Persikraustymas į Vokietiją su mikroautobusu: praktinis gidas iš vidaus

Dirbu su krovinių pervežimu jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – persikraustymas į Vokietiją niekada nesuvirto į paprastą nuotykį, net jei atrodo, kad viskas aišku. Žmonės dažnai pasikliauja pašalpinių forumų patarimais ar kaimyno istorijomis, o tada vėliau tenka išgelbėti juos iš Kauno ar Vilniaus apylinkių, kai sustoja techniškai arba ateina į baudas. Vokiečiai tikslūs, jų keliai geri, bet reikalavimai, ypač jei važiuoji ne paprastu automobiliu, o keliuonės ar 3,5 tonos mikroautobusu, gali sukelti nemigą. Reikia gerai pasiruošti, nes klaidų kaina čia ne tik piniginė, bet ir nervų.

Bendri klausimai apie kainą ir laiką

Kiek kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Tai klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti vienu sakiniu, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur tiksliai važiuojate. Jei tai tik kelios dėžės į Miuncheną, gali tekti mokėti nuo 500 eurų, o jei reikia vežti visus buto baldus išPanevėžio į Hamburką, kainos šoka iki 2000 ar daugiau. Dar prisideda kuras, kuris Vokietijoje brangesnis nei pas mus, ir galimas mokesčis už užterštą aplinką miestuose. Tiesiog susisieksite su džipu, pasakysite, ką turite, ir jie paskaičiuos.

Ar ilgas kelias į Vokietiją?

Kelionės trukmė labai priklauso nuo maršruto – jei važiuojate į vakarinę dalį, pavyzdžiui, į Frankfurte prie Maino, tai nuo Vilniaus turite skaičiuoti apie 14–16 valandų važiavimo ramiu tempu. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad su pilnu mikroautobusu negalima skubėti kaip su tuščiu „Volkswagen Golf“, tad maždaug po 10–12 valandų vairavimo reikia daroti pertrauką. Viena kartą važiavome su klientu į Brėmeną, ir jis manęs kiek nepritarė, kai liepiau sustoti pietų, bet vėliau pats padėkojo, kad nenuvažiavome į griovį.

Ar brangu degalai?

Degalų kainos šokinėja kaip nori, tad dabar irgi nėra taip malonu stebėti skaitliuką degalinėje, ypač kai tuose mikroautobusose sunaudoja 10–12 litrų šimtui. Vokietijoje dažniausiai brangiau nei Lietuvoje, bet taip pat ir keliai geresni, tad gal sutaupote varikliui. Geriau užpilti pilną baką Lenkijoje arba Lietuvoje, prieš pat sieną, jei ten kaina palankesnė, tik nepamirškite apie mokesčius už kelių naudojimą.

Ką daryti su kuro sąnaudomis?

Skaičiuokite tiesiogiai pagal nuvaziuotus kilometrus. Jei maršrutas į Štutgartą yra apie 1200 km viena kryptimi, ir mikroautobusas vidutiniškai „valgo“ 10 litrų, tai jums reikės apie 120 litrų. Daugelis šių mikroautobusų turi dyzelinus variklius, kurie, tiesa pasakius, ekonomiškesni ilgose kelionėse, bet mieste vėl gaunasi brangu. (Tikrai verta pasidomėti, kur yra pigiausios degalinės maršrute, nes prie pat autobanų jos dažniausiai kainuoja prabangiai).

Ar galima sutaupyti?

Galima, jei sutvarkysite daiktus patys ir nereikės jums samdyti krovėjų, arba jei sutarsite su vairuotoju, kad jis tik veža, o kroviate jūs. Tačiau nerekomenduoju taupyti ant draudimo ar pakuotės medžiagų, nes viena sugadinta sofa atims visą jūsų sutaupytą sumą. Persikraustymas į Vokietiją – tai ne vienas kuras, čia dar ir saugumas.

Ar saugu važiuoti naktį?

Naktį važiuoti gali būti ramiau, nes mažiau kamionų, tačiau pavojingiau dėl pavargusių vairuotojų ir gyvūnų kelyje. Asmeniškai aš visada stengiuosi baigti važiuoti iki sutemų, ypač kai vedu svetimus žmones, o ne tik krovinius. Vokietijoje naktį autobanus dažnai sutvarko (tiek, kiek tai įmanoma padaryti per trumpą laiką), bet greitis vis tiek didelis.

Dokumentai ir reikalavimai vairuotojams

Kokius reikia dokumentus?

Jums būtinai reikės teisingų vairuotojo pažymėjimų, techninės apžiūros kortelės, kurioje nenurodyta, kad mikroautobusas yra „krovininis“, jei planuojate važiuoti kaip asmeninis transportas. Dar būtina CMR sąskaita faktūra (jei tai komercinis reisas) arba daiktų sąrašas, jei tai jūsų daiktai, kad muitinėnekiltų klausimų. Negaliu būti tikras, ar neįvyko jokių smulkių pasikeitimų šiais metais, tačiau pagrindai tie patys jau dešimtmetį.

Kas yra CMR?

CMR – tai tarptautinė krovinių pervežimo sutartis, dokumentas, kuris užtikrina, kad abi pusės žino, ką pervežiama ir kas už ką atsakinga. Jei jus sustabdo vokiečių policija ar muitinė, be šio dokumento gali būti didelė bėda, jei jūs neesate tik savo daiktų savininkas, o vežate komerciniu pagrindu. Beje, užpildyti ją reikia aiškiai, be taisymų, kitaip ji gali netapti galiojanti.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Jei važiuojate ES viduje, mūsų lietuviškas pažymėjimas pilnai tinka, nereikia jokių papildomų leidimų. Dėl to dažnai nusikalbama, kad reikia kažkokių specialių kortelių, bet tai pasakytina tik tada, jei važiuojate toliau į Rytus arba turite didesnę transporto priemonę. Viskas aišku, kol esi Europos Sąjungos ribose.

Kas su tachografu?

Jei mikroautobusas sveria daugiau nei 2,8 tonos (su kroviniu) arba yra naudojamas komerciniam pervežimui, jis privalo turėti tachografą, ir jums reikės jo laikytis. Reikia po 4,5 valandos vairavimo daryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – 11 valandų poilsio. Vokietijos policija tai tikrina labai griežtai, ir baudos už pažeidimus yra milžiniškos, netgi mums, profesionalams, kartais tenka pavargę vairuotojai (o ypač kai skuba).

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Techniniuose dokumentuose viskas paprastai būna anglų kalba, tačiau jei turite kokių nors specialių leidimų, arba daiktų sąrašą butui, geriau turėti vertimą bent pagrindiniams punktams. Vokiškai suprasti pareigūnui lengviau, kai jis mato pažodį, kas yra joje, ir neturi galvoti, kas tas „sofa“ ar „šaldytuvas“. Taip pat jie labai mėgsta tvarką dokumentuose.

Ar reikia žalos draudimo?

Žalos draudimas transporto priemonei yra privalomas beveik visur Europoje, be jo jūs tiesiog neįvažiuosite į šalį. Patikrinkite, ar draudimo polisas galioja Vokietijoje (dažniausiai galioja visoje ES, bet geriau pasitikrinti), o dar geriau turėkite „Zelencą“. Be šio lapo, kuriame nurodyta jūsų draudimo suma, gali būti problemų, nors ir pastaruoju metu tai jau mažiau aktualu dėl sistemų.

Mikroautobuso paruošimas ir techninė būklė

Kokį mikroautobusą rinktis?

Jūsų persikraustymas į Vokietiją bus kur kas lengvesniu, jei pasirinksite mikroautobusą su pakėlėju, nors tokie kuru suvartoja daugiau. Jei baldų nėra daug, tinka paprastas „Renault Traffic“ ar „Ford Transit“. Svarbiausia, kad važiuoklė būtų tvirta, nes su pilnu kroviniu pakrauta galinė ašis dėl bedugnių gali nukristi, o tas vaizdas priešais Berlyną niekam nenorimas.

Ar reikia tikrinti padangas?

Būtina. Vokietijoje už nerealią padangą, net jei ji tik šiek tiek padidėjusi, gali baigtis didelė bauda, o jei dar ir su pilnu kroviniu – pavojinga. Žieminės padangos čia privalomos nuo spalio iki balandžio, net jei sniego nėra – tai jų įstatymas, ne patarimas. Patikrinkite slėgį, padangų gylį, ar nėra jokio pradrėskio, kas būtų gėda.

Ką daryti, jei sugedo?

Jei mikroautobusas sugedo kelyje, pirmiausia įjunkite žybsinčius šviesas ir statykite trikampį, o tada skambinkite pagalbos tarnybai iš savo draudimo. Nebandykite taisyti pats variklio po keliu, jei nesate mechanikas – vokiečiai už tai gali nubausti, nes trukdote eismui. Kartais užtenka paprasčiausio priekabos nutempimo iki artimiausios servizo, o ten jau jie sužinos, kas ne taip.

Ar reikia environmental plakettės?

Taip, jei važiuojate į miestus, kuriuose yra „žaliosios zonos“ (Umweltzone), tai jums privaloma turėti specialią užsidėjimą ant priekinio stiklo. Be jos net neturėkite vilties važiuoti į centrą, nes fotoaparatai fiksuoja numerius siuntiniais, o baudos ateina po mėnesio paštu. Beje, dabar daugelis miestų pereina prie naujesnių standartų, tad sena žalia kortelė gali jau nebesuteikti.

Ar galima vežti daugiau nei leidžiama?

Niekada neperkraukite ašies. Tai viena dažniausių klaidų – žmonės užkrauna viską į galą, o priekis šokauoja kaip triukšmingas šoklys. Tai ne tik pavojinga vairuoti, bet ir vokiečių policija tai mato iš tolo. Geriau padaryti dvi reises arba pasiimti didesnį automobilį, nei rizikuoti sugadinti važiuoklę ar užsiduoti ant šalies kelio.

Kaip užtikrinti, kad mikroautobusas nepakvipo?

Techninėje apžiūroje dažnai nepastebima, kad išmetimo sistema nebeveikia taip kaip turėtų, o pilnavertės apkrovos metu dūmai gali būti nemalonūs. Nors čia daugiau estetika, bet vokiečiai yra jautrūs dėl aplinkos, todėl jei jus sustabdys dėl storų dūmų, gali būti problema ir su technine būkle. Patikrinkite tai prieš kelionę.

Daiktų pakavimas ir krovimo niuansai

Kaip supakuoti stalą?

Stalus visada reikia griebti įverticalią padėtį, įvynioti į putplasčio pagalvėles ir užsegti lipnia juosta taip, kad niekas neišsitrauktų. Vieną kartą matęs, kaip stiklinis stalas sužlugo į šimtai fragmentų, nes buvo padėtas horizontaliai ant kitų daiktų. Gerai, kad tada buvo tik vienas tokis incidentas per visus tuos metus, bet vaizdas buvo liūdnas.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didelius spintas ir lovas tikrai verta išmontuoti, nes ne tik taip sutaupysite vietos, bet ir sumažinsite jų pažeidimo tikimybę. Rėmų sujungimai dažnai išsiveržia, jei spinta stačiai gulena ant krašto. Imkite atsarginius varžtus į mažą maišelį ir priklijuokite prie vieno iš detalių, kad vėliau neieškotumėte po visą butą Vokietijoje.

Ką daryti su šaldytuvu?

Šaldytuvą reikia išjungti iš anksto, išleisti vandenį (labai svarbu!) ir palikti duris atviras, kad neužduktų kvapas. Jei jums kas nors pasakys, kad galima vežti su maistu viduje – nedarykite to, bus nemalonu. Vienas klientas mums taip padarė ir tada kėlėmą teko atidėti, kad išsidugintume kvapą, kuris prasiskverbė pro visą mikroautobusą.

Kaip užfiksuokite būklę?

Pasidarykite nuotraukas prieš kraunant daiktus į mikroautobusą, ypač brangiųjų (televizoriai, kompiuteriai). Jei ką nors sudaužome kelyje, turėsite įrodymų, kad tai buvo tvarkinga prieš tai. Be to, nuotraukos padeda susitvarkyti su draudimu, jei įvyks avarija. Tai paprastas dalykas, kuris užsavea daug nervų vėliau.

Ar saugu krauti techniką?

Techniką geriausia krauti originalioje pakuojeje, jei jos nebėra – apvynioti storu putplasčiu. Neleiskite, kad ant televizoriau būtų padėtas koks nors sunkis, net jei tai tik dėžė su knygomis. Vibracija kelyje daro savo, ir gali lengvai suilti ekranas, jei bus spaudžiamas.

Ar galima veži augalus?

Augalus vežti galima, bet geriau juos padėti atokiau nuo saulės, jei pervežiate vasarą, ir uždaryti plastikiniu maišeliu, kad neaplietų keliaujantys gėlės. Žinoma, keletas potvynių gelių ant priekinės sėdynės niekam nekenksia, bet didelis medis turi būti tvirtai prifixuotas. Svarbiausia – patikrinkite, ar nėra kenkėjų, nes vokiečių fitosanitarinė kontrolė to neleistų.

Ar reikia inventororiaus sąrašo?

Tikrai praverčia. Parašykite ant lapelio, kas yra kiekvienoje dėžėje (pavyzdžiui, „Virtuvė – indai“), o dar geriau – pažymėkite numerius dėžėse. Tai palengvins iškrovimą, kai atvyksite į vietą, ir nesijausite kaip meška miške, ieškodami šaltukų tuoj pat po atvykimo. Tai sutaupo laiko ir nervų visiems.

Rizikos, muitinė ir nepageidaujamos situacijos

Ar dažnai stabdo policija?

Vokietijos keliuose policija yra aktyvi, ypač netoli sienų su Lenkija arba Čekija, todėl tikėkitis patikros, jei važiuojate su lietuviškais numeriais. Jei viskas tvarkoje – techninė, dokumentai, krovinys užfiksuotas – jums nieko nebus. Tačiau jei jie pamatys, kad vairuotojai pavargęs, tai gali priversti padaryti poilsį iškart.

Kas gali nutikti muitinėje?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES šalys, muitinė vis dar gali sustabdyti, jei atrodo, kad pervežate prekes ne asmeniniam naudojimui, o prekybai. Jei turite 20 vienodų televizorių, tai jau prekyba, o ne persikraustymas į Vokietiją, ir gali reikėti mokėti PVM ir muitus. Asmeninio turto kiekis turi būti „protingas“.

Ar reikia deklaruoti pinigus?

Jei vežate daugiau nei 10 000 eurų grynaisiais pinigais, tai būtina deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar tai jūsų, ar ne. Jei nepaskelbsite, pinigus gali konfiskuoti. Tai griežta taisyklė, ir pareigūnai tikrina tikrai atidžiai, net jei sakote, kad tai užstatas už butą.

Ką daryti, jei avarija?

Pirma, užtikrinkite saugumą, tada skambinkite pagalbai ir, jei reikia, policijai. Jei turite „Kasko“, draudimo kompanija padengs žalą, tačiau reikia užpildyti protokolą. Vokietijoje protokolai užpildomi labai greitai ir profesionaliai, o su jais galima eiti į bet kurį servizą tą patį arba kitą dieną.

Kaip elgtis su agresyviu vairuotoju?

Niekuomet nesikibkite į lenktynes. Vokiečiai ant autobano gali važiuoti labai greitai, tačiau jie irgi gerbia taisyklių, jei jūs važiuojate tinkamai juosta. Jei kas nors „siurbia“ už nugaros, tiesiog nuleiskite dešinę juostą ir leiskite pravažiuoti. Nėra verta dėl to gaišti nervus ir sukti vairą, kai turite pilną mikroautobusą brangių daiktų.

Ar draudžiama vairuoti su „alkoholiu“?

Vokietijoje leidžiamas 0,5 promilės, tačiau su mikroautobusu, kuris gali būti laikomas komerciniu transportu, ribos gali būti griežtesnės. Aš visada sakyčiau – geriau išvis nieko negerti prieš vairavimą, ypač tolimoje kelionėje. Baudos didelės, o dar blogiau – jei įvyks avarija, draudimas nieko nebus mokėti.

Kas, jei praleidau apmokėjimą už kelią?

Vokietijos kelių mokesčiai (mokesčiai už sunkiasvorius transporto priemones) mokami iš anksto (Toll Collect), o jei turite mažesnį mikroautobusą, jums gali tekti mokėti už aplinkos apsaugą miestuose arba už tam tikrus tunelius. Jei praleidžiate, gauti bilietą paštu yra tik klausimo laiko. Geriau pasiskaityti, kur reikia nusipirkti vinietę arba užsiregistruoti.

Išvada

Turbūt pagrindinis dalykas, ką noriu pasakyti iš šitų visų metų, būtų tas – nekibkite į šūksnius ir neskubėkite. Persikraustymas į Vokietiją yra procesas, kuris reikalauja kantrybės, gerų dokumentų ir tvarkingo mikroautobuso. Geriau praleisti dieną daugiau ruošdamiesi nei mėnesį išsprendžiant problemas su sugedusiais baldais arba policija prieš Kelno katedrą. Pasidarykite sąrašą, patikrinkite padangas ir paimkite kantrybės – tai geriausi draugai kelyje.