Persikraustymas iš Vokietijos: ar tikrai taip sudėtinga susitvarkyti dalykus?

Dirbu srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, pamatęs esu viską – nuo tobulai suplanuotų pervežimų iki tokių, kuriais ir nebeprisimenu be šypsenos. Dažniausiai žmonės išsigąsta tiek dokumentų, tiek pačios Vokietijos griežtumo, bet iš tiesų, persikraustymas iš Vokietijos nėra kažkas kosminio. Svarbiausia yra suprasti, kad vokiečiai mėgsta tvarką, o Lietuvoje mes esame labai lankstūs, todėl šis susidūrimas kartais sukelia juokingų situacijų. Jeigu žinai, ką ir kada daryti, viskas vyksta sklandžiai, nors, žinoma, visada pasitaiko kažkas neprognozuojamo, pavyzdžiui, vairuotojas, kuris pamiršo vertimo knygą, arba muitinė, norinti išsižvalgyti seną sovietinę baldus.

Dokumentai ir biurokratiniai sraiguliai (persikraustymas iš Vokietijos prasideda čia)

Kaip pradėti rengti dokumentus persikraustant iš Vokietijos?

Viskas prasideda ne nuo dėžių, o nuo popieriaus. Pagrindinis dalykas yra tai, kad turi gauti įrodymą, jog gyvenai Vokietijoje ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Būtina gauti išvykimo liudijimą (Abmeldebescheinigung) iš vietinio įmonių registro (Gewerbeamt) arba savivaldybės (Einwohnermeldeamt). Be šio lapo daugelio kitų dalykų tiesiog nebeįmanoma padaryti, tai tikrai pagrindinis akmuo. Dar reikės pajamų deklaracijos arba darbo sutarties kopijų, kad muitinė neabejotų, jog turtas įgytas legaliai ir ne prieš pat išvykimą.

Ar reikalingas kelionės lapas (Laisvės lapas)?

Šitą klausimą girdžiu retai, nes dabar jau nėra tarybinių laikų, bet vis tiek kartais kyla abejonės. Jei turi EU piliečio pasą, tau kelionės lapas nereikalingas visai. ES erdvėje yra judėjimo laisvė, todėl čia nėra jokių ribų. Kitaip kalba, jei atvyksta trečiosios šalies pilietis, tuomet reikia vizų ir leidimų, bet mūsų atveju (kalbant apie lietuvius) pasas arba asmens tapatybės kortelė visiškai užtenka. Nereikia jokių papildomų leidimų išvykti iš šalies, nebent turi kokią nors ypatingą situaciją su vaiko globa.

Ar reikia deklaruoti turtą muitinėje?

Taip, būtinai, nors daugelis mano, kad "ką čia deklaruoti, jei asmeninis daiktas". Persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja oficialios importo deklaracijos, net jei daiktai seni. Reikia pateikti sąrašą (inventorių) su visais daiktais, jų būkle ir apytikre verte. Tai daroma tam, kad muitinė galėtų pritaikyti 0 % PVM tarifą, kaip nustatyta ES reglamentu. Jeigu nedeklaruosi ir sulaugins, gali tekti mokėti mokesčius ir baudas, o kas tas nusprendė (muitininkas) nežino.

Ką daryti su transporto priemone?

Automobilis yra atskira istorija. Jei automobilis yra tavo nuosavybėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir jis buvo naudojamas Vokietijoje, tu gali jį atvežti be muito. Bet čia yra vienas "šunų" dalykas – turi registruoti jį Lietuvoje per tam tikrą laiką (paprasčiausiai per 30 dienų nuo įregistravimo gyvenamosios vietos). Be to, reikia atlikti techninę apžiūrą Lietuvoje, ir kartais vokiečių "TÜV" čia nepadeda, jei automobilis turi kokią nors techninę bėdą (pavyzdžiui, rūkiai iš vamzdelio).

Ar vertimai yra būtini?

Kartais taip, kartais ne. Ką tik minėjau, kad oficialūs dokumentai, pavyzdžiui, vokiški pažymėjimai ar sutartys, dažnai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Muitinė arba "Regitra" gali reikalauti patvirtinto vertėjo darbo. Tačiau, jei kalbi puikiai vokiškai ir gali paaiškinti, kas parašyta dokumente, kartais tenka "derėtis", bet oficialiai – versti reikia. Aš asmeniškai visada patariu daryti vertimus iš karto, kad vėliau nešokiotum po institucijas.

Kas su "Gutachten" (įvertinimo) dokumentais?

Tai gana specifinis dalykas. Vokiečiai myli įvairius sertifikatus, todėl turi daug brangių daiktų (pvz., muzikos instrumentų, paveikslų, brangiai baldų), gali reikėti specialisto įvertinimo, kadangi Lietuvos muitinė gali abejoti verte. Ypač jei daiktas atrodo per naujas. Tarkime, atveži pianiną, kuris kainuoja 10 tūkstančių, o pasakei, kad jis senas. Be dokumentų gali būti nustatyta rinkos vertė, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai. Čia geriau turėti popierių.

Kainos ir pinigai (kur dingsta pinigai?)

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos?

Kainos svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo to, kiek turi daiktų ir kur konkrečiai gyveni (Miunchene arba kažkur girininkijoje). Paprastai, jei tai butas su standartiniu baldų rinkiniu, kaina gali svyruoti nuo 1500 iki 3000 eurų. Jei namas su visa "priemone", gali užkliūti iki 5-7 tūkstančių. Čia labai svarbi kaina už kubinį metrą (m³), paprastai tai 30-50 eurų, bet viskas priklauso nuo sezono. Vasarą brangiau, žiemą – pigiau, vairuotojų trūksta.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pagrindiniai dalykai yra atstumas, krovinio tūris (m³) ir prieigos prie namo sąlygos. Jei gyvenanti Vokietijoje 5-ame aukšte be lifto, tai labai brangiai sumokėsi už nešiklius. Taip pat įtakos turi "pakuotės" medžiagos – ar pats rengei, ar mums daryti. Dar vienas dalykas – datų lankstumas. Jei gali laukti, kol kažkam atsiras tuščia mašina grįžtančiai į Lietuvą, gali gauti nuolaidą (t.y. dalinį krovinį). Jei skubi, teks mokėti pilną kainą.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas?

Jei renkiesi pilną paslaugą, tai dažnai medžiagos įskaičiuotos, bet ne visada. Kai kurios firmos (tokios kaip mūsų) gali suteikti dėžes nemokamai, jei jos gražinamos (tai nėra įprasta praktika, bet kartais pavyksta suderinti). Krepšiai, burbuliukai, lipniajuostės – visa tai kainuoja. Viena didelė dėžė gali kainuoti 3-5 eurus. Patariu pačiam nueiti į parduotuvę ir pasiimti dėžių iš vaisių skyriaus – nemokamai ir tvarkingos.

Kas yra "ilgalaikio išlaikymo" mokestis?

Toks dalykas pasitaiko retai, bet jei dėl kažkokių priežasčių (pavyzdžiui, sulaikymas muitinėje) turtas turi "palaukti" sandėlyje, tada imamas mokestis. Paprastai pirmos 2-3 dienos yra nemokamos, o toliau – eurai už kubą. Geriau užtikrinti, kad dokumentai būtų tvarkingi, kad nereiktų mokėti už sandėliavimą. Buvo atvejis, kai klientas neįvedė duomenų VMI sistemoje, ir jo daiktai stovėjo savaitę – nuostolis buvo nemalus.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Tai jautrus klausimas. Profesionalios firmos, kurios dirba jau dešimt metų, gali pasiūlyti dalinį mokėjimą – 50 % iš anksto, 50 % atvykus į Lietuvą. Bet čia reikia gero pasitikėjimo. Nerekomenduoju niekada mokėti 100 % iš anksto, nes jei firmai kažkas nutinka (bankrotas arba tiesiog blogi žmonės), tavo daiktai gali "dingti" arba būti įkalinomi. Mes visada stengiamės būti lanksčūs, bet ir apsisaugome.

Ar gali būti papildomų mokesčių kelyje?

Žinoma. Vieni dažniausių yra "užkardų" mokestis (Maut) Vokietijoje arba Lenkijoje. Tai nėra dideli pinigai, bet jie susideda. Taip pat jei reikia naudotis specialia technika (kelių uždarėjimas dėl didelio krovinio), tai gali kainuoti šimtus eurų. Viskas turi būti užrašyta sutartyje, kad nė staigmenų. Kartais vairuotojai gali prašyti "padėkėlio" (geriau tai vadinti arbatpinigiais), jei padeda nešti daiktus virš normos, bet tai jau tavo asmeninis reikalas.

Ką daryti, jei pasiūlyta kaina atrodo per maža?

Bėk! (šipūlyju). Jei kas nors siūlo pervežti visą namą už 500 eurų, tai arba jie pavogs, arba sugadins. Kuras vien kainuoja daugiau. Tokios firmos dažnai nekaupia draudimo, o jei įvyks avarija (o kelyse tai įvyksta), atsisakyti atsakomybės. Persikraustymas iš Vokietijos nebus pigus, jei nori, kad būtų saugu. Geriau pridėti šimtą eurų ir miegoti ramiau.

Fizinis pervežimas ir logistika (kaip tai vyksta realybėje)

Kiek laiko užtrunka visa procesas?

Patys pervežimai paprastai trunka 1-2 dienas (priklausomai nuo atstumo, Berlynas – Vilnius yra arti, o Miunchenas – toliau). Bet visas procesas su planavimu, dokumentais ir išsirengimu gali trukti mėnesį arba du. Patariu pradėti ruoštis mažiausiai mėnesį iki išvykimo, kad nebeleisti šaukščiais po vėlyvą naktį. Darbuotojų trūkumas Vokietijoje taip padaro, kad sunku suderinti dėžių išvežimą greitai.

Ar reikia iškrauti patis?

Nebūtinai, bet tai pigiau. Jei pasirinksi "krovinių pervežimą" (be pakavimo), turi pats uždėti daiktus į mašiną prie kiemo. Jei pasirinksi "pilną paslaugą", mūsų komanda atvyksta, viską įrašo į sąrašą, užpakuoja ir išveža. Pastaruoju atveju tau nereikia nieko daryti, tik stebėti arba gerti kavą (kažkas taip ir daro). Bet už tai reikia sumokėti daugiau.

Ką daryti su sunkiais daiktais (pianinas, seifas)?

Apie tai privalai pranešti iš anksto! Negalima tiesiog pasakyti "o, čia dar yra seifas svorio 300 kg" tada, kai vairuotojas jau atvyko. Mums reikia atvežti kėdžių keltuvus arba net kraną. Tai papildomas mokestis ir papildomas laikas. Kartais net neįmanima įvežti seifo pro laiptus, tada reikia išmontuoti sieną (tai vėl papildomi kaštai, apie kuriuos klientas net pagalvojęs nebuvo).

Ar galiu vežti maistą ir augalus?

Maistą galima, bet tik uždarytą ir neperšaldytą (konservai, makaronai). Mėsą ir pieno produktus draudžiama dėl veterinarinių taisyklių (nors mažai kas tikrina, jei tai asmeninis kiekis, bet rizikuoti nereikia). Augalus galima, jei jie nėra saugomos rūšies ir turi nedidelę kiekį žemės ant šaknų. Vieną kartą vairuotojas bandė įvežti vokišką pomidorą su šaknimis – tai buvo ilga diskusija su muitininku pasienyje.

Kaip elgtis su gyvūnais?

Gyvūnai turi būti vežami atskirai, ne krovinių mašinoje (jei tai ne mažas augintinis dnaudė). Reikia pasirūpinti veterinariniu pažymėjimu (EU pasu), mikročipu ir antžmogiškumo (kad gyvūnas nebūtų stresuojamas). Mes nepervežame šunų vilkikų priekaboje, tai neteisėta. Tam reikalingi specialūs pervežėjai. Šunį geriau vežti savo automobiliu, jam taip ramiau.

Ar vairuotojas padės iškrauti Lietuvoje?

Taip, tai įeina į standartinę paslaugą (jei nupirkai pilną pervežimą). Jie padės dėžes numesti į namus arba garažą. Bet jei reikia sudėlioti baldus, pritvirtinti lentynas arba surinkti lovas – tai jau "montavimo" darbas, už kurį dažnai reikia mokėti atskirai arba derėtis su vairuotoju. Vieni yra pagalbiai, kiti tiesiog nori nuvažiuoti atgal ir miegoti.

Ką daryti, jei liūtys?

O, Vokietijoje lietų dažnai būna. Mes turime pledus ir plėves, todėl dėžės dažniausiai nenukeliauja, bet jei dėžės prastos (pvz., senos kartono), jos gali suirti. Patariu dėžių dugnus užklijuoti lipnia juosta kelis kartus. Vienas klientas neužklijujo, ir jo visi indai suskilo kelyje, nes dėžė sugavo vandenį. Būk atsargus su oru – jis nėra mūsų draugas.

Ar galima sekti krovinių buvimo vietą?

Dauguma firmų siūlo GPS stebėjimą, bet realybėje vairuotojas dažnai neatsiliepia, kai važiuoja, arba tiesiog užmiršta įjungti. Geriausia tiesiog paskambinti dispečeriui ir paklausti "kur jie?". Mes stengiamėsi pranešti, kai mašina artėja, kadangi persikraustymas iš Vokietijos reikalauja koordinacijos – turi būti namuose, kad atiduoti raktus.

Problemos, juokingi momentai ir patarimai (realus gyvenimas)

Ar dažnai nutinka gedimai kelyje?

Nebent kas nors nuplėšs padangą (o Lenkijoje keliai... čia be komentarų). Techniniai gedimai pasitaiko, bet vairuotojai sugeba pasitaisyti patys arba iškviesti pagalbą. Blogiau, jei užstringa siena (Lenkijoje tai kas antras kartas) – tai pavėluja valanda ar dvi. Tokiu atveju reikia kantrybės, negalima kviesti policijos, nes ji nieko nepadarys, tik sulėtins procesą.

Kas daryti, jei dėžė pasigailėjo?

Kartais nutinka, kad dėžė su svarbiausiais daiktais "dingsta" arba susimaišo. Patariu viską pažymėti numeriais ir turėti sąrašą. Jei trūksta dėžės, pirmiausia pasiklausk vairuotojo – gal jis ją paliko paskutinėje kiemo vietoje arba uždėjo viršuje, kad nenukristų. Kartais tiesiog nukrenta iš mašinos, jei blogai užfiksuota (nors bandome vengti tokio dalyko).

Ar pasitaiko vagysčių?

Retai, bet įvyksta. Dažniausiai vagia ne visa mašiną, o atidaro galinę dalį ir išima "gražiausius" daiktus (elektroniką, alkoholį). Todėl vertingiausius daiktus (nešiojamus kompiuterius, pinigus, dokumentus) geriau vežti su savimi keleivinėje mašinoje. Niekada nerašykite ant dėžės "Auksiniai indai" arba "Pinigai" – tai kvietimas vagims.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Nerašykite į dėžes šiukšlių! Vieną kartą gavome dėžę su užrašu "Duonos duona", o viduje buvo... na, suprasite. Vairuotojai turi nešioti turtą, o ne atliekas. Jei turi daug šiukšlių, išvesk į Vokietijos konteinerius prieš išvykdamas (mums čia įstatymai neleidžia veži atliekos per sieną be leidimo). Tai sutaupys laiko ir nervų.

Ką daryti, jei sugadinta baldai?

Reikia iš karto pranešti vairuotojui ir užfiksuoti nuotraukas. Negalima pasirašyti važiaraščio, kad "viskas tvarkoje", jei nėra. Turi draudimo polisą? Puiku, rašyk pareiškimą. Draudimas apmoka (tačiau ne visada visą vertę, dažnai tik dalį). Jei turi "nervinę" vertę (tėvo sofą), draudimas jos neatsigins. Todėl brangiausius dalykus geriausia vežti patys.

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Nors sako, kad vokiečiai vairuoja saugiai, bet kelyje gali pulti bet kas. Draudimas (CMR draudimas) yra privalomas, bet jis padengia tik ribotą sumą (pvz., 10 eurų už kg). Jei turi 500 kg vertės kompiuterinę įrangą, tai nieko negausi. Tam reikalingas papildomas krovinio draudimas. Už keletą dešimčių eurų gali miegoti ramiau.

Kaip sužinoti, ar firma yra patikima?

Pažiūrėk į "GoogleReviews" arba Facebook įvertinimus. Jei ten tik "penkių žvaigždučių" įrašai be komentarų – tai įtartina. Jei yra ir blogų atsiliepimų – skaityk juos. Kartai klientai kaltina firmą dėl savo klaidų (pvz., neįsileido vairuotoją), bet jei daugelis skundžiasi dėl pavogtų daiktų – vengk tokių. Svarbu, kad firma turėtų realų adresą ir ne tik mobilaus telefono numerį.

Ar galiu siųsti dalinį krovinį?

Taip, tai labai populiaru. Jei turi tik kelias dėžes arba vieną sofą, galima užsisakyti vietą bendrame konteineryje. Tai pigiau, bet užtrunka ilgiau, nes reikia surinkti kitus klientus. Kartais laukti teks savaitę ar dvi. Bet persikraustymas iš Vokietijos ne visada reiškia visą namą, dažnai žmonės veža tik atsiminimus.

Kas daryti, jei vairuotojas nemoka lietuviškai ar vokiškai?

Tai bėda. Dažniausiai jie moka angliškai arba rusiškai. Jei tu nemoki nei vieno, gali kilti nesusipratimų dėl adreso ar iškrovos vietos. Patariu parašyti adresą ant popieriaus dideliais raidėmis (su koordinatėmis, jei įmanoma). Geriau būti per daug atsargiam, negu vairuotojas važiuos į kitą kaimą tokiu pačiu pavadinimu (o Lietuvoje tokių gana).

Ar yra kokių nors tabu arba neliečiamų temų?

Vengk kalbėti apie politiką kelyje, ypač su vokiečių vairuotojais, jie gali būti jautrūs. Taip pat nesileisk į asmenines diskusijas, jei matai, kad vairuotojas pavargęs. Jis turi atsigulti pailsėti (tai yra griežtas taisyklės – tachografas), nenutydyk jo, jis gali užsirašyti, kad tu trukdėi poilsio, ir tada bus bėdų.

Ką daryti su senais vaistais?

Negalima juos vežti, jei jie yra narkotiniai arba stiprūs. Paprastus vaistus (galvutės skausmui) galima, bet geriau juos išmesti Vokietijoje vaistų "grąžinimo" dėžutėse. Muitinė gaišti laiko dėl tablečių j nenori, o jei ras kažką įtartino – praras daug laiko. Geriau saugus.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą arba maistą?

Tai nėra privaloma, bet yra labai geri dalykai. Lietuviškas vaišingumas yra žinomas, ir vairuotojai tai vertina. Jei pasiūlysi sumuštinį arba kavą, vairuotojas gali būti maloniau nusiteikęs ir padėti nešti tą sunkią spintą (nors jis ir taip turi tai daryti). Žmogiškas požiūris visada padeda.

Pabaigai, kokie pagrindiniai patarimai?

Planuok iš anksto, nebijok klausti, ir pasitikėk savo intuicija. Jei kažkas atrodo įtartina – klausk. Geriau praleisti valandą telefonu nei dienas stresuotis. Persikraustymas iš Vokietijos gali būti net smagus procesas, jei viską tvarkai su galva.

Išvada

Na, trumpai tariant, visas šis procesas nėra toks jau baisus, kaip atrodo iš pradžių. Svarbiausia yra tvarkingi dokumentai ir sąžiningas bendravimas su pervežėjais. Persikraustymas iš Vokietijos gali būti lengvas ir greitas, jei nesišvaisto ant smulkių detalių, bet viską suplanuoji ramiai. Turėk kantrybės, nes kelyje visada įvyksta kažkas neprognozuojamo, bet pabaigoje viskas įvyksta, o tu galėsi ramiai gyventi naujoje vietoje. Sėkmės!