Persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą: visas tiesa ir ką daryti, kad nenuviltų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, kelias Vokietija–Lietuva yra vienas populiariausių, bet ir vias daugiausiai galvos skausmo sukeliančių maršrutų. Dauguma žmonių galvoja, kad persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą tai vos ne pasivažiavimas su nauju automobiliu, tačiau realybėje susiduri su tira, įvairiais muitinės niuansais (nors ir ES erdvėje) ir paprastai žmonių psichologija. Vokiečiai mėggytvarką, o mums, lietuviams, dažnai reikia viską įgyvendinti „vakar“. Čia nesvarbu, ar keliuate iš Miuncheno, ar mažo kaimo Bavarijoje – principai vienodi, bet smulkmenos gali sugriauti planus. Štai kas tikrai verto dėmesio, jei planuojate grįžti ar tiesiog keisti gyvenvietę.

Bendri klausimai apie organizavimą

Kaip tiksliai suskaičiuoti, kiek man reikia vietos krovininiame automobilyje?

Tai yra klasikinis klausimas, ant kurio dažnai paslystame. Žmonės sako: „aš turiu tik vieną lovą ir kelias dėžes“, o atvažiuoja, ir ten turi pusę buto. Geriausias būdas – nufotografuoti viską iš šono, tada aš galiu bent jau apytikriai įsivaizduoti tūrį. Jei sakote, kad tūris 10 kubinių, o realiai yra 15, tai vairuotojas tiesiog neįveis daiktų, ir mes turime ieškoti papildomo transporto. Vargu su tuo matematika, bet akys dažnai meluoja, kai žiūri į savo daiktus su meile (tai vadinasi „daiktų prisipildymas“). Persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą visada prasideda nuo sąžiningo inventoriaus.

Ar verta rinktis didelę, žinomą pervežimo firmą, ar mažesnį vietinį veikėją?

Didelės firmos brangiausios, bet jos turi draudimą ir standartus. Mažos firmos pigiau, dažnai lenkia kainas, tačiau jei kas nors nutinka – vairuotojas išsijungia telefoną. Buvau atvejų, kai krovinys užstrigdavo kažkur Lenkijoje be paaiškinimų. Mano asmeninė patirtis sako, kad geriausia rasti vidutinę firmą, kuri dirba su šiuo konkretiu maršrutu kasdien. Jie ne tiek dideli, kad būtų biurokratiniai, ir ne tiek maži, kad pradingtų su jūsų sofa.

Kelis dienas anksčiau reikia pranešti apie persikraustymą?

Kuo ankščiau, tuo geriau, idealiai – savaitę ar dvi. Bet aš žinau, kad gyvenimas – ne idealus. Kartais skambina šeštadienį ir sako: „Reikia važiuoti rytoj“. Tada tai kainuoja dvigubai ar trigubai brangiau. Esu matęs, kaip žmonės taupo laiką, o paskui verčia mokėti už skubą. Dar vienas dalykas – jei planuojate važiuoti savaitgalį, atsiminkite, kad vairuotojai taip pat nori ilsėtis, tad laisvų vietų gali būti mažiau. Persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą neįvyksta stebuklu per naktį, reikia resursų planavimo.

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju automobilyje?

Techniškai – taip, jei yra vietos (pvz., keleivinis vienas sėdynėje krovininiame). Tačiau dauguma firmų to nedaro dėl draudimo ar vidinių taisyklių. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas sutikdavo paimti keleivį, bet tai papildom nervų. Įsivaizduokite 8 valandas važiuoti garsioje bagoje be kondicionieriaus. Be to, jei įvyksi avarija (neduok Dieve), tu esi ne tiek keleivis, kiek problemas sukuriantis asmuo. Geriau susitarti dėl savo transporto arba traukiniu, jei nori saugumo.

Kas daryti, jei turiu labai brangų instrumentą ar paveikslus?

Būtinai pasakykite iš karto. Mes tada skiriame ypatingą dėmesį pakavimui – burbuliukų plėvelės, medinės dėžės, rėmai. Negalima tiesiog mesti tų daiktų į bendrą krūvą, nes jie gali susidaužyti nuo svorio. Vienas klientas neįspėjo apie smulkių skulptūrėlių dėžę, ir jos viršus buvo užgulentas trikotažo maišais. Niekas nesulaužė, bet nervų praradome nemažai. Brangūs dalykai reikalauja individualaus požiūrio, o ne „šiaip“ užkrovimo.

Kaina ir sudėtingi mokėjimo klausimai

Kiek paprastai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Daugelis klausia to kaip pirmojo dalyko, ir tai suprantama. Bet kainos labai svyruoja – nuo 500 eurų už kelias dėžes iki kelių tūkstančių už pilną butą. Kainą formuoja distancija (nuo Miuncheno bus brangiau nei nuo Berlyno), kiekis ir pakuotės medžiagos. Aš negaliu pasakyti tikslios sumos nežiūrėjęs sąrašo. Jei kas nors duoda fiksuotą kainą neįvertinęs tūrio, tikėkitės „staigmenų“ kelionės metu, pvz., papildomo mokesčio už laiptų nešimą.

Ką reiškia „užkrovimo ir iškrovimo valanda“, ir kodėl jos skirtingos?

Tai vienas dalykas, kurį klientai dažnai nesupranta. Pas mus, Lietuvoje, vairuotojai gali dirbti greičiau, nes žino miestus. Vokietijoje, ypač senosiuose namuose su siaurais koridoriais, valanda gali praeiti taip, ir vos viena sofa įvežta. Kartais tenka net išmontuoti langus, kad prasžiūrėtų baldai (o ne, aš juokiauosi, bet panašių atvejų buvę). Taigi, užkrovimas Vokietijoje gali trukti 4 valandas, o Lietuvoje 2, nors daiktų kiekis toks pats.

Ar galima apmokėti už paslaugas grynaisiais pinigais?

Oficialiai – ne, visi nori sąskaitų-faktūrų ir pavedimų. Tačiau realybėje yra variantų, ypač jei dirbate su mažesniais vežėjais. Aš visada patariu mokėti banku, nes turiu dokumentą, jei kas nors nutinka. Buvo atvejis, klientas sumokėjo grynaisiais, vairuotojas pavogė (ne visus, bet dalį), ir įrodyti nieko neįmanoma. Pasidomėkite, kokias mokėjimo galimybes siūlo firma, ir venkite „pusiau legalių“ sandorių.

Kodėl kaina padidėja, jei reikia nešti daiktus į trečią aukštą be lifto?

Tai fizinis darbas, ir jį reikia įvertinti. Vairuotojai nėra olimpiniai sportininkai, nors kai kurie atrodo taip. Nešioti šaldytuvą į trečią aukštą senoje vokiškoje statyboje – tai pavojus sveikatai. Todėl dažnai taikomas papildomas mokestis už kiekvieną aukštą arba už laiptų nešimą. Neklauskite, kodėl brangu – pabandykite patys nešti 30 kilogramų dėžę penkis aukštus, ir suprasite.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos (dėžės, juostos)?

Paprastai ne, tai yra papildomos išlaidos, kurias apskaičiuojame pagal būtiną kiekį. Kartais firmos siūlo „viskas įskaičiuota“ paketus, ten tenka sumokėti už daugiau dėžių, nei jums reikia. Aš visada liepiu klientams patiems surasti dėžių parduotuvėse arba internete, jei norite sutaupyti. O jei norite, kad mes viską supakuotume, tai mokėkite už patogumą ir mūsų patirtį.

Vokietijos specifika ir tira (tironimo) problemos

Ar reikia rūpintis Tira dokumentais, jei važiuoju krovininis automobilis?

Tai svarbus klausimas, nes Vokietija ypatingai griežtai tai seka. Jei svoris viršija 3,5 tonas (o dauguma persikraustymo autų viršija), reikalingi Tira permisos beveik visiems keliams. Be to, reikia mokėti mokesčius už kelių naudojimą. Jei vairuotojas užsiduoda be visų leidimų, gautumėte didelį baudą (iki 10 tūkst. eurų), kurią teks mokėti jums arba pervežėjui. Persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja šių dokumentų, tai ne būtinai jūsų rūpestis, bet patikrinkite, ar firma juos turi.

Kaip elgtis su vokiškais „Gelber Sack“ ir atliekų surinkimu?

Dažnai žmonės nori palikti šiukšles Vokietijoje, bet ten yra griežtos taisyklės. Negalima tiesiog mesti visko į vieną maišą. Jei paliksite netvarką išsikraustome bute, savininkas gali pareikalauti didelių pinigų. Aš patiems klientams pasakiau: „išmeskite tai, ko nereikia, prieš atvykstant vairuotojui“. Nes mums neverta vežti senų laikraštinių ar sulūžusio pasidaryk pats (čia kažkaip netyčia užsirašiau, o turėjau omenyje baldus).

Ar galima persikraustyti iš Vokietijos, jei dar nebaigėte nuomoti buto ten?

Tai problematiška, nes reikia vietos laikinai padėti daiktus. Sandėliavimas Vokietijoje yra labai brangu. Geriau susiderėti su laiku, kad viena diena išsikraustote, kita diena atvyksta automobilis. Kartais mes galime suteikti trumpalaikę sandėliavimo paslaugą Lietuvoje, kol surandate būstą, bet tai kainuoja. Planuokite šį procesą su dviem savaitėmis atsarga, kad nereikėtų panikuoti.

Ar Vokietijos policija dažnai sustabdo krovininius automobilius?

Labai dažnai, ypač pietinėse žemėse (Bavarijoje, Badene-Viurtemberge). Jie tikrina ne tik Tira, bet ir svorį, ir daiktų fiksavimą. Jei vairuotojas yra pavargęs arba automobilis techniškai netvarkingas, problemų neišvengsite. Esu matęs, kaip mus sustabdė tiesiog todėl, kad ant dešimt metų senumo sunkvežimio buvo ne toks švarus numeris. Vokietija yra tvarka, ir ten nėra tokios dalyko kaip „nepabraižom“.

Ar reikia ką nors particulariai daryti su technika (šaldytuvai, skalbimo mašinos)?

Būtina išleisti vandenį ir uždaryti duris juosta, kad neuktų. Skalbimo mašinos turi specialias fiksacijos varžtus, kad būgnas nešoktų važiuojant. Vienas klientas nepašalino to varžto, ir atėjimą į Lietuvą teismo išmontuoti mašiną, nes būgnas buvo užstrigęs. Persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą su technika reikalauja paruošimo, kitaip galite gauti metalų griūvėtį vietoje skalbimo mašinos.

Kelionės eiga ir rizikos kelyje

Kiek trunka kelionė į Lietuvą su pilnu automobiliu?

Įprastai tai trunka apie 12–16 valandų važiavimo grynojo laiko, su pailsėjimu – 1–2 dienos. Tačiau jei keliame daugiau klientų (taip vadinamas „dal krovinys“), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia apsilankyti keliose vietose. Nebūkite nuliūdę, jei vairuotojas sako, kad atvyks po trijų dienų – jis gali važiuoti per Varšuvą ir Gdanską paimsdamas kitus daiktus. Taip yra pigiau, bet lėčiau.

Kas daryti, jei kelyje sugenda automobilis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes kviečiame techninę pagalbą arba siunčiame kitą automobilį (jeigu įmanoma). Klientams dažniausia sakome: „palaukite, mes sprendžiame“. Gali būti, kad jūsų daiktai dieną praleis sandėlielyje kažkur prie Lenkijos sienos. Tokiu atveju draudimas turėtų padengti žalą, jei kažkas psūna, bet laiko niekas negrąžins.

Ar saugu palikti daiktus neapsaugotame automobilyje, jei vairuotojas nueina pailsėti?

Niekada nerekomenduojame palikti vertingų daiktų neapsaugotai. Vairuotojai turi užrakinti kėbulą, tačiau jei stovėjimo aikštelėje yra pavojingai, mes imame papildomų priemonių. Girdėjau istorijų, kai iš automobilių vagdavo degalus arba net dėžes su drabužiais, jei buvo lengvai pasiekiamos. Geriau, kad vairuotojas stovi saugioje aikštelėje, net jei tai kainuoja šiek tiek brangiau.

Kaip elgiamės su muitine, jei nešame senus daiktus?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, muitinės dar egzistuoja (tikrinimas). Jei nešate naujus daiktus su etiketėmis, gali būti įtarimų, kad tai prekyba. Bet jei tai senas šaldytuvas su rūdžiais, niekas nebesižiūri. Esu matęs, kaip sustabdė automobilį su 50 naujų monitorių – teko aiškinti, kad tai dovana draugui (nepatikėjo). Geriau turėti kokią nors seną sąskaitą arba nuotrauką, jei kabinatite kažką vertingo.

Ar galima sekti automobilio vietą realiu laiku?

Dauguma modernių firmų turi GPS stebėjimą, aš galiu parodyti, kur yra automobilis bet kurią minutę. Tai ramina klientus, ypač kai jie tikisi, kad daiktai jau turbūt čia. Kartais sistema užstringa arba rodo vietą prieš 2 valandas, bet tai technologijų klaida. Bendravimas su vadybininku daugiau padeda nei žiūrėjimas į žemėlapį, kuris judės vos po valandos.

Smulkmenos, kurios sukelia daugiausia problemų

Ar galima vežti alkoholį ir maisto produktus?

Galima, bet su ribojimais. Alkoholio daugiau kaip 90 litrų (ne stipraus) gali būti įtarimas prekybai. Maistas – tik jei jis originaliai supakuotas ir nebus laikomas ilgam. Vienas klientas mums bandė užkrauti maišus su mėsos gabalais, sakydamas, kad „tai namų gamybos“. Mums teko atsisakyti, nes nesame atsakingi už sugedusius produktus kelionės metu. Persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą nėra maisto prekyba.

Kas daryti su augalais ir gėlėmis?

Taip pat galima vežti, jei tai ne saugomos rūšys. Žinoma, jei turite didžiulę palmę, ji užims daug vietos. Esu girdėjęs, kad kartais tiria žemę, ar nėra kirmėlių, bet tai retai. Paprastai gėlės tiesiog padėtose kabyklose arba grindyse. Tik saugokite, kad jos neužšaltų žiemos metu, jei vairuotojas nuspręs naktį ilsėtis nešildomame garaže (kas blogų firmų atveju įvyksta).

Ar vežate gyvūnus?

Taip, dažnai vežame šunis ir kates, bet tada jie turi būti būgnai (nešiojamos narveliai). Negalima leisti šuniš bėgioti po kėbulą, tai pavojinga. Vienas kartą mus užpylė pelėsiai, nes šuo buvo išsigandęs. Gyvūnų pervežimas reikalauja ypatingo dėmesio, ir ne kiekvienas vairuotojas sutiks juos paimti, ypač jei alergiškas. Susitarimas būtinas iš anksto.

Kodėl reikia aprašyti kiekvieną daiktą inventoriaus sąraše?

Tai yra jūsų apsauga. Jei atvykstate ir nėra jūsų mėgstamo židinio, be sąrašo bus sunku įrodyti, kad jis buvo įkrautas. Vairuotojas taip pat pasirašo, kad viską gavo. Kartais klientai sako „rašyk „baldai““, bet taip negali. Reikia „sofa 2 vietos“, „stalas medinis“. Būkite tikslūs, kad išvengti nesutarimų. Aš turiu užrašyti net dėžės numerius, jei jose yra svarbių dalykų.

Ar įmanoma persikraustyti žiemą, kai yra sniegas?

Įmanoma, bet brangiau ir pavojingiau. Jei kelyje pasnigs, vairuotojas gali užstrigti, o pristatymas atidėti. Keliai Vokietijoje valomi geriau nei Lietuvoje, bet Lenkijoje gali būti nuobodžios. Be to, šalta įkraunant ir iškraunant daiktus jei nėra lifto. Jei turite galimybę, laukite pavasario ar vasaros, jei norite išvengti šalto švitimo ir užšalusių laiptų.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavargęs arba nemalonus?

Tai žiaurus, bet mes esame žmonės. Jei vairuotojas nemalonus – tai dar ne priežastis atmesti krovinio, jei jis dirba. Bet jei jis pavargęs ir nebesugeba nešti daiktų, reikia skambinti mums. Mes pasiūlysime kitą arba padėsime patys. Kartais būna, kad vairuotojas išvirkęs po kelias dienas ir tiesiog nori baigti darbą. Kiekvienas atvejis individualus, mes stengiamės pakeisti blogą dalyką į gerą.

Kaip elgtis su parkavimu Vokietijoje tankiose vietose?

Tai košmaras. Vokietijoje griežtai stebimi parkavimo taisyklės. Jei vairuotojas užstoja kelią, gaus baudą, kurią teks mokėti klientui (ne, mes neatsiskaitome). Todėl reikia iš anksto surasti vietą, arba derėtis su kaimynais. Kartais turime statyti automobilį toli nuo namų ir nešti daiktus 200 metrų. Tai užtrunka, bet taip reikia.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Oficialiai ne, tai ne restoranas. Tačiau jei vairuotojas padėjo papildomai (pakraunė keletą dėžių iš rūsio, kurio nebuvo sąraše), klientai dažnai duoda po 10–20 eurų. Tai labai pagerina jų nuotaiką. Aš niekada neprimygtinai neprašau, bet girdžiu, kad vairuotojai apie tokius klientus pasakoja geriau. Žmogiškumas svarbiau už taisykles.

Išvados

Persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą nėra paprasta, bet su gera komanda viskas įmanoma. Svarbiausia – nebandykite sutaupyti ant visko, pasirinkite patikimą partnerį, kuris nebegirs vien džiaugsis. Būkite sąžiningi dėl daiktų kiekio, laiko ir savo lūkesčių. Dirbu šioje srityje ilgai ir galiu pasakyti – geriausias klientas yra tas, kuris klausa ir pasikalbėja, o ne tiesiog reikalauja. Sėkmės kelyje ir naujame namuose, tikimės, kad jūsų daiktai atvyks saugiai ir laiku.