Persikraustymas į Vokietiją – praktiniai patarimai ir paslaugos

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, pervežiau šimtus if ne tūkstančius žmonių, ir vis vien kiekvienas kartas yra kaip pirmas. Žinote, kai klientas skamba ir klausia: „Kiek kainuoja vežti sofą į Berlyną?“, aš dažnai noriu pasakyti – „nuo ko priklauso“. Persikraustymas į Vokietiją – praktiniai patarimai ir paslaugos – tai ne tik apie kainą, tai apie nervus, kurie tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gerai pasiruošiate. Vokietija yra organizuota, bet ji gali būti ir labai griežta, jei ne viską parašote teisingai arba pamiršite nedidelę detalę, pavyzdžiui, vokišką vertimą. Čia nebus sausas oficialus tekstas, o grynai praktinė kalba iš vidaus, taip, kaip sakčiau prie alaus ar degalinėje.

Štai jums sukaupta informacija, kuri padės išvengti tų pačių klaidų, kurių aš matydavau daugybę kartų. Niekas nesako, kad bus lengva, bet bent jau bus aišku, į ką įsirūsite.

Dokumentai, biurokratija ir tas „Anmeldung“

Kokie dokumentai būtini persikraustyti?

Svarbiausia turėti pasą arba ID kortelę, be jų niekur nepraeisite. Jei važiuojate su mažaisiais vaikais, jiems taip pat reikės savo dokumentų, ne tik gimimo liudijimų, pažymėkite. Dar labai svarbu turėti sutartį su darbuotoju arba išsilavinimo dokumentą, jei studijuojate, tai dažnai padeda su muitine, nors ne visada. Pasidarykite jų kopijas, originalus laikykite saugiai, o kopijas duokite vairuotojui, jei jis veža krovinią atskirai.

Ar tikrai reikia vokiško vertimo?

Atsakymas trumpas – taip, tikrai. Nors daugelis vokiečių kalba angliškai, bet oficialiose įstaigose, ypač kai einate registruotis gyventi (tas žodis „Anmeldung“), jie gali būti labai principingi. Matavau situaciją, kai vaikų gimimo liudijimo vertimas buvo padarytas ne notaro, o paprasto vertėjo, ir žmonės nebegalėjo įsirašyti mokyklon. Geriau išleisti šimtą eurų iš anksto, nei važiuoti tris kartus į Rathaus (savivaldybę). Nereikia rizikuoti.

Kas tas Anmeldung ir kodėl visi jo bijo?

Tai oficialus gyvenamosios vietos registravimas. Vokietijoje negalite gyventi be to. Turite 14 dienų nuo atvykimo, tai padaryti. Reikės nuomotojo pasirašyto formos (Wohnungsgeberbestätigung). Jei nuomotojas – velnias ir neleidžia, tai tada bėdos, bet juridiskai jis privalo. Be šio popieriaus negausite banko sąskaitos, net jei turite milijoną eurų kišenėje. Tai tas pagrindinis akmuo, ant kurio viskas pastatyta.

Ar reikia sveikatos draudimo iš karto?

Absoliučiai taip. Be draudimo negausite tojo Anmeldung. Jei atvykstate dirbti, darbdavys jį įsregs, o jei ne, turite pasidaryti privačų. Yra nemokami variantai (pvz., Techniker Krankenkasse laukiamuoju laikotarpiu), bet užsipildyti juos reikia greitai. Vokietijos sistema neleidžia būti „be drogelio“ – čia tai kaip vairuoti automobilį be draudimo, griežtai draudžiama ir baudžiama.

Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu?

Galite naudotis Lietuvos pažymėjimą 6 mėnesius, tada privalėsite keisti į vokišką. Jei esate čia ilgiau, tai eikite į Führerscheinstelle. Ten gali būti eilės, o testas gali kainuoti brangiai, jei reikės daryti iš naujo (pavyzdžiui, jei turite tik „B“ kategoriją, o norite vežti didesnį furgoną, tai čia jau kita istorija). Geriau pasitikrinti iš anksto, ar jūsų kategorijos atitinka.

Ar verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESIC)?

Tai tinka tik trumpalaikiam viešeii (tikiuosi, rašau teisingai, galvojau „viešei“, bet turbūt „viešei“ nėra... tiesiog viešei) buvimui ar turizmui. Jei persikeliate gyventi ilgam, ši kortelė nepadės jums gauti pilno aptarnavimo. Ji gali padėti tik nelaimei atsitikus ligoninėje, bet ne nuolatinei priežiūrai. Apie ją dažnai pamirštama, bet ji nėra sprendimas persikraustymui.

Pervežimo procesas: kaip visa tai vyksta

Kaip pasirinkti pervežėją?

Klausykite, ne visi, kas reklamuojasi „Facebook“, yra tikri. Ieškokite tokių, kurie turi licenciją (Euro 1 ar kitos transporto licencijos). Pažiūrėkite atsiliepimus, bet ne tik tuos, kas penkių žvaigždučių, o skaitykite ir tuos, kurie rašo blogai, ten dažnai būna daugiau tiesos. Jei kaina kelia įtars, kodėl ji tokia žema, vadinasi, kažką slepia.

Kiek laiko užtrunka persikraustymas?

Įprastai, jei vežate tik daiktus be baldų, tai gali įvykti per 1-2 dienas. Jei tai pilnas namų ūkis su pianinu, gali užtrukti ir iki savaitės (įskaitant pakavimą). Viskas priklauso nuo to, ar vairuotojas važiuoja tiesiai, ar surenka krovinius. Kartais įvyksta situacijų, kaip buvo praėjusių metų žiemą – vairuotojas užstrigo Lenkijoje su sugedusiu sunkvežimiu, ir klientas laukė savaitę. Tai gyvenimas.

Ar verta pirkti dėžes ar imti iš parduotuvių?

Jei norite, kad jūsų indai nenukristų, geriau nusipirkti specialių kėdžių (tų, kurios storesnes). Parduotuvių dėžės (po bananų ar pieno) yra geros knygoms, bet jos dažnai būna sudėvėtos ir suglemba. Vienas klientas taip padarė, kroviniui užkrovus ant viršaus, viskas sugriuvo. Pinigai sutaupyti, bet nervų prarado daug.

Kaip supakuoti brangius daiktus?

Brangiausius dalykus (papuošalus, dokumentus, pinigus) neškite sunkvežimyje! Neškite juos su savimi mašina arba sau kišenėje. Pervežimo firmos dažnai draudžia vežti grynus pinigus ir brangenybes be specialios deklaracijos. Aš asmeniškai visada sakau – jei tai verta daugiau nei 1000 eurų ir telpa į rankinį bagažą, nebeškite į furgoną. Niekas neduods garantijos, kad furgonas nebus apiplėštas ar nenukris.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Lengvesnius, ne, o didelius spinteles, lovas, stalus – tikrai taip. Vairuotojai ne yra baldų meistrai, jie gali nurasyti sriegius, jei bandys išmontuoti per greitai. Geriausiai padarykite tai patys prieš juos atvykstant. Užrakinkite duris spintose, nes jei jos atsivers kelyje, viskas iškris sudaužyta. Matęs tokių vaizdų, kai spintės durys atsitrenkia į furgono sieną.

Kas daroma su pianinu?

Tai atskira istorija. Pianinas ne telpa į paprastą liftą, neįeina pro standartines duris. Reikia specialių keltuvų (kranų) ir stiprių vyrų. Tai kainuoja brangiai. Jei kas pasako „vešime pianiną už 50 eurų“, tai jis jums jį tikrai nukels pro langą (išmes). Pasitikėkite tik specialistais, kurie tasi „Klaviertransport“ ant šono.

Ar galima vežti maisto produktus?

Taip, bet tik uždarytus ir su ilgu galiojimo laiku. Neužtikrinau, kad vokiečių muitinės pareigūnai neims sau dešros, jei ji atrodys įtartai. Žaliavines mėsos produktus, pieno produktus geriau nepalikti. Vėžimas furgonu be šaldymo yra rizikingas, ir jei ką nors išmes, gali būti bauda už bioatkargas. Geriau suvalgykite čia.

Kainos ir pinigai: ką tikėtis

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindinis dalykas – tūris (kubiniais metrais) ir atstumas. Bet taip pat svarbu, ar reikia nešti į antrą aukštą be lifto. Vokietijoje daug senų namų be lifto, ir tai kaina brangiai. Prie kainos dar pridedamos degalų priemokos (jei kyla), ir galbūt uostlės mokesčiai, jei reikia važiuoti per miesto centrą (pvz., Londono zona, bet čia kalbame apie Vokietiją, ten taip pat yra „Umweltzone“).

Ar turi būti depozitas?

Daugelis firmų prašo užsakymo avanso (10–30 proc.). Tai normalu. Jei kas prašo 100 proc. iš karto – bėkite. Avansas užtikrina, kad jūs neatsisiksite paskutinę minutę, kai jis jau paruošęs furgoną. Bet viskas turi būti sutarta raštu (sąskaita-faktūra).

Ką daryti, jei kaina pasikeičia?

Ji gali pasikeisti tik tada, jei pasikeičia sąlygos – pavyzdžiui, jūs nepaminėjote, kad turite 50 dėžių knygų (jos sunkios) arba reikia važiuoti į mišką (blogas privažiavimas). Jei vairuotojas atvyksta ir sako: „Ah, aš nežinojau, kad čia reikia lipti 4 aukštą be lifto, tai +200 eurų“, tai jis turi teisę. Pasakykite visą tiesą iš karto.

Ar galima sutaupyti darydamas pats?

Žinoma. Jei pats supakuosite dėžes ir išnešite jas gatvėn, vairuotojas tik užkraus ir nuveš. Tai taupo laiką, o laikas – pinigai. Bet nusiminkit – jei supakuosite blogai ir sugyš, pervežėjas neatsakingas. Pasirašę dokumentą, kad pats supakavote, jūs prisiimate atsakomybę.

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Sunku pasakyti vienu sakiniu. Mažas krovinių (pvz., 10 m³) gali kainuoti 400–600 eurų. Pilnas namų ūkis (apie 40–50 m³) gali atsieiti nuo 1500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo vietos. Miunchenas ar Hamburgas brangesni nei kaimo vietovė Rūro regione. Persikraustymas į Vokietiją – praktiniai patarimai ir paslaugos dažnai įtraukia ir šiuos apskaičiavimus, todėl reikia kreiptis į ekspertus dėl tikslios sąskaitos.

Ar galima apmokėti grynaisiais?

Dauguma firmų dabar nori banko pavedimo, nes vairuotojams neleidžia turėti daug grynųjų pinigų sau (grobimo rizika). Bet kai kurie maži pervežėjai vis dar priima. Jei mokate grynais, būtinai reikalaukite kvito (kvitancijos) vietoje. Niekada nesiųskite pinigų pavedimu be sutarties.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Gali būti „užpakalinio“ krovinio mokesčio (jei reikia kažką paimti iš kito adreso). Arba mokesčiai už dėžių išnešimą, jei sutartyje parašyta „tik iškrovimas prie furgono“. Skaitykite smulkmenas. Aš mačiau, kaip žmonės susiginčijo dėl 50 eurų už „ilgą nešimą“ (nuo gatvės iki buto 100 metrų).

Būstas ir gyvenimas Vokietijoje

Kaip rasti butą?

Tai didžiausia bėda. Naudokitės „ImmobilienScout24“ ar „WG-Gesucht“. Būkite greiti, parašykite gerą laišką. Nuomotojai Vokietijoje yra išrankūs. Jei neturite darbo, ar neturite SCHUFA (kredito istorijos), bus labai sunku. Kartais reikia mokėti agentūrui mokestį (Provision), nors naujais įstatymais jį dažniau moka nuomotojas, bet ne visada.

Kas yra Kaution?

Tai užstatas, paprastai 3 mėnesių šaltosios nuomos dydis. Tai didelė suma. Ji turi būti atiduota specialiame banke (Mietkaution) arba padėta sąskaitoje, kurioje negalima jią pasiimti be sutarimo. Neneškite šių pinigų grynais, niekas jų nepaims.

Ar verta pirkti butą iš karto?

Jei ateinate ilgamam, galbūt taip. Bet Vokietijoje pirkimo procesas lėtas ir brangus (notaro mokesčiai, brokerio mokestis ~3-6%). Be to, jei greitai išvažiuosite, butą gali būti sunku parduoti pelningai. Geriau pradėti nuo nuomos.

Kas tie „Nebenkosten“?

Tai papildomi išlaidos (šaltasis vanduo, šildymas, išmetamosios dujos, tualetų valymas). Jos nėra įskaičiuotos į „Kaltmiete“ (šaltąją nuomą). Sutartyje būna parašyta „Warmmiete“ (šiltoji nuoma), kurioje viskas jau yra. Žiūrėkite į šaltąją nuomą, nes tik ji rodo realų buto vertę.

Kaip su internetu?

Vokietijoje internetas gali būti lėtas įsijungti. Užsisakykite „DSL“ ar kabelį kuo greičiau, gali praeiti 2–3 savaitės, kol jums sujungs. Kol laukiate, naudokitės mobiliu internetu, kuris, tiesą sakant, dažnai būna greitesnis už laidinį miestuose.

Specifiniai klausimai ir keisti dalykai

Ar galima vežti gyvūnus?

Taip, bet jie turi turėti čipą, pasą ir (labai svarbu!) antiparazitinę gydymą užrašą, padarytą ne anksčiau kaip prieš 24–48 valandas (tai būtent blusų/kirmėlių vaistas, ne vakcina, prašau, nesuklyskite). Be to, turi būti raštas, kad gyvūnas nebuvo parduotas ar perduotas.

Ar galima vežti automobilį?

Galima. Jei jis jums priklauso ilgiau nei 6 mėnesius, galite jį įvežti be muito (nulis procentų), bet reikės užregistruoti Vokietijoje per mėnesį. Reikės TÜV (techninės apžiūros) ir draudimo. Be to, reikia mokėti automobilio mokestį (Kfz-Steuer). Pasidarykite „Ausfuhrbescheinigung“ iš Lietuvoje, kad įrodytumėte, kad jis neįkeistas.

Ką daryti su vaistažolėmis?

Jei turite receptinius vaistus, turite turėti receptą su savimi (angliškai ar vokiškai). Narkotinius vaistus (pvz., stiprūs skausmaląžiai) gali būti labai sunku įvežti, reikia specialaus leidimo (BtM). Geriau pasitarti su gydytoju prieš išvykstant, kad negautumėte baudą už prekybą narkotikais.

Ar yra ką, kurio negalima vežti išvis?

Ginklus (be leidimo), istorinius artefaktus, pavojingias chemines medžiagas. Taip pat negalima vežti daug tabako (virš 800 cigaretėms) – tai laikoma prekyba. Vokietijos muitinė turi šunis, kurie puikiai aptinka tabaką ir gryną pinigą.

Kas daryti, jei furgonas sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Jei tai jūsų nuoma, skambinkite draudžiui. Jei tai pervežėjo furgonas, jis turi turti savo pagalbinę transportą. Bet gali praeiti valanda ar dvi. Pasirūpinkite, kad turėtumėte vandenį ir maistą, jei sėdite furgone. Nenusiminkite, tai nutinka dažniau, nei manote.

Ar reikia daryti inventorizaciją ( sąrašą)?

Labai praverčia. Jei dingsta dėžė, be sąrašo įrodyti, kas joje buvo, beveik neįmanoma. Ir ne, „viskas kas čia“ nėra sąrašas. Rašykite: „3 indai, 4 knygos, 1 žaislas“. Tai užtrunka valandą, bet gali sutaupyti tūkstančius.

Kas yra „Umzugskarte“?

Tai oficialus persikraustymo pažymėjimas (jį išduoda savivaldybė atliekant Anmeldung). Jis reikalingas, kad išregistruotumėte mašiną ar pakeistumėte adresą kituose dokumentuose. Jis gali būti naudingas ir gauti nuolaidas (pvz., „Bahn“ bilietams), bet tai jau retoka.

Ką daryti su atliekomis?

Vokietijoje šiukšlių sistema sudėtinga. „Gelber Sack“ – plastikas, „Papier“ – popierius, „Restmüll“ – likutinis. Negalima mesti į neteisingą dėžę. Jei padarysite klaidą, gali gauti baudą arba jūsų šiukšlių dėžę nebeatveš. Paklauskite kaimynų, jie dažnai su malonumu (ar su nusivylimu) paaiškins.

Ar galima siųsti dėžes paštu?

Taip, „DHL“ ar kitomis firmomis. Bet jei dėžė svers daugiau nei 31,5 kg, neveš. O jei ji svers daug, kaina bus astronomiška. Taip pat gali būti problemų su muitine, jei siunčiate daiktus, kurie atrodo kaip prekės (nauji). Geriau pažymėti „Used household goods“.

Kaip elgtis su kaimynais?

Vokietijoje kaimynai mėgsta ramybę (Ruhezeit). Po 22:00 ir sekmadieniais nereikėtų gręžti, kalbėti garsiai ar statyti. Nuo pirmo dienos pasisveikinkite su jais, tai padės išvengti skundų dėl triukšmo, kai vesite baldus.

Ar reikia turėti „Hausratversicherung“?

Tai namų turto draudimas. Jis apsaugo nuo vagystės, gaisro, potvynio. Gerai, kad jį turite, ypač jei gyvenate rajone, kur nėra saugu. Nors Vokietija saugi, bet vagysčios įvyksta, o be draudimo prarasite viską.

Ką daryti, jei sugedo daiktai kelyje?

Skubiai susirašykite protokolą su vairuotoju (Schadensprotokoll). Nufotografuokite žalą iš visų pusių. Nedelskite, kol jis išvažiuos. Vėliau jis gali pasakyti, „aš to nedarai“. Draudimo kompanijai reikės įrodymų.

Ar verta vežti seną techniką?

Ne, nebent ji turi sentimetalinę vertę. Vokiškai elektros tinklai gali būti kitokie (lizdai), o senos šaldytuvai vartoja daug energijos, o čia elektros kaina didelė. Geriau nusipirkti naują čia, ant kurio yra garantija.

Kaip persikelti vaikus į mokyklą?

Vaikai privalo eiti į mokyklą (Schulpflicht). Reikia eiti į „Schulamt“ (mokyklos skyrių) jūsų rajone. Jie priskirs mokyklą pagal gyvenamąją vietą. Negalite tiesiog pasirinkti mokyklos, kaip Lietuvoje (išskyrus privačias). Būkite nusiteikę, kad vaikui gali tekti mokytis vokiškai iš karto („Willkommensklasse“).

Ar galima vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip. Bet yra ribos. 90 litrų vyno (kažką tokio aš girdėjau) arba 110 litrų alaus? Ne, tiksliau – 20 litrų stipriųjų (virš 22%) ir 90 litrų silpnųjų. Ne daugiau. Jei daugiau, tai manys, kad prekiaujate.

Kas daryti jei prarandate daiktą Minske (tarkim)?

Jeigu jūsų daiktai dingsta kelyje, pirmiausia kreipkitės į policiją. Gera tai, kad turi inventizaciją. Be policijos protokolo draudimas nieko nebus mokėti. Ir nenusiminkite, kartais daiktai tiesiog nuvažiuoja į neteisingą sandėlį, ne būtinai yra pavogti.

Ar yra kažkokių draudimų dėl baldų išmetimo?

Negalima tiesiog padėti ant gatvės. Vokietijoje tai nelegalu ir baudžiama. Reikia iškviesti „Sperrmüll“ (didelių atliekų) ivežimą, kuris kartais yra nemokamas (kiekvienam namui priklauso vienas kartas per metus), arba vežti į reciklavimo centrą (Wertstoffhof).

Kur gauti daugiau informacijos?

Geriausia šaltinis yra „Ausländerbehörde“ (užsieniečių departamentas) jūsų mieste, nors ten eilės gali būti baisios. Taip pat skaitykite forumus („Toytown Germany“), ten žmonės dalinasi realiomis patirtimis, o ne oficialia propaganda.

Ar reikia kalbėti vokiškai perfektškai?

Ne, bet bent jau pagrindai praverčia. „Ich verstehe nicht“ (aš nesuprantu) – dažniausiai naudojama frazė. Jei kalbate angliškai, jaunesni žmonės supras, bet senesni kartais neleidžia. Geriausiai mokytis kalbos iš karto, tai padės integruotis.

Išvada

Na, tiek daugiau mažiau. Persikraustymas į Vokietiją – praktiniai patarimai ir paslaugos nėra kažkokia rocket science, bet tai reikalauja kantrybės. Svarbiausia – nebijoti klausti, net jei klausimas atroko kvailas. Vokietija mėgsta taisykles, bet jei jas žinote, gyvenimas tampa paprastas. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad jūsų pianinas pasieks paskirtį vienu gabalu.