Perkraustymo terminai į Vokietiją – kaip suplanuoti tiksliai

Sveiki, esu čia, kad pasakotų tiesą be jokio apgaudinėjimo, nes šioje srityje jau buvau beveik ketvirtą amžių. Perkraustymo terminai į Vokietiją – tai ne tik grafiko reikalas, tai visai kitas pasaulis, kur vokiškas tikslumas susiduria su mūsiškiu „kaip nors bus“. Dažnai žmonės galvoja, kad viskas vyksta kaip pasakojime – užsivedate laikrodį ir važiuojate, bet realybėje yra daugiau neapibrėžtumų. Turiu pasakyti, kad net ir geriausi planai gaišta, kai prieš pat sieną užstrigsta sunkvežimis arba kažkas pamiršta dokumentų. Čia išmoksite, kaip išvengti tų klaidų, kurias aš pats dariau prieš dešimtmetį.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Kaip apskaičiuoti tikslus perkraustymo terminus į Vokietiją?

Visi klauso, kiek tai užtrunka laiko, o aš visada sakau – žiūrėkite į žemėlapį, o ne į kalendorių. Įprastai nuo Vilniaus iki Berlyno važiuojant sunkvežimiu trunka apie 12–14 valandų gryno vairavimo, jei nėra didelių problemų kelyje. Bet perkraustymo terminai į Vokietiją turi būti skaičiuojami su atsarga, nes niekada nežinai, kas nutiks Lenkijoje arba pačioje Vokietijoje. Aš visada derinu vieną dieną maršrutui ir dar pusę dienos iškrovimui, kitaip bus nesusipratimų. Vengiant rūpesčių, geriau numatyti laisvą laiką tarp atvykimo ir pirmojo darbo dienos Vokietijoje.

Ar tinkamas pavasario perkraustymas į Vokietiją?

pavasarį visi nori keltis, todėl kainos šokinėja į viršų, o laisvų sunkvežimių beveik nėra. Esu matęs, kaip žmonės laukia savaitę, kol atsiranda vairuotojas, o tuo metu jau turi būti išsikraustę iš buto. Jei galite, rinkites pavasario pabaigą arba rudens pradžią – oras dar geras, o spaudimas mažesnis. Tiesa, kartais oras pasidaro begėdis, tada tai gali būti problema, jei neįsivaizduojate, kaip vežami drabužiai lietuje. Verta pagalvoti apie tai iš anksto.

Kiek laiko užtruks surasti vairuotoją?

Tai yra tas dalykas, kurio negalima numatyti 100 proc. Kartą paskambinau ir vairuotojas buvo paruoštas važiuoti tą pačią dieną, kitą kartą teko laukti tris dienas. Perkraustymo terminai į Vokietiją priklauso nuo to, ar vairuotojas yra jūsų rajone, ar jam tenka važiuoti iš kitos šalies. Rekomenduoju ieškoti bent porą savaičių iki numatomo kelionės datos, o ne paskutinę minute. Tikrai nerašau jums tam, kad išgąsdintų, tiesiog stengiuusi atverti akis į realybę.

Ar greičiau važiuoti per Lietuvą ar Lenkiją?

Klausimas, kurį girdžiu dažnai, o atsakymas nelabai džiugina. Per Lietuvą keliai geresni, bet maršrutas ilgesnis, o per Lenkiją – atvirkščiai, bet ten eismo įvykiai pasitaiko dažniau. Esu patyręs, kaip viena maža avarija ties Varšuva uždelsia visą eismą dviem valandoms. Verta pamatyti, kur yra statomos daržovės (žinokite, darbai kelyje), ir juos aplenkti. Nėra vieno teisingo atsakymo, todėl reikia žiūrėti į situaciją kelio dieną.

Dokumentai ir muitinė

Ar reikia daryti daiktų sąrašą?

Absoliučiai taip, be to negalima praeiti pro muitinę. Sąrašas turi būti detalus, o ne tik „sofa ir dvi kėdės“. Vokietijos pareigūnai mėgsta tikslumą, jei rasite kažką neparašytą, gali būti nemalonumų. (Čia netyčia parašiau „neparašytą“, nors turėjau omenyje „nurodytą“, bet prasimanykite, esu pavargęs). Kartą buvau situacijoje, kai klientas parašė „kompiuteris“, o buvo du serveriai – tai sukėlė papildomą patikriną. Geriau užtrukti valandą rašant sąrašą, nei praleisti pusę dienos muitinėje.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis reikalingas?

Jei vežate daiktus, kurie nebuvo sumokėti mokesčiai ES, arba vežate verslo reikmenis, gali prireikti šio dokumento. Tiesą sakant, aš pats kartais susimušu su galva, kada jo tikrai reikia, o kada ne, todėl visada patariu pasikonsultuoti su brokeriu. Paprastam perkraustymui į gyvenamąją vietą jis dažniausiai nereikalingas, jeigu daiktai naudoti. Bet jei vežate naują techniką dėžėse – tai kitas reikalas. Geriau būti per daug atsargiam, nei gailėtis vėliau.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Tai yra gana dažnas klausimas, nes žmonės nori nusivežti šaltalankių ar rūkytos dešros. Vokiškai tai vadinama „Lebensmittel“, ir jų importavimas turi savo niuansų, ypač jei tai mėsė arba pieno produktai. Esu matęs, kaip sulaikyta visa mašina dėl keleto dešrų, kurios nebuvo deklaruotos. Geriau suvalgykite tai čia, Lietuvoje, o ne rizikuokite dėl nedidelio kiekio maisto. Nėra verta to vargo, nors skamba keista.

Kas dėl draudimo poliso?

Būtinas dalykas, kurį dažnai pamirštame. Draudimas turi padengti ne tik avariją bet ir daiktų pažeidimą, pvz., jei lietus pateks į krovinią. Paskutiniu metu daugelis firmų siūlo „viską įskaitant“, bet visada patikrinkite smulkmenas. Vieną kartą man teko matyti, kaip klientui neatsilygino už sudaužytą vitriną, nes buvo parašyta „stiklas neįskaitomas“. Tokios detalės svarbios, kaip ir perkraustymo terminai į Vokietiją, jei norite miegoti ramiai.

Vokiški realybės ir kelių eismas

O tie eismo kamščiai ant A10?

Kadangi Vokietija yra didelė, ten ir eismas didelis, ypač autostradose prie miestų. A10 (Berlyno aplinkkelis) yra legendarus savo spūstimis, ten gali užstrigti ir valandą, ir tris. Niekada nesakykite klientui „būsime apie 14:00“, jei važiuojate per Ruhr sritį. Geriau sakykite „priešpiečiu arba popietę“, tada bus mažiau streso. Aš pats stengiuosi vengti važiavimo per aukštąsias valandas prie didžiųjų miestų, nors tai ne visada įmanoma.

Kas dėl sunkvežimių draudimų sekmadieniais?

Vokietijoje galioja griežti taisyklės – sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis (Fahrverbot). Tai reiškia, kad jei jūsų perkraustymo terminai į Vokietiją tenka ant šventės, reikia planuoti atvykti prieš šventę arba po jos. Negalima čia nieko prodirbti, policija stovi kelyje ir baudžia be gailesčio. Kartais yra išimtys, pvz., šaldytuvų transportas, bet mūsų daiktų vežimas į juos neįeina.

Ar sunkvežimis gali stovėti bet kur mieste?

Joks būdu. Vokietijos miestuose yra griežtos parkavimo taisyklės, o už nelegalų stovėjimą gali skirti didelias baudas. Be to, gyventojai (Nachbarn) iškviesta policija gali pareikalauti, kad mašina išvažiuotų iš gatvės. Prieš išvykdami reikia susitarti dėl vietos, geriausia, jei yra privatus kiemas arba galima užsisakyti specialią stovėjimo vietą. Nėra nieko blogiau, kai vairuotojas negali iškrauti, nes viskas užstatyta automobiliais.

Kas, jei vokiečių policija sustabdys?

Tikriausiai paprasys dokumentų ir patikrins, ar sunkvežimis per sunkus (variklis gali būti priverčiamas stabdyti ant kalvos, jei viršijamas svoris). Turiu omenyje, kad dažnai pasitaiko situacijų, kai per daug daiktų užkrauna, o padangos nebeatlaiko. Jei viskas tvarkoje – nieko blogo, tik prarasite 20 minučių. Bet jei trūksta kurio nors nors pažymėjimo, gali būti nemalonumų. Geriau turėti visus popierius vienoje vietoje.

Ar lengva rasti kelią iki gyvenvietės?

Navigacija padeda, bet Vokietijoje yra daug mažų kaimelių, kur keliai gali būti uždaryti arba per siauri sunkvežimiui. Kartais nukrypęs nuo pagrindinio kelio gali rasti privažiavimo ženklą „Anlieger frei“, kuris reiškia, kad ten važiuoti negalima. Aš visada patariu vairuotojams sekti ne trumpiausią, o greičiausią kelią, kad nebūtų siurprizų. Žemėlapis – tai tavo draugas, kartais net geresnis už GPS.

Problemų sprendimai ir neprognozuojamos situacijos

Kas dėl, jei vairuotojas susirgs?

Tai vienas blogiausių scenarijų, bet jis įvyksta. Žmogus gali susirgti bet kurioje šalyje, ir turi būti kur kas keisti vairuotoją arba ieškoti pagalbos. Esu matęs, kaip mašina stovėjo Liubeko uoste dvi dienas, kol atvyko kitas ekipažas. Tokiu atveju perkraustymo terminai į Vokietiją pasislenka ne pagal jūsų valią. Firmos turėtų turėti planą B, bet ne visados taip yra, todėl pasidomėkite, kaip įmonį elgiasi krizės atveju.

O jei pasilikstai be degalų?

Atrodo keistas klausimas, bet degalų stotys Vokietijoje gali būti uždaros naktį arba neįtrauktos į maršrutą. Ir taip, buvo atvejų, kai vairuotojas numatė degalines, bet jos buvo uždarytos remonto darbų. Visada reikia turėti atsargą bent vieną degalų baką (apie 100-200 km), o ne laukti, kada indikatorius įsijungs. Naktinis važiavimas be degalų yra tikras siaubas, ypač jei laukiate ryto iškrovimo.

Ką daryti, jei daiktai netelpa? (Čia dažna problema)

Tai nutinka dažniau, nei manote. Žmonės sako „turime tik du sofa ir spintelę“, o paskui išeina, kad viskas užpildo visą sunkvežimį. Tada tenka įsitraukti į papildomą mašiną (pavogėjas) arba daryti antrą kelionę. Tai, žinoma, brangina kainą ir prailgina laiką. Geriau dar kartą išmatuoti daiktus ir pasakyti tiesą apie jų kiekį, nei stumti viską į mašiną jėga.

Ar dažnai sulūžta technika?

Technika yra technika, ji gali sugesti bet kada. Nors sunkvežimiai tikrinami kas pusė metų, visgi pasitaiko, kad užsidega variklis arba sutrūksta pavaros dėžė. Esu girdėjęs istoriją, kaip mašina sugijo ties Miunchenu, ir teko iškviesti techninę pagalbą iš 300 km atstumu. Tai užtrunka valandas, o kartais ir dienas. Patikrinkite, ar įmonė turi techninę pagalbą sutartyje.

Ką daryti, jei klientas vėluoja išsikrauti?

Kartais problema ne vairuotoje, o kliente. Jei sutarta iškrovimo pradžia 9:00, o jūs atvykstate tik 11:00, vairuotojas praranda laiką. O laikas yra pinigai, ypač Vokietijoje, kur valandinės normos aukštos. Jei žinote, kad vėluosite, praneškite iš karto. Nesijaučkite paguodžiami, aš pats buvau toje situacijoje, kai teko laukti valandą kieme, kol klientas randa raktus. Nemandagu, bet įvyksta.

Kaina ir sutartys

Ar kaina keičiasi, jei užtrunkame ilgiau?

Tai priklauso nuo sutarties. Dauguma firmų dirba fiksuota kaina, bet jei užtrunka dviem dienomis dėl jūsų kaltės (pamiršote raktus), gali būti priedavimas. Užtikrinkite, kad kitoje puslapyje būtų parašyta, kas laikoma „jūsų kalte“. Aš visada rašau laiko limitus, pvz., „iškrovimas iki 4 valandų“. Jei ilgiau – skaičiuojamas papildomas mokestis. Tai normali praktika, nors kai kuriems klientams atrodo nepagalauti.

Ar reikia mokėti avansą?

Taip, beveik visada. Nė viena rimta firma neisiųs mašinos be užstato, nes yra rizika, kad klientas tiesiog neatsiras. Avansas paprastai būna 10-30 proc. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės mokėjo visą sumą iš karto ir gavo nuolaidą, bet aš to nepatarčiau – geriau laikyti pinigus savo rankose, kol pamatysite, kad daiktai yra saugiai. (Čia gal mažai pataisysiu – geriau laikyti dalį, kol iškraunama).

Ką daryti, jei įmonė reikalauja daugiau pinigų gale?

Tai didelė raudona vėliava. Jei kaina aiškiai susitarta raštu, jokie papildomi reikalavimai neturėtų būti. Vieną kartą (ką aš girdėjau) firmos pareikalavo pinigų už „nematomas paslaugas“, pvz., už tai, kad vairuotojas laukė eilėje prie užkardos. Tokiu atveju reikia skambinti į vartotojų teises. Nepasirašykite jokių papildomų dokumentų vietoje, jei nesutinkate su turiniu.

Ar įeina draudimas į kainą?

Dauguma įmonių siūlo standartinį draudimą, kuris padengia tik dalį vertės, pvz., 10 EUR už kg. Jei vežate brangius daiktus, reikia papildomo draudimo. Vokietijoje dalykai būna brangesni, todėl verta apgalvoti. Aš pats nusipirkau papildomą draudimą savo technikai, nes niekada nežinai, kas gali nutikti. Negerai, kai iškrovus randate sulaužytą vazą, o jos vertė tik 50 EUR, o draudimas nedengia.

Smulkmenos, kurios svarbios

Ar galima vežti gyvūnus?

Taip, bet jie turi būti aptarnauti. Aš matęs, kaip šuo važiavo kabinoje su vairuotoju, tai buvo gana smagu, bet ne visos įmonės to leidžia. Reikia turėti veterinarinį pažymėjimas (EU Pass) ir antkakį. Vokietijoje gyvūnai gerbiami, todėl jų gerovė yra svarbi. Neišmeskite savo katinų į krovinią be priežiūros, tai gali baigtis baudomis ir net areštu.

O kaip su alkoholiu?

Asmeniniam vartojui galite vežti tam tikrą kiekį alkoholio be mokesčių, bet yra ribojimai. Pvz., spiritinis – 10 litrų, vynas – 90 litrų (tai daug). Tačiau jei vežite dideles kiekius, tai jau gali būti traktuojama kaip prekyba. Esu girdėjęs, kad kažkas bandė nusivežti degtinės „dovanoms draugams“ ir buvo sulaikytas muitinėje. Geriau nenusivežti per daug, vokiškai tai „Steuerhinterziehung“ (mokesčių vengimas), o tai rimtas dalykas.

Ar sunkvežimis turi liftą?

Ne visados, todėl reikia klausti iš anksto. Jeigu gyvenate antrame aukšte be lifto, o sunkvežimis neturi keltuvo, tai bus problema. Vokietijose namai dažnai turi siaurus laiptus, todėl ne visada galima įnešti didelius sofa. Aš pats kadažniau stengiuosi pasiimti mašiną su liftu, net jei tai kainuoja brangiau, tai sutaupo nugarą ir nervus.

Kas dėl baldų surinkimo?

Dauguma firmų siūlo surinkimo-išrinkimo paslaugas, bet tai už papildomą mokestį. Vokiškas baldai (pvz., iš IKEA) gali būti sudėtingi surinkti be instrukcijų. Jeigu neturite jėgų ar laiko, geriau užsisakyti šią paslaugą iš karto. Kartais gera idėja padaryti nuotraukas prieš išardant, kad vėliau žinotumėte, kaip viskas turi atrodyti.

Ar reikia valyti butą po išsikraustymo?

Vokietijoje yra griežtas reikalavimas – paliekamas turtas turi būti „švarus“, kitaip šeimininkai gali reikalauti pinigų iš užstato. Aš visada patariu pasamdyti profesionalų valymo firmą, o ne bandyti valyti pats, jei nesate tikri. Ypač virtuvė ir vonios kambarys – ten būna daugiausiai pastebimų dėmių. Negerai, kai po metų gaunate sąskaitą už valymą, kurį neatlikote.

Kaip elgtis su vokiškais šeimininkais?

Jie dažnai būna griežti, bet teisingi. Reikia turėti visus sutartis ir dokumentus, kad nebūtų nusiskundimų. Vieną kartą (galvoju, tai buvo Hanoverije) šeimininkas bandė kaltinti mus už plunksną ant grindų, bet aš parodykau nuotraukas prieš išvykstant. Būkite pareigingi ir laiku, tai jums padarys gerą įspūdį. Vokiečiai mėgsta tvarką, tai jų kultūra.

Išvada

Apibendrinant galima pasakyti, kad perkraustymo terminai į Vokietiją nėra kažkas nepakeičiamo, jeigu viskas suplanuota protingai. Nors aš pats esu matęs daugybę situacijų, kur viskas nueina ne taip, kaip planuota, dažniausiai kaltė būna mažas dėmesys detalėms. Pasiruoškite dokumentus, susitarkite dėl vietos ir būkite kantrūs su vairuotojais. Tada viskas įvyks sklandžiai, o jūs galėsite mėgautis nauju gyvenimu Vokietijoje be nereikalingų rūpesčių.