijęs su tūkstančiais kintamųjų, kurių negalima užtikrinti 100 proc.

Viskas sukurta taip, kad atrodytų paprasta, bet žinau, kad nėra nieko blogiau nei gyventi iš dėžių. Svarbiausia – pasitikėkite savo pervežėju, bet tikrinkite dokumentus. Geros kelionės ir sėkmingo naujojo gyvenimo pradžios Vokietijoje.