Perkraustymas iš Vokietijos – greitai ir be jokių rūpesčių

Gyvenimas užsienyje, ypač tokiame ekonomiškai stabiliame ir tvarkingame šalyje kaip Vokietija, daugelį lietuvių vilioja geromis pajamomis, karjeros galimybėmis ir aukštu gyvenimo lygiu. Tačiau ateina momentas, kai sugalvojame grįžti namo, iškilusios naujos verslo galimybės ar šeiminės aplinkybės lemia sprendimą persikelti atgal į Lietuvą. Šis žingsnis, nors ir emociškai teigiamas, sukelia nemažai techninio streso. Kaip saugiai ir greitai pervežti visus turimus daiktus? Kaip išvengti muitinės problemų ir rūpesčių kelyje? Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, matau, kad sėkmingas perkraustymas ne priklauso nuo stichijos, o nuo gero išplanavimo ir profesionalios pagalbos.

Perkraustymas iš Vokietijos gali būti itin sklandus procesas, jei žinote, ko tikėtis ir kaip pasiruošti. Vokietija yra mūsų artimas partneris, logistinis ryšys tarp šalių yra labai glaudus, tačiau tarptautiniai pervežimai turi savo niuansų, kuriuos paprastas žmogus gali neįvertinti. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip organizuoti perkraustymą taip, kad jis nevertų prarasto miego ir nereikėtų nerimauti dėl savo turto saugumo. Mes aptarsime viską nuo dėžių parinkimo iki dokumentų tvarkymo, kad jūsų grįžimas į Lietuvą būtų šventė, o ne nervų išbandymas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vieno iš dažniausiai užduodamų klausimų negaliu atsakyti vienu konkrečiu skaičiumi, nes kaina priklauso nuo labai daug veiksnių. Perkraustymo kaina formuojasi remiantis trais pagrindiniais kriterijais: tūriu (kubo metrais), atstumu ir reikiamomis papildomomis paslaugomis.

Pirmiausia, svarbu tiksliai įvertinti, kiek daiktų reikia pervežti. Ar tai tik kelios dėžės asmeniniams daiktams, ar tai visa buto ar namo įranga? Vokietijoje gyvenant dažnai kaupiami didesni baldai, virtuvės komplektai, kurie užima daug vietos. Kaina taip pat priklauso nuo pakavimo kompleksiškumo – ar pakuosite patys, ar mums reikės atvykti su profesionalia medžiaga ir sudėti viską į dėžes? Ne mažiau svarbu ir išsikraunamojo bei įsikraunamojo aukštis (ar reikalingas kėlimas per langą, ar yra liftas) bei prieiga prie pastato. Vokietijos miestuose, pvz., Miunchene ar Berlyne, griežtai ribojama stovėjimo vieta, todėl gali reikėti specialių leidimų ar mokėti už vietos rezervavimą, kas taip pat įeina į galutinę sąskaitą. Visada rekomenduoju atsiųsti mums daiktų sąrašą arba nuotraukas, kad galėčiau pateikti tikslią ir nekeičiamą kainą be jokių nepageidaujamų staigmenų vėliau.

2. Kiek laiko trunka pervežimo procesas?

Standartinis pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą trunka 1–3 dienas, tačiau tai yra labai apibendrintas laikas. Jei užsakote ekspresinį pervežimą, kai mašina skirta tik jums ir jūsų daiktams, vairuotojas gali atvykti paimti krovinią ryte, o tuoj pat patys važiuoti į Lietuvą, kur jūsų daiktai bus iškraunami kitą dieną. Tai greičiausias, bet šiek tiek brangesnis variantas.

Tačiau dažniausiai klientai renkasi „suvestinius“ pervežimus (kombinuotus krovinius), kai viena mašina veža keletą klientų daiktus iš skirtingų Vokietijos miestų. Tokiu atveju reikia kantrybės, nes mums reikia surinkti pilną mašiną arba užpildyti vietą. Tai gali užtrukti nuo 3 iki 7 dienų, o kartais ir ilgiau, jei yra neplanavimo atvejų, pvz., blogų oro sąlygų ar pasienio kontrolės. Mano patirtis rodo, kad geriausia šiuo klausimu tartis iš anksto – jei jums nėra skubos, suvestinis pervežimas padės sutaupyti nemažai pinigų. Visada pranešame klientams apie planuojamą atvykimo laiką iš anksto, kad jie spėtų pasiruošti priimti krovinius.

3. Ar reikia eiti per muitinę ir mokėti mokesčius?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos (ES) narės ir priklauso Schengen zonai, formalus muitinės deklaravimas bei mokesčių mokėjimas asmeniniams daiktams nėra būtinas. Tai vienas didžiausių privalumų, kuris smarkiai palengvina perkraustymo procesą. Mūsų mašinos keliauja be sustojimų tarp šalių sienų.

Tačiau yra vienas svarbus „bet“. Nors mokesčių mokėti nereikia, pervežant brangius daiktus (pvz., brangią elektroniką, juvelyrinius dirbinius) ar didelius kiekis naujų prekių, kurios atrodo kaip prekybinis krovinys, galime susidurti su Policijos bei Muitinės departamento pareigūnų patikra. Todėl būtina tur�ti kruopštų daiktų sąrašą (inventarizaciją), kuriame būtų nurodyta, kad tai yra asmeniniai, naudoti daiktai, skirti asmeniniam naudojimui, o ne prekybai. Jei vežate automobilį, jo registracija Lietuvoje turi būti atlikta laiku, tačiau tai jau atskira procedūra, nepriklausanti nuo baldų pervežimo. Esu matęs atvejų, kai nepaklusnumas ar bandymas užslėpti kiekį sukeldavo nereikalingų klausimų, todėl visada patariu būti nuoširdžiam ir dokumentuoti viską teisingai.

4. Kaip teisingai pasiruošti perkraustymui?

Pasiruošimas – tai 50 proc. sėkmės. Ilgametė patirtis mokė mane, kad geriausiai pasiruošęs klientas yra tas, kuris pradeda ruoštis ne prieš dieną, o prieš savaitę ar dvi. Pirmiausia, reikia atsikratyti nereikalingų daiktų. Nėra jokios prasmės mokėti už tai, kad vežtumėte senus sugadintus drabužius, techniką, kurią nebeplanuojate naudoti, ar senus sprendimus. Vokietijoje labai paplitusios „Sperrmüll“ dienos, kai galima nemokamai arba už labai mažą mokestį atiduoti didelius šiukšlius, naudokite tai.

Antra, pasirūpinkite pakavimo medžiagomis. Nenaudokite mažmeninių parduotuvių dėžių, kurios gali neišlaikyti sunkių knygų ar indų. Rekomenduoju įsigyti specialias perkraustymo dėžes, kurios yra tvirtesnės ir turi standartinius matmenis – tai palengvina their kraunant į mašiną. Būtinai pasilikite šiek tiek atsarginės dėžės paskutinei minutes, nes visada pasitaiko daiktų, kuriuos pamiršote supakuoti. Ir svarbiausia – žymėkite kiekvieną dėžę. Parašykite ne tik, kas joje yra (pvz., „virtuvė“), bet ir į kurį kambarį ji turi patekti naujame name. Tai sutaupys valandas darbo išsikraunant.

5. Kaip pervežti brangius ir trapius daiktus (pianinas, paveikslai, taurės)?

Tai vienas svarbiausių klausimų, kuriuo domisi klientai, turičios brangų turtą. Paprastas „įdėti į dėžę ir uždėti ant viršaus“ čia netinka. Pianinų, safų, didelių vitrinų pervežimas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir specialios įrangos. Mes naudojame transporto juostas, kėlimo prietaisus („ruginės“), specialias apsaugas nuo smūgių.

Paveikslams ir veidrodžiams reikalingas specialus „pikselinis“ (pūkinis) vyniojimas ir kietos kartono plokštės, kad jie nebeišlinktų. Indams ir taurėms geriausiai tinka specialios skyrelių dėžės, kurios neleidžia daiktams susidurti vienas su kitu. Jei turite labai brangų meno kūrinių ar šeimos relicvijų, verta pagalvoti apie jų vertinimo eksperto išvadas prieš pervežimą (dėl draudimo). Dirbdamas šioje srityje, esu įsitikinęs, kad geriau investuoti šiek tiek daugiau į profesionalų pakavimą nei rizikuoti sugadinti daiktą, kurio negalima atkurti. Mūsų komanda žino, kaip užfiksuoti daiktus mašinoje taip, kad net staigūs stabdymai nekeliant grėsmės jų vientisumui.

6. Ar reikia drausti krovinius ir kaip tai veikia?

Apie draudimą kalbu su kiekvienu klientu. Nors mes dirbame itin atsakingai ir statistiškai gedimai pasitaiko retai, kelyje visada egzistuoja rizika – nuo avarijos iki staigaus smūgio kelio duobei. Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota, ir dažnai ši kompensacija neužtikrina pilnos daikto vertės, ypač jei jis nėra tinkamai užpakuotas.

Todėl visada rekomenduoju užsakyti „Viso rizikos“ draudimą (All Risk insurance). Jis apima visus galimus incidentus – nuo mašinos užsidegimo iki krovinio pavogimo ar sudaužymo. Draudimo kaina paprastai svyruoja apie 2–3 proc. nuo krovininės vertės. Atsimenu vieną atvejį, kai klientas nusprendė taupyti ant draudimo, ir mašinoje, dėl techninio gedimo, prasivertė hidraulika, užliejant dalį baldų. Jeigu būtų buvęs draudimas, visa tai būtų padengta be problemų. Be draudimo, ginčai gali trukti mėnesius ir ne visada baigiasi kliento naudai. Geriau užtikrinti ramybę dabar, nei vėliau gailėtis.

7. Ar galima pervežti alkoholį, maisto produktus ar chemines medžiagas?

Čia reikia būti labai atsargiamu ir žinoti taisykles. Asmeninis maisto produktų ir alkoholio kiekis, skirtas vartoti šeimoje, pervežti galima, tačiau yra svarbios akimirkos. Vokietijoje pirklių parduotuvėse (pvz., Kaufland, Lidl) dažnai perkama didelė kiekis alaus ar vyno. Jei kiekis yra toks didelis, kad kyla įtarimų, jog tai prekybinis krovinys (ne asmeniniam naudojimui), muitinė gali konfiskuoti prekes ir paskirti baudą.

Vengiame pervežti skysčius, kurie gali užšalti ar plyšti. Pavyzdžiui, buteliai su vandeniu ar sultimis, jei žiema yra šalta, gali sprogti ir užteršti kitus daiktus. Tai dažna klaida, kurią daro naujokai. Cheminės medžiagos (dažai, lakai, benzinas, aerozoliai) yra griežtai reguliuojamos. Jos yra pavojingos – gali sukelti gaisrą ar užteršti orą mašinoje (vairuotojai privalo važiuoti su uždaryta kabina). Tokias medžiagas geriausia atiduoti arba sunaikinti Vokietijoje, specialiose surinkimo vietose. Negerai kvepia mums, jei mašinoje sprogs dažų balionas, todėl šiuo atžvilgiu mes esame griežti.

8. Ar turiu būti pristatytas pakrovimo ir iškrovimo metu?

Teisiškai – ne, jūs nebūtinai turite būti fiziškai ten, tačiau praktiškai – tai labai rekomenduojama. Pakrovimo metu Vokietijoje svarbu, kad kas nors prižiūrėtų procesą: ar dėžės kraunamos tvarkingai, ar niekas nepamiršta priekinėje patalpoje, ar vairuotojas gali susisiekti su jumis, jei neatidarykite durų.

Jeigu negalite būti ten asmeniškai, būtina paskirti atstovą – giminaitį, draugą ar namų prižiūrėtoją, kuris turėtų raštišką įgaliojimą pasirašyti perdavimo aktus. Be to, labai svarbu, kad asmuo vietoje žinotų, kurios dėžės yra svarbios, o kurios gali laukti. Iškrovimo metu Lietuvoje jūsų buvimas padeda nukreipti dėžes į reikiamus kambarius, iš karto pašalinti pažeistas dėžes (jei tokių pasitaiko) ir pasirašyti perdavimo–priėmimo dokumentus. Dokumentas pasirašomas „su išlygomis“, jei pastebėte žalą. Jei jūsų nėra, vairuotojas gali užfiksuoti, kad viskas atvyko gerai, o vėliau, atidarius dėžes, bus sunku įrodyti, kad žala įvyko kelyje.

9. Kas daro, jei sunku privažiuoti prie namų (siauros gatvės, žiedai)?

Tai klasikinis problemų šaltinis, ypač senamiestyje arba privačiuose namuose, kur yra vartų ar žemų medžių šakų. Mūsų krovininės mašinos (paprastai 20–40 kubinių metrų sunkvežimiai) yra didelės ir galingos, bet ne lanksčios. Jei prie jūsų namų Vokietijoje ar Lietuvoje sunkvežimis negali privažiuoti arti, turime sprendimų.

Dažniausiai naudojame „shuttle“ (pervežimo) paslaugą. Tai reiškia, kad atvažiuoja didelė mašina gatvės pradžioje ar artimiausioje erdvioje vietoje, o turi mažesnėją transporto priemonę (pvz., 10 kubų sunkvežimėlį su liftu), kuri „užkasia“ dalį krovinio ir nuveža tiesiai į kiemą ar prie durų. Tai užtrunka šiek tiek ilgiau ir keliauja brangiau, bet tai vienintelis būdas perkraustyti be pažeidimų. Viską apgalvojame iš anksto: jei nurodote adresą, mes patikriname vaizdą iš palydovo (Google Street View) ir iš klausumo pasirūpiname mažesne mašina, jei to reikalauja situacija. Negerai, kai vairuotojas atvyksta ir negali įvežti krovinio – tai sukuria nereikalingą stresą abiem pusėms.

10. Kaip pasirinkti patikimą perkraustymo kompaniją ir išvengti sukčių?

Rinka pilna įvairių pasiūlymų, ir kaina neturėtų būti vienintelis kriterijus. Per 20 metų esu girdėjęs istorijų apie vairuotojus, kurie pasiėmė avansą ir išnyko, arba apie tai, kad kainos pakilo dvigubai pusiaukelėje. Kaip apsisaugoti?

Pirmiausia, ieškokite kompanijų, kurios turi realią buveinę, internetinę svetainę su kontaktais ir atsiliepimais. Pasitikėkite savo intuicija – jei komunikacija el. paštu ar telefonu yra chaotiška, jei atsakymai vangūs, arba jei atsisako pateikti sutartį raštu – venkite. Patikima kompanija visada pateiks rašytinę sutartį (arba užsakymo formą), kurioje aiškiai nurodyta kaina, kas įeina į ją, ir atsakomybės.

Atkreipkite dėmesį į mašinas. Ar jos pažymėtos kompanijos logotipu? Ar vairuotojas uniformuotas? Tai rodo profesionalumą. Taip pat būkite atidi su per žemomis kainomis – jei kas nors siūlo pervežti pilną butą už pusę rinkos kainos, tai dažniausiai reiškia, kad bus taupyta ant visko: mašina gali būti be remonto, vairuotojas – be patirties, o draudimo – išvis nebūti. Pasirinkite ekspertus, kurie žino savo vertę ir dirba ilgalaikėje perspektyvoje, o ne „pavogti ir pabėgti“ principu.

Išvada

Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą yra didelis žingsnis, kuris gali būti lengvas ir malonus, jei jį patikėsite profesionalams ir gerai pasiruošite. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu drąsiai pasakyti: dauguma problemų kyla ne dėl to, kad kelyje kažkas negerai, o dėl menko išankstinio planavimo ir klaidingų lūkesčių. Raktas į sėkmę – tai komunikacija. Nedarykite prielaidų, klauskite, domėkitės detaliemis.

Nepamirškite, kad jūsų daiktai ne tik turi būti pervežti iš taško A į tašką B. Jie turi atvykti saugiai, laiku ir be jokių papildomų rūpesčių. Pasiruoškite iš anksto, atsikratykite nereikalingo turto, užsakykite draudimą ir pasitikėkite patikima komanda.