Persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuotas: kaip išvengti nervų sugrąžinimo

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir pasakyčiau, kad Vokietija yra viena mėgstamiausių, bet ir pavojingiausių kryptų. Mėgstama, nes keliai geri, o pavojinga, nes klientai visada įsivaizduoja, kad viskas vyks taip lyg būtų vokiškas serialas – tiksliai, laiku ir be problemų. Realybėje, net jei persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuotas, visada pasitaiko kažkas neprognozuojamo, pradedant nuo užstrigusio sunkvežimio Miuncheno apylinkėse ir baigiant tuo, kad vokiečių kaimynas neleidžia užvažiuoti prie pat namų vartų. Esu matęs viską – nuo ašarų dėl sulūžusių vazų iki džiaugsmo, kai sušunkę baldus papuola į liftą. Čia nėra apie tą, kaip surengti idealų vakarą, o apie tai, kaip išgyventi tą dieną su sveiku protu.

Kaip tai visuomet kainuoja ir kodėl niekas nemoka tiek, kiek norėtų

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną kartą, dar nepakėlęs ragelio. Viskas labai priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir ar reikia išmontuoti baldus. Jei tai tik keli kėdės ir dėžės, gali tekti mokėti apie tūkstantį ar kiek daugiau eurų priklausomai nuo distancijos – ar tai Berlynas, ar kažkas giliau Bavarijoje. Jei turite visą namą su dideliu sofa, kuriuo reikia nešti per penktą aukštą be lifto, kaina šokteli dvigubai ar net trigubai, nes reikalingos papildomos rankos. Tą patį sakau ir verslo klientams – pervežti biurą visada brangiau už butą, nes ten daugiau technikos ir reikalingas didesnis atsakomybės draudimas. Be to, degus kuras virsta vis brangesnis, tad tiek 70 centų už litrą, kiek buvo anksčiau, jau nebėra.

Ar galima kažkaip tai padaryti pigiau?

Žinoma, galima pabandyti sutaupyti, bet tada turite būti pasiruošę dideliam darbui sau. Jei susirinksite artimuosius ir patys įvežite daiktus į furgoną, o mums tik paprašysite užvežti tuos didžiausius gabalus, tai bus pigiau taip, taip. Bet dažnai to neverta, nes tada gausite nesubalansuotą krovinią, kuris vėliau gali sujudėti kelyje. Ką galima padaryti taip, kad būtų ekonomiškiau? Galite patys surūšiuoti daiktus į dėžes ir uždaryti jas, o mums mokėti tik už krovimą ir vežimą. Tačiau atsiminkite, kad jei persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuotas, jūsų laikas taip pat kainuoja, o nervų su dėžėmis klijais kainos nesuskaičiuosime. Kartais geriau papildomai sumokėti už pakavimo medžiagas, užuot gaudę ant galvos savo seną televizorių, kai bandote jį įstumti į per mažą dėžę.

Kokius mokesčius slepia „kaina be PVM“?

Tai viena dalykinės dalies, kurią žmonės dažnai pamiršta, kol gauna sąskaitą. Prie visada matomos kainos gali būti pridėtas PVM, jeigu perkraustote ne gyvenamąją vietą, o, sakykime, įmonę ar sandėlį. Taip pat gali būti mokesčiai už užstatą, jei reikia ilgai laukti rūsio atidarymo prie pat paskirties vietos Vokietijoje, kol šeimininkas važiuoja su raktais. Kartais dar įeina mokesčiai už specialias vielas arba apsauginius antklodes (o mano kolegos juos vadina „užsienio priemonėmis“), kad nesuteptumite kaimyno kilimo. Neapgailestinkite, jei pasakote kainą be PVM, o klientas supyksta – tiesiog aiškinkite, kad tai įstatymo reikalavimas, o ne jūsų privalumas. (Čia beveik visada kyla nesusipratimų su pirmaisiais klientais, kurie mano, kad PVM yra kažkokia mokestis už gerą nuotaiką).

Kokia atsakomybė, jei kažką sulaužo?

Čia esu griežtas, nes irgi esu žmogus, ir man būtų skaudu, jei dingo mano tėvo fonapas. Mes visada turime CMR draudimą, tačiau jo ribos nėra begalinės, tad reikia tiksliai užpildyti inventorizacijos sąrašą prieš išvykstant. Jeigu sąraše parašysite „baldai“, ir jie dings, tau atlygins tik simbolinę sumą, tuo tarpu, jei parašysite „prancūziško 19 amžiaus sekretoras su bronzos detalėmis“, draudimas veiks kitaip. Kai persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuotas, atsakomybės klausimų neturėtų būti, nes viskas turi būti užfiksuota. Bet realybėje? Kartais vairuotojas tiesiog pamiršta pasirašyti protokolą su pažyma, kad viskas tvarkoje, ir tada prasideda telefonų karas. Geriau užtrukti valandą daugiau prie įsirašymo negu vėliau ieškoti teisme.

Suplanavimas – tai ne tas pats, kas tikėjimasis

Kiek laiku iš anksto reikia kreiptis?

Geriau būtų bent dviem savaitėms, o jeigu planuojate persikraustyti vasaros viduryje arba prieš šventes – tada mėnesiu. Esu matęs situacijų, kai žmonės skambina ryte ir nori važiuoti tę patį vakarą, o tada tenka ieškoti kažkokio „stoko“ savaitgalininko, kuris gali būti geresnis mechanikas negu krautojas. Logistika neleidžia stebuklinių sprendimų, ypač kai reikia suderinti vairuotojo poilsio laikus ir leidimus. Kai kruopščiai suplanuojamas persikraustymas iš Vokietijos, mes jau tada žinome, ar reikės orderis per Lenkiją, ar galima važiuoti per Kaliningradą (kas dabar yra beveik neįmanoma dėl vizų). Neskubėkite ir palikite sau rezervą bent dviem dienoms, nes padaryti klaidą gražiai iškraustyti užtrunka ilgiau negu įsivaizduojate.

Kaip teisingai suskaičiuoti daiktų kiekį?

Žmonės visada klaidingai vertina savo turimą turtą – arba sako, kad daug mažiau, norėdami sutaupyti, arba sako, kad daugiau, bijodami, kad netilps. Idealus būdas – nufotografuoti kiekvieną kambarį iš šonų ir atsiųti mums, o mes pažiūrėsime akimi. Tačiau jeigu to negalite padaryti, bandykite suskaičiuoti pagal prieškambarių skaičių. Vienas standartinis 2k butas vidutiniškai užima apie 15-20 kubinių metrų talpos furgone, jeigu daug baldų. Persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuotas reikalauja tikslumo, todėl nesakykite „kelios dėžės“, jeigu jų yra trisdešimt vienerių. Buvo atvejis, kai klientas sakė, kad „keli daiktai“, o mums teko važiuoti su 40timi puspriekabiame, nes jis laikė „daiktais“ savo motociklą garaże.

Ar reikalingas inventorizacinis sąrašas?

Beveik visada, ypač jei kelyje gali būti muitinės kontrolė arba jei pervežate brangius daiktus. Be to, be sąrašo labai sunku išsirūšiuoti išvykus vietoje, kur viskas graužta dėžėmis, o tu žiūri į sieną ir nežinai, kur dėlė šaldytuvą. Asmeniškai aš visada rekomenduoju jį turėti netgi tada, kai važiuojate iš buto į butą tame pačiame mieste. Jis padeda išvengti ginčų dėl „dingusių“ daiktų, kurie tiesiog nuskendo po kitomis dėžėmis. Tai yra tokia jūsų ramybės garantija, nors ir reikalauja kantrybį rašyti „knygų komplektas“ penkiasdešimt kartų.

Kas dėl parkavimo leidimų Vokietijoje?

Oi, tai yra nuodėmė. Vokietijoje griežčiausi taisyklės, ypač miestuose kaipFrankfurtas ar Štutgartas. Negalima tiesiog sustabdyti sunkvežimio ant raudonos juostos ir sakyti, kad „tik penkių minučių“. Jei sutruksite, gausite baudą, kurią teks mokėti klientui. Todėl, jeigu persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuotas, jau savaitę anksčiau reikia eiti į rajono Rathaus (merają) ir pareikalauti laikino stovėjimo leidimo. Aš pats kažką nebesigilinu į tas vokiškas formas (per daug juos rašiau), bet tai būtina. Be to, nepamirškite pasirūpinti vietos sandėliavimui, jeigu išvykimo ir atvykimo datos nesutampa – retos tos kompanijos, kurios laisvai laikys krovinius savo aikštelėje nemokamai.

Vairuotojai ir techninės paskeros – kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų – lietuviai, tačiau kartais tenka dirbti su subrangovais iš Ukrainos arba net Vokietijos vietiniais. Jeigu jums svarbu, kad vairuotojas suprastų bet kokį jūsų norą geriau negu rankų judesiu, prašykite tai nurodyti užsakyme. Buvo atvejis, kai vairuotojas nežinojo nei žodžio lietuviškai nei angliškai, o vokiškai mūsų klientas nemokėjo, tai buvo geras prasmės teatro vaidinimas pakrovimo metu. Dažniausiai viskas nueina gerai, nes darbas kalba pats už save, bet jei turite specifinius nurodymus („tą dėžę nedėkite ant viršaus“), geriau, kad būtų su kuo aptarti. Kruopščiai suplanuojamas persikraustymas iš Vokietijos numato ir kalbos barjerų nugalimą, tad neskubėkite.

Kas, jei furgonas sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Mes visada turime draudimą pagal transportavimo sutartis, bet svarbiausia yra tai, kad mes turime prieigą prie kitų mūsų mašinų. Jeigu mašina sulaiko, mes bandome iškrauti daiktus į kitą furgoną tame pačiame mieste toliau vežti. Kart tai būna ilga ir varginanti diena visiems. Vieną kartą mums teko perdėti kliento dalį daiktų į paslydęs priekabą (o tai ne šiaip sau įmanoma) dėl padangos protrūkio autostradoje A9. Niekas nenori to patirti, bet mes esame pasiruošę. Tik nerašykite mums blogų atsiliepimų, jeigu atvykstate valanda vėliau dėl techninių priežasčių – mes ir taip jau esame stresuoti.

Ar galima susėdi su vairuotoju į kabina?

Įprastai ne, dėl draudimo apsaugos ir taisyklių, tačiau esu matęs, kad vyresnio amžiaus žmonėms kartais darome išimtį, jei jie važiuoja vieni ir bijo. Bet tada turi pasirašyti papildomą dokumentą, kad esi ne kaltinamas už avarijas (tai toks oficialus įrašas, nežinau tiksliai kaip jis vadinasi vokiškai, bet jis būtinas). Persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuotas neapima kelionės keleivio režime, tad dažniausiai klientai važiuoja savo automobiliais priešais ar už furgono. Be to, kabinoje dažniausiai būna šiurkštūs ir pilni cigarečių dūmų (nors ir draudžiama), tad tai ne patogiausia vieta kelionei.

Kokiomis mašinomis pervežama?

Standartas – tai furgonai su kėbulu (tentais, kurie nekeičia savo formos) arba „puspriekabės“, jeigu krovinys tikrai didelis. Mažesniems kroviniams naudojame 3.5 tonų vairuotojo pažymas nereikalaujančias mašinas, kurios gali važiuoti ir į miesto centrus, kur dideliems sunkvežimiams įvažiavimas uždraustas. Verta pažymėti, kad jeigu turite labai daug daiktų, gana pigiau išsinuomoti didelę mašiną vieną kartą negu du kartus važiuoti maža. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar mašina turi „žibintus“ (kėlimo įrangą gale), tai pagreitina darbą be galo. Jeigu tokios nėra, tai reiškia nešimą rankomis, o tai atsiliepia laikui.

Daiktų saugumas ir tai, ko niekas nesako

Ar galiu pervežti maistą ir vaistus?

Vaistus – taip, bet reikia turėti receptą arba pavaldymą, kad butų aišku, kad tai nėra kontrabanda. O maistas? Čia esu griežtas. Jūs negalite vežti atidarytų indų, ypač skysčių, nes jie gali išsilieti ir sugadinti visus kitus daiktus, pavyzdžiui, antiquarius baldus. Vieną kartą teko valyti sofos, užterštos sumuštiniu majoneze, kur užmiršo dėžėje. Kadangi persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuotas, reikia atiduoti arba suvalgyti visus trūkinėjus prieš išvykstant. Uždarytos dėžės su sausu maistu yra gerai, bet patikrinkite, kad nėra terminų, o iškvietę muitinė nebaiktų dėl nelegalio mėsos importo (nors ir ES viduje, taisyklės yra).

Kaip su elipsine ar pianinu?

Tai yra atskira istorija. Tokius daiktus neįmanoma tiesiog padėti ant grindų ir tempti. Reikia specialių juosų, o geriausia – krano arba stipraus komandinio darbo. Jeigu sakote, kad turite pianiną, aš nedelsiu klausiu, ar jis turi kojelę, ar nešiojamas. Pianinas pervežimas Vokietijoje taip pat gali reikšti, kad reikės išimti langus, nes jis nepraeis per duris. Žinoma, mes tai išmokome, bet tai kainuoja. Aš asmeniškai ašaras praleidau, kai vienas klientas bandė padėti nešti pianiną ant smėlio, tiesiog nepagalvodamas, kad jis yra jautrus. (Geri vokiečiai dažnai kaltina už tai, kad mes „verciam“ daiktus).

Ar reikia išmontuoti baldus?

Jeigu jie netilps į duris – taip, be abejo. Mūsų komandos turi įrankius (ir labai gerus, ne iš „Jumos“), tad su šiuolaikiniais baldais nėra problemų. Tačiau su senais, „ Sovietmečio“ spintomis, kurios suklijuotos ir priveržtos prie sienos, gali būti drama. Ten reikia ne tik atsukti, bet ir atskirti, nepaliekant žalos sienai. Jeigu persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuotas, šie dalykai aptariami iš anksto, kad neišjudžius spintos neiškristų grindų lentelė. Atsiskaitome už kiekvieną atsuktą koją ir varžtelį, kad jie nesumaišytų.

Kas dėl labai lengvų dalykų, kaip vazonai?

Vazonai, ypač dideli, yra blogiausi dalykai, nes jie lengvi, o labai trapūs. Juos reikia supakuoti į specialias dėžes su dangčiais, o ne į tiesiog plastikinius maišus. Matęs esu, kaip ąsotis nulūžta ties viduriu, kai buvo padėtas ant kitų dėžių viršaus. Rekomenduoju juos nešti rankomis atskirai. Ir prašom, nepildykite jų žeme, tai tikriausiai baisus kvapas kelyje tampa po kelių dienų (ypač jeigu įvyko avarija su uždaryta mašina).

Galutiniai smulkmenos ir išvados

Kas nutinka, jei atvykstu vėlai?

Mes stengiamės laikytis grafiko, tačiau jeigu jūs pavėluoti su rūsio raktais, mes turime laukti. Tas laikas yra mokamas (dažniausia pagal valandinį tarifą). Nereikėtų pyktis į vairuotoją, jeigu jis stovi prie jūsų namų ir laukia valandą – jis taip pat gauna pinigus už tą laiką. Geriau susitarti telefonu ir pranešti, jei užstrigote. Ypač jeigu persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuotas, laiko vertė čia ypatingai didelė, nes vėlavimas vienoje vietoje uždels kitus užsakymus.

Ar reikia iš anksto paruošti parkavimo vietą Lietuvoje?

Žinoma, ypač jei gyvenate senamastyje, kur vietos nėra net dviračiams. Sunkvežimio suvaržymas gali užtrukti valandą, jeigu tereikės nuolotinę mašiną. Neabejokite ir informuokite kaimynus, kad gali būti uždengta kelias. Vokiečiai tai daro rituališkai, o mes tiesiog įvažiuojame ir tikimės geriausio, kas dažnai baigiasi skambučiais policijai ne iš kaimynų, o iš praeivių.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Nevežkite jų su savimi! Vokietijoje yra griežtos šiukšlių rūšiavimo taisyklės, o mums mokėti už šiukšlių išvežimą Lietuvoje (kai jau čia atvažiavome) yra papildoma rūpestis. Išmeskite viską dar Vokietijoje, tame pačiame „Wertstoffhof“ arba tiesiog konteineriuose. Buvo atvejis, kai klientą vežė plastikinius butelius su savimi „kadangi jie verti depozito“ – tai nėra verta to darbo.

O jei aš tiesiog negaliu susirūpinti niekuo?

Tada pasirinkite „raktą į rankas“ paslaugą. Mes atvažiuojame, supakuojame, išvežame, iškrauname ir net padėjame dėžes ten, kur jums reikia. Tai brangiau, bet tai duoda jums ramybę. Kai persikraustymas iš Vokietijos yra kruopščiai suplanuotas (kad ir mūsų, ne jūsų), jums belieka pasakyti, kur norite matyti savo lova ryte, o mes padarysime visą kitą „šiąnį“.

Ar galiu pasitikėti kompanija, kurią radau internete?

Sunku pasakyti, nes ten dabar daug reklamų, tačiau patikrinkite jų atsiliepimus ne tik jų puslapyje. Kadangi as buvau šioje srityje ilgiau negu kai kurie „sprinteriai“ vadovai, galiu pasakyti, kad pigiausios paslaugos dažniausiai baigiasi blogiausiomis istorijomis. Žiūrėkite į tai, kiek metų kompanija egzistuoja. Aš asmeniškai visada pasakau – geriau padaryti ką nors teisingai ir šiek tiek brangiau, negu taisyti padarytą žalą vėliau.

Išvados

Viskas, ką čia parašiau, yra kauptas per daugelį metų patyrimas, o ne teoriniai nurodymai iš knygų. Persikraustymas iš Vokietijos kruopščiai suplanuatas (pataisyta: suplanuotas) nereiškia, kad jis bus be jokio streso, bet bent jau sumažins šansus išvengti katastrofos. Rūpinkitės dokumentais ir kvieskite tuos, kurie turi „žalias akis“ bei atsakomybės jausmą. Nesvarbu, ar tai jūsų pirmasis kartas, ar šimtasis – pasitikėkite savo intuicija ir nedarykite kompromisų su saugumu tik dėl to, kad norite sutaupyti dešimt eurų. Sėkmės kelyje ir linkiu, kad visi jūsų lėktuvai sėkmingai nusileistų (o furgonai užsirašytų) naujoje vietoje.