Perkraustymo procesas į Vokietiją – ką būtina apsvarstyti prieš išvykstant

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – perkraustymas niekada neįvyksta taip lygiai, kaip planuojame PowerPoint prezentacijoje. Ypač kai kalbame apie perkraustymo procesą į Vokietiją. Vokiečiai yra žmonės, kur myli tvarką, o mūsų, lietuvių, požiūris dažnai yra „važiuojam ir matysim“, kas sukuria tikrai įdomias, bet kartais ir stresines situacijas. Ne visada vairuotojai kalba vokiškai, ne visada keliai yra tušti, o dokumentai... juos reikia turėti. Šiame straipsnyje nesakysiu, kad viskas bus paprasta, nes melavimas nėra mano stilius, bet pasistengsiu paaiškinti, kas iš tikrųjų laukia kelyje, kad netyčia nepateiktumėte į baisnias istorijas.

Dokumentai ir daiktų deklaravimas

Ar tikrai reikia daiktų sąrašo, ar tai tik pasiūlymas?

Sąrašas ne tik kad reikalingas, jis yra privalomas, jei norite išvengti nemalonių pokalbių su muitininkais. Perkraustymo procesas į Vokietiją reikalauja oficialumo, todėl turite susirašyti viską, ką vežate – nuo šaldytuvo iki senų žurnalų po lova. Vokiška muitinė mėgsta tikslumą, ir jei sąraše nėra jūsų dviračio, gali būti, kad jį privers sumokėti mokesčius arba prarasite jį visiškai. Geriau praleisti dieną rašydamas Excel lentelę, nei stovėti sienoje prie Hamburgo.

Kas nutinka, jei dokumentų nėra vokiškai?

Geriau nieko nebandyti spekuliuoti. Dokumentai turi būti arba vokiškai, arba angliškai, kitaip juos tiesiog nepriims. Buvo atvejų, kai klientai atvykdavo su lietuviškais popieriais ir tikėjosi, kad viskas gerai, bet vokiečiai tokio supratimo neturi. Jeigu neturite kur versti, paieškokite vertėjo iš anksto, nes vietoje to padaryti beveik neįmanoma. Nerašau jums siaubo istorijų, bet pasakykime taip – laukimas su pilnu sunkvežimiu prie sienos kainuoja brangiai.

Ar reikia pildyti „Ummeldung“ formą iš karto?

Tai ne būtent perkraustymo dalis, bet gyvenimo Vokietijoje pradžia. Formaliai turite 14 dienų po atvykimo, kad užsiregistruotumėte mieste (Einwohnermeldeamt), tačiau rekomenduočiau tai padaryti iš karto. Jei pavėluosite, gali tekti mokėti baudą, o jos čia ne iš mažųjų. Perkraustymo procesas į Vokietiją baigiasi ne tada, kai iškraunate dėžes, o tada, kai gaunate ant popieriaus antspaudą, kad jūs oficialiai čia gyvenate.

Kas dėl vaistų – ar jie reikalauja specialių leidimų?

Tai yra pilnas chaosas, jeigu nežinote taisyklių. Paprasti vaistai, kuriuos vartojate kasdien, dažniausiai turi būti su originaliomis etiketėmis ir gydytojo išrašyta pažyma (vokiškai arba angliškai). Nešti maišelį pilną tablečių be jokių užrašų – tai tiesiog prašyti bėdų. Muitinė gali juos konfiskuoti, o jei tai receptiniai vaistai, situacija gali tapti ir teisinė. Geriau pasidėkite juos į rankinį bagažą ir turėkite kopiją receptų su savimi.

Ar reikia deklaruoti naudotus daiktus?

Naudoti daiktai, kuriuos naudojote mažiausiai 6 mėnesių, paprastai atleidžiami nuo mokesčių, tačiau vis tiek turi juos nurodyti deklaracijoje. Vokiečiai turi omeny, kad galite atsivežti savo seną sofą be PVM, bet jei atvešite dešimt naujų televizorių, tai jau bus įtartinai. Būkite sąžiningi, nes jie turi sistemą, kuri tikrina, ką dažniausiai veža žmonės, ir neatitinkami dalykai iškart keliauja į raudoną zoną.

Ką daryti su asmeniniais dokumentais?

Nešti juos krovežyje yra kvaila idėja. Pasas, gimimo liudijimas, vedybų liudijimas – viskas turi būti su jumis mašinoje arba rankinėje bagažoje. Prarasti dokumentus tarp tūkstančio dėžių su baldais yra prasta mintis, o jų atkūrimas svetimoje šalyje yra košmaras. Pasidėkite viską į vieną vandeniui atsparią aplanką ir laikykite pas save, kol viskas nėra įrengta naujoje vietoje.

Logistika ir transportas

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Priklauso nuo to, kur tiksliai važiuojate, jeigu į Miuncheną, tai tai viena diena, jei į šiaurę, tai gali užtrukti ilgiau. (Na, tiksliau, dažniausiai tai 1-2 dienos, priklausomai nuo sustojimų). Perkraustymo procesas į Vokietiją nėra tik važiavimas, tai ir kraunimas, ir iškraunamas, todėl skirkite laiko atsargiai. Vengiu sakyt „tai priklauso“, bet čia tikrai taip – jei kelyje įvyksta avarija arba užstrigte statybose, tai laikas gali išsisėsti kaip pievas.

Ar sunkvežimis gali važiuoti į bet kurį miestą?

Ne visada. Vokietijoje yra daug miestų centrų, kurie yra „Umweltzone“ (aplinkos zona) įvežamiems sunkvežimiams uždrausti. Jei gyvensite centre, gali tekti iškrauti daiktus pakraštyje ir vežti juos mažesnėmis mašinomis. Tai papildomas kaštas ir galvos skausmas, kurį reikia apgalvoti iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas stovi prie uždaro vartų ir niekas nebesupranta, ką daryti.

Kas nutinka, jei vairuotojas negali rasti adreso?

Tai nutinka dažniau, nei manote, ypač su senais Vokietijos miesteliais, kur gatvės vokiškai pasivysčiusios. Jei neturite su savim telefono, kuris veiktų Vokietijoje, arba jei vairuotojas nekalba jokia kalia, kuria kalbate jūs, tai gali baigtis dramatiškai. Geriau išsiųstikite GPS koordinates iš anksto ir pasakykite vairuotojui, kad laukia, kol jums paskambins, o ne bandys „įsibrovti“ pro atsitiktines vartus.

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje naktį?

Stengiamės rasti saugomas aikšteles, bet Vokietijoje, kaip ir visur, yra vagių. Jei įrenginėte brangią elektroniką arba juvelyrinius dirbinius, geriau juos vežti su savimi. Niekas neduoda 100 proc. garantijos, kad naktį kažkas nepabandys įlįsti į atvirą priekabą. Perkraustymo procesas į Vokietiją turi savo rizikas, ir geriau jas sumažinti, neveždami labai brangių daiktų viduryje gūžtos.

Ką daryti, jei kelyje sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes kviečiame techninę pagalbą, bet tai gali užtrukti valandas ar net dieną. Jums reikia kantrybės ir supratimo, kad technika yra technika. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas užstrigo prie Berlyno be pavarų dėžės, ir klientas turėjo praleisti naktį viešbutyje, laukdamas atsarginės mašinos. Tai nepatogu, bet tai yra realybis.

Ar galima sekti daiktus realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS sekimą, tačiau mažos vietinės kompanijos gali to neturėti. Jei jums svarbu tiksliai žinoti, kur jūsų baldai yra 3 valandą ryto, klauskite apie tai iš karto. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pasirinkti tą, kuri turi šią funkciją, bent jau taip jums bus ramiau, o man nebereikės dešimt kartų per dieną skambinti vairuotojui.

Kainos ir mokesčiai

Kaip formuojama kaina – už kubą ar už valandą?

Čia dažnai būna nesusipratimų. Tarptautiniai pervežimai dažniausiai kainuoja už atstumą ir tūrį (kubinius metrus), o ne už valandas. Jei jums kasytojas sako, kad atvažiuos ir dirbs po 50 eurų per valandą, tai gali būti apgaulė, nes jis neįsivaizduoja, kiek užtruks kelionė. Užtikrinkite, kad kaina būtų fiksuota arba aiškiai susitarta apie maksimalią sumą, kad nustotumėte gąsdinti, kai skaito sąskaitą.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Deja, taip. Gali būti mokesčiai už įvažiavimą į miestą, už sunkvežimio stovėjimą, už liftą (jei jo nėra ir reikia kelti rankomis) arba už dėžių surinkimą. Viską aptarkite iki cento prieš pasirašydant sutartį. Aš niekada nesakau, kad kaina yra galutinė, kol neparašiau sąrašo visų galimų priedų, nes vėliau klientai pyksta dėl papildomų 50 eurų už kėdžių nešiojimą penktu aukštu be lifto.

Ar verta imti draudimą?

Be abejo. Taip, tai papildomas kaštas, bet jei sunkvežimis užsidegs arba įveš į griovį (kaip tai buvo vieną kartą prie Frankfurto), be draudimo prarasite viską. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir miegoti ramiai, nei vėliau gailėtis, kad taupėte. Draudimas tarptautiniame pervežime yra ne prabanga, o būtinybė.

Kas dėl depozito?

Daugelis firmų prašo užstato, kad užtikrintų, kad mokėsite ir neatsisakysite jų paslaugų paskutine minute. Tai normalu, bet tikrinkite, ar jis grąžinamas ir kada greitai. Buvo atvejų, kai pinigai grįžo po mėnesio, o tai labai erzina, kai jums reikia pinigų naujam būstui įrengti. Susitarkite dėl grąžinimo termino raštu.

Ar galima mokėti kortele ar tik grynais?

Tai keista, bet kai kurie vairuotojai vis dar nori tik grynų pinigų, ypač jei tai mažos kompanijos. Didelės firmos priima pervedimus ir korteles. Jei duodate grynus, būtinai reikalaukite kvito. Aš asmeniškai visada stengiuosi, kad klientai mokėtų banku, kad būtų įrodymų, jei kas nors negerai.

Ką daryti, jei sąskaita viršija numatytą sumą?

Jei nesutarte iš anksto, tai bus ilgos diskusijos. Jei viršijimas dėl to, kad daugiau daiktų nei planavote – tai jūsų kaltė. Jei dėl kuro kainos pokyčio – tai galutinės sutarties reikalas. Visada turėkite bent 10-20 proc. biudžeto atsargą, nes idealų perkraustymo procesas į Vokietiją be jokių nesklandumų finansiniu požiūriu yra retybė.

Baldai ir daiktai

Kaip apsaugoti baldus nuo pažeidimų?

Reikia ne tik įvynioti į burbuliukus, bet ir uždėti storas kartonas ant kampų. Vokiečių keliai gali būti lygūs, bet vairuotojai suka vairus stačiai. Aš vieną kartą mačiau, kaip nauja, brangi lenkiška spinta nuvirto viduje, nes buvo tik įvyniota į plėvelę. Neleiskite taip padaryti saviems daiktams – reikalaukite tvirto pakavimo.

Ar galima vežti pianiną?

Taip, bet tai kainuoja brangiai ir reikalauja specialios technikos. Neklauskite, kodėl tiek brangu – ten yra ne tik svoris, bet ir jautrumas. Jei jums brangus tavo instrumentas, geriau pasamdyti specialistus, o ne nešioti jį keturiems girtiems vyrų, kurie vos neįvežia pro duris (tai reali istorija iš Kelno).

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti galima, bet jie turi būti karantinui atitinkantys. Jei turi žemės ant šaknų, tai gali būti problema. Geriau išplauti žemę ir uždėti į naują indą. Be to, augalai šaltame sunkvežimyje gali užšalti, jei žiema, taip pat galvokite apie tai. Ne visi vairuotojai žino, kad reikia uždaryti šilumą augalams.

Ar galima vežti maistą?

Nerekomenduoju vežti mėsos ir pieno produktų, ypač jei šilti metai. Muitinė gali paimti visą šaldytuvą išanalizuoti. Dėžė su makaronais arba prieskoniais – tai dar kaip nors, bet šaldytas maistas – ne. Perkraustymo procesas į Vokietiją nėra važiavimas į piceriją, geriau nusipirkti maistą vietos parduotuvėje, nei rizikuoti su sugedusiu kumpiu.

Kaip sujungti baldus, kurie buvo išardyti?

Tai turi padaryti vairuotojai arba krovėjai atvykusios vietos. Jei jie išardė, turi ir surinkti. Neklauskite, ar tai įeina į kainą – turi įeiti. Buvo atvejis, kai klientas liko su išardyta lova ir be įrankių, nes vairuotojas sakė „tai ne mano darbas“. Tokias firmas reikia vengti kaip ugnies.

Ar reikia ištuštinti spintas ir komodas?

Taip, absoliučiai. Tuščia spinta yra lengvesnė ir mažiau tikėtina, kad ji atsiras. Jei paliksite drabužius viduje, spinta gali tiesiog išlūžti pagrindai. Ne būtinai išmeskite viską, bet užpildykite ją dėžėmis, o ne knygomis, o knygas – į dėžes. Fizika daro savo darbą.

Gyvenimas Vokietijoje

Ar labai skiriasi daiktų gabenimas į miestą vs kaimą?

Miestuose dažniau siauros gatvės ir problema su parkavimu, o kaime gali būti blogi privažiavimai. Vieną kartą teko nešti dėžes pusę kilometro per pievą, nes sunkvežimis įstrigo purve. Jei gyvensite toli nuo magistralės, pasidėkite mažesnę mašiną galvoje, arba pasirūpinkite, kad kaimas turėtų kietą dangą.

Kaip elgtis su šiukšlėmis po iškraunymo?

Vokietijoje šiukšlių sistema yra sudėtinga – plastikas, popierius, bio atliekos. Negalima tiesiog viską mesti į vieną konteinerį kaip čia daro kai kurie (nenurodysiu pirštų). Paklauskite savininko, kur dėti statybines atliekas, jei reikės griauti dėžes, arba tiesiog vežkite į „Recyclinghof“. Už tai, kad išmesi neteisingai, gali gauti baudą.

Ar reikia persirengti, kai atvyksta vokiečių komanda?

Nebūtinai, bet vokiečiai vertina paprastumą. Jei atvyksite su pižama, tai bus keista. Tačiau jei dirbate su mūsų lietuviška komanda, jie gali dirbti ir su šortais, jei karšta. Svarbiausia yra tai, kad jums būtų patogiai vadovauti procesui, o ne madingai atrodyti.

Ką daryti, jei kaimynai piktinasi dėl triukšmo?

Vokietijoje ramybės valdos (Ruhezeit) yra šventos. Jei planuojate iškrauti daiktus sekmadienį ryte, gausite skundą. Geriau derinkite laiką su savininkais arba praneškite kaimynams, kad turite šventę (perkraustymą). Nemanau, kad jie džiaugsis, bet bent nešauks policijos.

Ar sunku rasti vietą stovėti sunkvežimiui?

Miestuose labai sunku. Reikia iš anksto pažymėti vietą su specialiais ženklais „Umzugskolonne“ (perkraustymo kolona). Be to, gausite baudą, jei tiesiog sustosite ant dviračio tako. Pasidarykite namų darbus – išsiaiškinkite, kur galite statyti mašiną, nes vairuotojas nenori mokėti už jūsų klaidas.

Ar reikia suteikti vairuotojams maisto ir geriamojo?

Nebūtina, bet tai labai pagerina jų nuotaiką. Lietuviškas duonos kepalas arba arbata su ledais sukuria gerą atmosferą. Aš mačiau, kaip vairuotojai dirbo du kartus greičiau, kai juos pamaitino. Tai nedidelis investicijos į greitesnį perkraustymo procesą į Vokietiją.

Problemos ir nesklandumai

Kas daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Skambinkite iš k vadovui ir užpildykite draudimo aktą (protokolą). Nefotografuokite tik sulaužytą dalį, fotografuokite ir padėtį aplinkui. Jei vairuotojas sako „viskas gerai“, nepasitikėkite žodžiu, patikrinkite viską. Vieną kartą klientas rado sulaužytą koją nuo stalo tik po to, kai vairuotojas išvažiavo.

Ar galima atšaukti perkraustymą paskutinę minute?

Galima, tai jūsų teisė, bet prarasite depozitą ir, greičiausiai, turėsite sumokėti už išlaidas, jei mašina jau važiavo. Mes esame žmonės, mums reikia maitintis, o ne važinėti tuščiomis. Jeigu situacija neįvyksta, praneškite kuo anksčiau, o ne tada, kai jau stovime prie jūsų vartų.

Ką daryti, jei dėžės dingsta?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada tikrai reikia kreiptis į policiją ir draudimo kompaniją. Užtikrinkite, kad kiekviena dėžė būtų sunumeruota. Tiesiog „dėžė su virtuvės reikmenimis“ nebeužteks, reikia tikslaus inventoriaus. Be numerių tai tampa žodis prieš žodį.

Ar dažnai įvyksta avarijos su perkraustymo sunkvežimiais?

Ne dažnai, dėka Dievo, bet įvyksta. Vokiškais autostradomis važiuoti 90 km/h greičiu su pilna apkrova nėra smagu. Jei girdite, kad įvyko avarija, nedelsdami susisiekite su dispetcheriu, o ne laukite, kol jums paskambins. Mes sužinome greičiau per GPS.

Kaip elgtis su agresyviu vairuotoju?

Skambinkite man (arba firmos vadovui) iš karto. Mes neturime tolerancijos chuliganams. Vairuotojas yra tarnyboje, jis turi būti mandagus. Jei jums atrodo, kad jis girtas arba elgiasi nepriimtinai, sustabdykite procesą. Geriau praleisti kelias valandas, nei turėti nervų krizę savo kieme.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet yra gražu. Jei vairuotojai padarė gerą darbą, nešė dėžes penktu aukšte be lifto ir nenukrito, 10-20 eurų kiekvienam yra puikus ženklas. Jie ne tik iš to džiaugsias, bet ir sekantį kartą dirbs dar geriau. Tai žmogiškas dalykas.

Išvada

Galiausiai, perkraustymo procesas į Vokietiją nėra mokslas, bet jis reikalauja kantrybės ir planavimo. Jei pasirūpinsite dokumentais, pasirūpinsite savo daiktais ir būsite kantrūs su vairuotojais, viskas gerai pasibaigs. Niekas nesako, kad bus lengva, bet po mėnesio, kai jūsų kavinė jau stovi vokiškame name, apie šią dieną galėsite pasijuokti su draugais prie alaus.