Perkraustymo kainos į Vokietiją lyginamos pagal paslaugas

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo sudužusių krištolinių vazų iki visiškai pamestų gyvenimų, kurie telpa į vieną „fūrą“. Kai žmonės klausia, kokios yra perkraustymo kainos į Vokietiją, jie dažniausiai tikisi išgirsti vieną skaičių, bet realybė yra tokia, kad kaina priklauso nuo to, ar tu nori, kad kažkas tiesiog išmestų tavo daiktus į priekabą, ar kad viską supakuotų, išrinktų baldus ir dar sujungtų skalbimo mašiną Berlyno bute. Tai nėra tik pervežimas, tai yra paslaugų paketas, kurį mes, vežėjai, dėliojame pagal tavo poreikius. Šiandien atvirai papasakosiu, kaip tos kainos susidaro ir kur vadybininkai dažnai bando tave „apžaisti“.

Paslaugų komplektacija ir kainodara

Ar tikrai verta mokėti už pilną daiktų pakavimą, ar geriau susipakuoti pačiam?

Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai nuvertina pakavimo svarbą, o paskui verkia dėl sudaužytų daiktų. Kai mes pakuojame, naudojame profesionalias medžiagas – burbulinę plėvelę, specialius kampus baldams, gofro kartoną. Jei pakuoji pats, dažniausiai naudoji senas dėžes iš „Maximos“, kurios neatlaiko svorio. Jei kraustaisi į Vokietiją, kelias ilgas, vibracija didelė, tad taupymas pakavimui dažnai atsisuka bumerangu. Aš visada sakau: jei turi brangių daiktų, mokėk už pakavimą. Jei tai tik drabužiai ir knygos, susipakuok pats, bet nepagailėk kokybiškos lipnios juostos. Tai kainuos papildomus 200–400 eurų, bet sutaupys nervų.

Kiek kainuoja baldų išrinkimas ir surinkimas perkraustymo metu?

Tai yra viena iš tų paslaugų, kurios „suvalgo“ daugiausiai laiko. Įsivaizduok, viena spinta iš „IKEA“ – tai dar nieko, bet jei turi senovinę sekciją, kurios varžtai jau surūdiję, tai gali užtrukti valandas. Mes skaičiuojame valandinį įkainį už meistro darbą, o jis Vokietijos kryptimi svyruoja nuo 25 iki 40 eurų už valandą. Dažnai klientai galvoja, kad tai įeina į „perkraustymo kainos į Vokietiją“ bazinį paketą, bet taip nėra. Jei nori, kad atvažiavę į Miuncheną rastum jau surinktą lovą, pasiruošk mokėti papildomai. Kartais patariu klientams patiems išsirinkti baldus, kad sutaupytų, bet surinkimą palikti mums.

Ar draudimas yra būtinas, ar tai tik vadybininkų būdas užsidirbti?

Draudimas nėra būdas užsidirbti, tai tavo ramybė. Per 20 metų mačiau visko: avarijų, vagysčių iš aikštelių, net gaisrų. Jei tavo krovinys vertas daugiau nei 5000 eurų, draustis yra privaloma. Mes dažnai siūlome CMR draudimą, bet jis dengia tik ribotą sumą už kilogramą. Jei tavo televizorius kainuoja 2000 eurų, o sveria 10 kg, gausi grašius. Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja apie 1–2 proc. nuo krovinio vertės. Ar tai brangu? Palyginus su prarastu turtu – tikrai ne. Niekada nepasitikėk vadybininku, kuris sako, kad „viskas bus gerai ir be draudimo“.

Kaip atstumas iki durų įtakoja galutinę kainą?

Tai vadinamasis „nešimo atstumas“. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto, o fūra negali privažiuoti arčiau nei už 50 metrų, kaina kyla drastiškai. Mes tai vadiname „rankiniu darbu“. Vienas aukštas – tai papildomi 50–100 eurų, priklausomai nuo daiktų kiekio. Kartą turėjome atvejį Frankfurte, kur teko nešti pianiną per siaurus laiptus – vargšai vyrai dirbo keturias valandas. Tai kainavo klientui papildomus 300 eurų. Visada nufotografuok priėjimą prie namo ir atsiųsk mums, kad išvengtum staigmenų atvykimo dieną. Geriau sumokėti už papildomą žmogų, nei kad vairuotojas atsisakytų nešti.

Ar skiriasi kainos, jei kraustaisi į Vokietiją su mažesniu automobiliu?

Žinoma, skiriasi. Jei turi tik 5 kubinius metrus daiktų, neverta užsisakyti visos 80 kubų fūros. Mes naudojame mažesnius mikroautobusus, kurie yra greitesni ir pigesni. Tačiau čia yra niuansas: mažas automobilis dažnai važiuoja „pilnu kroviniu“, o tai reiškia, kad kaina bus fiksuota. Jei kraustaisi su fūra, kaina priklauso nuo užimamos vietos (metrų). Jei tavo daiktai užima 10 metrų, mokėsi už 10 metrų. Mažesniems kroviniams dažnai taikome „dalinio krovinio“ principą, kai tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių kroviniais. Tai pigiausias būdas, bet reikia derintis prie mūsų grafiko.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir kodėl jis pigesnis?

Daliniai kroviniai (LTL – Less than Truckload) yra mano mėgstamiausia tema, nes tai leidžia optimizuoti kaštus. Mes surenkame daiktus iš kelių klientų į vieną fūrą, kuri važiuoja į Vokietiją. Taip tu moki tik už tą vietą, kurią užimi. Tai gali sumažinti perkraustymo kainas į Vokietiją net iki 40 proc. Tačiau yra minusas – terminai. Tavo daiktai gali keliauti savaitę, nes vairuotojas turi užsukti į kitus miestus. Jei tau reikia „greitai ir dabar“, dalinis krovinys netiks. Bet jei gali palaukti kelias dienas, tai geriausias pasirinkimas taupantiems.

Ar verta patiems nuomotis automobilį ir vairuoti į Vokietiją?

Daug kas bando tai daryti. Išsinuomoja „busiuką“ Lietuvoje, susikrauna daiktus ir važiuoja. Bet ar paskaičiavai kuro kainas, kelių mokesčius (Vokietijoje jie brangūs), vairuotojo nuovargį ir riziką? Be to, jei sustabdys policija ir pamatys, kad perkrauta, gausi tokią baudą, kad mažai nepasirodys. Mano patirtis rodo, kad savarankiškas kraustymasis dažnai kainuoja tiek pat, kiek samdyti profesionalus, tik prideda begalę streso. Geriau sumokėti mums, mes žinome visus kelius ir „šunkelius“, kaip išvengti spūsčių ar brangių mokamų kelių.

Kaip vadybininkai skaičiuoja „kubatūrą“ ir ar jie visada teisūs?

Tai amžina kova. Vadybininkas skaičiuoja kubinius metrus (ilgis x plotis x aukštis). Dažnai klientai sako: „turiu tik 10 kubų“, o atvažiavus paaiškėja, kad yra 20. Kodėl? Nes žmonės nemoka įvertinti „oro“ tarp baldų. Mes visada rekomenduojame atsiųsti daiktų sąrašą arba nuotraukas. Jei vadybininkas skaičiuoja „iš akies“, būk atsargus. Geriau, kad jis atvažiuotų į vietą ir įvertintų. Jei jis sako, kad „tilps viskas“, o vėliau paaiškėja, kad ne – tai jau jo problema, o ne tavo. Reikalauk tikslaus skaičiavimo raštu.

Ar yra sezoniškumas perkraustymo kainoms į Vokietiją?

Žinoma, yra. Vasara – pats darbymetis. Visi kraustosi, studentai važiuoja, šeimos keičia gyvenamąją vietą. Kainos vasarą gali būti 20–30 proc. aukštesnės nei žiemą. Jei gali planuoti, kraustykis lapkritį arba vasarį. Tada mes turime mažiau darbo ir esame labiau linkę derėtis dėl kainos. Be to, savaitgaliai visada brangesni. Jei gali kraustytis antradienį – sutaupysi. Vadybininkai visada turi „laisvų langų“ viduryje savaitės, tad naudokis tuo. Tai paprasta logika, bet žmonės dažnai pamiršta, kad mes irgi dirbame pagal paklausą.

Ką daryti, jei vadybininkas žada „viską įskaičiuoti“, bet vėliau prašo priemokų?

Tai klasika. „Viskas įskaičiuota“ dažnai reiškia tik pervežimą. Visada skaityk sutartį. Jei ten nėra parašyta, kad į kainą įeina pakrovimas, iškrovimas, kuro priemokos ir kelių mokesčiai, tai vėliau gali atsirasti „papildomos išlaidos“. Aš visada rekomenduoju reikalauti „all-inclusive“ kainos su parašu. Jei vadybininkas pradeda muistytis, bėk nuo tokios įmonės. Yra daug sąžiningų vežėjų, kurie pasakys tiesą iš karto. Geriau sumokėti 100 eurų daugiau iš anksto, nei vėliau aiškintis su vairuotoju, kuris atsisako iškrauti daiktus, kol negaus papildomų pinigų.

Ar Vokietijos miestai turi skirtingus įvažiavimo mokesčius?

Taip, Vokietija turi „Umweltzone“ (ekologines zonas). Jei mūsų fūra neatitinka emisijos standartų, negalime įvažiuoti į miesto centrą. Tai reiškia, kad turime perkrauti daiktus į mažesnį automobilį arba nešti pėsčiomis. Tai kainuoja. Visada klausk vežėjo, ar jų automobiliai turi leidimus įvažiuoti į tavo tikslinį miestą. Jei ne, tai bus tavo papildomos išlaidos. Aš visada tikrinu maršrutą iš anksto, nes nenoriu, kad vairuotojas stovėtų prie miesto ribos ir skambintų man su klausimu „ką daryti?“.

Kaip atpažinti nepatikimą vežėją, kuris siūlo „per pigiai“?

Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – ji tokia ir yra. Dažniausiai tai reiškia, kad vežėjas neturi licencijos, draudimo arba vairuotojas yra „šešėlyje“. Tokiu atveju, jei tavo daiktai dings ar bus sugadinti, nieko neįrodysi. Visada prašyk įmonės rekvizitų, patikrink juos „Rekvizitai.lt“ ar kitose sistemose. Ar jie turi „Transporto licenciją“? Ar jie yra „Linavos“ nariai? Jei vežėjas neturi net interneto svetainės, tik „Facebook“ profilį su dviem nuotraukomis – būk labai atsargus. Tai tavo gyvenimo turtas, nerizikuok juo dėl 200 eurų sutaupymo.

Ar yra skirtumas tarp pervežimo į Berlyną ir į Miuncheną?

Atstumas. Miunchenas yra toliau, todėl kuro sąnaudos ir vairuotojo darbo laikas yra didesni. Taip pat Vokietijos pietuose keliai dažnai būna labiau apkrauti. Mes skaičiuojame kainą pagal kilometrus, bet visada pridedame koeficientą už „sudėtingumą“. Berlynas yra arčiau, todėl ten dažnai galime suorganizuoti pervežimą per 24 valandas. Miunchenui reikia planuoti bent 48 valandas. Tai ne tik atstumas, tai ir logistinis planavimas. Jei vadybininkas sako, kad kaina vienoda – jis meluoja arba kažkur „pjauna“ sąnaudas.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Vėlavimai logistikoje yra kasdienybė. Kamščiai, techniniai gedimai, muitinės patikrinimai (nors su Vokietija jų nėra, bet vis tiek). Visada reikalauk, kad sutartyje būtų nurodytas pristatymo terminas su „bauda už vėlavimą“. Jei vežėjas nesutinka – tai signalas. Aš visada stengiuosi duoti realų terminą (na gerai, realiai per tris dienas, nors žadame dvi...). Jei vėluojame, visada informuojame klientą. Jei vežėjas dingsta ir nekelia ragelio – tai jau blogai. Visada turėk kontaktinį asmenį, kuris atsako už tavo krovinį.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus kartu su baldais?

Gyvūnų – griežtai ne. Tai nelegalu ir nehumaniška. Augalus – galima, bet jie labai jautrūs temperatūros pokyčiams. Žiemą fūroje gali būti šalta, vasarą – karšta. Jei veži brangius augalus, jie gali neatlaikyti kelionės. Aš visada patariu augalus vežtis su savimi lengvuoju automobiliu. Jei visgi reikia vežti fūroje, jie turi būti specialiai supakuoti, kad neapvirstų. Bet būk pasiruošęs, kad jie gali „nuvysti“. Tai rizika, už kurią mes neprisiimame atsakomybės.

Kokie dokumentai reikalingi perkraustymui į Vokietiją?

Nors esame ES, vis tiek reikia CMR važtaraščio. Tai pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad krovinys yra tavo ir kad mes jį vežame. Taip pat rekomenduoju turėti daiktų sąrašą (inventorių). Jei policija sustabdys patikrinimui, turėsi ką parodyti. Jei veži kažką vertingo (meno kūrinius, antikvarinius baldus), turėk pirkimo dokumentus. Tai apsaugos nuo klausimų apie „nelegalią prekybą“. Viskas turi būti skaidru. Mes visada padedame susitvarkyti dokumentus, tai mūsų darbo dalis.

Ar galima kraustytis į Vokietiją su „fūra“, kuri veža ir kitus krovinius?

Taip, tai vadinama „krovinių konsolidacija“. Tai labai populiaru. Tu moki mažiau, nes daliniesi fūros vietą su kitais. Tai visiškai normali praktika. Svarbiausia, kad tavo daiktai būtų atskirti nuo kitų (pvz., atitverti tinkleliu ar diržais). Niekada neleisk, kad tavo daiktai būtų sumaišyti su kito kliento daiktais. Tai garantuotas kelias į „pamestus“ daiktus. Reikalauk, kad tavo krovinys būtų aiškiai pažymėtas.

Kiek kainuoja „skubus“ perkraustymas?

Skubus – tai reiškia, kad mes turime mesti visus darbus ir važiuoti tik dėl tavęs. Tai kainuoja dvigubai. Mes turime mokėti vairuotojui viršvalandžius, deginti kurą be „atgalinio krovinio“. Jei tau reikia išsikraustyti per 24 valandas, pasiruošk mokėti brangiai. Bet kartais tai vienintelė išeitis. Aš visada stengiuosi įspėti klientus: planuokite bent prieš 2 savaites. Tada kaina bus normali. Skubėjimas visada kainuoja.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada. Mes, vadybininkai, turime „lubas“ ir „grindis“. Jei klientas yra malonus ir aiškiai išdėsto poreikius, mes visada rasime būdą, kaip nuleisti kainą. Galbūt galime pasiūlyti vėlesnę datą, galbūt galime paimti krovinį, kai fūra grįžta tuščia. Derėtis yra sveika. Tik nedaryk to agresyviai. Mes irgi žmonės. Jei matau, kad klientas bando mane „spausti“ iki savikainos, aš tiesiog atsisakau tokio užsakymo. Tai neapsimoka.

Ką daryti, jei atvykus į Vokietiją paaiškėja, kad daiktai netelpa į naują butą?

Tai dažna problema. Žmonės pamiršta išsimatuoti duris ar laiptinę. Jei daiktai netelpa, mes turime juos kažkur palikti arba vežti į sandėlį. Tai kainuoja papildomai. Visada išsimatuok viską du kartus. Jei abejoji, nufotografuok duris ir atsiųsk mums. Mes pasakysime, ar įmanoma įnešti. Kartais tenka nuimti durų staktas ar net išimti langus. Tai papildomos paslaugos, kurios kainuoja.

Ar yra skirtumas tarp „perkraustymo įmonės“ ir „pervežimo įmonės“?

Didelis. Perkraustymo įmonė turi patirties su baldais, pakavimu, nešimu. Pervežimo įmonė tiesiog atveža paletę iš taško A į tašką B. Jei samdysi paprastą pervežimo įmonę, jie gali tiesiog išmesti tavo baldus ant šaligatvio prie namo. Visada rinkis įmonę, kuri specializuojasi „perkraustyme“. Jie turi įrankius, diržus, patirtį. Tai kainuoja šiek tiek daugiau, bet tavo baldai liks sveiki.

Ar galima palikti daiktus sandėlyje Vokietijoje?

Taip, mes turime partnerius, kurie teikia sandėliavimo paslaugas. Jei tavo naujas butas dar neparuoštas, galime palikti daiktus saugoti. Tai kainuoja apie 10–20 eurų už kubinį metrą per mėnesį. Tai patogu, jei kraustaisi etapais. Tik visada pasirašyk saugojimo sutartį ir apdrausk daiktus. Sandėlyje irgi gali kilti gaisras ar įvykti vagystė.

Kaip veikia „atgalinis krovinys“?

Tai mūsų „auksas“. Kai fūra nuveža krovinį į Vokietiją, ji turi grįžti atgal. Jei ji grįžta tuščia – mes prarandame pinigus. Todėl mes ieškome krovinių atgal į Lietuvą. Jei tavo perkraustymas sutampa su mūsų „atgaliniu reisu“, kaina gali būti labai patraukli. Visada klausk: „ar turite laisvų vietų grįžtančioje fūroje?“. Tai gali sutaupyti iki 50 proc. kainos.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Dauguma įmonių dabar dirba tik per bankinius pavedimus. Tai skaidrumas. Jei įmonė reikalauja mokėti grynaisiais be čekio – tai signalas, kad jie slepia mokesčius. Aš visada rekomenduoju mokėti pavedimu. Tai tavo įrodymas, kad paslauga buvo suteikta. Jei kils problemų, turėsi banko išrašą. Grynieji yra praeitis, ypač tarptautiniame versle.

Ar vadybininkai visada pasako visą tiesą apie kainą?

Ne visada. Mes esame pardavėjai. Mes norime gauti užsakymą. Todėl dažnai „pamirštame“ paminėti papildomus mokesčius, tokius kaip kuro priemoka ar kelių mokesčiai. Visada klausk: „ar tai galutinė kaina su visais mokesčiais?“. Jei vadybininkas pradeda vardinti „bet“, „jei“, „galbūt“ – tai reiškia, kad kaina kils. Būk budrus ir viską fiksuok raštu.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją yra rimtas procesas, reikalaujantis planavimo ir šaltų nervų. Nėra vienos „teisingos“ kainos, yra tik tavo poreikiai ir mūsų galimybės. Svarbiausia – rinktis patikimus partnerius, kurie ne tik „veža“, bet ir „rūpinasi“. Jei atidžiai įvertinsi savo daiktus, pasirinksi tinkamą paslaugų paketą ir išvengsi skubėjimo, viskas praeis sklandžiai. Sėkmės kraustantis, tikiuosi, tavo naujas gyvenimas Vokietijoje prasidės be streso ir sudaužytų daiktų!