Perkraustymo logistika iš Vokietijos suplanuota optimaliai

Sveiki, tiesiog šnekėkime paprastai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir matyta visko – nuo idealiai sudėliotų dėžių iki tokių chaosų, kad akys iškyla. Dažnai žmonės galvoja, kad tarptautinis pervežimas yra kaip pasiimti kuprinę ir nuvažiuoti į geležinkelio stotį, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia, ypač kai kalba eina apie didžiąsias valstijas. Vokietija – tai ne tik autostrados ir gerai organizuotas eismas, tai ir biurokratinės gudrybės, kurios gali apkarpyti jūsų biudžetą, jei neatsargu. Tiesiog noriu pasidalinti patirtimi, kaip šitas procesas atrodo iš vidaus, be jokių gražių žodžių ir parduotuvinių šūkių. Svarbiausia yra tai, kad perkraustymo logistika iš Vokietijos suplanuota optimaliai iš tikrųjų gali sutaupyti ne tik nervų, bet ir nemažai pinigų, jei žinote, į ką žiūrėti.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną dieną. Žmonės skambina, palygina tris skirtingas pasiūlymus ir stebisi, kad vienas kainuoja 500 eurų, kitas – 1200. Atsakymas paprastas, bet nepatogus – galų gale viskas susideda iš to, ką tiksliai norite pasiekti. Kai kurios firmos vežia „kas kaip“, tai yra, krauna viską į vieną pilną krūvą su kitų klientų daiktais (tai vadinama daliniu krovininiu automobiliu), o kitos siūlo ekskursinį reisą tik jums. Be to, į kainą įeina vokiškas „Maut“ (mokesčiai už kelią), kuris ten didžiulis, degalai, kurie Vokietijoje brangesni nei pas mus, ir dar vairuotojo atlyginimas. Kartais taip atsitinka, klientas sako: „O kaip tas kitas važiuoja pigiau?“ tiesiog ten gali būti vairuotojas pats iš Ukrainos, kuris miega kelyje ir neturi jokių licencijų. Rizika – jūsų pasirinkimas, o ne mūsų.

Ar reikia mokėti už pažiūrą ar išmatavimą?

Sėdnėkime, štai vienas dalykas, kuris visus erzina. Dažnai firmos nori nuskambėti didžiausiomis sumomis už paprastą iškvietimą. Jei kalbame apie standartinį butą ar namą, profesionalus logistas turėtų sugebėti įsivaizduoti tūrį pagal jūsų aprašymą ar nuotraukas siuntinėliu. Viskas kas yra įmanoma padaryti nuotoliniu būdu šiais laikais. Tačiau, jei turite ką nors ypatingo, pvz., senovinį spiną, kuris neįeina pro duris, arba didžiulę safjano kolekciją, tai tada gyvas vizitas praverčia. Aš asmeniškai visada sakau – nedarykite to, jei jums pareiškia, kad vizitas kainuoja 100 eurų ir jis nebus atskaitomas nuo galutinės sumos. Tai paprasčiausiai pinigų gaulymas iš kvailų.

Kaip sužinoti tikslią kainą be jokių staigmenų?

Čia nėra jokios magijos, tik geras komunikavimas. Turiu omenyje, kad turi būti pateiktas tikslus sąrašas – kiek sofų, ar yra pianinas, kiek dėžių (mažų, didelių), ar reikia nešti daiktus iš 4-o aukšto be lifto. Vieną kartą man teko vežti šeimą iš Miuncheno, kuri „pamiršo“ paminėti, kad jie turi akvariumą su 200 litrų vandens ir gyvūnais. Važiavome su maža „fura“, teko išsiversti kaip galėjome, ir laikas nukrito dvigubai. Taigi, jei norite, kad perkraustymo logistika iš Vokietijos būtų suplanuota optimaliai, nenuokslumai šioje stadijoje yra blogiausias priešas. Parašykite viską, net tą dulkių siurblį garže.

Kas daro įtaką galutinei sumai?

Galvojate, kad tik atstumas? O ne, čia sudėtingesnė matematika. Vokietija yra labai uždar šalis savo taisyklėmis. Jei reikia stovėti miesto centre, ten reikia specialių leidimų (Stellplatz), kurie kainuoja. Be to, darbo valandos. Jei vairuotojas turi dirbti sekmadienį arba naktį – tai automatiniškai +20-30 proc. prie alkės (mano nuomone, per daug, bet taip nutiko). Ir žinoma, pakavimo medžiagos. Klijų juosta, burbuliukų plėvelė, dėžės – viskas kainuoja, ir daug kas klientų nustemba, kai pamato sąskaitą už popierių.

Ar brangiau, jei aš gyvenu toli nuo autostrados?

Taip, be abejo. Vairuotojas – tai ne taksistas, kuris važiuoja tik dėl jūsų malonumo. Jis turi paskaičiuoti, kiek jam užtruks važiuoti į tą „kažkur giliau miške“ esantį kaimelį, pakrauti ir vėl grįžti į pagrindinį kelią. Vokietijoje kaimai gali būti labai toli nuo „Autobahn“. Pavyzdžiui, važiavome į vieną kaimelį netoli Bavarijos ir Alpių – ten keliai vingiuoja taip, kad sunkvežimis ten net nebegalėjo važiuoti greičiau kaip 30 km/h. Tai laikas – pinigai. Tačiau jei susitvarkote su vietinės savivaldybės leidimu uždengti gatvę (o tai ten realu), tai gali sutaupyti valandų.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Žinoma, mes ne parduotuvė su fiksuotomis kainomis, nors ir turime kainynus. Visada galima pasikalbėti, ypač jei jūsų datos lankstžios. Jei galite laukti, kol mes surasime grįžtantį reisą (t.y., tuščią mašyną, kuri grįžta į Lietuvą), tai kaina gali nukristi net 30-40 proc. Tokie dalykai vadinami „backload“ arba grįžtamaisiais kroviniais. Bet čia reikia kantrybės, nes tada tikslaus valandos atvykimo galima tikėtis tik paskutinę minutę. Bet jei jums neskuba – kodėl ne? Tokiu būdu perkraustymo logistika iš Vokietijos tims pigesne ir nebus taip didelis stresas dėl biudžeto.

Ką daryti su pianinu?

O, tai mano mėgstamiausia (juokauju). Pianinas arba koncertinis pianinas – tai ne kėdė, kurią galima užmesti ant peties. Čia reikia specialios technikos, o dažnai net ir krano. Esu matęs, kai bandydami išnešti pianiną per balkoną (nes neįjojo pro laiptus), nulūžo balkono turėklas. Nepasakykiau, kad savininkas buvo laimingas. Taigi, jei turite tokį daiktą, privalote tai pasakyti iš karto. Ir ne, „fortepijonas“ ir „pianinas“ mums skiriasi, mes klausiam apie svorį ir ratus. Kartais reikia net atskirą ekspediciją organizuoti vien tik jam.

Ar jūsų komanda pakuja už mane?

Galiu pasakyti taip – mes galime viską padaryti. Bet ar verta? Mūsų pakavimo paslaugos kainuoja, nes tai fizinis darbas. Jei esate jaunas ir stiprus, galite pats padaryti ir sutaupyti šimtą ar du. Bet jei esate vyresnis arba tiesiog nemėgstate gabenti dėžių, mes atsiunčiame žmones su visomis medžiagomis. Vieną kartą teko pakuopti vieną daktarą namus Berlyne – jis net nežinojo, iš kur pradėti. Mes užėjome, užsandarome viską per 4 valandas. Jam tai kainavo, bet jis gėrė kavą ir žiūrėjo. Viskas priklauso nuo to, kiek jūsų laikas vertinamas.

Kiek dėžių reikės dviejų kambarių butui?

Kodėl visada klausiate apie tai? (šypsokis). Žmonės visada mano, kad jų daiktų yra mažiau nei yra iš tikrųjų. Paprasta taisyklė: jei gyvenate ten 5 metus, dėžių bus daug. Labai daug. Aš sakau – skaičiuokite pagal knygų spintą. Vienai spintai reikia maždaug 3-4 didelės dėžės. Prie to pridėkite virtuvės indus, drabužius... Paprastai dviejų kambarių butui užtenka apie 30-40 dėžių, jei nebe esate minimalistas. O jei turite kolekciją senovinių žaislų (kaip vienas mūsų klientas Hadamaro mieste), tai skaičius dvigubai.

Ar galiu įsodinti savo šunį ar katiną į kabina?

Tai yra sudėtingas klausimas. Oficialiai – ne, mes vežame krovinius, o ne keleivius. Draudimas neleidžia vežti gyvūnų be specialių dokumentų ir būdos. Bet realybėje? Yra vairuotojai, kurie nebus prieš šuniuką ant kelnių, jei jis ramus ir neduoda kvapo. Tačiau aš jums to nepatartinau. Viskas gali baigtis taip, kad sienos perėjime sustos vokiška policija ir baudos bus didesnė nei patys perkraustymo išlaidos. Geriau gyvūną vežti atskirai automobiliu arba lėktuvu. Nelaimei, šunys dažnai būna stresuojami tokiuose ilguose reisuose.

Kas, jei aš turiu daug labai sunkių knygų?

Knygos – tai pjovlys. Kartais žmonės supako visas knygas į vieną didžiulę dėžę, tada vairuotojas bando ją pakelti ir nusirita nugaros diskas. Mes mokome savo darbuotojus nekelti daugiau kaip 20-30 kg vienam rankenėlės paspaudimui. Taigi, knygas reikia dėti į mažesnes dėžutes. Arba, jei jų tikrai daug (kaip buvo vienam profesoriui iš Frankfurto), galime susitarti dėl specialių palėpinių dėžių, kurias galima stumti su sunkvežimio keltuvu. Bet niekada nenaudokite didelių lagaminų knygoms – tai blogiausia idėja.

Ar saugu vežti brangius daiktus, t.y. juvelyrinius dirbinius?

Žinote, aš visada sakau – brangiausius daiktus vežkite su savimi. Žiedai, piniginės su gausia pinigų, sertifikatai, vestuviniai žiedai – viskas tai turi būti jūsų kišenėje arba rankinėje bagaže. Sunkvežimis yra sandėlis, o ne seifas. Nors mes turime draudimą, bet jei dėžė dingsta (o tai, deja, kartais nutinka per didelius perkraustymus), įrodinėti, kad ten buvo brangakmenis, bus beveik neįmanoma. Nepasitikėkite niekuo, kas telpa į delną.

Ar reikia kokios ypatingos leidimų Vokietijoje?

Sakyčiau, kad ne visada, bet dažnai užknisa. Jei vairuotojas turi įvažiuoti į „Umweltzone“ (ekologinę zoną), jis privalo turėti žalią dalį. Jei jo mašyna sena ir turi raudoną dalį – jis tiesiog negali važiuoti į miesto centrą. Tas pats su „Lärmschutz“ – triukšmo apsauga. Kai kuriuose rajonuose negalima krauti/iškrauti prieš tam tikrą valandą arba po jos. Geriausia, jei jūs, kaip gyventojas, pasirūpinsite šiais lapais prieš mus. Mes galime padaryti ir patys, bet tai užtrunka ir kainuoja papildomai.

Kas, jei vokiškai policija sustabdys mūsų automobilį?

Tai įvyksta dažniau, nei galvojote. Vokietija turi labai griežtus taisykles apie vairuotojo poilsį. Jei mūsų vairuotojas vairavo 5 valandas be pertraukos, o jo tachografas tai parodo – baudos didelės. Ir tai ne jūsų problema, o mūsų. Bet jei jie sustabdins dėl krovinio patikros, pvz., jems įtaraus, kad tai ne asmeniniai daiktai, o prekyba (pavyzdžiui, 50 vienodų televizorių), tai gali būti bėda. Todėl perkraustymo logistika iš Vokietijos suplanuota optimaliai reikalauja, kad dokumentai būtų tvarkingi – turi būti „Versicherung“ (draudimas) ir „Papiere“ (krovinio sąrašas) paruošti.

Kaip su parkavimu mieste, pvz., Berlyne ar Miunchene?

O, tai košmaras. Paskutiniame reise Miunchene teko stovėti ant šaligatvio, nors tai buvo draudžiama. Klientas negavo leidimo užimti 3 vietų. Mums tiesiog teko vežti daiktus 50 metrų atstumu nuo sunkvežimio. Nusiprašėme gatvės sargas su kauke (nes pandemijos metu tai buvo aktualu), kad mums neparašytų baudos. Jei galite, pasirūpinkite vieta iš anksto. Už 10-20 eurų galite nupirkti „No Parking“ ženklą iš policijos, kuris leis užimti vietą. Tai verta kiekvieno cento.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje, kai važiuojame į Lietuvą?

Jei persikeliate gyventi (keičiate rezidenciją), daiktai, kuriuos turite daugiau kaip 6 mėnesių, yra atleidžiami nuo mokesčių. Tačiau turi būti pateiktas „Transfer of Residence“ dokumentas (tiksliau, deklaracija Lietuvos muitinėje). Jei vežate naujus daiktus, su pirkimo čekiais iš parduotuvės prieš savaitę – tai jau ne perkraustymas, o prekyba, ir mokesčiai bus skaičiuojami. Vienas klientas bandė įvežti 5 naujus kompiuterius sakydamas, kad tai dovana sūnui. Muitininkai nėra kvaili, tie kompiuteriai liko pas juos iki kol sumokės PVM.

Kas, jei turiu techniką, kurios nebuvo pirkta Vokietijoje?

Nėra problemos, jei turite pirkimo dokumentus. Jei ne, gali kilti klausimų, iš kur tai atsirado. Ypač jei tai brangus fotoaparatas ar kompiuteris. Geriau turėti seną kvitą arba nuotrauką, kurioje matyti, kad šis daiktas jau buvo pas jūsų namuose prieš metus. Muitinė dažnai tikrina, ar nevežate „vogtas“ gerybes. Šiuo atveju gera dokumentacija yra pusė sėkmės.

Ar sunku važiuoti keliais Vokietijoje?

Baušteina (autobanas) yra legenda, bet realybė toks, kad ten nuolatos statomos. Vokietijos keliai visada remontuojami, ypač vasarą. Taip pat ten yra daug „baustreet“ (mokami keliai), kur mums reikia turėti specialius įrenginius, kad mokėtų automatiškai. Be to, vokiški vairuotojai yra labai greiti, nors ir disciplinuoti. Mums tenka būti ypatingai atidiems, kai keičiame juostą su pilna 7.5 tonų mašyna. Tai ne lengvas darbas, bet mūsų vairuotojai prie to įpratę.

Kas nutinka, jei vairuotojas atvyksta pavėluotai?

Žinote, aš niekada nesakau „mes atvyksime 14:00“. Aš visada sakau „tarp 14:00 ir 16:00“ arba „vakare“. Kodėl? Nes negaliu prognozuoti eismo. Vokietijoje gali nutūpti kelias dėl avarijos, ir viskas stovi. Arba gali užtrukti muitinėje, jei prieš mus buvo įtartinas krovinys. Jei pavėluojame, mes visada skambiname. Kartais klientai pyksta, bet ką aš galiu daryti? Aš negaliu skraidyti. Būkite kantrūs, mes darome viską, ką galime.

Ar vairuotojas padės susidėti daiktus naujoje vietoje?

Standartiškai – taip, mes iškrauname daiktus į patalpą, kurią nurodote (pirmame aukšte). Bet jei reikia nešti į antrą aukštą be lifto arba dėti ant spintos – tai papildomas darbas. Reikia tai susitarti iš anksto. Kartais vairuotojai yra pavargę po 1000 km važiavimo, tad jie tiesiog nori išmesti dėžes ir važiuoti ilsėtis. Nereikia jų verčiai prikasti, jei nesusitarte dėl to anksčiau.

Kas, jei liuja arba snigo?

Mes turime drabužių (plėvelių) ir drobių. Bet jei lietus lyja kaip iš kibirų, o jūs neturite paklodės ant grindų – gali būti šlamštas. Mes stengiamės apsaugoti, bet gamta yra stipresnė. Vieną kartą vežėme baldus per potvynį Vokietijos šiaurėje – vandens lygis buvo tiek aukštai, kad teko važiuoti apeliukais. Niekas nenorėjo gauti drėgnų baldų, todėl viską uždengė dvigubai. Bet rizika visada yra.

Ar galima sekti automobilį realiu laiku?

Dauguma mūsų automobilių turi GPS stebėjimą. Aš galiu atsiųsti jums nuorodą, kurioi matysite, kur mašyna yra. Tai padeda sužinoti, kada reikia būti namuose. Bet kartais signalas pranyksta (pvz., Miuncheno centre požeminiuose tuneliuose), tai nereikėtų panikuoti. Tai nėra filmas apie Džeimsą Bondą, sistema kartais sužiūri.

Ką daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai?

Tai dažna situacija. Mes turime vairuotojų iš įvairių šalių – Ukrainos, Baltarusijos (dabar mažiau), net Vokietijos. Bet mes visada stengiamėsi, kad bent vienas žmogus komandoje kalbėtų lietuviškai arba rusiškai/angliškai. Jei vairuotojas kalba tik vokiškai, o jūs tik lietuviškai – tai bus keletas valandų mimikos ir rankų judesių. Bet daiktų perkraustymui kalbos nebūtina, svarbu suprasti, kur dėti „krėslą“.

Ar automobiliai yra švarūs?

Sunku pripažinti, bet ne visada. Sunkvežimis – tai darbo vieta, o ne rojus. Jis gali būti purvas iš kelių. Kartą viena klientė pareiškė: „Koks purvas ant ratlankių!“. Aš jai atsakiau: „Mes ne skalbiam automobilių, mes vežame jūsų sofas“. Žinoma, mes stengiamės, kad krovininė dalis būtų švari (plauta prieš kiekvieną reisą), bet išorė... čia jau kaip kažkas.

Kas nutinka, jei kažką sulaužo?

Tai blogiausia scenarijus, bet jis įvyksta. Mes turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Jei sulaužėme jūsų vazą arba sužeidėme sofos rankenę praleisdami pro duris, tai turi būti užregistruota važiavimo aktą (protokole). Tada draudimo kompanija sumokės. Bet reikia įrodymų. Negalima atvykti į Lietuvą, iškrauti visko ir po savaitės skambinti sakyti „o čia man atrodo buvo įtrūkimas“. Viską tikriname vietoje.

Kas, jei dėžė dingsta?

Tai nutiko tik kartą per 20 metų (dėljo vagys). Buvo tai Berlyne, kol vairuotojas gėrė kavę. Vieną dėžę su „Bosch“ technika pavogė. Mes atsigavėme iš savo kišenių, bet buvo nepatogu. Tikriname viską, bet mes negalime užtikrinti 100 proc. saugumo, jei palikite mašyną atidarytą naktį miesto centre. Būkite protingi.

Ar atvežate ir šventiniais dienomis ar sekmadieniais?

Vokietijoje sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis (taip vadinamas „Sonntagsfahrverbot“). Tai griežta taisyklė. Jei norite atvežti daiktus sekmadienį į Vokietiją – neįmanoma legaliai. Bet iš Vokietijos į Lietuvą galima, jei tai ne pradžia kelio. Taip pat, atvežimas į Lietuvą sekmadienį įmanomas, bet tai kainuoja brangiau (naktinis/dieninis priedas).

Kokios dažniausios problemos su klientais?

O, ten yra įdomių. Vieni nesako apie tai, kad turiu „Wii“ žaidimų konsolę, kurią pavogė jų pačių vaikas, o kaltę meta mums. Kiti sako, kad daiktų yra „mažai“, o tada užpildo visą 40 kubų furo. Dar kartais klientai bando sėdėti su vairuotoju, kad nereikėtų pirkti bilieto į lėktuvą. Tai neleidžiama draudimo sąlygose. Bent jau mūsų.

Ką daryti, jei kyla konfliktas?

Skambinkite man (arba savo vadovui). Nedarykite scenos prieš vairuotoją, jis tik vykdo įsakymą. Jei kažkas ne taip – fotografuok ir rašykite. Mes visada išspręsime problemą ramia kalba. Aš nemėgstu, kai klientai šaukia. Tai nieko neduoda. Geriau pasakysite: „Čia ne taip, kaip susitarta“, ir mes sutvarkysime.

Ar pasitikite savo vairuotojais?

Dauguma – taip, tai mano seni draugai. Bet kartais tenka samdyti naujus žmones iš agentūrų. Tada aš visada laikausi, kol jie atliks pirmąjį reisą. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas gėrė (ne išgėrė, bet gėrė) važiuodamas. Tokiems mes neduodame darbo. Saugumas pirmiausia, nors ir perkraustymo logistika iš Vokietijos suplanuota optimaliai reikalauja greičio.

Kaip užtikrinti, kad viskas būtų suplanuota optimaliai?

Apibendrinant – pasakykite tiesą. Pasakykite viską. Neslėpkite sunkių daiktų, nenurodykite neteisingo adreso, pasirūpinkite parkavimu. Kuo daugiau informacijos aš gausiu iš jūsų pradžioje, tuo mažiau nesklandumų bus kelio metu. Ir pasitikėkite savimi – jei įkyliojate dėl kainos per daug, gali gauti tą, už ką mokėte (t.y. „paskutinis reisas“ su mažiau patikimu vairuotoju). Kokybė kainuoja, bet ramumas perkraustymo metu – brangiausias.

Išvados

Na, tiek apie mus. Gal atrodau šiek tiek piktas, bet tiesiog norėjau atvirkštinės pusės parodyti. Perkraustymas iš Vokietijos nėra mokslas, bet jis reikalauja kantrybės ir organizacijos. Jei viską suplanuosite iš anksto ir nebusite tingūs dėl smulkmenų, viskas nueis sklandžiai. O jei kils klausimų – tiesiog skambinkite, mes paaiškinsime. Sėkmės naujuose namuose ir vairuokite saugiai (jei patys važiuosite).