Perkraustymo paslaugų teikėjai Vokietijos rinkoje ir Lietuvoje: Kas pasikeitė per 20 metų

Sveiki, ponai ir ponios, arba tiesiog visi, kurie vėlą nusprendė, kad gyvenimas toje pačioje vietoje jau nebeįdomus. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus – nuo tada, kai reikėdavo šauktis „gargo“ su „Gazelės“ ir viltis, kad jis nenuvažiuos su jūsų šaldytuvu į Lenkiją parduoti, iki šiandieninių logistinių gigantų. Galiu pasakyti vieną – rinka pasuko link modernizacijos, bet žmogiškasis faktorius vis dar lieka tas pats. Perkraustymo paslaugų teikėjai Vokietijos rinkoje ir Lietuvoje dabar yra visai kiti negu prieš dešimtmetį, bet problemas išspręsti vis tiek tenka taip pat, kaip ir anksčiau. Čia ne tik apie dėžes, tai apie nervus ir tai, kaip juos išsaugoti.

Dažnai žmonės galvoja, kad viskas vyksta kaip pasakose: užsakote, atvažiuoja švariai aprengti vyrai, viską įtraukia ir išveža. Realybėje dažnai būna taip, kad vairuotojas užstringa pasienyje, arba klientas pamiršta pasakyti, kad jis gyvena penktame auke be lifto. Štai čia ir prasideda tas „magiškas“ ryšys tarp kliento ir vežėjo. Būtent todėl verta žinoti, kas vyksta už užuolaidų.

Kainos, pinigai ir tai, kodėl viskas brango

Ar tikrai taip brangu perkraustyti į Vokietiją?

Žiūrėkime, kainos šokinėja kaip kiškiai. Vokietijoje darbo jėga brangesnė, degalai nebe tas kokie buvo, o be to, ten visur reikia specialių leidimų, ypač jei važiuojate į centrines miesto dalis. Perkraustymo paslaugų teikėjai Vokietijos rinkoje ir Lietuvoje turi skirtingus atlyginimus, kas ir atspindi kainą. Negalima lyginti paprasto vairuotojo su kelių tonų sunkvežimiu ir profesionalia komanda, kuri moka pakrauti pianiną ne jį sugadinant. Taip, brangu, bet jei koks „meistras“ siūlo už pusę kainos – geriau bėkite.

Ką daro kaina: valandos ar fiksuota?

Čia visada yra diskusijų vieta. Vokiečiai mėgsta fiksuotas kainas, nes jie mėgsa planuotumą. Lietuvoje dažniau daroma pagal valandas, ypač jei darbai vietiniai. Jei perkraustote butą Vilniuje į kitą butą Vilniuje, valandinis tarifas gali būti naudingesnis. Bet jei važiuojate į Miuncheną, imkite fiksuotą, kitaip gali būti, kad stovėjimas eismo spūstyse Kelneryje jus užmuš. Aš asmeniškai visada patariu fiksuotą, jei tik įmanoma apskaičiuoti tūrį.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Manau, kad kiekvienas iš jūsų žino atsakymą, bet vis tiek klausiate. Pigiausiai dažnai dirba tie, kurie neturi nei draudimo, nei geros reputacijos. Vieną kartą matėme, kaip toks „pigus“ pervežėjas išmeta kliento daiktus kieme lyg šiukšles, nes nebuvo sutarta dėl iškrovimo aukščio. Nekuklu. Taigi, sutaupyti 50 eurų gali kainuoti tūkstantį nervų.

Ar imamas mokestis už užsakymo atšaukimą?

Tai priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei vairuotojas jau važiuoja pas jus, o jūs nusprendžiate, kad sofa jums tikrai nereikalinga – tai jau privalumas mums. Dauguma įmonių, ir mūsų tame tarpe, turi tas paskolas už atšaukimus prieš 24-48 valandas. Geriau pasiskambinti iš karto, kai tik kažką suprantate, o ne laukti, kol ratukai sukasi prie durų.

Ar galima sumokėti grynaisiais pinigais?

Vokiečiai labai nemėgsta grynųjų, visur kortelės ir pervedimai. Lietuvoje dar vis randasi tokių, kur „su rankų paspaudimu“. Tačiau didelės ir sąžiningos perkraustymo paslaugų teikėjai Vokietijos rinkoje ir Lietuvoje vis labiau eina prie bepopierinių apmokėjimų. Tai saugiau ir jums, ir mums. Jei reikia sąskaitos faktūros – būtinai pasakykite iš karto, ne po to, kai krovinys jau parvežtas.

Ar kainuoja papildomai dėžių surinkimas?

Žinoma, ką tu? Dėžės nemažai kainuoja, o dar jas surinkti – tai laikas. Mes dažnai siūlome dėžių nuomą, tai išeiga pigesnė. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos dažnai būna prastos kokybės, o apatinės gali neišlaikyti knygų svorio. Vieną kartą taip buvo, kad kliento dėžė su visais indais išsilydė tiesiog rankose... štai taip.

Ar taikomas PVM užsienio klientams?

Čia jau teisiniai niuansai. Jei esate Vokietijos įmonė ir pervežate prekes, tai PVM veikia kitaip negu asmeniniam perkraustymui. Paprastam žmogui, kuris perkelia savo drabužius, PVM neįdomus, bet jei verslas – tai svarbu. Geriau pasiklauskyti buhalterio, aš su tais numeriais visai painiojuosi (geriau neigiu).

Vokietijos niuansai: kodėl ten viskas taip griežta?

Ar sunku įvažiuoti į Vokietijos miestus?

Labai sunku, ypač didžiausiuose. Miuncheno, Frankfurto ar Hamburgo centruose yra zonos, kur negali važiuoti sunkvežimis be specialio leidimo (Umweltplakette). Be to, vietos parkavimui ten tokios, kad ten net „Gazelė“ neįsimes. Turiu omenyje, kad reikia viską iš anksto susiplanuoti, kitaip gausite baudą, kuri didesnė už perkraustymą.

Kaip su „Wohnungsübergabe“ (buto įteikimu)?

Tai Vokietijoje šventa procedūra. Ten butas turi būti švarus, o ne tik tuščias. Nuo mūsų priklauso tik tai, kad išvežtume daiktus, bet ne kad išvalytume grindis. Kartais klientai prašo padėti su švara, bet tai jau kita paslauga. Vokiečiai labai tiksliai tikrina visus skersmuo, geriau nepalikti jokių įbrėžimų ant grindų (nors aš asmeniškai vieną kartą palikau, ir kažkas nepastebėjo).

Ar reikia deklaruoti daiktus?

Esant ES erdvei, dažniausiai ne, jei tai asmeniniai daiktai be jokių verslo pėdsakų. Bet jei vežate naują techniką, kurios nėra nupirkta prieš metus, muitininkas gali susidomėti. Turiu omenyje, kad jei vežate penkis naujus televizorius, tai jau atrodo įtartai. Geriau turėti pirkinius čekius, nors aš retai kada ką nors prašo parodyti, sėdi ir žiūri.

Ar sutinka dirbti sekmadieniais Vokietijoje?

Vokiškas ramybės (Ruhetag) yra šventa. Sekmadieniais ten niekas nedirba, net parduotuvės uždarytos. Mums, vežėjams, taip pat neleidžiama triukšmauti. Jei planuojate atvykti sekmadienį, gali būti, kad kaimynai iškviesta policija. Geriau planuoti atvykimą šeštadienį arba darbo dieną. Nors vieną kartą teko skubėti ir važiavome, buvo įdomu, bet nelabai malonu.

Ar reikia specialių leidimų sunkvežimiui?

Taip, ypač jei važiuojate į miesto centrą. Yra vokiškas leidimas „Ausnahmegenehmigung“, kurį reikia gauti iš savivaldybės. Be jo, sunkvežimis tiesiog neįvažiuos į tam tikras gatves. Dauguma perkraustymo paslaugų teikėjų Vokietijos rinkoje ir Lietuvoje (tiek tie, kurie dirba legaliai) apie tai žino ir suorganizuoja. Jei kas sau bandys tai nuvežti savarankiškai su „Gazele“, tai gali būti lengviau.

Kaip elgtis su „Hausmeister“ (namų prižiūrėtoju)?

Tai tas žmogus, kuris turi raktus. Vokietijoje jis turi didžiulę galią. Jei jis nepatenkintas, jums neleis įsileisti kėbulo. Būtinai sutikite su juo iš anksto. Aš matau daug situacijų, kai vairuotojas atvyksta, o prižiūrėtojo nėra, ir viskas stovi. Geriau gerti su juo kavą ir užtikrinti, kad viskas vyks sklandžiai.

Ar ten daug eismo spūsčių?

O ką gi manote? Autobahnai dažnai užsikemša, ypač prie didžiųjų miestų ar statybų vietų. Planuokite laiko atsargą. Vienintelis dalykas, kur gali įvykti stebuklas, yra naktinis važiavimas, bet tada vėlgi, miestuose galimi ribojimai. Nakties važiavimas gali būti efektyvus, bet tik jei vietos leidžia iškrauti.

Lietuvos realybė: lankstumas ir chaosas

Ar Lietuvoje lengviau organizuoti perkraustymą?

Stipriai lengviau dėl to, kad žmonės yra lankstesni. Čia galite susiderėti su vairuotoju tiesiog pažodžiui. Jei pamiršote ką nors įkrauti, jis gali sugrįžti po valandos, o Vokietijoje tai būtų naujas užsakymas. Tačiau kokybė gali svyruoti – nuo puikių profesionalų iki tokių, kurie tiesiog meta dėžes į kėbulą (žinau ką turiu omenyje).

Ar lietuviai vežėjai patikimi?

Dauguma taip, ypač tie, kurie dirba jau ilgai. Mūsų žmonės yra įgudę, moka išsiverži iš bet kokios situacijos. Bet yra ir „juodosios avies“, kurie sugadina reputaciją. Patariu ieškoti ne pigiausių, o tų, kurie turi atsiliepimų. Lietuviškas „susiderėjimas“ gali būti privalumas, bet tik jei abiejų pusės sąžiningos.

Kaip su parkavimu Lietuvos miestuose?

Vilniuje ar Kaune viskas įmanoma, jei turite šiek tiek ryžto ir galbūt „susitarimą“ su policija arba tiesiog užstatote vietą dėžėmis (šipukas, nereikėtų taip daryti). Sunkvežimis dažnai gali stovėti tiesiai prie įėjimo, kas labai palengvina darbą. Vokietijoje už tai gausite bilietą iš karto.

Ar dirbame šventinėmis dienomis?

Lietuvoje viskas įmanoma už papildomą mokestį. Jei jums skubia perkraustyti tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų, rasime žmonių. Vokietijoje tai būtų neįsivaizduojama. Čia žmonės dažniau dirba viršvalandžius arba savaitgaliais, jei už tai sumokama. Tai leidžia klientams labiau lanksčiai planuoti savo laiką.

Ar verta rinktis vietines įmones?

Absoliučiai taip. Vietinės įmonės žona geografiją, žino, kur yra siauros gatvelės Senamiestyje, kur negalima važiuoti sunkvežimiu. Užsienio (net ir vokiškos) firmos dažnai siunčia didelius sunkvežimus, kurie tiesiog nepriartėja prie namo. Tada tenka perkrauti į mažesnę mašiną, o tai kainuoja.

Ar dėl šalto klimato kyla problemų?

Žiemiais gali būti šalta, ypač jei kraunate nešildomame sandėlyje. Bet mūsų vyrai pasiūti šiltai. Didžiausia problema yra ne šaltis, o ledas ant takų. Vieną kartą matėme, kaip vairuotojas suvežė daiktus, bet negalėjo išlipti iš mašinos, nes buvo ledo lygintojai neveikė. Reikia pasirūpinti, kad takai būtų valyti.

Kaip su „socialiniais“ reikalais?

Lietuvoje vis dar įprasta padėti seneliams, nėščioms moterims, tiesiog iš geranoriškumo. Nemanau, kad Vokietijoje kas nors nemokamai padėtų nešti dėžių į penktą aukštą be lifto. Čia dar liko kiek humaniškesnis požiūris, nors ir tai keičiasi. Kartais tiesiog pasakome „gerai, padėsime“, nors tai nėra sąraše.

Bjaurus dalykai: rizikos, blogos patirtys ir kaip jų išvengti

Kas daryti, jei kažkas sugenda?

Pirmiausia – nefiksuokite to. Jei pamatote, kad sofa įdrėskta, nedarykite, kad viskas gerai. Pasirašykite pastabą. Be to, jei įmonė turi draudimą, kreipkitės į juos. Aš pats mačiau situaciją, kai klientas pasirašė viską „gerai“, o paskui skambino ir reikalėjo pinigų, negaliu padėti tada.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sąžiningai? Retai, bet įvyksta. Dažniausiai tai ne nuodėmė, o sumišimas. Dėžė su „Virtuve“ užklijuota ant dėžės su „Drabužiais“ nukelia �ra kitą kambarį. Kartais kažkas pasiima „sau atmintinai“ (tai bjaurus dalykas, bet vyksta). Reikia susirašyti inventorinį sąrašą, jei daiktų daug.

Kaip atpažinti sukčius?

Jei jie reikalauja viso mokėjimo iš karto grynaisiais prieš pradedant darbą ir neduoda jokio dokumento – bėkite. Taip pat, jei jie neturi fiksuoto telefono numerio ar adreso. Darblogiausia yra ta, kai jie atroba labai mandagūs, bet tiesiog ieško naivių žmonių. Patikrinkite įmonės kodą, ar ji egzistuoja.

Ar įmanoma susitarti dėl draudimo?

Būtina. Paprastai draudimas yra įtrauktas į kainą, bet jis gali būti ribotas (pvz., 1 EUR už kg). Jei turite brangų paveikslą, tai nieko neduos. Papildomą draudimą galima užsisakyti, tai kainuoja, bet suteikia ramybės. Neapsirinkite pigaus draudimo, jis neveikia, kai tikrai reikia.

Kas nutinka, jei aš negaliu priimti krovinio?

Tada reikia turėti atstovą. Vairuotojas negali laukti amžinai, jo laikas yra pinigai. Jei jūsų nėra, o atstovo nėra, krovinys gali būti vežtas į sandėlį, o tada jums teks mokėti už sandėliavimą. Tai gana brangu, todėl būtinai derinkite laiką.

Ar buvote patyrę agresyvių klientų?

O, taip. Kartais klientai taip nervingai būna, kad šaukia ant vairuotojų. Tai nesuprantama, mes padedame jums. Vienas kartą vyrukas bandė mums mokėti su „priešrašiais“, tai buvo baisiai. Geriau išlikti ramiam ir derėtis, o ne šaukti.

Kaip elgtis, jei vairuotojas atrodo įtartai?

Jei jis elgiasi keistai, užklauskite dokumentų. Jis turi tur�ti transporto orderį su jūsų duomenimis. Jei negali parodyti – neleiskite krauti. Saugumas svarbiau už politikingumą. Ypač jei tai ne įmonės, o ožys dirbantis.

Techniniai dalykai: ką vežti ir kaip tai supakuoti

Ar reikia išmontuoti baldus?

Beveik visada. Didelės spintos, lovos, sofa – viskas turi eiti dalimis. Jei ne, jos tiesiog nepalįs pro duris ar neįeis į liftą. Mūsų komanda atsineša įrankius, tai ne jūsų reikalas. Bet jei patys išmontuosite, bus pigiau, jei tik visus varžtus surinksite vienoje vietoje (ne po visą butą).

Kaip supakuoti lūpdažius ar indus?

Lūpdažus geriau nešti rankinėje, o indus – į specialias dėžes su skyreliais. Naudokite daug popieriaus. Vieną kartą matėme, kaip klientas indus supako į plastikinius krepšius, nuvažiavome 500 km, ir viskas buvo susmulkinęs. Nekelkite taip, prašau.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet ne žiemą. Jei šalta, augalai gali užšalti kėbule. Vasarą gerai, tik reikia juos uždengti, kad nenuvirtų. Taip pat, kai kurių šalių karantininiai reikalavimai gali riboti augalų vežimą, bet tarp Lietuvos ir Vokietijos dažniausiai tvarkoosi.

Ar vežate techniką?

Taip, bet reikia atsijungti vandens (skalbikliai) ir užfiksuoti būgnus. Televizorius reikia supakuoti į stačiakampę dėžę, ne į originalią, nes ta pradžia dažnai plėšiasi. Aš asmeniškai visada patikrinu, ar šaldytvas buvo atitirpintas prieš kelias dienas, kad nektų vanduo.

Ką daryti su pavojingaisis atliekomis (dažai, benzinas)?

Tai neleidžiama. Mums negalima vežti degiųjų medžiagų be specialios licencijos. Dažus, benziną, skystus chemikalius turite vežti patys arba juos išmesti. Nesikreipkite į mus su tokiu reikalu, mes negalime rizikuoti visais kitais daiktais dėl vieno balo dažų.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina. Parašykite „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lengvi“. Taip mums bus 10 kartų greičiau iškrauti. Jei visos dėžės vienodos, mes tiesiog jas statysime vieną ant kitos, o jums teks vėliau viską pernešti. Sutaupykite savo laiką, užrašykite.

Kiek dėžių reikės trijų kambarių butui?

Paprastai nuo 30 iki 50, priklauso nuo to, kaip daug daiktų turite. Moterys dažniausiai turi daugiau drabužių, vyrai daugiau technikos (nors ne visada). Galite pasiimti dėžių daugiau, o nenaudotas mes grąžiname nemokamai (bent taip darome mes).

Ar galima vežti dviračius?

Galima, bet geriau juos apversti arba padaryti, kad jie nejudėtų. Vienas dviratis gali įdrėžti visą baldus, jei bus laisvas. Ypač jei tai brangus kalnų dviratis, geriau jį įdėti į specialią dėžę arba uždengti storu audiniu.

Viskas apibendrinant

Na, tiek tiek teorijos iš praktiko, kuris jau pamatė viską – nuo kilimų, kurie neįeina pro liftą, iki klientų, kurie bando paslėpti aukso lydinio tarp senų žurnalų. Rinka yra dinamiška, ir nors perkraustymo paslaugų teikėjai Vokietijos rinkoje ir Lietuvoje tampa vis profesionaliausi, žmogiškasis faktorius visada liks svarbiausias. Geriausia patirtis – tai kai perkraustymas vyksta tyliai, be pykties ir nervingų telefonų.

Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išvengti tų klaidų, kurias padariau manyčiau, kad viskas aišku. Svarbiausia – nebijokite klausti, jei kažką nesuprantate. Geriau paprašyti paaiškinti du kartus, nei vėliau gailėtis. Sėkmės jūsų naujuose namuose, ir tikimės, kad matysime ne dėl problemų, o tik prieš tai, kai imsės kito perkraustymo.