Persikraustymas į Vokietiją: dažniausios klientų klaidos, kurios sukelia nervų suirimą

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, žmonės vis dar dar tas pačias klaidas. Žiūrėkite, persikraustymas į Vokietiją atrodo kaip paprasta logistinė operacija – pakrauti, nuvežti, iškrauti. Tačiau realybėje, ypač kai kalbame apie kelionę iš Lietuvos, viskas dažnai sukasi aplink biurokratiją, vokišką kietumą ir mūsų paties „bus gerai“ mentalitetą. Per šiuos metus mačiau viską: nuo dėžių, išsilydžiusių lietuje, iki konfliktų su muitinės darbuotojais dėl senų dviračių. Šiame straipsnyje nerašysiu sausų instrukcijų, o papasakosiu, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus, kad jums nereikėtų mokėti brangių mokymų už savo klaidas.

Popieriaus darbai ir dokumentų chaosas

Ar tikrai reikia visų tų vertimų?

Žmonės dažnai galvoja, kad jei jie turi pasą, tai kitų dokumentų jiems nereikia. Vokiškas biurokratas be vertimo lietuviško pažymėjo nebus kalbamas. Jums reikės turėti surinktą visą paketą: gimimo liudijimus, sutuoktinio (jei jis neveža daiktų, bet reikalingas leidimas), vaiko mokymo įstaigų pažymas. Viskas turi būti išversta į vokiečių arba anglų kalbą. Be to, svarbu, kad vertimas būtų padarytas ne per „Google Translate“ (nors ir tai geriau nei nieko), o patvirtintas vertėju, kitaip muitinėje gali sukilti nemalonus pokalys apie dokumentų galiojumą.

Kas ta „Anlage“ forma ir kodėl visi ja susirūpina?

Tai tikriausiai svarbiausias dokumentas, apie kurį dažniausiai pamirštate. Tai muitinės deklaracija, kurioje sąrašomas viskas, ką vežate į Vokietiją kaip savo turtą. Jei jos nėra, gali būti įtarimas, kad prekiaujate prekėmis, o ne persikraustote. Užpildyti ją gana painu, ten reikia nurodyti net tikrąją vertę (ne rinkos, o ką už ją sumokėte prieš 3 metus). Be šios formos jūsų persikraustymas į Vokietiją gali užstringti pasienyje ir reikės mokėti verytinį mokestį bei PVM. Geriau užpildykite iš anksto, nei laukykite, kol vairuotojas pradės verkti prie sienos.

Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu?

Tai dažna problema. Jūs atvažiuojate, norite užsiregistruoti automobilį, o jie sako, kad jūsų lietuviškas pažymėjimas čia netinka. Jei planuojate čia apsigyventi ilgiau nei 6 mėnesius, turite susirūpinti vokišku pažymėjimu (Führerschein). Tačiau jūsų lietuviškas galioja 6 mėnesius nuo įsiregistravimo datos (Einwohnermeldung). Po to jo negalima naudoti (nors kai kurie vairuotojai bando, bet rizikuojate bauda). Geriau iškart susiraskite mokyklą, jei reikės keisti kategoriją, nors dažniausiai tiesiog apkeičia be egzaminų.

Ar vaikų dokumentai taip pat svarbūs?

Žinoma, ir dar labiau. Turiu omenyje ne tik pasus. Jei vaika vežate vienas be antro tėvo, reikalingas raštiškas sutikimas, notariškai patvirtintas. Vokiečiai labai jautri dėl vaiko pagrobimo (Kindesentziehung) temų. Buvo atvejų, kai motinos su vaiku negalėjo išvažiuoti iš Lietuvos, nes tėvas nedavė leidimo, o atvykus į Vokietiją – muitinė tikrinė labai atidžiai. Taip pat reikės mokymo įstaigos pažymos, kad vaiką būtų kur pridėti į mokyklą, kitaip gali tekti laukti vietos mėnesį ar du.

Dėl ko dažniausiai užstringa registracija?

Dėl adreso patvirtinimo. Jums reikės nuomos sutarties, kurioje būtų aiškiai nurodytas jūsų vardas ir pavardė. Jei gyvenate pas draugą ir neturite sutarties, jis turi duoti raštišką sutikimą (Wohnungsgeberbestätigung). Be šio lapo jūs neįeisite į bet kurį „Bürgeramt“. Dažnai žmonės atvyksta be to, ir tada prasideda skambėjimas po namus, prašant šeimininką susitarti su savininku. Tai nėra nelengva, ypač jei šeimininkas kalba tik vokiškai.

Daiktai, kuriuos geriau palikti arba paslėpti

Ar galima vežti maistą?

Tai klasika. Žmonės veža dešras, duoną, sūrį... Vokietijoje maistas pigus (išskyrus gal galūnes), o muitinė labai nepatinka, jei atvežate mėsines produkcijas iš ES šalių, jei jos yra neoriginalios pakuotės. Jei atvežate „Mėsinės“ dešrą be etiketės, jas gali konfiskuoti dėl sanitarijos taisyklių. Žinoma, keletas dėžučių šokolado ar mėlynių nebus problema, bet visus šaldytuvo turinius geriau suvalgyti prieš išvykstant. Persikraustymas į Vokietiją nėra reiškia, kad reikia išsigabenti pusės prekybos centro.

Kas su alkoholiu?

Čia yra limitai. Jei atvežate daugiau nei 10 litrų stipraus alkoholio (virš 22%) ar 110 litrų vyno, tai jau laikoma prekyba ir reikia mokėti akcizą. Vienas klientas bandė įvežti pusę lako priemonės (naminės degtinės) savo senoje automobilinės padangos dėžėje. Vairuotojui labai nepatiko, kai muitininkai tai aptiko. Geriau nebandyti apgauti sistemos, jie turi šunis ir rentgenus. Nuo mažo kiekio neims mokestį, jei tai asmeniniam vartojimui, bet riba yra griežta.

Ar saugu vežti brangius elektrinius daiktus?

Taip, bet reikia deklaruoti vertę. Jei turite naują „MacBook“ ar „iPhone“, kurį nupirkote prieš mėnesį, ir jis stovi su dėže, gali būti problemų, jei vertė viršija 430 eurų (asmeninis importas iš ne ES šalių, bet mes ES, tai paprasčiau). Tačiau jei daiktai atrodo kaip naudoti, problemų mažiau. Vienas kartą klientas atvežė tris naujus kompiuterius ir teko aiškinti, kad tai dovana broliui. Girdėjau, jei daugiau nei vienas, tai jau prekyba, bet aš čia ne specialistas, geriau pasikonsultuokite su muitininku.

Ar galima veži vaistus?

Tik su receptu ir originaliomis pakuotėmis. Jei turite stipriųjų nuskausminamųjų ar antidepresantų be etikečių, tai gali būti laikoma narkotikų platinimu. Buvo atvejis, kai senolė atvežė vaistų maišelyje be pavadinimo, ją beveik sulaikė. Geriau turėti gydytojo išrašą lietuviškai su vertimu. Vokietijoje vaistai griežtai reguliuojami, ir jų nešimas per sieną be pagrindo yra rizikingas.

Kodėl neverta vežti senų baldų?

Vokietai labai myli švarą ir naujoves. Senos sofos su dėmėmis čia dažnai net neįeina į liftus arba tiesiog turi būti išmestos kaip „Sperrmüll“ (dideli atliekos). Tai kainuoja pinigus. Be to, jei baldai yra labai seni, gali kilti klausimų dėl blusų ar kandžių. Turiu omenyje (tai yra, jei jie tikrai puikūs, antikvariniai, tai kitaip), bet standartinės sofos iš sovietmečio dažniausiai baigia gatvėje. Persikraustymas į Vokietiją yra puikus proga atsikratyti nereikalingų daiktų, o ne juos tempti per visą Europą.

Logistika, vairuotojai ir kelių realybė

Kiek laiko tikrai užtrunka kelionė?

Visada sakykite savo šeimai, kad tai užtruks dieną ilgiau, nei planavote. Jei vairuotojas sako „atvyksiu rytoj“, tikėkitės vakare. Keliuose Lenkijoje dažnai būna eismo įvykių, o Vokietijoje – „Baustellen“ (statybos vietos), kurios sukelia didžiulių spūsčių. Be to, jei reikia iškrauti didelį kiekį daiktų be lifto, tai užtrunka. Niekada neskubėkite planuoti paskutinio darbo dieną tą pačią dieną, kai atvyksta sunkvežimis.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Tai priklauso nuo sutarties. Dažniausiai jei užsakote „pilką“ vairuotoją (tik transportą), jis nešiosi tik dėžes į sunkvežimį. Jei norite, kad jis neštų sofas į 4 aukštą, tai jau papildoma paslauga (Mannstunden). Buvo situacija, kai vairuotojas atsisakė nešti daiktų, nes klientas nepadėjo, o vairuotojas buvo pats sau šefas. Geriau iškarto susitarti dėl „Tragkraft“ (nešimo jėgos) valandų, kad nebūtų nesusipratimų.

Kas jei sunkvežimis netilps į gatvę?

Vokiški miestai seni, gatvės siauros. Dažnai reikia gauti leidimą iš miesto savivaldybės (Sondergenehmigung), kad sunkvežimis galėtų važiuoti į žaliąją zoną (Umweltzone) arba į pėsčiųjų zoną iškrauti. Jei vairuotojas įvažiuoja be leidimo, bauda eina jam, bet vėlavimas – jums. Patikrinkite iš anksto, ar gatvė leidžia 7,5 tonų sunkvežimį, kitaip reikės krauti į mažesnę mašiną (Umladung), o tai kainuoja.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Dažniausiai taip, jei tai patikima firma. Bet yra buvę keblumų, kai vairuotojas praranda raktus arba uždaro juos viduje. Tada reikia šaukti brangų škriutė. Geriau turėti pasidublikuotą raktų rinkinį pas save arba giminaitį, kuris atvažiuotų. Ir nepamirškite pasiimti raktų atgal, kai vairuotojas išvažiuoja, nes kitą kartą susisiekti gali būti labai sunku, jei jis važiuoja į Ispaniją.

Kaip elgtis su CMR važtaraščiu?

CMR tai jūsų draudimas. Pasirašykite jį tik tada, kai tiksliai susiskaičiuojate dėžes ir patikrinote, ar dėžės nėra sutraskytos. Jei pastebėjote įtrūkimą, užrašykite tai ant CMR („Reservierung“). Vienas klientas pasirašė tuščią lapą, o vėliau teisinosi, kad dingo televizorius. Be užrašo įrodymų nieko negausite. Nekantriai laukia, kol viskas bus iškrauta, tik tada imkite pieštuką.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kaina pasikeičia paskutinę minutę?

Nes jūsų „trys kėdės ir stalas“ pasirodo yra „pilnas konteineris“. Matuoju tūrį kubiniais metrais. Jei sakykite, kad turite 10 kubų, o prie kraustymo išeina 18, vairuotojas tiesiog netilps. Tada reikia didesnės mašinos ar antrų važiavimų. Geriau meluoti mažiau arba nufotografuoti daiktus iš anksto ir nusiųsti man. Nustebau, kaip žmonės neturi pojūčio apie tūrį.

Ar galima mokėti grynais?

Taip, bet vairuotojai dažnai bijo vogti didelius kiekius pinigų sau. Geriau pervesti į sąskaitą arba mokėti kortele prieš išvykstant. Jei mokate grynais, įsitikinkite, kad gavote kvitą. Yra pasitaikę „kiemsčiukų“, kurie pasako, kad „užsiskaitymo aparatas sugedęs“. Tada jūs be kvito be jokios garantijos.

Kas yra „Trinkgeld“?

Tai arbatpinigiai vairuotojui. Oficialiai jie neįtraukti į kainą, bet vokiškoje kultūroje (ypač kai kalbame apie „Umzugshilfe“) juos duoda. 50-100 eurų priklauso nuo to, kaip sunkiai jis dirbo. Jei vairuotojas nešė jūsų pianiną per 4 aukštus be nusiskundimų, bent kavos pinigus duokite. Tai pagerina jūsų persikraustymas į Vokietiją patirtį ir vairuotojo nuotaiką.

Ar brangiau kelti daiktus be lifto?

Žinoma. Kiekvienas laiptas – papildomas vargas. Dauguma firmų turi fiksuotą kainą už laiptą (pvz., 5 eurų laiptas). Jei gyvenate 4 aukšte be lifto, tai gali sukelti papildomų 200-300 eurų sąskaitą. Nenukreipkite dėmesio į tai, kai užsakote paslaugą internete, susimokykite iš anksto. Vairuotojams nepatinka neįvertintas darbas.

Kas daryti, jei pasigirdau apie „Maut“?

„Maut“ tai kelių mokesčiai Vokietijoje sunkvežimiams. Jie jau įskaičiuoti į jūsų paslaugos kainą, jei sutartyje nerašyta kitaip. Jei vairuotojas bando iš jūsų paprašyti pinigų degalams ar moksčiams, tai afera. Pasirašykite sutartį, kurioje būtų parašyta „All inclusive“ (viskas įskaičiuota), kad išvengtumėte konfliktų kelyje.

Vokiški niuansai, apie kuriuos niekas nesako

Kodėl reikia gerti vandenį iš čiaupo?

Nereikia, tai tik pasakymas. Bet vokiškas vanduo iš čiaupo yra vienas kokybiškiausių Europoje. Nereikia vežti vandenį buteliais, tai tiesiog švaistoma vieta. Tą vietą geriau panaudoti knygoms arba drabužiams. O ir plastiko čia stengiasi vengti, „Pfand“ sistema (statomas už butelius) gali apvaišioti, jei susirinksite daug tuščių butelių ir nežinosite, kur juos grąžinti.

Ar tikrai taip griežtos taisyklės dėl triukšmo?

Taip, ypač sekmadieniais ir švenčių dienomis. Niekada neplanuokite iškrovos sekmadienį, jei nenorite, kad kaimynai iškviestų policiją („Ordnungsamt“). Vokietai mėgsta ramybę (Ruhezeit). Net jei jums atrodo, kad tik trys dėžės nukrito, kaimynas gali skųstis. Geriau pradėti darbus ryte darbo dieną ir baigti iki 18 valandos.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas beveik religija. Negalima tiesiog viską mesti į vieną konteinerį. Atsirinkite stiklą, popierių, bio atliekas ir „Restmüll“. Jei pastatysite maišą su mišriomis šiukšlėmis gatvėje, gausite baudą, o kaimynai nufotografuos jūsų mašinos numerius. Išmoksite rūšiuoti per pirmą savaitę.

Ar reikia iškart susirasti draudimą?

Taip, sveikatos draudimas (Krankenversicherung) yra privalomas nuo pirmos dienos. Be jo negausite socialinio draudimo numerio (Sozialversicherungsnummer). Taip pat rekomenduoju namų draudimą (Hausratversicherung), kuris apsaugo jūsų daiktus nuo vagystės ar gaisro persikraustymo metu. Nors viltis geriausia, tikėtina, kad persikraustymas į Vokietiją neapsieis be nenušvento stalo ar susilaužyto kojelės.

Kaip sužinoti, kur geriau gyventi?

Nesiklausykite tik draugų. Viename mieste rajonas gali būti nuostabus, kitoje gatvėje – jau pavojingas. Naudokitės „ImmoScout24“ ar „Nigel“ portalais, bet taip pat patikrinkite miesto statistiką apie nusikaltimus. Vokietija nėra rojus visur, yra vietų, kur naktimis geriau nevaikščioti. Atidžiai perskaitykite nuomos sutartį, ar joje nėra įrašyta „Kaution“ (užstatas), kuris paprastai būna 2-3 mėnesių nuomos dydis.

Išvada

Galiausiai, viskas susikerta į vieną – pasiruošimą. Jei tikėsitės, kad viskas susitvarkys pati sau, tuomet greičiausiai teks susidurti su stresu ir papildomais išlaidomis. Mano dviejų dešimtmetų patirtis rodo, kad geriausias persikraustymas į Vokietiją yra tas, kuris suplanuotas mėnesį iš anksto, o ne savaitę prieš išvykstant. Naudokitės protu, neškitės brangiausius daiktus su savimi (o ne benamių maiše) ir būkite kantrūs su vokiška sistema. Sėkmės naujoje vietoje, o jei kas neaišku – visada pasiskambinkite savo vežėjui prieš bandydamas daryti kažką keisto.