Persikraustymo paslaugos į Vokietiją – kaip pradėti?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, peržiūrėjau tūkstančius dokumentų ir susidūriau su visais įmanomais nesklandumais ties siena arba ties vokiškuoais muitininkais. Žmonės visada klausto apie tas pačias problemas, nors atsakymai kartais pasikeičia priklausomai nuo to, kokį „kietą“ vokietis turi dieną. Persikraustymo paslaugos į Vokietiją – kaip pradėti? Tai ne tas pats dalykas kaip nupirkti bilietą į dramląbį, čia reikia galvos, o ne tik pinigų. Dažnai klientai pagalvoja, kad tai galima padaryti per savaitgalę, bet realybėje reikia planuoti bent mėnesį, o jeigu jau kalbame apie įmonių relokalizaciją, tai ir ilgiau. Žemiau išdėliosiu viską, ką turėtumėte žinoti, kad nepainiotumėte su muitinės deklaracijomis ir nepamegtumėte nervų kelyje.

Kodėl tiek šnekos apie kainas ir ką reikia žinoti iškart?

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Viskas čia labai priklauso nuo to, kiek turite daiktų, tarkime, ar tai tik keli kraitiniai maišai ar visas butas su baldais. Jeigu mažai, tai gali užtekti ir kelių šimtų eurų, o jeigu reikia vežti iškilnojamuosius interjero elementus, kaina svyruoja nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nesusigirbkite, kai pasakau „svyruoja“, nes nemanau, kad ką nors girdėjau apie fiksuotas kainas šiame versle, kasdien kas nors pasikeičia – degalai, mokesčiai arba tilto mokestis Lenkijoje. Geriausia paskambinti ir paprašyti apžiūros, kas dažniausiai yra nemokama, o tada gausite tikslų skaičių, su kuriuo galėsite susitaikyti (arba nelikti).

Ar kaina keičiasi jeigu aš gyvenu toli nuo pagrindinių kelių?

Taip, be abejo, mes ne esim tas keliauninkiai iš pasakų, kurie nusileidžia tiesiai į kiemą su grandinės mašina. Jeigu gyvenate kažkur gilumoje, už miesto, kur vairuotojas turi suktis per siaurus kelius, tai brangiau, nes paprasčiausiai prarandamas laikas. Laikas šioje srityje yra pinigai, mažiau klientų per dieną reiškia mažiau pajamų, o be to, tokiuose rajonuose dažnai būna problemų su posūkiais sunkvežimiams. Ir nepamirškite, kad jeigu gyvenate, sakykim, prie pat sienos su Vokietija, tai bus pigiau nei keliauti iš kitos Lietuvos pusės, tai logiška.

Kas daro įtaką galutinei kainai be kilometrų?

Dar labai didelę įtaką turi tai, kiek sunku išvežti daiktus, tarkime, jeigu jūsų bute yra neįrengtas liftas arba laiptai yra labai stati, tai sustiprina kainą. Taip pat įskaičiuojame pakoavimo medžiagas – dėžės, burbuliukų plastikas, lipniai juostos, o jei reikia išardyti ir vėl surinkti baldus, tai papildomi darbo valandos. Kartais klientai sako, „o aš viską pats susiruošiu“, bet vėliau paaiškėja, kad jie turi tik kelias senas dėžes iš po kedzių, o ne profesionalias krovinių dėžes, kurios nepraslysta.

Ar reikia mokėti užsidėti iš anksto, ar galima atsiskaityti vietoje?

Naminė praktika rodo, kad dažniausiai imama nedidelis авansas (prarasis), kad užtikrintume, kad klientas nenaikins paskutinę minutę. Likusią dalį galima sumokėti grynaisiais arba kortele pavedimu tada, kai krovinys jau yra pakrove Vokietijoje. Nerekomenduoju niekada mokėti visos sumos iš anksto, nors taip daro didelės korporacijos, o paprasti žmonės turi būti atsargesni. Esu girdėjęs istorijų, kai įmonės išimkus pinigus tiesiau dingdavo, tad visada reikia turėti sutartį su sąskaita.

O jeigu aš turiu labai brangų pianiną, ar tai kaip nors ypatinga?

Pianinai ir kiti smulkesniai, bet sunkūs interjero elementai, tai atskira istorija, kuri reikalauja ne paprastų vairuotojų, o specialios technikos. Pridėję tai prie sąskaitos, nes reikia keturių vyrų ne dviejų, o kartais net specialių juostų ar keltuvų. Vokietijoje ne kiekviena kompanija sutųs tai vežti, ypač jeigu reikia kelti pro langą, nes jie labai griežtai laikosi saugos normų. Vienas kartas mums teko vežti „Steinway“ pianiną į oldenburgą iš Vilniaus, tai teko išsinuomoti liftą, nes nebuose įmanoma užnešti jį rankomis.

Dokumentai, muitai ir tas nuobodus biurokratinis velnias

Ar galiu tiesiog užsivažiuoti į Vokietiją be jokių popierių?

Galima tikrai, bet jeigu jus sustings muitinė, tai bus didelių vargų, o galima ir netekti daiktų, jei jie bus įtariami prekyba. Oficialiai persikraustant reikia turėti vadinamąjį „persikraustymo sąrašą“, kurį vokiečiai vadina „Warenverkehrszertifikat“ arba tiesiog deklaracija. Jeigu daiktai yra naudoti ir jūs juos naudojote bent 6 mėnesius, muitais mokesčio nėra, bet tai reikia įrodyti. Tad be popierių geriau nevažiuoti, jeigu norite išvengti nerimo ant sienos.

Kas turi būti tame sąraše, o ką galima „nepamiršti“?

Ten turi būti viskas: nuo šaldytuvo iki dantų šepetukų, bent jau apskritai. Geriausia nurodyti apytikslę vertę, o ne 0 eurų, nors daiktai naudoti, vokiečiai mėgsta, kai vertė atitinka realybę. Nenirašykite ten naujų dalykų už didelių pinigų, jeigu norite išvengti PVM mokesčio. Kartais klientai bando proką ir užrašo „gold“ grandinę už 10 eurų, tačiau jeigu ją randa, tai baudos yra dideles, geriau būti sąžiningu, nors ir nepatogu.

Ką daryti jeigu aš dar neturiu buto Vokietijoje ir registracijos?

Tai labai dažna situacija, ypač jeigu žmonės važiuoja darbo ieškoti. Tuomet reikia nurodyti laikiną adresą, tarkime, viešbučio ar draugų adreso, kad dokumentas būtų galiojantis. Vokiečiai supranta, kad persikraustymas nevyksta akimirką, todėl priimami ir laikini adresai, svarbiausia, kad galėtų su jumis susisiekti. Tik nerašykite adreso iš fantastinių filmų, tikrinimai vyksta greitai, o internetas nieko nepaslėps.

O štai jeigu vežu firmos daiktų, ar tai kitokia tvarka?

Aišku, kad kitokia, jeigu nėra fizinis asmuo, o juridinis, čia jau kalbame apie prekybą arba įrangos pervežimą. Tada reikia T1 dokumentų arba eksporto deklaracijos, o visa tai kainuoja ir trunka ilgiau. Daugelis mano klientų, kurie bandydavo proką vežti kompiuterius kaip asmeninius daiktus, susidurdavo su dideliais nesklandumais. Tad jeigu dirbate verslą, deklikuokite kaip verslas, nes girnos sugrizia, vadinasi, ir baudos sugrįš.

Ar reikia versti visus dokumentus į vokiečių kalbą?

Ne visiems, bet muitinei ir registruotiems adresams labai praverčia, jeigu bent pagrindinė informacija yra vokiškai. Gali būti, kad angliškai supras, bet vokiškai jie elgiasi geriau ir greičiau, jeigu mati, kad pasirūpinai. Aš asmeniškai visada patariu padaryti vertimą, ypač jeigu turite sudėtingų pavardžių ar specifinių daiktų pavadinimų. Nenusimenkite, nevertėjimas gali užtrukti kontrolėje valandomis, o kas turi tiek laiko?

Ką daryti jeigu pasiduodu vairuotojui asmeninius dokumentus?

Nerašykite nieko per blogą (nereikia), tiesiog juoduose ant popierių, kurį paduodate, nerašykite PIN kodų ar slaptažodžių, nors tai ir suprantama. Vairuotojui reikės Jūsų paso ar asmens kodėlų, jeigu bus muitinės patikra, bet juos jis grąžins iš karto. Pasitikėjimas čia svarbiausia, todėl geriau dirbti su patikimomis firmomis, o ne su „vaiduokliais“ iš skelbimų.

Kelionės eiga, kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai tai trunka apie 2-3 dienas, priklausomai nuo to, kiek yra krovinių pakavimo ir iškrovimo darbų. Jeigu važiuojama tiesiai, be sustojimų, tai vairuotojas nuvažiuoja per 20 valandų, bet taip negalima dirbti dėl poilsio laiko. Taigi, realiai reikia suprasti, kad tai nekelionė automobiliu, kur gali stoti pietų, kai nori, čia yra griežtas tvarkaraštis. Vienas mašinos vairuotojams atostogauja po 4,5 valandos, todėla kelionė visada užtrunka ilgiau nei gali atrodyti žiūrint į žemėlapį.

Ar aš galiu važiuoti kartu su vairuotoju mašinoje?

Teoriškai gali, tačiau tai nepatogu, sunkvežimio kabina yra darbo vieta, o ne viešbutis. Be to, dauguma įmonių leidžia keleivius tik su specialiu draudimu, kuris kainuoja papildomai. Mano patirtis sako, keleiviai dažnai klysta ten, kur vairuotojas turi užmigti, o jie noria šnekėti arba klausyti muzikos. Geriau susitikti vietoje, nei kankinti save dešimčių valandų kelione „Volvo“ kabinoje.

Kas nutinka jeigu pasikeičia orai arba yra dideli spąstai kelyje?

Privalome pranešti ir pristatyti vėliau, tai yra force majeure (priverstinės aplinkybės). Jei sniego gūžtyje užstrigta traukinių bėgėse (kaip buvo praėjusią žiemą prie Varšuvos), tai niekur nueiti negalima. Vokiečiai paprastai supranta tokius dalykus, jeigu tik ištikėjote informuoti iš anksto arba tą pačią dieną. Negerai, kai niekas neabejot ir nieko nesako, tada klientai išsigąsta.

Ar mašina gali atvažiuoti iš anksto, kol dar neesu pasiruošęs?

Gali, bet tai kainuoja, nes vairuotojas niekur negali tiesiog „numestos“ mašinos laukti valandas be mokesčio. Stovėjimas mieste su sunkvežimiu taip pat brangiai kainuoja, todėl derinamasis laikas turi būti tikslus. Geriausia, jeigu jau paruošti visi daiktai su dėžėmis, o vairuotojas tiesiog juos pakrauna. Vienas kartas teko laukti klientą 4 valandas, kuris nesugebėjo atsiimti raktų, tai buvo kraštutinė nervų prova.

Ar užtikrinate, kad daiktai nepažeisti, jeigu vairuotojas užmigsta?

Aš turiu viltį, kad mano vairuotojai yra profesionalai ir nemiega už vairo, bet žinoma, aš negaliu sėdėti greta kiekvieno. Visi daiktai yra apdraudžiami, tai nėra jūsų rizika, jeigu pasirinkote gerą draudimą. Tačiau jeigu gėda, kai mašina šokuoja, geriau pasirūpinkite, kad daiktai būtų labai tvirtai supakuoti. Vokiečių keliai dažnai būna blogesni nei mūsiškiai (ypač statybų zonose), tad varginimas yra neišvengiamas.

Kas daryti jeigu važiuojate pro kitus šalis, pvz., Lenkiją?

Viskas vyksta pagal tą pačią taisyklę, svarbiausia turėti galiojančius vairuotojo pažymėjimus (Eurovignette) ir leidimus. Lenkijoje dažnai būna daug policijos patikrų, ypač apie šventes, tad būkite pasirūpinę, kad dokumentai būtų tvarkingi. Nenulygsta, kai turi 10 tonų krovinius o neleidimas važiuoti trumpesniu keliu, tai dažna klaida.

Ką veikti su šunimis ar katėmis, jeigu norime juos vežti?

Gyvūnus galima vežti, tačiau jie turi būti su augintinio pasu ir antšunčiu (chip), be to, turi būti vakcinuoti prieš rašij. Jeigu daugiau nei 5 gyvūnai, tai jau jau ne asmeninio persikraustymo tvarka, o verslininko. Teko vežti vieną klientui vokišką dogą į Miuncheną, tai teko statyti grotas mašinoje, kad šuo neliptų ant vairuotojo. Gyvūnai dažnai stumia, tad reikia papildomo dėmesio.

Vokiški "malonumai" ir kas laukia jau atvykus

Ar įmanoma iškrauti daiktus tiesiai į butą ar tik gatvėje?

Jei yra liftas ir erdvės, tai nėra problemų, bet jeigu butas antrame aukšte be lifto ir laiptai siauri, tai ne visada įmanoma užnešti sofas. Vokiečiai yra labai griežti dėl to, kad negalima brauti per gatvę ir blokuoti eismo. Todėl dažnai tenka iškrauti ant šaligatvio ir paskui išnešti rankomis, kas užtrunka ir kainuoja. Vienkart Berlyne mus beveik nuteisė, nes užstatėme dviračių taką dėžėmis 5 minutes.

Kodėl vokiečiai taip pyksta, jeigu padėjote daiktus ant žolės?

Jie turi labai griežtas taisykles dėl aplinkos apsaugos ir švaros, netgi trumpas laikas ant žolės gali sukelti baudą. Geriau susitarti dėl specialios vietos arba padaryti viską ant asfalto. Negalima nieko užpilti, neišmesti, net cigaretinių guolių, kitaip policija atvyks akimirksniu. Jų kultūra yra tokia, kad taisyklės viršija patogumą.

Ar reikia iš anksto pranešti apie atvykimą į namus (Hausverwaltung)?

Būtina, ypač jeigu gyvenate daugiabučiame name, kur yra valdytojas (Hausverwaltung). Be jų leidimo sunkvežimis negali net užvažiuoti į kiemą, ypač jeigu yra vartai su kodu. Vienintelį kartą padėjome daiktus ant gatvės, nes klientas nesusitarė su valdyba, tai teko nešti per pusę miesto. Nors sugebame išsiversti, bet nervų tai kainuoja visiems.

Kas daryti su statybinėmis atliekomis, kurias turiu namuose?

Nieko tokio tiesiog taip nevežkite, vokiečių sąrašuose tai yra akivaizdziai draudžiama be specialių leidimų. Jeigu turite senus grindų lentas, dažų likučius ar betono nuolaužas, tai reikia išvežti į specialią sąvartyną Lietuvoje prieš išvykstant. Vienas kartas mums teko sugrįžti atgal iš Štutgarto su pilna mašina šlako, kadangi vokiškai muitininkai neleido įvežti. Tai brangi pamoka.

Ar galima pasinaudoti jūsų įrankiais iškrovimo metu?

Žinoma, vairuotojai visada turi su savimi rankines vežimėlės, juostas, pirštines, reikia mums tiesiog paprašyti. Mes ne tik vežame, bet ir padedame susitvarkyti, jeigu sutarta. Tačiau nereikia tikėtis, kad atvežsime gręžtuvą ar pjūklą, ne tai yra mūsų funkcija. Esu girdėjęs, kad viena įmonė neplėšė klientui baldų ant siūlų, nes neturėjo įrankių, tad užklauskite iš anksto.

Kaip elgtis su šaldytuvu, kuriame yra maistas?

Viską išimkite, paskui išjunkite šaldytuvą ir išdžiovinkite bent parą prieš kelionę. Jeigu paliksite maisto, tai tas kvapas sukelia daug problemų, ypač vasarą. Vokietijoje muitinė uždraudžia daug mėsos ir pieno produktų iš ne ES šalių (nors Lietuva ES, bet vis tik taisyklės griežtos). Nenuleiskite save ir vairuotojus, išmeskite visus skruzdėles viliojančius dalykus.

Ar turite draudimą, jeigu nunuliuža mano brangi servizė?

Taip, turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą, jeigu įvyko nelaimė mūsų kaltės. Tačiau reikia suprasti, kad jis neapima pažeidimų, kurie buvo jau prieš pakrovimą arba dėl blogo pakoavimo. Todėl patariu viską brangų pažymėti sąraše („pažeidimai“ stulpelyje), kad nebūtų ginčų vėliau. Vokietijai taip pat reikalingas šis sąrašas draudimo išmokai gauti (bent jau man atrodo taip, bet tikrinu su draudikais).

Ką daryti jeigu atvykstate vėlai į nustatytą laiką?

Geriausiai iš karto praneškite, kad vairuotojo užtruks, kadangi paskubėjimas tik didina stresą. Vokiečai yra punktualūs, bet jeigu turi protingą priežastį, pvz., uraganą ar policijos patikrą, tai supras. Tik ne tardykite, kad tiesiog „užmigo“, tai neapsimokės, net jeigu ir tiesa vienam iš šimto.

O štai jeigu nori palikti kai kur mūsų daiktų sandėlyje?

Galime tai sudaryti, mes turime sandėlius Vilniuje ir Kaune, bet tai papildomai kainuoja pagal uzimtą vietą. Vertinant tai iš Vokietijos perspektyvos, tai gali būti brangu, bet jeigu dar neturate būsto, tai vienintelė išeitis. Saugome už darba, tad gerai, jeigu susitarcite dėl mėnesinio mokestimo iš karto.

Ar reikia suteikti vokiško asmens kodą ar draudimo numerį?

Draudimui ar registracijai, taip, vokiečiai mėgsta viską užregistruoti. Jeigu jūsų darbdavys suteikia socialinį draudimą, tai numeris pravers. Man atrodo, kad be to neįmanoma gauti normalios registracijos (Anmeldung), tačiau aš neesu 100% tikras, kaip dabar keitėsi įstatymai po šių metų. Geriau pasitikrinkite su savo „Gemeinde“, bet apskritai taip reikia.

Kas nutinka su tuščiomis dėžėmis ar popieriumi po persikraustymo?

Mes jas pasiimame atgal, jeigu norite, arba paliekame Jums, jeigu reikia. Vokiečiai labai myli rūšiavimą, todėl tuščias dėžes galite tiesiog užmesti į „Papier“ konteinerą, jeigu jos nesudėtingos. Gera praktika yra susitarti su vairuotoju, kad jis pasiimtų grįžtant tuščią, taip sutaupysite laiko.

O galite padėti su „melioracija“ turtu ir butu?

Mes daugiausiai esame pervežimo ekspertai, bet turi pora partnerių Vokietijoje, kurie gali padėti su valymu ar smulkiems remontams. Nereikėtų tikėtis, kad mes atliksime visą „makeover“ procesą, bet esu matęs, kaip mūsų vairuotojai padėdavo paskuti grindas tiesiog iš gero. Nėra mūsų pagrindinė funkcija, bet kartais ir taip nutinka (ypač jei užduodat alaus).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nėra privaloma, tačiau vokiečių kultūroje (kaip ir mūsų), tai labai gerai žiūrima, jeigu darbas atliktas gerai. 10–50 eurų priklauso nuo to, kiek buvo vargo. Geriausia duoti konkrečiam asmeniui, o ne įmonės vadovui. Tai užtikrina, kad vairuotojas atsigers kavos po ilgos kelionės.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti mažus krovinius?

Jiems tiesiog nėra pelninga leisti 20 tonų mašiną dėl trijų dėžių, nes degalai ir mokesčiai tiek pat. Todėl nenuostabu, kad didelės firmos siūlo tik dideliems persikraustymams, o mažiems reikalingi „collective“ pervežimai. Aš stengiuosi padėti visiems, bet kartais ir aš turiu pasakyti „ne“, jeigu tai tiesiog nuostolinga.

Ar galiu pervežti savo mašina užsakydamas tik pervežimą?

Taip, mes turime priekabas, bet reikia ypatingų leidimų, jeigu mašina neregistruota arba negalima vairuoti. Be to, tokie pervežimai brangūs, kadangi užima daug vietos. Geriau pasirūpinkite transportu atskirai, o mums palikite baldus. (Dar kartas pridūriu, kad čia ne taip paprasta kaip atrodo, daug dokumentų reikia).

Ką daryti jeigu vairuotojas nekalba nei lietuviškai, nei vokiškai?

Tai didelė problema, kuri dažnai pasitaiko pigiuose pervežimuose, kai samdomas ukrainietis ar baltarusis nieko nemokantis. Stengiamės turėti bent angliškai kalbančius vairuotojus, bet garantuoti negaliu. Tokiu atveju geriausia turėti parašytą instrukciją arba bendrauti per mane telefonu. Privalu klausti dėl vairuotojo kalbų prieš pasirašant sutartį.

Kokius miestuose Vokietijoje dažniausiai vežate?

Daugiausiai važiuojame į didžiuosius miestus: Berlyną, Miuncheną, Hamburgą, Frankfurtą, tačiau dažnai būname ir mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Hanoferis ar Leipcigas. Kiekvienas rajonas turi savo ypatumų, pvz., pietuose kalnų keliai sudėtingesni. (Štai vėl prisiminiau, kaip teko važiuoti į Bamberką, kur gatvės buvo tokios siauros, kad teko mažą mašiną imti).

Štai tokių smulkmenų tiek daug, kad net neabejoju, kad ką nors pamiršau paminėti, bet tai būna su visus persikraustymais. Svarbiausia – nedarykite spėjimų ir klauskite, o ne spėkite patys, tada viskas gerai baigsis.

Išvada

Tiesiog nėra vieno idealaus atsakymo į klausimą, kaip geriausiai organizuoti persikraustymą, nes kiekvienas atvejas yra unikalus ir turi savo graužančių smulkmenų. Persikraustymo paslaugos į Vokietiją – kaip pradėti? Pradėkite nuo ramumo ir sudėtingo sąrašo, tuomet raskite patikimus žmones, kurie nebegėda sakytis tiesą apie kainas ir laikus. Nenustokite dėl smulkmenų, nes būtent jos sukuria didžiausią stresą, jeigu jos neapgalvotos sėdint tarp dėžių vokiškame bute. Gerai suplanuotas kelionių maršrutas ir dokumentai sutaupys ne tik pinigų bet ir nervų, kurie šioje srityje yra brangiausia valiuta. Sėkmės kelyje ir prisiminkite, kantrybė – tai pusė sėkmės.