Perkraustymo paslaugos ir administravimas gabenimui į Vokietiją: praktinis žinynas

Sveiki, ilgai laukiau progos išsipilti apie tai, kaip visa ši „mašina“ tik juda. Perkraustymo paslaugos ir administravimas gabenimui į Vokietiją – tai ne tik užsidėti daiktus į sunkvežimį ir važiuoti keliu A1, kaip daugelis galvoja. Vakar kalbėjau su viena panele iš Vilniaus, kuri norėjo nupirkti pigų pervežimą „su verais“ fb grupėje, bet nebuvo girdėjusi apie tai, kas laukia pasienyje. Vokietija yra disciplinuota šalis, ir ten netvarka dokumentuose gali kainuoti brangiau nei prasta banga. Rašau čia ne kaip konsultantas iš leidinio, o kaip žmogus, kuris matė visa šią šlamštą per 20 metų – nuo sulūžusių sunkvežimių iki džiaugsmingo šeimos susirinkimo Miunchene. Tad kažką čia papasakosiu tiesiai ir be lakštų.

Dokumentų chaosas ir muitinės reikalavimai

Ar reikia mokėti mokesčius už senus daiktus?

Tikrai ne, jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip šešis mėnesius. Vokietijoje yra tokia dalis kaip „Transfer of Residence“ formulė, kuri leidžia atsisakyti PVM ir importo mokesčių. Bet čia yra gudrybė – reikia įrodyti, kad gyvenote Lietuvoje (ar kur kitur) ir dabar perkelsite gyvenamąją vietą į Vokietiją ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo tada, kai pristatėte daiktus. Vieną kartą teko padėti klientui, kuris bandė įvežti visiškai naują virtuvę be dokumentų, ir, žinoma, muitininkai tai pastebėjo iš karto.

Ką daryti, jei dingsta inventoriaus sąrašas?

O, tai tikras košmaras, kuris, deja, nutinka dažniau nei galvojate. Inventoriaus sąrašas (pakavimo sąrašas) yra pagrindinis dokumentas muitinei. Jei jo nėra, gali nutikti taip, kad vairuotojas pristatys krovinį, o jį privers grįžti atgal. Geriausia yra turėti tris kopijas – viena vairuotojui, dvi jums. Aš asmeniškai visada liepiu klientams daryti nuotraukas, bet kas yra tose nuotraukose, jei nėra aprašymo? Teko matyti, kaip žmonės rašė sąrašus ant popieriaus servėtėlės, tai tikrai nedirba.

Ar turiu būti fiziškai pasienyje?

Techniškai ne, jeigu turite patikimą pervežėją, kuris moka padaryti custom deklaraciją. Bet, kad ir keistai skambėtų, aš visada rekomenduoju būti pasiekiamam telefonu. Kartais (tai yra, jei pasieniečiams atrodo įtartai) jie gali pareikalauti paaiškinimų dėl keisto daikto, pavyzdžiui, seno dviračio be raktų ar didelės kiekio alkoholio. Būti ten asmeniškai nereikia, bet būti „on line“ – privalu. Beje, Vokietijoje muitinės dažniau stabdo lietuvių mašinas, tai tikrai taip yra.

Kas nutinka su vaistais?

Čia reikia būti labai atsargiam. Narkotiniai vaistai arba tokie, kuriuose yra pavojingų medžiagų, turi būti su specialiu leidimu (BtM rezept). Buvau atvejis, kai senutė vežė savo vaistus be dėžutės, tik maišelyje, tai teko daug paaiškinų. Paprasti vaistai nuo galvos skausmo ar peršalimo turi būti originalioje pakuotėje ir gerai matomoje vietoje, kad nepridurtų jų prie kontrabandos. Negerai, kai užsiduoda tokią bėdą.

Kodėl reikia tikslaus adreso pristatymui?

Vokietijoje gatvės gali būti labai ilgos, ir vienas numeris praleistas gali reikšti valandų važiavimą miške (ypač Bavarijoje). Be to, kai kurie miestai turi zona, kuriose sunkvežimiams draudžiama važiuoti (Umweltzone). Jei nurodysite blogą adresą, vairuotojas gali tiesiog neišvažiuoti į kiemą ir turės krauti daiktus ant gatvės. O tai kainuoja papildomai. Manau, kad geriausia parašyti ir koordinates, ir pašto kodą, ir net nuotrauką jei įmanoma.

Ar CMR kontraktas yra privalomas?

Be abejo, tai pagrindas. CMR – tai ne tik popierius, jis yra įrodymas, kad pervežėjas priėmė jūsų daiktus ir yra atsakingas už juos. Be to, jeigu sulaiko jūsų daiktus Lenkijoje (kas nutinka dažnai dėl techninių gedimų), be CMR jums bus labai sunku įrodyti, kad tų daiktų išvis nebuvo. Aš visada sakau – jei vadybininkas siūlo važiuoti „be popierių“, bėkite toli.

Kainodaros ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kaina pasikeičia paskutinę minutę?

Tai vienas baisiausių dalykų, matytų šiame versle. Dažnai klientui sakoma „viska įskaičiuota“, bet tada atsiranda laiptai, siauri koridoriai arba reikia naudoti kėbė (keltuvas). Vokietijos namuose dažnai būna labai aukšti, ir jei neįmanoma pakelti sofos rankomis, reikia kvietti techniką. Tai kainuoja. Taip pat, jeigu pasirodo, kad daiktų yra daugiau nei buvo planuota (pavyzdžiui, 30 kubų vietoj 20), kaina tiesiog privalo kilti.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinau, kad visiems svarbi kaina, bet čia yra viena taisyklė – per pigu būna tik kaputėje. Jei kas siūlo pervežti butą į Berlyną už 300 eurų, tai arba jis važiuos be draudimo, arba su seniu „Gazelės“ tipo mikroautobusu, kuris gali sulūžti kelyje. Geriausia pažiūrėti ne į kainą, o į tai, ką ji apima. Ar įeina pakavimas? Ar įeina išpakavimas? Ar yra draudimas? Dabar kyla kuro kainos, o tai daro savo (neigiamą) įtaką galutinei sumai.

Kaip skaičiuojamas krovinio tūris?

Standartiškai tūris skaičiuojamas kubiniais metrais (m3). Vienas kubas maždaug lygus 10-12 standartinių dėžių. Bet problema tame, kad klientai dažnai neturi pojūcio apie tūrį. Gali būti, kad jūs sakote „turime mažai daiktų“, o mums tenka krauti dideles spintas, kurios užima daug vietos. Kai kurios firmos dar taiko užklausimą su nuotraukomis, kad galėtų tiksliau įvertinti. Be to, sunkūs daiktai (pavyzdžiui, seifai) gali būti vertinami pagal svorį, ne tūrį.

Ar mokama už laukimą?

Taip, ir tai dažnai nenurodoma pradiniame pasaulyje. Jei vairuotojas atvyksta į vietą, o raktų nėra, arba butas dar nėra išvalytas (o kas yra labai dažna problema), laikas eina. Virš valandos laukimo paprastai mokama 50-100 eurų. Aš mačiau situaciją, kai vairuotojas laukė 4 valandas, nes klientas nežinojo, kur yra raktai, tai sąskaita buvo didelė. Geriau sutarti iš anksto.

Kas yra „dvigubas krova“?

Tai kai reikia perkrauti daiktus iš vienos mašinos į kitą (pavyzdžiui, dėl to, kad didelis sunkvežimis negali važiuoti į miesto centrą). Tai reiškia dvigubą darbą keltėjams ir didesnę riziką pažeisti daiktus. Vokietijos miestuose, tokiuose kaip Hamburgas ar Kelnas, senamiestyse dažnai tenka naudoti mažesnes mašinas, tai tokių situacijų išvengti sunku. Žinoma, tai papildomai kainuoja.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo?

Dauguma didelių kompanijų to nedaro, reikalauja avanso arba mokėjimo grynaisiais prieš išvykstant. Bet mažesnės firmos, arba jeigu turite stiprių rekomendacijų, gali ir sutikti. Asmeniškai aš visada rekomenduoja mokėti tada, kai daiktai jau yra saugiai pasiekė paskirties vietą (arba bent dalį sumos). Jei kas reikalauja 100% avanso prieš pradedant darbus – tai pavojus. Nors dabar su tais pinigais viskas sudėtinga, suprantu.

Fizinis perkraustymas ir logistika

Kaip paruošti baldus pervežimui?

Geriausia juos išardyti. Bet jei negalite (pvz., siena spinta), reikia labai gerai uždengti baldus, kad jie neapsibrėžtų. Vokietijos keliai, nors ir geri, bet yra vingiuoti, o vairuotojas stabdės, tai baldai gali šokti. Vieną kartą teko matyti, kaip nauja „IKEA“ spinta atsidūrė ant grindų su nulaužta koja, nes nebuvo užfiksuota. Užtikrink, kad visi skyriai yra išimti ir paviršiai apsaugoti.

Ar vairuotojas padeda krauti?

Paprastai ne, nebent tai nurodyta sutartyje. Vairuotojo užduotis – vairuoti mašiną. Keltėjai (krautojai) tai atskira žmonių grupė. Jeigu pasirašote sutartį „be krovėjų“, tikėkitės, kad vairuotojui teks padėti tik nustumti ką nors į mašiną, bet jis nešios neįsivaizduoja. Tai labai dažn ginčų priežastis – klientas mano, kad vairuotojas tiesiog sėdi ir žiūri, o vairuotojas sako, kad jis ne keltėjas.

Kaip sukeliami daiktai į aukštus namus Vokietijoje?

Jei nėra lifto, tai darbas sunkus. Vokietijos namuose laiptai dažnai yra siauri ir su posūkiais. Jei turite pianiną ar didelę sofą, be kėbės nepavyks. Kėbės nuoma Vokietijoje yra brangi, todėl geriau iš anksto pasakyti apie tokias problemas. Kartais netgi reikia gauti leidimą iš gatvės valdžios (Ordnungsamt), kad galima būtų pastatyti kėbę ant gatvės.

Ar saugu vežti vertingus daiktus?

Vertės daiktus (brangų elektroniką, juvelyrus, pinigus) visada rekomenduoju vežti su savimi mašinoje, o ne krovežinyje. Nors yra draudimas, bet jei dingsta, nervų praradimas neatsiperka. Draudimo kompanijos dažnai reikalauja įrodymų (kvitų), kurių senų daiktų mes dažnai neturime. Be to, rizika, kad mašina gali būti apiplėšta (nors retai, bet nutinka) visada egzistuoja, ypač poilsio aikštelėse.

Kas daroma su atliekomis?

Tai labai svarbu. Jeigu atvykstate su daiktų, kurių nereikia (senos baldai, pakuotės), jų negalima tiesiog palikti gatvėje Vokietijoje. Jums teks mokėti už šiukšlių ivežimą į „Recyclinghof“ (perdirbimo centrą). Mes kartą teko mokėti 150 eurų už senų dėžių išvežimą, nes klientas nenurodė, kad nori jas palikti. Geriau išsirūpinkite dėžių pašalinimą iš anksto.

Ar galima sekti krovinio buvimo vietą?

Didesnės kompanijos turi GPS stebėjimą, bet mažesnės – ne. Ten tiesiog skambinama vairuotojui ir klausiama „kur tu?“. Kartais vairuotojai neatsiliepia, nes važiuoja ir negali kalbėti, o tai sukelia paniką klientams. Jei jums svarbus tikslumas klauskite apie GPS sistemos buvimą prieš pasirašant sutartį. Nors dažniausiai tiesiog reikia kantriai laukti.

Rizikos ir blogos patirtys

Kaip atpažinti nepatikimą pervežėją?

Pirmasis ženklas – aiškios sutarties nebuvimas. Jei viskas vyksta per žinutes be jokio popieriaus, tai pavojinga. Taip pat žiūrėkite į mašinų būklę. Jei atvykta rūkytančia sena „Scania“ be jokių užrašų, tai ne geras ženklas. Geri pervežėjai turi logotipus, uniformas ir tvarkingas mašinas. Nors aš pažįstu vieną vairuotoją su sena mašina, kuris dirba geriau nei kai kurios firmos, bet tai išimtis.

Ar dažnai įvyksta avarijų?

Avarijos nutinka, neapsisuksi. Ypač žiemą Lenkijoje arba Vokietijos autobanuose. Jeigu įvyksta avarija, svarbiausia yra draudimas. Be draudimo gali likti be daiktų ir be atlyginimo. Užtikrink, kad draudimas dengia ne tik mašiną, bet ir krovinį (CMR draudimas). Buvau matęs, kaip mašina suvirto visiškai, ir žmonės liko be visko, nes pasirašė paprastą popierių be draudimo sąlygų.

Kas jei vairuotojas sustoja užeigoje ir niekas nebebega?

Tai gana bėda, ypač su mažomis firmomis. Vairuotojas gali susirasti problemų su sveikata, arba tiesiog „pamesk telefono“. Jeigu jis neatsiliepia 12 valandų, reikia skambinti į policiją. Vokietijoje policija dirba efektyviau, jeigu žinote mašinos numerius. Turiu omenyje, kad reikia iš karto rašyti mašinos numerius, kai ji atvyksta pas jums į namus.

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet tai labai sudėtinga. Negalima tiesiog įkišti šuns į krovinių mašiną su baldais, ten šilta ir bloga orai. Gyvūnams reikia specialių sąlygų, o dažnai ir veterinarino pažymėjimų. Be to, jei kelyje užtrunkate ilgiau, gyvūnui reikės išleisti į lauką. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti gyvūnų kartu su kroviniu, geriau juos vežti atskirai su savimi.

Ką daryti jei buvo padaryta žala pristatymo metu?

Pirmiausia – nufotografuokite vietą ir pažeidimus. Nerašykite į CMR kortelę „viskas gerai“, jei nėra. Būtent CMR kortelė yra vieta, kur reikia užrašyti visus trūkumus. Jei parašysite vėliau, draudimo kompanijos gali atmesti pretenziją. Vienas mano klientas parašė „OK“ ant lapo, o vėliau rado sulaužytą televizorių, ir nieko negalėjo padaryti.

Ar verta rūpintis apžiūra prieš išvykstant?

Absoliučiai taip. Pasirašykite sąrašą, kuriose dėžėse kas yra. Jeigu dėžė sužiūrėta (suplėšyta lipdukas), tai užrašykite. Tai jūsų apsauga. Vokietijoje, kai atvykstate, daiktai gali būti sužaloti ne dėl blogo vairuotojo, o dėl to, kad buvo blogai supakuota Lietuvoje. Užtikrink, kad klijų juosta yra tvirta.

Ką daryti su maisto produktais?

Nesivežkite. Bent jau ne daug. Vokietijos muitinė labai griežtai tikrina mėsą ir pieno produktus iš ES šalių (nors ES viduje teoriškai gali, bet yra apribojimų dėl ligų). Vieną kartą mums teko išmesti visą šaldytuvo turinį, nes nesugebėjome parodyti kilmės dokumentų kiaulienai. Geriau viską suvalgyti iš anksto arba nusipirkti vietinėje parduotuvėje.

Kaip elgtis su nepageidaujama pagalba?

Kartais atvyksta keli vyrai ir bando priversti juos pasamdyti papildomai, sakydami, kad „be mūsų neįveiksi“. Tai yra grynas šantažas. Jei jums to nereikia, tiesiog griežta pasakykite „ne“. Jei jie nepasiduoda, skambinkite savo vadybininkui arba policijai. Tokios situacijos retos, bet jose žmonės būna labai stresuotos ir sutinka mokėti, kad tik išsikratytų jų.

Išvada

Na, trumpai tariant, perkraustymo paslaugos ir administravimas gabenimui į Vokietiją gali būti košmaras, jeigu tikite pirmu pasitaikiusiu skelbimu socialiniu tinkle be patikrinimo. Svarbiausia yra ne kaina, o sutartis ir supratimas, kas vyksta su jūsų turtu kelyje. Vokietija laiko savo tvarką, ir jeigu trūksta popieriaus arba daiktai atrodo įtartai, jums nebus leista įvažiuoti. Pasidomėkite, pasikalbėkite su vadybininku ir nebijokite klausti kvailų klausimų, tai gali jums sutaupyti šimtus eurų ir nervingų dienų.