Perkraustymo proceso eiga iš Vokietijos sudėtinga nebus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, tad mažai ką gali nustebinti. Kai žmonės išgirsta, kad reikia organizuoti perkraustymo procesą iš Vokietijos, dažniausiai pradedą panikuoti, regėdami kažkokias neegzistuojančias problemas. Iš tiesų, viskas yra ganėtinai paprasta, jeigu žinai, prie ko prisiliesti. Vokiškas tvarka gali būti griežta, bet ji logiška, o mūsų darbas – padėti perbristi per tuos biurokratinius bangų mazes. Štai jums realus, be jokių "marketingo" uždaigų, žvilgsnis į tai, kaip tai vyksta iš vidaus.

Bendrai apie tai, kaip viskas vyksta

Kiek laiko užtrunka atvežti daiktus į Lietuvą?

Paprastai sakau klientams, kad tai trunka nuo vienos iki trijų dienų, tačiau viskas labai priklauso nuo to, iš kur tiksliai Vokietijos krašto važiuojame. Jei tai Miunchenas ar Hamburgas, tai kelias ilgesnis, o jei netoli sienos, pavyzdžiui, Achenas, tai galiu būti pas jūsų ir rytoj. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kiek užtrunka iškrovimas paties Vokietijoje – kai kurie klientai viską pasiruošę, kiti dar degina paskutines dėžes. Viskas priklauso nuo-maršruto ir eigo, žinote, ten vienur stat kelius, kitur ne.

Ar brangu kainuoja toks pervežimas?

Kainos šiuo metu šoktelėjo, pripažinsiu, degus labai brangus, o vairuotojų trūksta didžiulis. Perkraustymo procesas iš Vokietijos kainuoja maždaug nuo 1,2 euro už kilometrą su sunkvežimiu, bet tai labai apytikslis skaičius. Reikia žinoti tūrį – ar tai tik keletas dėžių iš studento buto, ar pilnas namas su baldais. Be to, įkainį įeina ir darbas, ir pakavimo medžiagos, kurios dabra taip pat nepigiausios. Geriausia paskambinti ir papasakoti, ką turite, tuomet aš galiu pasakyti konkretesnę sumą be jokių staigmenų.

Ar reikia mokėti kažką iš karto?

Mes dažniausiai taikome 30 procentų avansą, kad užfiksuotume datą ir neleistumeems laisvų dienų. Likusią dalį sumokate, kai darbas baigtas ir daiktai sėdi saugiai jūsų namuose. Kartais, ypač jei reikia išsinuomoti specialią techniką ar liftą, gali reikėti didesnio avanso, kad mes turėtume iš ko apmokėti tiekėjus. Bet niekada neprašome mokėti 100 procentų iš karto – tai būtų keista ir jums turbūt nepatiktu.

Ar galiu būti tikras, kad mano daiktai nepaslyds?

Turiu draudimą, jis apsaugo viską nuo stogo iki ratusių, tačiau yra vienas dalykas, apie kurį dažnai užmirštu pasakyti. Jei dėžėje yra kažkas labai brangaus, pvz., juvelyriniai dirbiniai ar didelė pinigų suma, draudimas tai nedengia (tai jau yra jūsų atsakomybė). Visiškai įprasti baldai, indai, technika – visą tai uždraudžiame. Per tą laiką, ką dirbu, buvo tik vienas iškryžis, kai spinta nukritoį, bet viską ištaisėme.

Dokumentai ir muitinė (be panikos)

Kokius dokumentus reikia tur�ti pasiruošus?

Būtinas tikslus daiktų sąrašas, vadinas "inventorius", jame būtų gerai, jei būtų nurodyta apytikslė vertė. Taip pat reikia asmens dokumento, kad galėtume užpildyti važtaraštį (CMR). Jei pervežate techniką, senesnę kaip 6 mėnesius, geriau turėti pirkimo čekius arba bent jau nuotraukas su serijiniais numeriais. Be to, jei nevažiuojate patys, reikės notarinio pavedimo, kad mes galėtume atstovauti muitinėje (paprasčiau nei atrodo).

Ar reikia mokėti muito mokesčius?

Jeigu daiktai naudoti ir jūs juos naudojote ilgiau kaip 6 mėnesius Vokietijoje, tada PVM ir mokesčiai netaikomi – tai vadinamas "perkraustymo importas". Bet jei statote naują namą ir vežiate visiškai naujus baldus iš parduotuvės, tai gali tekti sumokėti PVM (21 proc.) ir muito. Dažnai klientai supainioja šias dalykas ir baiminasi, kad reikės mokėti už seną sovietinę skalbyklę, bet jos tikrai nemokesti.

Kas daryti su tais muitinės deklaravimais?

Mums tai kasdienybė, todėl mes viską padarome už jus. Jums tiesiog reikia duoti duomenis arba galios atstovauti. Kai atvykstame į Lietuvos pasienio punktą, mūsų dispečeris jau yra susisiekęs su muitinės pareigūnu arba tiesiog pateikia elektroninę deklaraciją. Kartais ten sustojame patikrinimui – pareigūnas užlipa, paklauso "kas čia per kraunasi", pažiūri į sąrašą irleidžia toliau. Nieko sudėtingo.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Galite, bet yra ribojimai. Kava, arbatos, miltai, sausi makaronai – tai viskas gerai. Bet mėsa, pieno produktai, kiaušiniai, vaisiai ir daržovės – tai griežtai draudžiama arba labai apribota. kartais klientai slyva į dėžę dešrą sūrio ar kiaušinį "vaikams pietauti", o tada pasienyje tenka visa tai išmesti. Geriau suvalgykite kelią arba palikite kaimynams Vokietijoje, nes baudos dėl maisto importo yra gana solidžios.

O jeigu noriu vežti vyną ar alų?

Alkoholis yra speciali istorija. Jeigu neperžengiate ribų (pvz., 90 litrų vyno ir 110 litrų alaus), tai dažniausiai nebeklausia. Jeigu daugiau – tai jau yra prekyba ir reikia mokėti akcizų mokesčius, kuris Lietuvoje ganėtinai aukštas. Geriau deklaruoti tiesiai, nes jei pagaus su paslėpta statine degtinės, galiausiai gali baigtis ne tik bauda, bet ir daiktų konfiskavimu. Nėra verta rizikuoti dėl keleto eurų taupyklės.

Pakavimo ir dėžių beprotybės

Ar jums reikia, kad aš pakuočiau pats?

Galite daryti kaip norite – arba mes atvykstame su dėžėmis ir popieriumi ir viską darome, arba jūs pasiruošiate pats. Jei pasiruošiate pats, stenkitės, kad knygos nebūtų dėžėse su indais, nes viskas susilaužo. Mums dažniau patinka, kai klientas pasiruošia pats, taip sutaupote pinigų, bet turi būti tvarkingai. Jei matysime, kad dėžės plyšti per siūles, galiems nesutikti jų krauti, kad neatsakytume už sugadintus daiktus.

Kur aš galiu gauti kokybiškas dėžes?

Dabar daugelis parduotuvių, tokių kaip "Obi" ar "Bauhaus", parduoda specialias perkraustymo dėžes, jos nebrangios ir labai tvirtos. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jose yra skyreliai ir jos nėra pritaikytos knygoms ar indams. Kartais mes patys galime atvežti dėžes – tai kainuoja, bet tai patogiau, nes jos yra standartinio dydžio ir idealiai talpinamos į sunkvežimį.

Ar reikia išsiurbti orą iš sofos?

Būtina. Jeigu neįsijosite orą (turiu specialią siurbliuką įrangą), sofa kelionės metu gali papūsti kaip balionas ir tiesiog plyšti, tada jokių garantijų. Tas pats galioja ir-orą talpinantems matracams – juos taip pat reikia išsiurbti arba uždaryti į specialią pleistrą (tą dalyką, kuris užklijuoja). Viena kartą buvo atvejis, kai klientas neįsijungė ir mes turėjome vežti sofa pro langą, nes į durias nebeilpėjo (nepatogu).

Kaip su gyvūnais, ar juos vežate?

Daugeliu atvejų ne, mes neesame gyvūnų pervežėjai, mūsų sunkvežimys netgi nėra pritaikytas tam – ten karšta arba šalta, be oro. Bet jeigu turite mažą šunį ar katę, kartais leidžiame juos vežti kabinoje su vairuotoju, jeigu jis nealergiškas ir gyvūnas draugiškas. Šaukštinės ar kitų egzotinių gyvūnų tikrai nevežame – tam reikia specialių dokumentų (vetpasas) ir sąlygų.

Ar galima į krautuvę įkrauti ir dviratį?

Žinoma, dviračius vežame dažnai. Geriausia juos apsaugoti, nuplėšiant rankenas arba apvyniojant burbuliukine plėvele, kad nebraižytų kitų daiktų. Jeigu dviračias labai brangus (pvz., keli tūkstančiai eurų), geriau jį išardyti ir padėti į dėžę. Kartais klientai sako, "o, tiesiog mest į šalį", bet tada paskui verkią, kad nulūžo ratai.

O pianinas? Jis man labai brangus.

Pianinai ir kontrabosai – tai mūsų specializacija, bet tai neįeina į standartinę kainą. Juos reikia kelti su specialiomis juostomis, o kartais net su kranu per langą, jeigu neįlįpi į laiptus. Esu matęs, kai bandėti nešti su dėde iš gatvės – pabaiga visada liūdna. Jeigu turite pianiną, privalote pasakyti iš karto, kad mes paruoštume savo "grandinininkus" (tai vadybininkai, kurie specializuojasi sunkiuose kroviniuose).

Ar reikia išmontuoti spintą?

Didžiąją dalį spintų reikia išmontuoti, bent jau nuimti duris, vitrinas, o kartais ir išskrębia korpusą, jei jis per aukštas. Jeigu spinta yra "blokinė" (tokia, kuri dedama po gabalą), tai be problemų. Jeigu ji sujungta vinimis ar klijais, tai gali būti komplikuota. Mes turime savo įrankius, tai padarysime greičiau negu jūs savo namų atsuktuvu.

Kainos ir pinigai (apie ką visi klauso)

Iš ko susideda ta galutinė kaina?

Kainą sudaro keli pagrindiniai dalykai: darbo valandos (kiek žmonių dirba ir kiek laiko), nuvažiuotos atstumas (tie į Vokietiją, tiek atgal), ir kuro kainos. Taip pat, jeigu reikalingos pakavimo medžiagos arba speciali technika (liftas), tai viskas yra pridedama. Nėra jokių "slaptų" mokesčių, bet jeigu reikės stovėti eilėje pasienyje 5 valandas, tas laikas taip pat sumokamas (taip yra, gaila, bet vairuotojo laikas turi būti apmokamas).

Ar kaina pasikeis, jei aš vėluosiu su išsirengimu?

Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl kaina didėja. Jeigu sutarę, kad pradedame 8:00 ryte, o jūs dar 10:00 surinkiate dėžes, mes laukome ir šį laiką (stand-by laikas) privalome sumažinti. Mums neįdomu laukti nemokamai, todėl stenkitės būti pasiruošę. Galiu pasakyti – kiekviena valanda vėlavimo gali kainuoti nuo 50 iki 80 eurų, priklausomai nuo to, kiek žmonių laukia.

Ką daryti su mokėjimais, galiu su kortele?

Galiu, bet dauguma vairuotojų verčia mokėti grynais, nes jų terminalai kartais neveikia Vokietijoje arba imą didelius procentus. Geriausia pasidaryti pavedimą į mūsų sąskaitą, tai saugu ir patogu. Jei mokate grynais, būtinai paprašykite kvito (sąskaitos-faktūros kopijos). Niekada nemokėkite vairuotojui į rankas be dokumento, paskui gali būti, kad jis pasako nelemtą "aš nieko negavau".

Ar imate mokestį už vaizdo įrašymą?

Ne, vaizdo įrašymas yra mūsų standartinis apsaugos priemonė (juk mes turime dashcam kažkur). Jeigu reikiate specialios video dokumentacijos dėl brangių daiktų, mes tai padarome nemokamai, tiesiog pasakykite. Kai kurios firmos už tai ima papildomai, bet manau, kad tai keista – klientas turi žinoti, kas su jo daiktais atsitinka.

Ar bauda, jei atšaukiu užsakymą?

Jei atšaukiate prieš savaitę ar daugiau, paprastai grąžiname avansą (atimame tik banko mokestį). Jei atšaukiate prieš dieną ar tą pačią dieną, kai mes jau važiuojome, avansas lieka mums, kad padengtume išlaidas ir prarastą laiką. Tai logiška – mes negalėjome užimti šios datos kitiems klientams. Taip pat jei atvykstame į vietą, o jūsų nėra (nepasakėte), iš karto reikalaujame kompensacijos už tuščią važiavimą.

Kiek žmonių dažniausiai važiuoja?

Standartiškai tai du žmonės – vairuotojas ir krovėjas (galima sakyti, šauklys). Jeigu daug daiktų, arba reikia nešti per aukštus aukštus be lifto, siunčiame tris. Nėra prasmės siųst vieną, nes jis pavargs, o darbas eis lėtai. Dideliuose perkraustymuose (pvz., iš vilos) gali reikėti ir 4-5 žmonių komandos, kad viską įvežtume per vieną dieną.

Vokietijos specifika (keliai ir vietos)

Ar sunkvežimis įvažiuos į mano kiemą?

Vokietijoje daug kur yra taip vadinamos "žaliosios zonos" (Umweltzone), į kurias negali važiuoti seni sunkvežimiai. Mūsų transportas yra naujas ir atitinka "Euro 6" standartą, todėl įvažiuojame visur. Bet problema gali būti ne įvažiavimas, o paties kiemo plotas – jeigu ten yra želdiniai, siauri vartai arba posūkis po 90 laipsnių, sunkvežimis gali tiesiog neužsukti. Tuomet reikia krauti "ilgai" – per gatvę.

Kas jei ten yra "žemės zona" (Spielstraße)?

Tokia situacija būna dažnai mažuose miesteliuose – važiuoti sunkvežimiui draudžiama. Tada turime rasti artimiausią vietą, kur galima pastatyti (pavyzdžiui, parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė arba gatvės galas), ir vežti daiktus rankomis. Vairuotojui tai nepatinka, bet tai daromas dalykas. Svarbu, kad jums patiktų eiti šiek tiek toliau, nes kitokio būdo nėra (nežinau, gal sunkvežimiui leistų, jeigu aš dučiau pareigūnui degtinės? Ne, šipkai, nebandykite).

O sekmadienis, ar dirbame tada?

Vokietijoje sekmadieniais galioja griežtas ramybies laikas – neleidžiama triukšmingai vežti baldus ar krauti daiktus. Taigi, jeigu norite išsikrauti Vokietijoje sekmadienį, gausite baudą iš kaimynų ar policijos. Mes galime išvykti iš Lietuvos sekmadienį, bet atvyksime tik pirmadienį ryte. Į Lietuvą atvežti galima ir sekmadienį, čia taisyklės šiek tiek minkštesnės, bet vis tiek geriau planuoti darbo dienomis.

Ar reikia leidimo stovėti Vokietijoje?

Miestuose dažnai reikia specialios leidimo (Parkausweis), jeigu norite stovėti ilgiau nei 2 valandas arba ant "pacientų" vietos. Mes esame įpratę rasti legalią vietą, bet jeigu jūsų namas yra centre, gali tekti eiti pas savivaldybę arba susitarti su kaimynais, kad jie nieko nepaskundtų. Vieną kartą mus iškėlė su vilkiku iš centro, tikriausiai kas nors padundino (nepatogu, kai turi tuos tuščius dėžes vežti atgal).

Rizikos ir pasiūlymai (o jeigu kas negerai?)

Kas nutinka, jei kažką sulaužote?

Tiesiog susisiekite su mumis ir pasakykite. Mes turime draudimą, kuris cover'ina (padengia) ta žalą. Jei nulūžta koja nuo kėdės, mes arba ją taisome, arba sumokame naujos kainą. Nereikia šauktis iš karto, tiesiog užfiksuokite nuotrauką ir parašykite el. laišką. Nieks nedaro to_specialiai, bet kartai nutinka – čia fizikos dėsnis, sunkus dalykas nukrenta.

Kaip nepasikrausti su bloga firma?

Atkreipkite dėmesį į tai, ar jie turi realų adresą ir svetainę, o ne tik "Facebook" puslapį be nuotraukų. Užklauskite, ar turi draudimą. Jei kaina atrodo per gera (pvz., 500 eurų už visą namą iš Miuncheno), tai laukite problemų – gali būti, kad jūsų daiktus laikys išpirkti už lobį. Dirbu jau ilgai ir mačiau daug "pone" firmų, kurios dingdavo su kroviniais.

O jeigu aš išsikraustau pats? Ar tai verta?

Galite, bet tada perkraustymo procesas iš Vokietijos taps jūsų košmaru, jeigu neturite didelės furgono (pvz., "Ford Transit") ir pagalbininkų. Be to, jūs neturėsite draudimo, jei nukris į jūsų furgoną, jūs pinigų negausite. Jei tai tik keletas dėžių, važiuokite pats, jei pilnas butas – geriau padėkite mums mums tai daryti.

Išvados

Viskas, ko jums reikia žinoti, yra tai, kad perkraustymo procesas iš Vokietijos nėra mokslo sritis, jeigu pasitikite profesionalais. Svarbiausia yra pasiruošimas, gera komunikacija ir šiek tiek kantrybės. Jeigu viską padarysite protingai, po kelių dienų galėsite gerti kavą savo naujuose namuose Lietuvoje ir neužmiršti to viso. O mes pasirūpinsime, kad tą kelią būtų kuo lengviau įveikti.