Keleivių transportavimo taisyklės iš Vokietijos: Išsamus eksperto vadovas

Vokietija, būdama viena stipriausių Europos Sąjungos ekonomikų, yra ne tik prekių, bet ir keleivių srautų centras. Per pastaruosius dešimtmečius tarptautinių keleivių pervežimų rinka pasikeitė nepripažįstamai – nuo paprastų turistinių autobusų iki sudėtingų logistinių grandinių, susijusių su reguliariais reisais. Kaip žmogus, kuris šioje srityje dirba jau beveik du dešimtmečius, galiu pasakyti viena: Vokietijos rinka yra viena patikimiausių ir pelningiausių, tačiau ji taip pat yra ir viena griežčiausiai reglamentuojamų.

Dažnai susiduriu su situacijomis, kai nauji ar net patirtimi pasižymintys vežėjai iš Lietuvos klauso: „Ar tikrai taip sunku gauti leidimus?“ arba „Kuo skiriasi kabotažas nuo tarptautinio reiso?“. Atsakymas paprastas: viskas vyksta pagal taisykles, bet šios taisyklės būna labai detalios. Vokietiškas preciziškumas ir biurokratinis tikslumas čia nėra tuščiai žodžiai – tai reikalavimai, kurių neįvykdymas gali baigtis šimtų ar net tūkstančių eurų baudomis.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius aspektus, kuriuos turi žinoti ne tik vežėjai, bet ir keleiviai, norintys suprasti savo teises bei pareigas. Mes kalbėsime apie licencijavimą, vairuotojų darbo laiką, techninius reikalavimus ir, svarbiausia, apie tai, kaip teisingai organizuoti maršrutus, kad jie būtų pelningi ir legalūs. Nors šios taisyklės gali atrodyti sudėtingos, jas supratę, galite užtikrinti sklandžią veiklą ir išvengti nemalonių netikėtumų kelyje.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus rinkinys, padėsiantis susipažinti su specifiniais Vokietijos tarptautinių keleivių pervežimų niuansais.

1. Kokie pagrindiniai teisiniai aktai reglamentuoja keleivių pervežimą iš Vokietijos?

Visa keleivių vežimo sritis Vokietijoje remiasi keliais pagrindiniais dokumentais, kurie sudrausmina tiek vietines, tiek ES taisykles. Svarbiausias vietinis įstatymas yra Keleivių pervežimo įstatymas (Personenbeförderungsgesetz – PBefG). Jis apibrėžia, kas yra keleivių pervežimas, kokie reikalingi leidimai ir kaip skyriami skirtingi transporto tipai (pvz., reguliarieji reisai, užsakomieji reisai, taksi paslaugos).

Be to, labai svarbu atsižvelgti į ES reguliavimą, ypač į Reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, kuris nustato bendruosius reikalavimus vežėjams, ir Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 (susijusį daugiau su krovinių, bet taip pat turintį atskirų nuostatų keleiviams), bei Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, dėl vairuotojų darbo laiko. Taip pat reikėtų paminėti Vokietijos keleivių pervežimo įstatymo pakeitimus (PBefG ÄndG), kurie pastaraisiais metais liberalizavo rinką, leisdami daugiau laisvės užsienio vežėjams atlikti tam tikrus reisus neįgijus specialių licencijų, tačiau tai taikoma tik tam tikroms situacijoms (pvz., „kelių šalių autobusų maršrutams“).

2. Kas yra skirtumas tarp reguliariojo ir užsakomojo keleivių pervežimo Vokietijos kontekste?

Tai vienas esminių dalykų, su kuriuo dažnai painiojami pradedantieji vežėjai. Vokietijoje reguliarusis pervežimas (Linienverkehr) yra transportas, vykstantis pagal nustatytą maršrutą, grafiką ir tarifus, kurie yra prieinami visiems norintiems (pvz., FlixBus ar vietiniai miesto autobusai). Tokiam pervežimui reikalingas specialus leidimas iš atitinkamo federalinio žemės lando (Bundesland) kompetentingo organo, o procesas yra labai ilgas ir biurokratiškas.

Kita vertus, užsakomasis pervežimas (Gelegenheitsverkehr) yra laisvesnis. Jis vykdomas, kai keleivių grupė (pvz., turistai, įmonės darbuotojai, vestuvių svečiai) užsisako autobusą tam tikram maršrutui ir laikui. Čia nėra fiksuoto grafiko, kuris būtų viešai prieinamas, ir tarifas sutartinis. Tarptautiniams vežėjams iš Lietuvos tai yra dažniausiai pasirenkamas formatas, nes užsienio vežėjams Vokietijoje atlikti tik užsakomuosius reisus yra daug paprasčiau – dažniausiai pakanka turėti galiojančią Bendrijos licenciją ir deklaruoti reisą.

3. Ar Lietuvos vežėjui reikalinga speciali licencija keleivius vežti iš Vokietijos?

Čia reikia būti labai tikslam. Jei atliekate tarptautinį užsakomąjį reisą, t. y. pasiimate keleivius Vokietijoje ir vežate juos į kitą šalį (pvz., Lietuvą) arba atvirkščiai, dažniausiai pakanka turėti Bendrijos licenciją, kurią išduoda Lietuvos transporto licencijavimo komisija. Ši licencija suteikia teisę vykdyti tarptautinius keleivių pervežimus visoje Europos Sąjungoje.

Tačiau yra ir išimčių. Jei norite atlikti kabotažą, t. y. vežti keleivius vien Vokietijos teritorijoje (pvz., pasiimti grupę Miunchene ir nuvežti į Hamburgą be išvykimo iš šalies), tada Bendrijos licencija jau nebegali užtekti. Tokiais atvejais reikalingas specialus leidimas iš Vokietijos institucijos (Kraftfahrt-Bundesamt – KBA), o šis procesas yra sudėtingas ir dažnai apribota kvotų sistema. Taigi, paprastam reisui „iš Vokietijos į Lietuvą“ jūsų lietuviška Bendrijos licencija yra visiškai pakankama, jei sąlyginai tai yra užsakomasis reisas.

4. Kokios yra vairuotojo darbo laiko ir poilsio taisyklės Vokietijoje?

Vokietija yra griežčiausiai stebi vairuotojų darbo laiką. Nors pagrindinis reglamentavimas yra ES lygmeniu (Reglamentas (EB) Nr. 561/2006), Vokietija turi savo nacionalinius priedus, kurie gali būti griežtesni. Pagrindinė taisyklė: vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali būti pratęsta iki 10 valandų du kartus per savaitę) ir daugiau kaip 56 valandas per savaitę.

Svarbu paminėti Vokietijos minimalaus atlyginimo įstatymą (Mindestlohngesetz). Nuo 2022-2023 m. visi vairuotojai, net jei jie yra užsienio (pvz., Lietuvos) įmonių darbuotojai, atliekantys vežimo darbą Vokietijoje (tai įtraukia ir pakrovimą/iškrovimą keleivių, ir laiką, praleistą Vokietijoje), turi gauti bent Vokietijos nustatytą minimalų valandinį atlyginimą (šiuo metu jis yra apie 12,41 EUR/val., visada reikia tikrinti galiojančią tarifą). Tai reiškia, kad įmonė turi tiksliai sekti, kiek laiko vairuotojas praleido Vokietijoje, ir papildomai atlyginti skirtumą, jei jo bazinis atlyginimas yra mažesnis. Už šių taisyklių nesilaikymą baudos yra milžiniškos.

5. Kokie techniniai reikalavimai keliami autobusams, vežantiems keleivius iš Vokietijos?

Techninė būklė yra prioritetas. Autobusas turi atitikti Euro 5 arba aukštesnes išmetamųjų dujų normas, norint įvažiuoti į daugelį Vokietijos miestų, kuriose galioja ekologinės zonos (Umweltzone). Be to, autobusas privalo turėti galiojančį techninį apžiūrą (lietuvišką TA arba vokišką TÜV/HU).

Kritiškai svarbu yra tachografas. Jis turi būti aktyvuojamas nuo pat momento, kai autobusas pradeda judėti Vokietijos teritorijoje. Vokietijos federalinė policija (Bundespolizei) ir kelių policija dažnai atlieka stačius patikrinimus, tikrindamos ne tik tachografo brėžinius, bet ir ar vairuotojas naudoja kortelę, ar nėra manipuliavimo. Taip pat būtina, kad autobuse būtų visi reikalingi saugumo įrenginiai: pirminiai degio gesintuvai, medicininės priemonės, atsparios avarijoms sėdynės ir pan.

6. Kas yra „kelių šalių maršrutas“ (Kabotage liberalizavimas) ir kaip jis veikia?

Pastaraisiais metais Vokietija įvedė svarbius pakeitimus, leidžiančius taip vadinamus „kelių šalių maršrutus“ (mehrstaatliche Linienverkehr). Tai reiškia, kad tarptautinis reguliarusis maršrutas (pavyzdžiui, Vilnius – Kaunas – Berlynas – Miunchenas) gali būti vykdomas be specialių Vokietijos licencijų, jei maršrutas prasideda ar baigiasi už Vokietijos ribų (trečiojoje šalyje).

Šis pakeitimas yra labai palankus mūsų vežėjams. Anksčiau, jei norėjote padaryti sustojimą tarp Berlyno ir Miuncheno ir paimti keleivių tame tarpe, tai būtų buvę laikoma nelegaliu kabotažu arba reikalavęs licencijos. Dabar, jei tai yra dalis tarptautinio maršruto, kuris tęsiasi į kitą šalį (pvz., į Austriją ar Šveicariją), tai yra legalu. Tačiau reikia atidžiai deklaruoti maršrutą ir laikytis nustatytų sustojimų taisyklių – keleiviai gali įlipti ir išlipti tik nustatytose stotelėse, kurios yra pateiktos maršruto aprašyme.

7. Kaip tvarkomi bilietai ir sutartys su keleiviais?

Užsakomajame pervežime (Gelegenheitsverkehr), kuris yra populiariausias tarp Lietuvos vežėjų, pagrindinis dokumentas yra sutartis su užsakovu. Tai gali būti turizmo agentūra, įmonė arba grupė asmenų. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta: maršrutas, datos, keleivių skaičius, kaina ir atsakomybės.

Nėra reikalavimo turėti standartizuotą bilietą kaip reguliariame transporte, tačiau rekomenduojama turėti keleivių sąrašą (Namensliste), kuriame būtų nurodyti visi keleiviai. Tai padeda ne tik tiksliai suskaičiuoti keleivius, bet ir padeda policijai atlikti patikrinimus. Jei reisas yra reguliarus (Linienverkehr), tada turi būti įdiegta bilietų pardavimo sistema, o tarifai turi būti viešai prieinami ir aiškūs. Vokietijos vartotojų teisių apsaugos įstatymai čia yra labai griežti – keleivis turi būti informuotas apie visas sąlygas prieš įlipdamas.

8. Kokie yra draudimo reikalavimai?

Draudimas yra ne būtina blogis, o privalomas elementas. Vokietijoje vežiant keleivius privaloma turėti keleivių civilinės atsakomybės draudimą. Šis draudimas turi padengti žalą, kurią gali patirti keleiviai avarijos metu (nuo 100 000 EUR vienam keleiviui).

Be to, jei įmonė veža keleivius komerciniu pagrindu į Vokietiją, labai rekomenduojama (o kartais ir privaloma pagal sutartis) turėti vežėjo profesionalinės atsakomybės draudimą. Vokietijos rinka yra labai „bylinėjasi“ – jei įvyksta nelaime, kompensacijos reikalavimai gali būti dideli. Lietuvoje įsigyta OC (Transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės) draudimo polisas dažnai užtikrina tik minimalų privalomą limitą, todėl verta pasitikrinti, ar jis padengia visus Vokietijos reikalavimus ir rizikas.

9. Ar yra kokių nors specialių taisyklių, susijusių su keleivių teisėmis (pvz., neįgaliesiems)?

Taip, Vokietija yra lyderė inkliuzyvumo srityje. Pagal Vokietijos keleivių teisių įstatymus, keleiviai su negalia turi teisę į lygias transporto paslaugas. Tai reiškia, kad jei grupė užsisako autobusą ir vienas iš keleivių yra vairuojantis ramentu, vežėjas privalo užtikrinti, kad autobuse būtų įrengta pakyla (liftas) arba kitos priemonės įlipimui.

Dauguma šiuolaikinių turistinių autobusų jau turi tokias funkcijas, tačiau, jei jūsų autobuso jos neturi, o toks reikalavimas pateikiamas iš anksto, jūs privalote rasti tinkamą transporto priemonę. Atsisakyti vežti keleivį dėl negalios Vokietijoje yra ne tik etiškai neteisinga, bet ir tiesiogiai draudžiama įstatymų ir gali baigtis didelėmis baudom bei teisiniu procesu. Taip pat turi būti užtikrinta vietų kūdikiams (vaikiškos kėdutės) galimybė, jei to reikalauja keleiviai.

10. Kokia bauda gresia už taisyklių pažeidimą?

Vokietijos baudų sistema (Bußgeldkatalog) transporto srityje yra viena griežčiausių Europoje. Baudos skiriamos ne tik už pačius pažeidimus, bet ir už bandymus juos slėpti.

Pavyzdžiui, už neteisingą vairuotojo darbo laiko apskaitą ar tachografo manipuliavimą bauda gali siekti nuo 500 iki 15 000 EUR vienam atvejui. Už nelegalų keleivių pervežimą (be reikalingos licencijos, atliekant kabotažą be leidimo) baudos gali svyruoti nuo 2 500 iki 10 000 EUR, o blogiausiu atveju transporto priemonė gali būti konfiskuota (areštuota) iki bylos išnagrinėjimo.

Taip pat didelės baudos skiriamos už neatitikimą minimalaus atlyginimo reikalavimams – čia kalbame ne tik apie privalomą atlyginimo sumokėjimą atgal, bet ir baudas, kurios gali siekti iki 500 000 EUR didelėms įmonėms už sisteminius pažeidimus. Todėl mano patarimas vienas: geriau investuoti laiką į dokumentų tvarkymą ir vairuotojų informavimą nei rizikuoti susidurti su vokiška teisėsauga.

Išvada

Keleivių transportavimas iš Vokietijos yra verslas, kuris reikalauja ne tik gerų vairuotojų ir techninės įrangos, bet ir išsamios žinių apie teisinę aplinką. Kaip matėme, Vokietijos taisyklės, remiantis PBefG ir ES reglamentais, yra sukurtos taip, kad užtikrintų aukštą saugumo lygį ir vienodas konkurencijos sąlygas. Nors biurokratiniai barjerai, tokiems kaip minimalaus atlyginimo kontrolė ar griežti kabotažo apribojimai, gali atrodyti sudėvingi, jie yra peržengiami su tinkama pasiruošimu.

Sėkmė šioje srityje priklauso nuo dalykų: nuoširdžio ir atidumo detaliems. Turėdami tvarkingas licencijas, gerai suprasdami skirtumą tarp reguliariojo ir užsakomojo transporto, bei sąžiningai mokėdami savo darbuotojus, Lietuvos vežėjai gali sėkmingai konkuruoti vienoje pajėgiausių rinkų pasaulyje.