Perkraustymo procesas į Vokietiją: dokumentai ir gairės – kas laukia ant kelio?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas skrenda taip greitai, kad kartais net susipažįstu su savo senais vairuotojais ir nebežinau, kas iš mūsų seniau. Perkraustymo procesas į Vokietiją: dokumentai ir gairės – tai ne tik sausas biurokratinis punktų sąrašas, o kažkas gyvo, kas keičiasi kasmet, kartais net ir kas mėnesį. Vokietija yra tvarkinga, bet ji taip pat gali būti ir be gailesčio griežta, jei turime su ja reikalų su customais arba vietine policija. Daugelis klientų mano, kad tiesiog užsisako sunkvežimį, įmeta daiktus ir važiuoja, bet realybė yra daug sudėtingesnė. Čia apie tai ir kalbėsime be jokių gailių apdailų, kaip yra iš tikrųjų.

Pagrindiniai dokumentai (ir kodėl jie vargina)

Kokie privalomi dokumentai reikalingi išvykdamas iš Lietuvos?

Sąrašas nėra ilgas, bet klaidos čia brangios. Jums tikrai reikės asmens dokumento, tai aišku. Be to, turi būti surašytas inventorizacij sąrašas – dvikalbis (lietuviškai ir vokiškai arba angliškai). Jeigu keliaujate su pačių mašina, tai dar tvarkingesnė situacija, o jei samdate pervežėją, tuomet reikės ir TIR knygelės (jei vyksta su TIR), arba paprasto CMR sąskaitos faktūros. Geriausiai turėti visų daiktų nuotraukų, bent jau brangiųjų. (Čia netyčia užmiršau paminėti, kad jeigu daiktus veža ne jūs, o įmonė, reikia įgaliojimo, bet dažniausiai įmonės tai patys tvarko).

Ar turiu deklaruoti visus savo daiktus mokesčių institucijai?

Jei perkeliate savo asmeninius daiktus į kitą ES šalį, tai paprastai mokesčių nėra, nes tai ne prekyba. Tiesa, vokiečiai labai mėgya kruopštumą, todėl inventorizacija turi būti detali. Jeigu radinėte šeimyninį lobį arba vežate labai brangų kolekcionavimo objektą, gali tekti rodyti įrodymus, kad tai jūsų nuosavybė, o ne pirkta prieš kelionę pardavimui. Vengkite vengti rašyti "bendrai daiktų", parašykite "baldai, indai, drabužiai", kitaip galite užstrigti pas sieną su klausimais.

Kas nutinka, jei pamiršau kokį nors dokumentą?

Tikėtina, kad lauksite. Vieną kartą turėjau klientą, kuris paliko pasą namie ir tai suprato tik būdamas prie Lenkijos-Vokietijos sienos. Teko važiuoti atgal ir prarasti dieną. O jeigu trūksta inventoriaus? Tuomet sienos pareigūnai gali pareikalauti atidaryti sunkvežimį ir patikrinti kas viduje, kas užtrunka valandas, o kartais ir dianes. Geriau dukart patikrinti nei vieną kartą gailėtis. Nėra nieko blogiau nei stovėti 30 laipsnių šilumoje lauke, kai vairuotojas nervinuoja.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Ne visada būtina vertimą pasirašyti notaru, bet inventorizacija vokiškai labai padeda. Custom'ai ( muitinės ) dirba greičiau, kai mato, kas parašyta jų gimtąja kalba. Jeigu turite techninių pasų arba sertifikatų technikai, vertimas tikrai praverčia. Aš asmeniškai visada patariu padaryti "laisvą formos" vertimą bent jau tų pagrindinių puslapių, kad nereikėtų aiškinti kas yra "šaldytuvas" rankų gestais.

Kaip turiu atrodyti inventorizacinis sąrašas?

Jis turi atrodyti sąrašas, o ne rašinys. Stulpeliai: eil. Nr., daikto pavadinimas, kiekis, apytikrė vertė (nereikia tikslios, bet realios). Nerašykite "knygos", rašykite "knygų dėžė, 50 vnt.". Vokiečiai mėgsta tvarką, todėl chaosas popieriuje sukelia įtarimą, kad galbūt bandote slėpti kažką nelegalaus. (Čia netyčia parašiau "daikta" vietoje "daikto", bet jūs supratot mintį).

Ar butina turėti draudimą nuo žalos?

Draudimas nėra privalomas dokumentas sienai kirsti, be jo galima važiuoti. Tačiau aš niekada neleidžiu savo klientams važiuoti be jo. Kas nutinka, jei sunkvežimis užlūžta lietuje ir visa jūsų sofa pamiršta? Be draudimo liksite su niekuo. 20 metų patirtis sako, kas gali nutikti – tai nutinka. Už keletą dešimčių eurų verta ramybei.

Ką daryti su daiktais (ir ką geriau nepalikti)

Ar galiu vežti maisto produktų?

Asmeniniam vartojui – taip, bet gerai pagalvokite. Nevežkite kelių dešimtų kilogramų mėsos ar sūrių, gali kilti klausimų dėl sanitarijos taisyklių, nors ES viduje tai galimybė daugiau teorinė. Vieną kartą vairuotojas mans pranešė, kad klientas norėjo vežti namų gamybos alkoholio kegą. Sąžiningai sakant, tai jau gali būti kažkas panašaus į kontrabandą, jei viršijamas leidžiamas kiekis. Geriau palikite vyną buteliuose. Arba išgerkite čia, keliui bus lengviau.

Kaip supakuoti elektrą ir techniką?

Viską reikia išjungti ir, jei įmanoma, supakuoti į originalias dėžes. Jeigu originalių nėra, rūpiskai uždenkite stiklo dalis putomis arba pledais. Labai dažnai žmonės meta viską į vieną didelę dėžę ir tada stebisi, kodėl televizorius nebežiūri. Vokiški namai dažnai turi siaurus duris ar laiptus, todėl technika taip pat patiria smūgių ne tik kelyje, bet ir iškraunant.

Ar galima veži augalus?

Taip, bet yra rizika. Turi būti tikra, kad augalai nėra ligoti ar kenkėjų apolėti. Nors pervežimas tarp ES šalių laisvas, tačiau jei pas sieną užklius vairuotojas su dideliu kiekiu augalų be fitosanitarinių dokumentų, gali būti problemų. Aš asmeniškai nesiūlau vežti retų orchidėjų arba didelių medelių, ne tik dėl dokumentų, bet ir dėl to, kad jie tiesiog užgęsta uždangtoje mašinoje.

Kas daryti su vaistais?

Vežkite tik savo asmeninį kiekį su receptu arba originalia pakuote. Jei turite stipriųjų narkotinių vaistų, būtinai pasiimkite gydytojo pažymą. Muitinės turi teisę uždrausti įvežti vaistus be recepto, ypač jei jie yra kontroliuojami. Viena klientė buvo beveik suimta, nes ji neįsileido dėžutės su vaistais, kurios buvo jos motinos, bet ne jos. Buvo nemalonu aiškintis.

Ar verta vežti senus baldus?

Tai klausimas ne dokumentų, o proto. Senas sovietinės spintelės pervežimas kaostu gali kainuoti brangiau negu nupirkti naują vokišką Baldą ( nors ten irgi kainos ne iš pigiausių ). Aš dažnai sakau klientams – jei daiktas turi sentimencinę vertę, vežkite. Jei tai tiesiog "šlykštys", kuris užima vietą, palikite čia arba atiduokite. Kuras Vokietijoje brangesnis nei Lietuvoje (prieš kelis metus buvo atvirkščiai, bet dabar vėl taip), tad mokėti už orą neapsimoka.

Kaip elgtis su pavojingais krovinais?

Degalai, aerozoliai, dažai – viską tai reikia deklaruoti. Negalima tiesiog mesti į sunkvežimį tarp drabužių. Jei sprogsta aerozolis dėžėje, gali užsidegti visa mašina. Yra specialios taisyklės ADR, bet mūsų atveju tai paprastai vartotojiškos prekės, tereikia jas gerai uždaryti ir parduoti vairuotojui, kad jis žinotų, kur dedamas pavojingas kraštas. Nenaudokite protą – degtukai į mašiną mesti draudžiama.

Viskas apie kelią ir vairuotojus

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai tai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje važiuojate. Į Miuncheną arba Pietų Vokietiją bus ilgiau negu į Berlyną ar Hamburgą. Dar reikia įsiskaityti vairuotojo poilsio laiką – jis negali važiuoti 10 valandų iš eilės be pertraukos. Jei užsakote "skubų pervežimą", pasiruoškite mokėti už vairuotojo viršvalandžius. Man atrodo, kad daugelis nesupranta, kad sunkvežimis ne f1 bolidas.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Standartiškai – ne. Vairuotojas užsiima vairavimu. Jei jums reikalingi krovėjai, tai tai turi būti užsakyta iš anksto. Aš matau daug situacijų, kur senoliai laukia vokiečių kieme ir tikisi, kad vairuotojas neš duššą aukštyn-žemyn. To nebus. Vairuotojas gali padėti pastumti dėžę į šalį, bet nešti stalą į trečią aukštą – ne jo darbas. (Bent jau be papildomo mokėjo jis to nedarys).

Ką daryti, jei sunkvežimis užstringa mieste?

Vokietijos miestuose griežtos taisyklės. Maža gatvė, vienos puses eismas, sunkvežimis užblokuoja visą kvartalą. Tada ateina policija. Jums gali tekti mokėti baudą už neteisingą stovėjimą arba užkliuvimą. Geriausia iš anksto nustatyti susitikimo vietą didesnėje aikštelėje arba prie prekybos centro, o ne siaurame priemiestyje.

Ar reikia mokėti už užtvaras (Maut)?

Taip, Vokietijoje yra mokesčiai už važiavimą automagistralėmis (LKW-Maut). Bet tai paprastai įskaičiuota į pervežimo kainą, kurią mokate man. Jei važiuojate savo mašina su priekaba, turėsite nusipirkti vinetę (nors ir ją keičia elektroninė sistema), o sunkvežimiai moka pagal kilometrus. Jums nereikia rūpintis tuo papildomai, jei sutarte supervežėju.

Kas nutinka su mašina naktį?

Vairuotojas turi turėti poilsio laiką. Jis važiuoja į poilsio aikštelę (Rasthof). Ten jis miega kabyje. Jūsų daiktai yra saugūs, nebent tai labai "pavojingas" rajonas, bet tokiuose vairuotojai nesustodami. Sunkvežimiai turi GPS stebėjimo sistemas, taigi niekur nedings. Jeigu norite, kad vairuotojas važiuotų naktį, tam reikalingi specialūs leidimai ir papildomas mokėjimas.

Kaip susisiekti su vairuotoju kelyje?

Paprastai aš duodu vairuotojo numerį. Jis gali neatsiliepti tuoj pat, nes vairuoja. Nereikia spaminti jo skambučiais kas 30 minučių su klausimu "kur jūs". Geriau susitarti dėl pranešimo valandos iš anksto. Vairuotojai – taip pat žmonės, jie gali būti nuovargę, juokingi arba tiesiog blogai nuotaiką, tiesa? Vienas mano vairuotojas prieš metu užmigo ant volo (ne rimtai, tiesiog pramigo), bet tai vėl kitas istorija.

Vokietijos specifika: vietiniai įstatymai

Ar reikia gauti leidimą stovėjimui gatvėje (Anwohnerparken)?

Miestuose, tokie kaip Miunchenas, Kelnas ar Berlynas, tai būtina. Jūs negalite tiesiog pastatyti sunkvežimio "kur nors". Jei taip padarysite, gausite baudą, o mašina gali būti nuvaryta. Reikia iš anksto (maždaug savaitę iki atvykimo) kreiptis į vietinę (Ordnungsamt) instituciją arba "Verkehrsamt" ir gauti leidimą užblokuoti vietą. Tai kainuoja, bet sutaupo nervų.

Kas yra Einwohnermeldeamt ir kod�l jis svarbus?

Tai registracijos biuras. Nors tai ne pervežimo dalis tiesiogiai, bet jūsų galutinis tikslas. Norint gauti leidimą gyventi, jums reikės parodyti, kad gyvenate tame name. Pas mus dažnai užmirštama, kad Vokietijoje viskas tvarkoma pagal adresą. Be registracijos negausite banko sąskaitos, darbo ir t.t. Perkraustymo procesas į Vokietiją: dokumentai ir gairės baigiasi ne tuomet, kai iškrenta daiktai, o tuomet, kai tuomet galite ramiai gyventi.

Kaip yra su šiukšlinėmis (Müll)?

Čia yra viena svarbiausių dalykų, apie kurią niekas nemano. Vokietija turi griežtą atliekų rūšiavimą. Negalima tiesiog mesti visko į vieną kiašą. Jei paliksite maišus su mišriu šiukšlių savo kieme, kaimynai paskambins policijai arba ūkio tarnybai, o baudos yra milžiniškos. Iš karto paklauskite savo šeimininko, kur dėti plastiką, kur popierių, kur bioatkaitas. (Čia tikrai nepatinka vokiečiams, ką svetimšaliai šiukšlina ne taip).

Ar turiu susitvarkyti radiacijos patikriną?

Jei perkeliate dideles kiekis elektronikos arba metalo laužą, gali būti tikimasi patikrinimo. Taip, atrodo keista, bet kai kurie sandėliai turi Geigerio skaitiklius. Paprastai tai būna, kai vežate įmonės turto, ne asmeninio. Bet jei turite seną radiją ar didelę aparatinę, pasiruoškite, kad gali būti sustabdyta ir patikrinta. Nieko blogo, tiesiog procedūra.

Kokios yra taisyklės dėl triukšmo?

Kelias dienas prieš atvykstant ir po jo vengiate triukšmo. Vokiškuose kvartaluose taisyklės griežtos: "Ruhezeit" (ramybės laikas) dažnai nuo 13:00 iki 15:00 ir po 20:00 valandos. Negalita džiaugtis gręžtuku sekmadienį arba šventę. Nors tai ne "pervežimo" taisyklė, bet jei iškrovėjai dirbs per garsiai sekmadienį, gausite skundą ir policiją iškvietimą.

Ką daryti, jei sugedo daiktas iškraunant?

Kartais nutinka. Vokietijoje yra kaltės draudimas. Jei manote, kad vairuotojas ar krovėjas padarė žalą, nedelsiant darykite nuotraukas ir parašykite pažymą. Nedelsiant! Nes vėliau jie gali sakyti, kad tai jau buvo sugadinta. Aš turiu patirties, kai klientai skambina po savaitės ir sako, "o čia koja atsiskyrė", o mes nebežinome, ar tai atsitiko kelyje, ar jūs pats ją nulūžinėjote.

Ar reikalingas ADAC ar panašus paslaugų rinkinys?

Jei važiuojate savo automobiliu, tai privaloma. Sunkvežimiai turi savo pagalbos tarnybas, bet jei jūsų automobilis su priekaba sugestų kelyje, be "geltonojo angeliaus" gali būti nemalonu. ADAC Vokietijoje yra dieviškas dalykas, jie atvyksta greitai. Tačiau jų paslaugos ne taip ir pigios, bet vertos, esant vargui.

Kuo skiriasi pervežimas į Rytų ir Vakarų Vokietiją?

Rytų Vokietija (buvusi VDR) daug kur turi siauresnes gatves ir senesnę infrastruktūrą, tuo tarpu Vakaruose viskas yra plačiau, bet ir brangiau. (Gal aš čia klystu, dabar jau viskas labai suvienodinta, bet kai kaimuose Rytuose važinėjau, sunkvežimis pravažiuodavo vos ne per grindinį). Vis tiek verta patikrinti vietovės išplanavimą žemėlapyje.

Ar galiu pasamdyti "Meister" (meistrą) surinkimui?

Taip, tai labai įprasta. Vokietijoje dauguma namų turi statybinę formą (Rohbau), kurią reikia užbaigti. Galite pasamdyti vietinį meistrą, kuris jums susurinks spintas arba suremontuos virtuvę. Tai gali būti brangu (apie 50-80 eurų/val), bet jie daro tai greitai ir kokybiškai. Geriau nei jums paties kankintis su vokišku instrukcija, kurios nesuprantate.

Kaip elgtis su gėrimų butelių kaupimu (Pfand)?

Nors tai ne pervežimo klausimas, bet tai dalis integracijos. Vokietijoje dauguma butelių turi kaupimą (Pfand). Kai iškraunate daiktus, rasite daug tuščių butelių iš paskutinės nakties vakarėlio? Nejuokinga. Juos galima gražinti į parduotuvę ir atgauti depozitą. Maža papildoma pinigų suma pirmiems mėnesiams.

Visas šis procesas atrodo sudėtingas, tačiau su gera komanda ir viską suplanavus, jis praeina be didesnių rūpesčių. Svarbiausia yra kantrybė ir detaliųjų dėmesys. Gero kelio!